Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu D. L. nurodė, jog prisipažįsta padaręs dvi vagystes, o dėl kaltinimų, susijusių su įvykiais parduotuvėje, esančioje Vaduvos g., ir prie jos, jis neprisipažįsta. Kaltinamasis parodė, jog įvykio dieną buvo rajone, kuriame gyveno, apie 21.00 val., buvo nuėjęs į parduotuvę IKI. Ši parduotuvė yra tame pačiame name kaip ir naktinė parduotuvė. Tuo metu kai buvo nuėjęs į parduotuvę IKI, naktinė parduotuvė jau dirbo. Iš parduotuvės jis nuėjo namo. Namuose pažiūrėjo televizorių ir nuėjo miegoti, tą dieną niekur daugiau nebuvo. D. L. teigė, jog jis pažįsta L. V., nes gyvena tame pačiame rajone. Tą dieną su L. V. nebuvo susitikęs. Jis nukentėjusiųjų nepažįsta, nei karto nėra matęs. Taip pat D. L. paaiškino, kad tuo metu, kai pirmą kartą pagrobė telefoną, jis buvo susipykęs su mama ir patėviu. Patėvis jo neįleisdavo į namus, jeigu jis grįždavo namo ne laiku. Kai grįžo namo, patėvio namuose nebuvo. Jis pasišnekėjo su mama, iš kurios sužinojo, kad patėvis greitai grįš. Kaltinamasis teigė, jog jis žinojo, kad bus išvarytas iš namų, todėl paėmė mamos telefoną. Pirmą kartą telefoną pagrobti galėjo 2015 m. spalio 10 d. Telefoną paėmė, kad turėtų iš ko gyventi. Antrą kartą telefoną pagrobė 2016 metų pradžioje, galimai sausio mėnesį. Telefoną paėmė, kadangi patėvis buvo išvaręs jį iš namų. Abu kartus telefoną pardavė, o už gautus pinigus nuomojosi butą. Kai paprašydavo, mama leisdavo pasinaudoti telefonu, leisdavo jį išsinešti. Būdavo ir atvejų, kai telefoną paimdavo neatsiklausęs mamos, tačiau jį grąžindavo. Su mama šiuo metu yra susitaikęs.

Teisiamojo posėdžio metu L. V. parodė, jog jis neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino, kad jis įvykio vietoje nurodytu laiku nebuvo, muštynėse nedalyvavo, nukentėjusiųjų nėra niekada matęs. L. V. teigė, jog jis negali nurodyti, kur buvo įvykio metu, kadangi neprisimena, galimai buvo namuose ir miegojo. D. L. pažįsta iš matymo, su juo tik pasisveikina.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. parodė, jog D. L. ir L. V. yra matęs įvykio metu. Jis paaiškino, jog 2015 metais prieš motinos dieną nakties metu, apie 23.00 val. ar 01.00 val., su draugais, t. y. V. G., J. P. ir K. L. vyko namo iš miesto. Su minėtais draugais užsuko į naktinę parduotuvę, esančią Vaduvos gatvėje, norėjo nusipirkti alaus. Į įvykio vietą atvažiavo taksi automobiliu, kuris išvažiavo, kadangi iki namų buvo likę apie 100 metrų. Parduotuvės viduje susitiko D. L. ir L. V., kurie liepė nupirkti alaus ir cigarečių. Vaikinų prašymą buvo atsisakyta vykdyti, todėl vaikinai pasakė, kad jiems išėjus į lauką bus blogai. Į parduotuvės vidų buvo užėjęs jis ir V. G., o merginos laukė lauke. Nukentėjusysis teigė, jog parduotuvėje nusipirko alaus ir su draugu išėjo į lauką. Lauke stovėjo iki dešimties vaikinų, kurie buvo nuo 16 iki 18 metų amžiaus. Vaikinai pradėjo gąsdinti, reikalauti atiduoti alų ir cigaretes, reikalavo nupirkti alaus ir cigarečių, kadangi nukentėjusysis ir draugas yra jų teritorijoje. Tuomet prasidėjo muštynės. R. S. tvirtino, jog buvo puolamas iš visų pusių. Kartu su nukentėjusiais buvusios merginos iškvietė policiją. Nukentėjusysis teigė, jog D. L. tikrai yra vienas iš dviejų vaikinų, kurie buvo parduotuvėje, o dėl L. V. tiksliai negalėjo pasakyti. Parduotuvėje abu vaikinai prašė/pareikalavo nupirkti alaus ir cigarečių, nes kitaip bus blogai. Išėjus iš parduotuvės, prie jos stovėjo dešimt vaikinų, pro juos buvo bandoma praeiti, tačiau iš karto prasidėjo stumdymasis, buvo suduotas smūgis į veidą. Išėjus į lauką vaikinai pareikalavo atiduoti tai, kas buvo nupirkta. Nukentėjusysis teigė, kad smūgį į nosį sudavė D. L., taip pat buvo suduoti smūgiai į nugarą, galvos sritį, smūgių buvo daug, juos galėjo suduoti kaltinamasis. R. S. nurodė, jog įvykio metu jis buvo pavartojęs alkoholio, prieš tai buvo išgėręs vieną alaus. Reikalavimą nupirkti alaus ir cigarečių suprato kaip juoką. Abu jaunuolius įsidėmėjo prie prekystalio ir lauke, nes jie abu buvo iniciatoriai. Ką lauke darė L. V., neprisiminė, tačiau manė, jog jis taip pat mušė. Alkoholis, kuris buvo nusipirktas parduotuvėje, buvo sudaužytas. Lauke L. V. neleido praeiti, pečiu stumtelėjo, o D. L. smūgiavo. Asmens parodymą atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų atsimena, šio veiksmo metu buvo pateiktas aplankas su daug nuotraukų, jo metu atpažino D. L., kaip jį užpuolusį asmenį. Taip pat nukentėjusysis nurodė, jog L. V. buvo ramesnis. Parduotuvėje vienas vaikinas rinkosi alų, o kitas cigaretes.

Teisiamojo posėdžio metu V. G. parodė, jog galimai 2015 m. gegužės 1 d. kartu su R. S., J. P. ir K. L. taksi automobiliu atvažiavo prie naktinės parduotuvės. Jis su R. S. išlipo iš taksi, o merginos liko automobilyje. Parduotuvėje prie jo ir R. S. priėjo vaikinai, paprašė nupirkti alkoholio ir cigarečių. Vaikinams buvo atsakyta, kad jiems cigarečių ir alkoholio už savo pinigus nepirks. Nukentėjusysis nurodė, kad tuomet vaikinai jiems pasakė, kad, kai jie išeis, turės problemų. Jis tokius žodžius suprato kaip grasinimą sumušti, tuo pačiu juos vertino kaip pajuokavimą. Išėjus iš parduotuvės, vaikinai jį ir R. S. užpuolė. Vienu metu prie jų buvo priėjusi J. P., pasakė, kad kvies policiją ir vaikinai išsilakstė. V. G. teigė, jog įvykio dieną buvo išgėręs tris bokalus alaus. Prie parduotuvės buvo 6, 7 ar 8 jaunuoliai. Praeinant pro jaunuolius, su jais nekalbėjo. Parduotuvėje buvo priėję du jaunuoliai, jų neatsimena. Tie jaunuoliai buvo iš tos pačios kompanijos, kuri stovėjo prie parduotuvės. Nukentėjusysis manė, kad jaunuoliai greičiausiai į parduotuvę įėjo paskui jį ir R. S.. Jis teigė, kad jaunuoliai, kurie buvo prie parduotuvės, jį ir R. S. užpuolė iš karto, kai jie išėjo iš parduotuvės. V. G. negalėjo nurodyti, ar parduotuvėje kalbėjo su kaltinamaisiais, kadangi pokalbis vyko tik kelias sekundes, jie buvo iš šono, šių vaikinų neįsidėmėjo. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kas konkrečiai jį puolė lauke, viskas vyko labai greitai. Jaunuoliai buvo iš priekio, iš nugaros ir iš šono, jų buvo daug. Jį mušė tikrai ne vienas ir ne du jaunuoliai, smūgiai buvo suduodami į įvairias kūno vietas. Matė, jog R. S. gulėjo ant žemės, buvo spardomas. R. S. gulėjo toliau nuo parduotuvės, toliau nuo apšviestos vietos. V. G. teigė, kad neatsimena, ar kaltinamieji dalyvavo muštynėse. Vienas vaikinas buvo panašus į D. L.. Ikiteisminio tyrimo metu įvykius geriau atsiminė. L. V. įvykio vietoje tikriausiai nematė. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu jam buvo rodoma gal 20 nuotraukų. Po to, kai vieną asmenį atpažino kaip asmenį panašų į vieną iš asmenų dalyvavusių įvykyje, šio asmens nuotrauka iš aplanko buvo išimta. Parduotuvėje priėjusius vaikinus matė kelias sekundes, vienas iš priėjusių vaikinų buvo D. L.. Ką sakė D. L., neatsimena, abu vaikinai liepė nupirkti cigarečių ir alkoholio. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog iš tikrųjų jis neatsimena, ar D. L. parduotuvėje buvo priėjęs prie jo ir R. S.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus. Antrą kartą apklaustas buvo tuo metu, kai buvo nustatyti kaltininkai. Kai antrą kartą buvo apklausiamas, galimai jam buvo rodoma, ką aiškino R. S..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. P. parodė, jog 2015 m. gegužės 1 d. kartu su R. S., V. G. ir K. L. šventė. Visi kartu naktį taksi automobiliu nuvyko prie parduotuvės, esančios Vaduvos gatvėje, Žemuosiuose Paneriuose. Prie parduotuvės stovėjo keli jaunuoliai, galimai jaunuolių buvo šeši. Liudytoja nurodė, jog R. S. ir V. G. nuėjo į parduotuvę, o ji su K. L. pasiliko laukti taksi automobilyje. R. S. ir V. G. išėjus iš parduotuvės, juos užpuolė prie parduotuvės stovėję vaikinai. Iš R. S. ir V. G. sužinojo, jog jaunuoliai juos užpuolė, kadangi šie atsisakė jaunuoliams nupirkti cigarečių ir alkoholio. Liudytoja nematė, kad jaunuoliai būtų užėję į parduotuvę. Ji nepastebėjo, ar kas nors be jos draugų buvo užėjęs į parduotuvę ar iš jos išėjęs. R. S. ir V. G. išėję iš parduotuvės dar kažką trumpai pašnekėjo su jaunuoliais. J. P. teigė, jog ji įvykio vietoje galimai matė D. L., o L. V. neatsimena. D. L. prisimena iš veido, jis mušėsi. Asmens parodymo atpažinti metu ji atpažino vieną iš įvykyje dalyvavusių asmenų, ar ji atpažino D. L., neatsiminė. Kas konkrečiai ir kokius veiksmus atliko, nurodyti negalėjo. Visi tarpusavyje mušėsi, bėgiojo aplinkui, mėtė plytas, spardėsi. R. S. ir V. G. buvo pargriauti ant žemės, o jaunuoliai juos spardė. Liudytoja teigė, jog nepastebėjo, ar visi jaunuoliai dalyvavo muštynėse, tačiau dauguma jaunuolių dalyvavo. Jaunuolius matė nelabai gerai, vienas buvo aukštas, su žalia striuke. Prie vieno iš jaunuolių buvo priėjusi pasakyti, kad baigtų muštynes, tačiau tai nebuvo nei vienas iš kaltinamųjų. J. P. nurodė, jog ji neatsimena, kas pradėjo muštynes. Įvykio metu ji buvo išgėrusi dvi skardines sidro. Muštynės prasidėjo prie parduotuvės, ta vieta yra apšviesta. Ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. L. parodė, jog ji, J. P., V. G. ir R. S. su taksi atvažiavo prie naktinės parduotuvės. R. S. ir V. G. išlipo iš taksi ir nuėjo į parduotuvę. Liudytoja paaiškino, jog ji nespėjo visko įžiūrėti, tačiau pamatė, jog kilo muštynės. Ji ir J. P. bandė besimušančius asmenis išskirti, įsodinti draugus į taksi, tačiau taksi vairuotojas neleido, kadangi jie buvo kruvini. Liudytoja aiškino, jog ji buvo išlipusi iš taksi automobilio. Ji vos pati negavo iš plytos. Prie parduotuvės matė grupelę jaunuolių. Jų buvo penki ar šeši. Vieta, kurioje vyko muštynės, yra apšviesta. R. S. ir V. G. priėjo prie parduotuvės durų, prie jų ir stovėjo minėta grupelė jaunuolių. Incidentas prasidėjo draugams nespėjus įeiti į parduotuvės vidų. D. L. yra panašus į vieną iš vaikinų, kurie dalyvavo muštynėse. Ką darė D. L., ji neatsiminė, gal mušė rankomis. D. L. ji galimai yra mačiusi rajone, kuriame gyvena. Liudytoja teigė, jog L. V. ji neatsimena. Draugai pasakojo, jog jaunuoliai prašė nupirkti cigarečių ar pavaišinti cigaretėmis, nupirkti ar pavaišinti alkoholiu. Muštynėse dalyvavusių asmenų nespėjo įžiūrėti, visi mušėsi tarpusavyje, vėliau išsibėgiojo. Įvykio vietoje buvo ir viena mergina, kuri metė plytą. Kaltinamuosius galėjo matyti rajone, kuriame gyvena ketverius metus. Asmens atpažinimo metu tyrėjas atnešė segtuvą su nuotraukomis, jame buvo daug nuotraukų, asmens, kurį atpažino, nuotrauka buvo pati pirma. Atpažinimo metu ji nebuvo pamiršusi asmens veido, teisiamojo posėdžio metu atpažinto asmens jau neprisimena. Ten, kur vyko muštynės, buvo sunku įžiūrėti žmones, jų veido bruožus, kadangi buvo prietema. Kai grupelė jaunuolių ėjo po incidento, ji atkreipė dėmesį į vaikiną, kurio plaukai buvo šviesūs, jis dėvėjo apsmukusiais drabužiais. D. L. plaukai šiuo metu yra trumpesni, tuo metu buvo ilgesni, gal buvo dažyti. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė, kad jos parodymai užfiksuoti teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. L. parodė, jog 2015 metų spalio mėnesį iš namų dingo jos telefonas. Sūnus dieną buvo namuose. Kokiomis aplinkybėmis dingo telefonas, nežino. Po 2-3 dienų telefoną rado lombarde. Kaip jis ten atsidūrė, nežino. Apie tai, kad sūnus pagrobė telefoną, ją informavo policijoje. Sūnus jai sakė, kad jis telefono neėmė. Tą dieną namuose buvo ir sūnaus draugai. Pareiškime nurodė, jog įtaria, kad telefoną galėjo paimti sūnus, nes tada jis buvo namuose su draugais. Kas paėmė telefoną, ji nežino. Telefonas yra jos asmeninis, jo nešiotis kitiems asmenims neduoda. Taip pat jos telefonas buvo pagrobtas ir 2016 m. sausio mėnesį. Sūnus prisipažino, jog pagrobė telefoną, kadangi jam reikėjo pinigų. Sūnus atsiprašė dėl savo veiksmų. Nesklandumai prasidėjo tuo metu, kai sūnui buvo 16-17 metų, buvo momentas, kai sūnus išeidavo iš namų ir negrįždavo, neklausė nurodymų, buvo pakliuvęs į krizių centrą, lankėsi pas psichologą. T. L. nurodė, jog ji neatsimena, kur buvo jos sūnus 2015 m. gegužės 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, jog jam paskambino asmuo ir pasakė, kad nori parduoti telefoną. Jis sutiko nupirkti telefoną, pasiūlė kainą. Pardavėjas atvažiavo su kitu asmeniu. Liudytojas nurodė, jog nupirko jam siūlomą mobiliojo ryšio telefoną. Vėliau telefonas buvo grąžintas jo savininkui, t. y. kaltinamojo motinai. A. V. nurodė, jog jis neatsimena, kam mokėjo pinigus. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodė, kad jo parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad savo kaltės dėl įvykių prie naktinės parduotuvės, esančios Vaduvos g. 4A, Vilniuje, neprisipažįsta. Jis teigė, kad 2015 m. gegužės 1 d. nebuvo nakties metu prie parduotuvės, esančios Vaduvos g. 4A, Vilniuje, nedalyvavo muštynėse. Minėtą dieną jis negalėjo būti su draugais Vaduvos g. 4A ir dalyvauti muštynėse, kadangi jo draugai gyvena Lazdynuose. Būtent Lazdynuose jis ir leidžia laiką su draugais. L. V. jis pažįsta, bet su juo kartu nebūna. L. V. būna su savo draugais Paneriuose. (t. 1, b. l. 123)

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. papildomai parodė, kad 2015 m. gegužės 1 d. nakties įvykių neprisimena. Jis negalėjo tiksliai pasakyti, ar buvo prie naktinės parduotuvės, esančios Vaduvos g. 4A, Vilniuje, ir kas galėjo būti kartu su juo. Jis neprisiminė, ar tą naktį kartu su juo buvo L. V.. Jis žino minėtą parduotuvę, joje keletą kartų yra buvęs. Apie įvykusias muštynes prie parduotuvės nieko negali pasakyti, kadangi neprisimena. Dėl mobilaus ryšio telefonų vagysčių prisipažįsta visiškai, gailisi. Jis 2015 m. spalio 31 d., apie 22.00 val., paėmė mamos telefoną Samsung Galaxy S5, kuris gulėjo mamos kambaryje ant staliuko prie televizoriaus. Paėmęs telefoną išėjo iš namų. Jis 2015 m. lapkričio 1 d. nuvažiavo į centrą ir sutiko iš matymo pažįstamą vaikiną. Šio vaikino paprašė, kad jis priduotų telefoną į lombardą. Vaikinas sutiko ir jie nuvažiavo į lombardą, esantį prie Kalvarijų turgaus. Pažįstamas vaikinas nuėjo į lombardą ir pridavė telefoną, o jis tuo metu laukė už durų. Už telefoną gavo 125 Eur. Vaikinui už paslaugą davė 5 Eur, o 120 Eur pasiliko sau. Už gautus pinigus trims paroms išsinuomojo butą Žvėryne. D. L. teigė, kad jis 2016 m. sausio 19 d., apie 11.00 val., išeidamas iš namų į mokyklą, pamatė mamos telefoną Samsung Galaxy S5, gulintį bendro naudojimo virtuvėje. Virtuvėje tuo metu nieko nebuvo. Jis paėmė mamos telefoną ir išėjo į mokyklą. Vėliau įsistatė į mamos telefoną savo SIM kortelę. Telefonu naudojosi visą dieną, o vakare nuvažiavo prie autobusų stoties į lombardą ir pridavė mamos mobiliojo ryšio telefoną už 130 Eur. Lombarde asmens dokumento iš jo nereikalavo, tik paklausė vardo ir pavardės. Jis lombarde nurodė savo vardą ir pavardę. Lombarde darbuotojas užpildė kvitą, jis pasirašė ant pridavimo kvito. Kvite buvo nurodytas jo vardas ir pavardė, taip pat suma 130 Eur, kurią jis ir gavo už parduotą telefoną. Pinigus išleido savo reikmėms, kam konkrečiai, neprisimena. Po paros grįžo namo ir prisipažino motinai, kad šios telefoną pridavė į lombardą. (t. 1, b. l. 126)

Ikiteisminio tyrimo metu L. V. parodė, kad jis nusikaltimų nepadarė. Jis 2015 m. gegužės 1 d. naktį nebuvo prie parduotuvės, esančios Vaduvos g. 4A, Vilniuje, ir nedalyvavo muštynėse. Jis žino minėtą parduotuvę, joje yra buvęs ne vieną kartą. D. L. pažįsta, kadangi gyvena netoliese, bet nedraugauja, tik pasisveikina. Kas 2015 m. gegužės 1 d. galėjo dalyvauti muštynėse, jis nežino, bet kiek žino, ten beveik kiekvieną penktadienį vis kas nors susimuša. Paskutinį kartą jis matėsi su D. L. vasario ar kovo mėnesį. (t. 1, b. l. 151, 154)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2015 m. gegužės 1 d., apie 02.30 val., kartu su draugais V. G., J. P. ir K. L. taksi automobiliu atvažiavo į naktį dirbančią parduotuvę, esančią Vaduvos g. 4A, Vilniuje, kur norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Jie visi užėjo į parduotuvę. Viduje buvo trys ar keturi vaikinai apie 15 metų amžiaus. Vienas iš minėtų vaikinų buvo šviesių, trumpų plaukų, kurie buvo sušukuoti ežiuku, smailaus veido, lieso kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, apie 16-17 metų amžiaus. Būtent šis vaikinas, kurį vėliau atpažino kaip D. L., paprašė nupirkti jiems alaus ir cigarečių. R. S. pasakė, kad jei duos pinigų, tai nupirks, tačiau vaikinas norėjo, kad jis viską pirktų už savo pinigus. Jis tuomet atsakė, kad nieko nepirks. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. L. pradėjo grasinti susidorojimu, t. y., kad išėjus į lauką jam bus blogai. Kitas vaikinas, kurį jis atpažino kaip L. V., buvo šalia D. L., bet nieko nesakė. Jis su draugu V. G. nusipirko po vieną butelį alaus ir išėjo iš parduotuvės. Prie įėjimo į parduotuvę lauke stovėjo apie dešimt vaikinų. D. L. paklausė, ar alus, kurį jie nupirko, yra jam ir jo draugams. Šiam buvo atsakyta, kad ne. Tuomet nukentėjusįjį kažkas iš nugaros pastūmė, jis pasisuko, o tuo metu D. L., stovėdamas prieš jį, trenkė kumščiu į veidą. R. S. teigė, jog užsidengė veidą, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Vėliau jis vėl gavo smūgį, nugriuvo ant žemės, tada pasipylė smūgiai, bet jis jau nematė, kas konkrečiai mušė, nes buvo galvą užsidengęs rankomis. Prieš nugriūvant jis matė, kad draugą V. G. taip pat puolė mušti vaikinai, o šis gynėsi. Merginos J. P. ir K. L., su kuriomis jie atvažiavo, stovėjo toliau nuo parduotuvės. Merginos matė muštynes ir išsigandusios iškvietė policijos pareigūnus. J. P. pradėjo garsiai rėkti, kad iškvietė policiją. Tuomet visi vaikinai išsilakstė. Kai atvyko policijos pareigūnai, tų vaikinų jau nebuvo, šie nubėgo už parduotuvės link gyvenamųjų namų. R. S. nurodė, kad jam buvo sumuštas veidas, sulaužyta nosis. Kiek buvo suduota smūgių ir į kurias kūno vietas, jis tiksliai pasakyti negalėjo, daugiausiai buvo sumuštas veidas. L. V. muštynėse dalyvavo, bet jis nematė, kad šis vaikinas jam ar jo draugui trenktų. (t. 1, b. l. 18, 35, 61, 70)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2015 m. gegužės 1 d., apie 02.30 val., jis kartu su draugais R. S., J. P., K. L. atvažiavo taksi į Vaduvos g. Išlipę nuėjo į naktinę parduotuvę nusipirkti alaus. Prie parduotuvės ant laiptų stovėjo grupė jaunuolių. Jiems užėjus į parduotuvę minėta grupė užėjo jiems iš paskos. Prie jo ir R. S. priėjo du vaikinai. Vienas iš vaikinų, kaip vėliau atpažino D. L., paprašė jų nupirkti alaus ir cigarečių už savo pinigus. Jie atsakė, kad nepirks. Tada minėtas jaunuolis pasakė, kad, kai jie išeis į lauką, jiems bus blogai. Jaunuolių kompanija išėjo į lauką. Nusipirkę alaus, jie išėjo į lauką. Lauke juos iškarto puolė ir pradėjo mušti minėta grupė jaunuolių. Jaunuoliai mušė rankomis, spardė kojomis, mėtė plytas. Priekyje pirmas stovėjo D. L., kuris trenkė R. S.. R. S. nukrito ant žemės. Kol jaunuoliai juos mušė, J. P. iškvietė policiją. Jaunuolių grupė išsilakstė. V. G. teigė, kad vaikinų buvo gal kokie dešimt. Buvo tamsu, todėl jis neįsidėmėjo, kas konkrečiai sudavė smūgius. Kažkas iš vaikinų stipriai spyrė jam į dešinę ranką per riešą. Jis buvo sumuštas, juto fizinį skausmą, bet sužalojimų jam padaryta nebuvo. Į medikus nesikreipė. (t. 1, b. l. 40, 43)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. L. parodė, kad 2015 m. spalio 31 d., apie 14.00 val., iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), dingo jos telefonas Samsung Galaxy S5 IMEI (duomenys neskelbtini) su telefone buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu namie buvo jos sūnus D. L.. Kai sūnus išėjo iš namų, ji pasigedo telefono. Kaip vėliau paaiškėjo, jos telefoną D. L. pridavė į lombardą, esantį Kalvarijų gatvėje, ir už telefoną gavo 125 Eur. (t. 1, b. l. 75)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. L. parodė, kad 2016 m. sausio 19 d., nuo 10.00 val. iki 12.00 val., ji iš kambario vaikščiojo į bendro naudojimo virtuvę, esančią trečiame aukšte. Virtuve praktiškai naudojasi tik jos šeima. Kai virtuvė nenaudojama, ji būna užrakinta. Raktą nuo virtuvės turi tik jos šeima ir dar vienas gyventojas. Kol vaikštinėjo, ji virtuvę laikė atrakintą ir atidarytą. Ji kartu su savimi turėjo telefoną Samsung Galaxy S5, IMEI (duomenys neskelbtini). Telefoną, kiek ji pamena, paskutinį kartą buvo padėjusi virtuvėje ant stalo. Apie 12.00 val. ji telefono pasigedo, visur jo ieškojo, tačiau nerado. Mano, kad telefoną galėjo pavogti iš virtuvės. Tą dieną apie 09.00 val. jos sūnus D. L. išėjo į mokyklą. Jos sūnus kelias dienas negrįžo namo. Sūnus namo grįžo 2016 m. sausio 21 d. Ji paklausė sūnaus, ar šis nežino, kas galėjo pavogti telefoną. Sūnus nurodė, kad pirmą kartą girdi apie jos telefono dingimą. Sūnus tą patį rytą išėjo į mokyklą ir grįžo tik 2016 m. sausio 25 d. ryte. Telefono vertė yra 300 Eur. Telefone buvo įdėta SIM Tele-2 abonento kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vertės neturi. (t. 1, b. l. 102)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parodė, kad 2015 m. gegužės 1 d., apie 02.30 val., ji kartu su draugais R. S., V. G. ir K. L. atvažiavo taksi į Vaduvos g. V. G. su R. S. nuėjo į naktinę parduotuvę nusipirkti alaus. Ji tuo metu su K. L. sėdėjo taksi automobilyje. Prie parduotuvės ant laiptų stovėjo grupė jaunuolių, susidedanti maždaug iš dešimt žmonių. Ji matė, kaip R. S. su V. G. šnekėjo su prie parduotuvės stovėjusiais jaunuoliais, tada užėjo į vidų. Kai tik R. S. su V. G. išėjo iš parduotuvės, ji išgirdo triukšmą ir pamatė, kad jos draugus iš karto pradėjo mušti grupė jaunuolių, įvyko susistumdymas. Grupė jaunuolių įvairiais būdais mušė jos draugus, t. y. mėtė plytas, stumdė, spardė, mušė rankomis. Kas trenkė R. S., ji nematė, nes buvo tamsu, viskas vyko greitai, bet matė, jog R. S. gulėjo ant žemės ir jį vaikinai spardė kojomis. J. P. teigė, jog gali patvirtinti, kad vaikinas, kurį ji atpažino kaip D. L., spyrė gulinčiam R. S., tačiau kiek kartų, negali pasakyti. Be to, D. L. mėtė ir plytas. Tuomet ji išlipo iš mašinos ir nubėgo prie R. S. su V. G.. Nubėgus kažkoks vaikinas pradėjo temti jai už plaukų, ji jam trenkė ir šis pabėgo. Galiausiai ji iškvietė policiją. Kai skambino policijai, ji garsiai pasakė „kviečiu policiją“, tada grupė jaunuolių išsiskirstė. Kai atvyko policijos pareigūnai, tų vaikinų jau nebuvo, šie nubėgo už parduotuvės link gyvenamųjų namų. (t. 1, b. l. 50, 66)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. L. parodė, kad 2015 m. gegužės 1 d., apie 02.30 val., ji kartu su draugais R. S., V. G. ir J. P. taksi atvažiavo prie naktinės parduotuvės, esančios Vaduvos g. R. S. su V. G. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Prie parduotuvės ant laiptų stovėjo grupė jaunuolių, kurią sudarė apie 10 žmonių. Ji matė, kaip R. S. su V. G. pašnekėjo su prie parduotuvės stovėjusiais jaunuoliais. Tuo metu ji su J. P. sėdėjo taksi automobilyje, ji buvo nusisukusi, žiūrėjo į kitą pusę, kai atsisuko pamatė, kad R. S. su V. G. muša prie parduotuvės stovėjusi grupė jaunuolių. Tada ji su J. P. išlipo iš taksi ir bandė išskirti muštynių dalyvius, tačiau jų niekas neklausė, todėl J. P. iškvietė policiją. Iki atvykstant policijai muštynės aprimo, bet atvykus pareigūnams grupė jaunuolių greitai išsiskirstė. Vienas iš jaunuolių, kuris dalyvavo muštynėse buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, sušukuotu „ežiuku“, smailios veido formos. (t. 1, b. l. 51)

Iš I. Ž. paaiškinimo matyti, kad jis 2016 m. sausio 22 d. pridavė savo mobilaus ryšio telefoną į taisyklą, esančią Šopeno g. 1. Meistras davė pakaitinį telefoną Samsung Galaxy S5. Iš policijos 2016 m. sausio 25 d. sužinojo, kad telefonas yra vogtas. Pakaitinį telefoną 2016 m. sausio 26 d. grąžino atgal į taisyklą ir pasakė, kad jis yra vogtas. (t. 1, b. l. 104)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad dirba Šopeno g. 1, Vilniuje, kur remontuoja ir parduoda mobiliojo ryšio telefonus. Interneto puslapyje Skelbiu.lt buvo įdėjęs skelbimą, kad perka telefoną SAMSUNG GALAXY S5. Jam 2016 m. sausio 19 d. paskambino nepažįstamas vaikinas, kuris pasiūlė pirkti norimą telefoną ir netrukus apie 18.00-19.00 val. atvyko bei pardavė mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY S5. Vaikinui už telefoną sumokėjo 130 Eur. Paklausė, ar telefonas nevogtas, vaikinas jam atsakė, kad ne. Taip pat jis patikrino telefono IMEI kodą per Policija.lt. Telefonas paieškomas nebuvo. Vaikinas savo asmens dokumento neturėjo. Jis surašė vaikinui Prekių pirkimo-pardavimo sutartį be numerio, kurioje jau buvo surašyta data nuo senų laikų ir pirkėjo kiti duomenys (ne jo), t. y. pirkimo-pardavimo sutarties data buvo nurodyta 2015 m. gruodžio 17 d., kadangi kito blanko jis neturėjo. Vaikino, pardavusio telefoną Samsung Galaxy, duomenis surašė iš jo žodžių. Vaikinas prisistatė esantis D. L.. Vaikinui pasirašyti sutarties nepateikė, pasirašė tik pats. Vėliau iš policijos sužinojo, kad telefonas buvo pavogtas, telefoną jis grąžino savininkui – T. L.. (t. 1, b. l. 112-113)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. gegužės 1 d. 02.55 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prie parduotuvės „Iki cento“ mušasi 5-6 vaikinai. (t. 1, b. l. 16)

Iš R. S. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2015 m. gegužės 1 d., apie 02.30 val., Vaduvos g. 4A, Vilniuje, jį ir jo draugus sumušė nepažįstami asmenys. (t. 1, b. l. 11)

Iš V. G. pareiškimo matyti, kad 2015 m. gegužės 1 d., apie 02.30 val., jis su R. S., J. P. ir K. L. taksi atvažiavo į Vaduvos stotelę ir nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Parduotuvėje vaikinai jų paprašė nupirkti alaus ir cigarečių, tačiau jis su draugais atsisakė tai padaryti. Vaikinai nurodė, kad tuomet jiems lauke bus blogai. Kai jis su draugais išėjo į lauką, juos pasitiko apie dešimt jaunuolių ir sumušė. (t. 1, b. l. 12)

Iš K. L. pareiškimo matyti, kad 2015 m. gegužės 1 d., apie 02.30 val., su draugais grįždami iš miesto užsuko į naktinę parduotuvę, esančią Vaduvos g. Šalia parduotuvės stovėjo grupė jaunuolių, kurie paprašė nupirkti alkoholio ir cigarečių. K. L. ir jos draugams atsisakius tai daryti, jaunuoliai pagrasino ir pradėjo stumdytis. Kilo muštynės. (t. 1, b. l. 13)

Iš J. P. pareiškimo matyti, kad 2015 m. gegužės 1 d., apie 02.20 val., taksi nuvažiavo į naktinę parduotuvę, esančią Vaduvos g. Prie parduotuvės stovėjo apie dešimt vaikinų, kurie jos draugų R. S. ir V. G. paprašė nupirkti cigarečių ir alkoholio. J. P. draugai atsakė, kad nieko nepirks. Tuomet vaikinai pradėjo grasinti. V. G. ir R. S. išėjus iš parduotuvės, minėti vaikinai juos užsipuolė, pradėjo visi muštis, vaikinai mėtė į ją ir draugus plytas. Vėliau vienas iš vaikinų pribėgo prie jos, tempė už plaukų, tačiau ji vaikinui trenkė ir šis nubėgo. Buvo iškviesta policija. (t. 1, b. l. 14)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad R. S. pagal smailą veidą, trumpus plaukus, amžių atpažino D. L. kaip asmenį, kuris jį mušė prie parduotuvės. (t. 1, b. l. 36-38)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad V. G. pagal plaukus, amžių ir veidą atpažino D. L. kaip asmenį, kuris jį ir R. S. užpuolė prie parduotuvės. (t. 1, b. l. 45-47)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad J. P. atpažino L. V. kaip asmenį, mušusį ją ir jos draugus. Taip pat J. P. atpažino D. L. kaip asmenį, kuris galimai dalyvavo muštynėse ir mušė jos draugus. (t. 1, b. l. 48-49)

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad K. L. pagal smailą veidą, plaukus atpažino D. L. kaip asmenį, kuris užpuolė jos draugus V. G. ir R. S.. (t. 1, b. l. 53-55)

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. S. pagal veido bruožus, kūno sudėjimą, plaukus atpažino D. L. kaip asmenį, kuris reikalavo jo nupirkti cigarečių ir alaus, o paskui jam trenkė. (t. 1, b. l. 59-60)

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad J. P. pagal veido bruožus, nosį, lūpas, veido formą atpažino D. L. kaip asmenį, kuris prie parduotuvės užpuolė jos draugus V. G. ir R. S.. (t. 1, b. l. 63-65)

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad R. S. pagal veido bruožus, plaukų kirpimą, apatinę veido dalį, t. y. smakrą, atpažino L. V. kaip asmenį, kuris prie parduotuvės dalyvavo muštynėse. (t. 1, b. l. 67-69)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. tyrėjui pateikė VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos gydytojo konsultacijos kopiją. (b. l. 33)

Iš VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos gydytojo ANG ligų gydytojo 2015 m. gegužės 1 d. konsultacijos matyti, kad R. S. nustatytas nosikaulio distalinio galo lūžis su nežymiu poslinkiu. (t. 1, b. l. 34)

Iš specialisto išvados Nr. G 2691/15 (01) matyti, kad R. S. nustatyta nosies žaizda su nosies kaulų lūžiu. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai 2015 m. gegužės 1 d. R. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasakoje. Šiuo atveju R. S. nustatytas kūno sužalojimas paprastai pasekmių nesukelia. (t. 1, b. l. 21)

Iš T. L. pareiškimo matyti, kad 2015 m. spalio 31 d. iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), dingo telefonas Samsung Galaxy S5 IMEI (duomenys neskelbtini) su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad telefoną pavogė sūnus D. L.. (t. 1, b. l. 71)

Iš juridinio ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, kad telefonas Galaxy S5 IMEI (duomenys neskelbtini) priklauso T. L., telefono vertė 491 Eur. (t. 1, b. l. 78)

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. lapkričio 16 d., atlikus IMEI kontrolę buvo nustatyta, jog į mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S5, priklausantį T. L., buvo įdėta kortelė, kurios naudotojas yra V. L., kuris nurodė, kad telefoną Samsung Galaxy S5 nusipirko lombarde, esančiame Kalvarijų g., Vilniuje. (t. 1, b. l. 83)

Iš savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolo matyti, kad V. L. specialistui pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S5 IMEI (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 85-86)

Iš T. L. pareiškimo matyti, kad 2016 m. sausio 19 d. 10.00 val. pasigedo telefono Samsung Galaxy S5, IMEI (duomenys neskelbtini). Telefonas dingo iš bendro naudojimo virtuvės neaiškiomis aplinkybėmis. (t. 1, b. l. 92)

Iš T. L. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. sausio 19 d., nuo 10.00 val. iki 12.00 val., (duomenys neskelbtini), iš virtuvės pavogtas telefonas Samsung Galaxy S5, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300 Eur. (t. 1, b. l. 94)

Iš pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad D. L. telefoną Samsung S5 IMEI (duomenys neskelbtini) pardavė už 130 Eur. (t. 1, b. l. 105)

Teismo motyvai dėl kaltinimų D. L. ir L. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 24 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį.

Šioje baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad 2015 m. gegužės 1 d., apie 02.30 val., naktinėje parduotuvėje, esančioje Vaduvos g. 4A, Vilniuje, iš R. S. bei V. G. buvo pareikalauta nupirkti alaus ir cigarečių, o atsisakius nupirkti minėtas prekes buvo pasakyta, kad R. S. ir V. G. bus blogai, taip pat baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog viešoje vietoje prie naktinės parduotuvės, esančios Vaduvos g. 4A, Vilniuje, R. S. ir V. G. buvo užpulti nepažįstamų jaunuolių, nukentėjusiesiems buvo suduoti smūgiai, dėl kurių R. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o V. G. buvo sukeltas fizinis skausmas. Faktą, jog naktinėje parduotuvėje buvo reikalaujama nupirkti alaus ir cigarečių, taip pat buvo nurodyta, kad priešingu atveju bus blogai, patvirtina nukentėjusiųjų R. S. ir V. G. parodymai, duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iš dalies J. P. bei K. L. parodymai, duoti teisme, V. G., K. L. ir J. P. pareiškimuose užfiksuoti duomenys. Faktą, jog nukentėjusieji prie naktinės parduotuvės buvo užpulti nepažįstamų jaunuolių, užpuolimo metu vienam iš nukentėjusiųjų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o kitam sukeltas fizinis skausmas, patvirtina R. S., V. G., K. L. ir J. P. parodymai, duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, šių asmenų pareiškimuose, ataskaitų žiūryklėje bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar D. L. ir (ar) L. V. buvo naktinėje parduotuvėje, kai joje buvo nukentėjusieji, jeigu taip, kokie buvo kaltinamųjų veiksmai, taip pat ginčas kilo dėl to, ar D. L. ir (ar) L. V. buvo prie parduotuvės, jeigu taip, ar jie naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius.

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų matyti, jog R. S. atpažino D. L. kaip asmenį, kuris jį mušė. Nukentėjusysis nurodė, pagal kokius požymius atpažino D. L.. Teisiamojo posėdžio metu R. S. patvirtino, jog minėto procesinio veiksmo atlikimo metu jam buvo pateiktas aplankas, kuriame buvo daug nuotraukų, vienoje iš nuotraukų atpažino jį užpuolusį asmenį. R. S. D. L. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, atpažino ir asmens parodymo atpažinti metu. Pažymėtina, jog nei vienas iš šio procesinio veiksmo atlikimo metu dalyvavusių asmenų (jame dalyvavo tiek D. L. gynėja, tiek įstatyminė atstovė) neturėjo pastabų dėl šio procesinio veiksmo atlikimo. R. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog būtent D. L. prie jo buvo priėjęs naktinėje parduotuvėje ir prašė už nukentėjusiojo pinigus nupirkti alaus bei cigarečių, o atsisakius vykdyti prašymą pasakė, jog išėjus į lauką bus blogai. Išėjus iš parduotuvės būtent D. L. sudavė smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nukrito, ir buvo mušamas toliau. Teisiamojo posėdžio metu R. S. teigė, jog parduotuvėje kalbėjo su dviem vaikinais, vienas iš parduotuvėje su juo bendravusių asmenų buvo D. L., abu vaikinai liepė nupirkti alaus ir cigarečių, o atsisakius tai padaryti, nurodė, kad bus blogai. Be to, R. S. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, jog išėjus į lauką prie parduotuvės stovėję vaikinai vėl reikalavo nupirkti alaus bei cigarečių, reikalavo atiduoti, kas buvo nupirkta, tuomet D. L. jam sudavė smūgį į nosį, vėliau buvo suduoti smūgiai į nugarą, galvos sritį. Kas sudavė kitus smūgius, nukentėjusysis nurodyti negalėjo. Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų matyti, jog V. G. nurodė, jog mano, kad D. L. yra vienas iš asmenų, apie kurį jis davė parodymus. Šio procesinio veiksmo metu V. G. nurodė, pagal kokius požymius jis atpažino D. L.. Procesinio veiksmo atlikimo metu buvo rodoma daug nuotraukų, kai atpažino vieną asmenį, šio asmens nuotrauka buvo ištraukta iš aplanko. Teisiamojo posėdžio metu V. G. teigė, jog neatsimena nei D. L., nei L. V., tačiau vienas įvykyje dalyvavusių vaikinų buvo panašus į D. L.. Šis nukentėjusysis teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. aiškino, jog parduotuvėje vienas iš dviejų vaikinų jo ir R. S. paprašė nupirkti cigarečių bei alaus, o kai buvo atsisakyta vykdyti prašymą, šis jaunuolis pasakė, kad išėjus iš parduotuvės jiems bus blogai. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. taip pat nurodė, jog būtent D. L. yra tas vaikinas, kuris parduotuvėje pareikalavo nupirkti alaus bei cigarečių, o vėliau pasakė, jog lauke nukentėjusiesiems bus blogai. Išėjus į lauką D. L. trenkė R. S., nuo smūgio R. S. nukrito ant žemės. Lauke buvę jaunuoliai mušė abu nukentėjusiuosius. Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų matyti, jog K. L. atpažino D. L. kaip asmenį, kuris mušė jos draugus. K. L. nurodė požymius, pagal kuriuos atpažino D. L.. Teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja paaiškino, jog D. L. yra panašus į vieną iš vaikinų, kurie mušė jos draugus. Atpažinimo metu jai buvo atneštas aplankas su nuotraukomis, vieną vaikiną atpažino. Tuo metu ji dar nebuvo pamiršusi, kaip atrodė muštynėse dalyvavęs jaunuolis. Liudytoja J. P. atpažino D. L. kaip asmenį, apie kurį buvo davusi parodymus, liudytoja nurodė, pagal kokius požymius ji atpažino D. L.. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja teigė, kad galimai matė D. L. įvykio metu, jį atsimena iš veido bruožų, jis dalyvavo muštynėse. Ši liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė tikslesnius parodymus. J. P. ikiteisminio tyrimo metu aišikino, jog matė, kaip D. L. spyrė gulinčiam R. S.. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismui nekyla abejonių, kad D. L. iš tikrųjų buvo įvykio vietoje, t. y. jis buvo tiek naktinėje parduotuvėje, kai į ją buvo užėję R. S. bei V. G., tiek prie naktinės parduotuvės, kai prieš nukentėjusiuosius buvo naudojamas fizinis smurtas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime buvo nurodoma, jog grasinant panaudoti fizinį smurtą buvo siekiama iš nukentėjusiųjų gauti turtą. Vis tik tokia kaltinimo formuluotė yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi byloje yra nustatyta, jog nukentėjusiųjų buvo prašoma nupirkti alaus ir cigarečių, t. y. iš jų nebuvo reikalaujama perduoti jų turimo turto (reikalaujami objektai dar nebuvo nukentėjusiųjų nuosavybė). Nukentėjusiesiems išsakytas reikalavimas nebent galėtų būti vertinamas kaip reikalavimas atlikti turtinio pobūdžio veiksmus. Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog net ir teigiant, kad iš nukentėjusiųjų buvo reikalaujama atlikti turtinio pobūdžio veiksmus, t. y. už savus pinigus nupirkti alaus, cigarečių bei nupirktas prekes perduoti reikalavimą išsakiusiems ar kitiems asmenims, ir, nukentėjusiesiems atsisakius įvykdyti reikalavimą, nurodžius, jog išėjus iš parduotuvės jiems bus blogai, vis tiek nėra pagrindo tvirtinti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje. Iš V. G. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog pokalbis tarp jo, R. S. bei vaikinų truko tik kelias sekundes. Pokalbio metu buvo pareikalauta nupirkti alaus ir cigarečių, atsisakius įvykdyti reikalavimą, vaikinai pagrasino ir išėjo iš parduotuvės. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis taip pat nurodė, jog išsakius grasinimus, abu vaikinai išėjo iš parduotuvės. Iš esmės tokias pačias aplinkybes teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir R. S., taip pat šis nukentėjusysis nurodė, jog tarp jo ir vaikinų buvo kilęs konfliktas. Čia pažymėtina, kad abu nukentėjusieji teisme nurodė, jog jie pasakymą, kad išėjus į lauką jiems bus blogai, suprato kaip juoką/pajuokavimą. Taigi nukentėjusiųjų nurodomos aplinkybės (trumpas pokalbis, teiginių, kuriuos galima suprasti kaip grasinimą smurtu, išsakymo momentas (teiginiai buvo išsakyti tik po to, kai nukentėjusieji atsisakė vykdyti reikalavimą, o ne prieš reikalavimą ar jo metu), pasišalinimas iš parduotuvės po grasinimo išsakymo, grasinimo intensyvumas bei pobūdis) leidžia daryti išvadą, jog jiems išsakytas teiginys rodo ne jį išsakiusio asmens siekį paveikti nukentėjusiuosius taip, kad jie elgtųsi taip kaip jis nori, t. y. prieš savo valią, o tik tai, kad atsisakymas vykdyti reikalavimą sukėlė asmens išsakiusio reikalavimą nepasitenkinimą, kurį jis išreiškė grasinimu, kuris vertintinas tik kaip vėliau vykusių chuliganiškų veiksmų užuomazga. Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyta, kad nukentėjusieji buvo verčiami perduoti turtą ar atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus. Įvertinus visa, kas buvo aptrata, D. L. ir L. V. išteisintini, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas pažymi ir tai, jog net jeigu ir būtų galima be jokių abejonių tvirtinti, kad parduotuvėje kartu su D. L. buvo L. V., vis tiek nebūtų pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jis išsakė grasinimus nukentėjusiesiems. Nukentėjusysis V. G. teisme tvirtino, jog abu vaikinai liepė nupirkti alaus bei cigarečių. Tuo pačiu šis nukentėjusysis paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis įvykio aplinkybes atsiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. tvirtino, kad alaus ir cigarečių nupirkti prašė tik vienas vaikinas, t. y. D. L.. R. S. taip pat teisme nurodė, jog alaus ir cigarečių liepė nupirkti abu vaikinai. Vis tik ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad reikalavimą išsakė tik D. L., o kitas vaikinas nieko nesakė, tik stovėjo šalia. Taigi teismas neturi pagrindo teigti, kad L. V. kokiu nors būdu prisidėjo prie D. L. veiksmų.

Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis R. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad, išėjus iš parduotuvės, D. L. jam sudavė smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės, tuomet jis buvo mušamas toliau. Ikiteisminio tyrimo metu tokius R. S. teiginius patvirtino ir V. G.. Šis nukentėjusysis nurodė, kad matė, kaip D. L. sudavė R. S. smūgį į veidą, nuo kurio šis nukrito ant žemės. Liudytojų J. P. ir K. L. parodymai patvirtina, kad D. L. dalyvavo muštynėse. Iš J. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog ji matė, kaip D. L. įspyrė gulinčiam R. S., šis kaltinamasis mušėsi. Taigi byloje yra įrodyta, kad D. L. 2015 m. gegužės 1 d., apie 02.30 val., viešoje vietoje prie naktinės parduotuvės, esančios Vaduvos g. 4A, Vilniuje, veikdamas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė nukentėjusiajam R. S. kumščiu vieną smūgį į veido sritį ir šiam nukritus ant žemės nukentėjusiajam įspyrė, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys sudavė R. S. ir V. G. nenustatytą smūgių skaičių. Pažymėtina, jog fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai be jokių abejonių yra laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Taigi nekyla abejonių, jog nustatyti D. L. veiksmai yra vertinti kaip įžūlūs, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, neatitinkantys bendrųjų viešo elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Taip pat yra visiškai akivaizdu, jog dėl nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, kadangi aplinkiniai asmenys turėjo sureaguoti į neteisėtus veiksmus, keisti savo planus, kviesti policiją. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, Nr. 2K-506/2013 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Įvertinus anksčiau aptartų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju R. S. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas iš esmės be jokios dingsties, rodant aiškų žmogaus ir visuomenėje nusistovėjusių normų negerbimą. Taigi kaltinamojo D. L. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

D. L. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas, nurodant Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį, yra perteklinis, kadangi šioje normoje yra tik apibrėžiama, kas yra bendrininkavimas, nurodoma bendrininkavimo samprata. Taigi nuoroda į minėto Lietuvos Respublikos BK straipsnio atitinkamą dalį yra šalintina. Taip pat šalintinas teiginys, jog D. L. veiksmai buvo vandališki, kadangi vandališki veiksmai yra susiję su svetimo turto sugadinimu ar sunaikinimu. Šiuo atveju yra nustatyta, kad prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas fizinis smurtas. Kaip jau minėta, smurtiniai veiksmai yra vertintini kaip įžūlus elgesys, jie nėra ir negali būti vertinami kaip vandališki veiksmai. Iš kaltinimo šaltina ir aplinkybė, jog buvo veikiama iš anksto susitarus, kadangi ši aplinkybė teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Nukentėjusysis V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad L. V. įvykio metu greičiausiai nematė. Liudytojos J. P. ir K. L. teisme teigė, jog L. V. jos neatsimena. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog jame užfiksuota, jog J. P. šio procesinio veiksmo atlikimo metu atpažino L. V. ir D. L.. Vis tik šis procesinis veiksmas buvo atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 194 straipsnio nuostatų, t. y. šis veiksmas nebuvo fotografuojamas arba kitaip vizualiai fiksuojamas, todėl jo metu gauti duomenys negali būti laikomi pakankamai patikimais. Pastebėtina, kad J. P. teisme parodė, kad ji jaunuolius matė nelabai gerai, o liudytoja K. L. nurodė, jog įvykio vietoje buvo prietema. Taigi J. P. atpažindama L. V. galėjo sąžiningai klysti. Tuo pačiu būtina pabrėžti, jog ši liudytoja negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai veiksmus atliko L. V.. Nagrinėjant byla teisme vienintelis R. S. nurodė, jog L. V. buvo įvykio vietoje, vis tik tuo pačiu nukentėjusysis teigė, kad jis tiksliai negali pasakyti, ar iš tikrųjų šis kaltinamasis buvo įvykio vietoje. R. S. asmens parodymo atpažinti metu atpažino L. V. kaip asmenį dalyvavusį nagrinėjamose įvykiuose. Teismo vertinimu, R. S. teiginiai, jog vienas iš parduotuvėje buvusių vaikinų yra L. V., nėra pakankami tam, kad būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, jog šis kaltinamasis iš tikrųjų buvo nusikaltimo padarymo vietoje, net ir vertinat nukentėjusiojo teiginius kartu su asmens parodymo atpažinti protokole bei asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuotais duomenimis.