- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- A-503-492/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02005-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- O. K.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja O. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė:
1. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) viršininko 2015 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. 10-TE-161 „Dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo specialistei O. K.“ (toliau – ir įsakymas Nr. 10-TE-161) kaip neteisėtą ir nepagrįstą;
2. įpareigoti atsakovą Vilniaus AVPK mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigius;
3. įpareigoti atsakovą Vilniaus AVPK išmokėti trūkstamą butpinigių dalį, t. y. 44,11 Eur, neišmokėtą iki 2015 m. kovo 4 d.
Pareiškėja teigė, jog dirba Vilniaus AVPK Parulių rinktinės Tarnybos organizavimo skyriaus (toliau – ir PR TOS) specialiste. 2015 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-7496 „Dėl siūlymo skirti tarnybinį butą“ (toliau – ir pranešimas Nr. 10-PR2-7496) pareiškėjai pateiktas siūlymas nuomotis 61,43 kv. m tarnybinį butą (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime pareiškėja nurodė motyvus, kad siūlomas tarnybinis butas jai netinka, prašė Vilniaus AVPK viršininko sudaryti sąlygas likti gyventi nuomojamame kambaryje su galimybe gauti nustatyto dydžio butpinigius, tačiau įsakyme Nr. 10-TE-161 (pareiškėja su juo supažindinta 2015 m. kovo 4 d.) nuo 2015 m. vasario 10 d. nutrauktas butpinigių mokėjimas pareiškėjai.
Pareiškėja nuomojasi kambarį dviejų kambarių bute (kambario plotas – 13,64 kv. m) (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena viena su kūdikiu. Nuomotojui pagal sudarytą 2015 m. sausio 16 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį kas mėnesį moka 88 Eur nuomos mokestį, už komunalines ir kitas paslaugas šildymo sezono metu papildomai nuomotojui sumoka 80 Eur, taigi, būsto išlaidos per mėnesį sudaro 168 Eur. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. P., kurią pareiškėja augina viena, periodinių išmokų vaiko išlaikymui iš dukters tėvo negauna. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, šiuo metu pareiškėjos (pirmais vaiko auginimo metais) pajamos per mėnesį siekia 70 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, tai sudaro 545,01 Eur, antraisiais vaiko auginimo metais pajamos dar sumažės ir sieks tik 40 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio per mėnesį, t. y. 311,43 Eur.
Siūlomas tarnybinis butas yra 3 kambarių, net apie 61,43 kv. m ploto, senos statybos name. Vilniaus AVPK 2015 m. sausio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-7496 nurodytos išlaidos už komunalines paslaugas yra daugiau negu dvigubai didesnės už tas, kurias pareiškėja moka už šiuo metu nuomojamą kambarį. Mokesčiai už siūlomo tarnybinio buto šildymą sezono metu sudaro apie 144,81 Eur, mokesčiai už kitas paslaugas – 21,72 Eur, mokesčiai už vandenį ir elektros energiją priklausys nuo suvartojamo kiekio (papildomai apie 40 Eur). Be to, šio siūlomo tarnybinio buto nuoma yra 94,67 Eur. Taigi, siūlomo tarnybinio buto išlaidos siektų apie 300 Eur per mėnesį (įskaičiavus mokesčius už šildymą, elektrą, vandenį, kitus komunalinius mokesčius, nuomą).
Pabrėžė, jog pareiškėjai sutikus nuomotis aptariamą tarnybinį butą, jos išlaidos padidėtų praktiškai dvigubai. Pareiškėjos pajamos dabar yra 545,01 Eur, atskaičiavus tarnybinio būsto išlaikymo sąnaudas, gyvenimui dviejų asmenų šeimai liktų apie 245,01 Eur, o po pusės metų, kai dukrai sueis 1 metai, pareiškėjos pajamos per mėnesį sieks 311,43 Eur, gyvenimui liktų tik 11,43 Eur, akivaizdu, kad nuomotis siūlomą tarnybinį butą pareiškėjai nėra jokių finansinių galimybių. Be paminėtų finansinių priežasčių dėl pareiškėjos šeiminės padėties pažymėtina ir tai, kad siūlomas nuomotis būstas yra aiškiai per didelis (savo plotu, kambarių skaičiumi). Išnuomojus butą atskiromis dalimis, t. y. gyvenant su kitais nuomininkais, situacija pasikeistų iš esmės, tektų dalintis bendrąjį plotą su kitais buto gyventojais, sumažėtų privatumas ir pan., be kita ko, kyla pagrįstų abejonių, kad pašaliniai asmenys norėtų nuomotis butą su kartu gyvenančiu mažamečiu vaiku. Be to, labai svarbu tai, kad tarnybinis butas yra 12,4 km atstumu nuo pareiškėjos darbovietės, o nuomojamas kambarys – 10,4 km atstumu, tad sutikus nuomotis siūlomą butą padidėtų ir vykimo į darbovietę ir iš jos sąnaudos. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėja yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybei prašymą priimti jos vaiką į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes lopšelius-darželius („Žilvinėlis“, Taikos g. 130G; „Justinukas“, Taikos g. 99; „Nykštukas“, Taikos 190; „Pasakaitė“, Taikos g. 30; Saulėgrąža“, Taikos g. 31), jie visi yra netoliese dabartinės gyvenamosios vietos.
Taigi, atsižvelgiant į pareiškėjos finansinę ir šeiminę padėtį, siūlomo tarnybinio buto plotą, kambarių skaičių, buto išlaikymo sąnaudas, siūlomas tarnybinis butas pagrįstai netinka pareiškėjai, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai turėtų būti mokami ir toliau. Pareiškėja tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto, todėl pareiškėjai iki 2015 m. vasario 10 d. mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. 2015 m. sausio mėn. išmokėta 60 Eur, 2015 m. vasario mėn. – 28,29 Eur butpinigių (vasario mėn. butpinigių suma mažesnė, nes butpinigių mokėjimas nutrauktas, vadovaujantis įsakymu Nr. 10-TE-161 nuo 2015 m. vasario 10 d.). Pareiškėja, pagrįsdama skundą remiasi lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimu, nurodo, kad Vilniaus AVPK privalėjo mokėti pareiškėjai butpinigius iki 2015 m. kovo 4 d. (kai pareiškėja buvo supažindinta su įsakymu Nr. 10-TE-161).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime remiasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-763 patvirtintų Tarnybinių butų skyrimo ir butpinigių mokėjimo policijos pareigūnams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) 2 ir 8 punktais, Vilniaus AVPK viršininko 2009 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 10-V-211 patvirtintos Tarnybinių butų skyrimo ir butpinigių mokėjimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių pareigūnams tvarkos (toliau – ir Tvarka) 16 punktu.
Atsakovas nurodė, jog nei Taisyklėse, nei Tvarkoje nėra nuostatos, kad tarnybinio buto tinkamumas pareigūnui yra vertinamas, atsižvelgiant į pareigūno finansinę padėtį. Tarnybinis butas, kaip netinkamas pareigūnui, gali būti įvertintas tuo atveju, jeigu jis pagal plotą, kambarių skaičių pareigūnui, atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį (šeimos narių skaičių) būtų per mažas. Tinkamo būsto sąvoką apibrėžia Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, o maksimalaus naudingo ploto, tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui, teisės aktai neapibrėžia. Taigi, pareigūnas kaip netinkamo gali atsisakyti tik tokio tarnybinio būsto, kurio plotas, atsižvelgiant į jo šeimos narių skaičių, yra jam per mažas.
Šalies argumentai
Pareiškėja savo sunkią finansinę padėtį pareiškėja aiškina tuo, kad viena augina dukrą ir periodinių išmokų vaiko išlaikymui iš dukters tėvo negauna, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo savo dukrai iš jos tėvo priteisimo.
Pažymėjo, kad pareiškėja butą, kuriame šiuo metu gyvena ir kurį norėtų toliau nuomotis, nuomoja iš savo dukters tėvo. Buto nuomos sutartyje kaip nuomotojas nurodytas A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), taip pat iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, kurio nuomos sutartį pateikė pareiškėja, savininkas yra A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)), t. y. tas pats asmuo, kuris pareiškėjos dukters gimimo liudijime nurodytas kaip vaiko tėvas. Atsižvelgiant į Statuto 47 straipsnio 1 dalį, kad tarnybiniu butu aprūpinamas tik pareigūnas, kuris pats, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio buto, kyla abejonių, ar pareiškėja turi teisę į tarnybinį butą. Tuo atveju, jeigu laikytume, kad pareiškėja, gyvendama jos dukters tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, su savo dukters tėvu neveda bendro ūkio, jai teisė į tarnybinį butą išliktų, tačiau tokiu atveju (jeigu su dukters tėvu bendro ūkio neveda) pareiškėja turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl išlaikymo iš jos dukters tėvo, o ne dėl butpinigių iš Vilniaus AVPK priteisimo. Tuo atveju, jeigu pareiškėja, nors ir gyvena kartu su dukters tėvu, tačiau bendro ūkio kartu su juo neveda (nėra sugyventiniai, kaip nurodoma Statuto 47 straipsnio 1 dalyje), ji turi teisę į tarnybinį butą, kuris pareiškėjai ir buvo pasiūlytas, tačiau ji buto atsisakė, dėl ko pareiškėjai pagrįstai buvo nutrauktas butpinigių mokėjimas.
Pasak atsakovo, atstumo tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos pailgėjimas 2 km būtų reikšmingas nebent esant sunkiai pareiškėjos materialinei padėčiai, kuri truktų, kol pareiškėja būtų vaiko priežiūros atostogose, tačiau šiuo laikotarpiu pareiškėja bus vaiko priežiūros atostogose ir į darbą jai vykti nereikės, todėl argumentas dėl padidėjusių kelionės į darbovietę sąnaudų yra nepagrįstas.
Pareiškėja, teikdama prašymą priimti jos vaiką į Vilniaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes, jau žinojo tiek apie siūlymą nuomotis tarnybinį butą, tiek apie nutrauktą butpinigių mokėjimą, taigi, būdama apdairi ir rūpestinga, ji būtų pateikusi prašymą priimti ne vien tik į šalia dabartinės gyvenamosios vietos esančias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, todėl šis pareiškėjos argumentas nepagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. 10-TE-161 „Dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo specialistei O. K.“. Įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą mokėti O. K. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigius nuo 2015 m. kovo 4 d. Taip pat įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išmokėti O. K. trūkstamą butpinigių dalį, t. y. 44,11 Eur, neišmokėtą iki 2015 m. kovo 4 d.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. prašymą, be kita ko, sprendžiama, ar pareiškėja turi galimybę gauti butpinigius pagal teisės aktuose nustatytą tvarką.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pareigūnas, kuris pats, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris) vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkančio buto, namo ar jo dalies ir pastaruosius 5 metus nėra jo perleidę (išskyrus perleidimą dėl santuokos nutraukimo), iš Vidaus reikalų ministerijos ar atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinami pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančiu ir suremontuotu tarnybiniu butu (viengungis arba pareigūnas, kurio šeima negali persikelti į pareigūno tarnybos vietą – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (gyvenamąsias patalpas) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energijos, ryšių bei visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.“ Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viengungis – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš Vidaus reikalų ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Įstatymo nuostatos yra detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-763 patvirtintose Tarnybinių butų skyrimo ir butpinigių mokėjimo policijos pareigūnams taisyklėse, jų 11 punkto 2 pastraipoje, nustatyta, kad jei turimas tarnybinis butas, atsižvelgus į pareigūno duomenis, savo plotu, kambarių skaičiumi ir pan. netinka pirmajam pareigūnų, kuriems gali būti suteiktas tarnybinis butas, sąraše įrašytam pareigūnui, jis skiriamas antrajam pagal sąrašą pareigūnui ir t. t. Jeigu pareigūnas atsisako siūlomo tarnybinio buto, kuris savo plotu, kambarių skaičiumi ir pan. tinka pareigūnui, priimamas sprendimas nutraukti butpinigių mokėjimą. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Vilniaus AVPK viršininko 2009 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 10-V-211 patvirtintoje Tarnybinių butų skyrimo ir butpinigių mokėjimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių pareigūnams tvarkoje, jos 16 punkto 2 pastraipoje. Taigi, pagal pateiktą teisinį reguliavimą butpinigius turi gauti asmuo, kuris, pirma, atitinka Statuto 47 straipsnio 1 dalies sąlygas ir, antra, kai siūlomas būstas netinka asmeniui, o todėl jis neaprūpinamas tarnybiniu būstu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog šioje administracinėje byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja atitinka Statuto 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra: ji pati ir jos vaikas neturi nuosavybės teisėmis buto ir/ar kitokio būsto Vilniuje (tarnybos vietoje), ji nėra susituokusi, įvaikių bei partnerio neturi, kartu su vaiko tėvu neveda bendro ūkio (teisiškai patvirtinto sprendimo dėl šio juridinio fakto nėra). Šioje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo siūlytas tarnybinis 3 kambarių, net apie 61,43 kv. m ploto, senos statybos name butas, kurio išlaikymas, pasak pareiškėjos, jai būtų per brangus. Teismas sutiko su pareiškėjos skunde išdėstyta pozicija – teismo vertinimu, vienai pareiškėjai su kūdikiu trijų kambarių butas yra per didelis. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėja ne subjektyviai, o objektyviai įvertino siūlomo būsto tinkamumą, be to, teismo vertinimu, toks tarnybinio buto suteikimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų, kad atsakovas privalo deramai naudoti valstybės turtą.
Šiame kontekste teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad šioje byloje būtų taikomos Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatos, jog maksimalaus naudingo ploto, tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui, teisės aktai neapibrėžia. Minėtas įstatymas netaikomas tarnybinių butų suteikimo santykiams, be to, ir minėtame įstatyme, nors nėra numatytas maksimalus naudingas plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, tačiau jo 3 straipsnio 4 punktas reiškia, kad būstą gaunantis asmuo privalo racionaliai naudoti turimus išteklius.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatavo, kad pareiškėjos O. K. skundas yra iš esmės pagrįstas, todėl buvo patenkintas.
III.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad 2015 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-7496 pareiškėjai buvo paskirtas 61,43 kv. m tarnybinis butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau 2015 m. vasario 9 d. tarnybiniu pranešimu pareiškėja jai skiriamo tarnybinio buto atsisakė, todėl vadovaujantis Taisyklėmis ir Tvarka, 2015 m. kovo 3 d. Vilniaus AVPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-161 nuo 2015 m. vasario 10 d. pareiškėjai buvo nutrauktas butpinigių mokėjimas, remiantis Tvarkos 21 punktu. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai įpareigojo Vilniaus AVPK išmokėti pareiškėjai O. K. trūkstamą butpinigių dalį, t. y. 44,11 Eur, neišmokėtą iki 2015 m. kovo 4 d.
Pažymi, jog pareiškėja dėl santykių su savo dukters tėvu statuso aiškios pozicijos nebuvo pateikusi. Kaip 2015 m. balandžio 20 d. atsiliepime į skundą pažymėjo Vilniaus AVPK, pareiškėja butą, kuriame šiuo metu gyvena ir kurį norėtų toliau nuomotis, nuomoja iš savo dukters tėvo. Buto nuomos sutartyje kaip nuomotojas yra nurodytas A. P., taip pat iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo yra matyti, kad buto, kurio nuomos sutartį pateikė pareiškėja, savininkas yra A. P., t. y. tas pats asmuo, kuris pareiškėjos dukters gimimo liudijime yra nurodytas kaip vaiko tėvas.
Mano, kad teismas nepagrįstai savo sprendime nesivadovavo 2001 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 878 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 5 punktas nustato, kad suteikiamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų dydis apskaičiuojamas pagal skaičiuojamąjį normatyvą – 18 kv. m bendro naudingo ploto vienam šeimos nariui. Pažymėjo, kad šio nutarimo 5 punkte taip pat nurodoma, jog pagal šį normatyvą apskaičiuotas tarnybinės gyvenamosios patalpos naudingas plotas nuomotojo sprendimu gali būti padidintas jeigu nuomotojas neturi laisvų skaičiuojamąjį normatyvą atitinkančių tarnybinių gyvenamųjų patalpų.
Pareiškėja O. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad ji nuo pat pradžių, t. y. 2015 m. vasario 9 d. tarnybiniame pranešime „Dėl siūlymo skirti tarnybinį butą“ prašė sudaryti sąlygas likti gyventi šiuo metu nuomojamame kambaryje su galimybe gauti nustatyto dydžio butpinigius, kadangi atsakovo siūlomas tarnybinis butas dėl didelių būsto išlaikymo sąnaudų, būsto dydžio, pareiškėjos sunkios materialinės padėties netiko. Taip pat nurodė visas aplinkybes, susijusias su siūlomo itin brangaus buto netikimu. Pažymėjo, kad pareiškėja neatsisakė, bet išdėstė aplinkybes, kurioms esant pareiškėjai siūlomas tarnybinis butas yra netinkamas.
Nurodė, kad apie savo santykius su vaiko tėvu Vilniaus AVPK pareiškėja informacijos nebuvo pateikusi, nes Vilniaus AVPK sprendimas nutraukti butpinigių mokėjimą buvo pagrįstas visai kitais argumentais, t. y. kad pareiškėja atsisakė tarnybinio buto, neatsižvelgiant į jos tarnybinį pranešimą su išdėstytomis aplinkybėmis, kodėl pareiškėjai siūlomas tarnybinis butas yra netinkamas. Visi reikalingi dokumentai prašant skirti tarnybinį butą Vilniaus AVPK buvo pateikti. Pateiktuose dokumentuose buvo nurodytas asmuo, iš kurio pareiškėja nuomojosi butą ir jokių pastabų ar klausimų dėl to nebuvo. Atsakovas Vilniaus AVPK tik atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui iškėlė minėtą problemą, dėl to ir pareiškėja tik pirmosios instancijos teisme išdėstė aplinkybes apie savo santykius su vaiko tėvu.
Teigia, jog Vilniaus AVPK cituojamos nuostatos, susijusios su didesnio gyvenamojo ploto tarnybinio buto siūlymu, pareiškėjos nuomone yra labiau taikomos asmenų grupėms siekiant pagerinti, o ne pabloginti jų gyvenimo sąlygas. Pažymi, kad aptariamu atveju, apsigyvenus tokio pobūdžio tarnybiniame bute, pareiškėjos pragyvenimo sąlygos iš esmės pablogėtų, nes sumokėjus nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas, nebeliktų lėšų net minimalių buitinių poreikių tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas buvo patenkintas, teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (redakcija galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareigūno, neturinčio techninius reikalavimus atitinkančio gyvenamojo būsto, teisė būti aprūpintam tarnybiniu butu ar gyvenamąja patalpa. Ši nuostata labiau detalizuojama Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-763 patvirtintose Tarnybinių butų skyrimo ir butpinigių mokėjimo policijos pareigūnams taisyklėse. Šių taisyklių 11 punkto 2 pastraipoje yra nustatyta, kad jei turimas tarnybinis butas, atsižvelgus į pareigūno duomenis, savo plotu, kambarių skaičiumi ir pan. netinka pirmajam pareigūnų, kuriems gali būti suteiktas tarnybinis butas, sąraše įrašytam pareigūnui, jis skiriamas antrajam pagal sąrašą pareigūnui ir t. t. Jeigu pareigūnas atsisako siūlomo tarnybinio buto, kuris savo plotu, kambarių skaičiumi ir pan. tinka pareigūnui, priimamas sprendimas nutraukti butpinigių mokėjimą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir kitame poįstatyminiame akte, kuris detalizuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 1 dalį – Vilniaus AVPK viršininko 2009 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 10-V-211 patvirtintoje Tarnybinių butų skyrimo ir butpinigių mokėjimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinių padalinių tvarkoje, jos 16 punkto 2 pastraipoje.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal nurodytą teisinį reguliavimą butpinigius turi gauti asmuo, kuris atitinka Statuto 47 straipsnio 1 dalies sąlygas bei kai tokiam asmeniui siūlomas būstas netinka dėl objektyvių priežasčių ir dėl to jis nėra aprūpinamas tarnybiniu butu. Byloje ginčas kilo dėl antrosios sąlygos norint gauti butpinigius, t. y. atsakovas teigia, jog pareiškėja nepagrįstai atsisakė jai siūlomo būsto. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovo argumentu dėl toliau nurodomų priežasčių. Visų pirma, pareiškėjai buvo siūlytas 3 kambarių (61,43 kv. m ploto), senos statybos name esantis butas, kurio išlaikymas, pasak pareiškėjos, jai būtų per brangus, nes šiuo metu pareiškėjos mėnesinės pajamos siekia 544,70 Eur, o antraisiais vaiko auginimo metais tokios pajamos sudarys apie 311,25 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija sutinka, jog vienai pareiškėjai su kūdikiu trijų kambarių butas yra per didelis ir jį išlaikyti gali būti sunku, atsižvelgiant į materialinę pareiškėjos padėtį (vieniša motina, auginanti mažametį vaiką) ir į tai, jog siūlomo trijų kambarių buto išlaikymas kainuotų apie 261,29 Eur per mėnesį. Pažymėtina, jog dabartinio būsto, kurį nuomojasi pareiškėja, išlaikymas šildymo sezonu siekia apie 158 Eur. Todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėja ne subjektyviai, o objektyviai įvertino siūlomo būsto tinkamumą (nuomos išlaidų skirtumas sudaro apie 100 Eur). Nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl pareiškėjos vaikui teikiamo ar neteikiamo išlaikymo negali būti siejama su jos, pareigūnės, teise į tinkamą tarnybinį butą. Teismo vertinimu, tarnybinio buto suteikimas konkrečiu atveju neatsižvelgiant į racionalų ploto poreikį, su tuo susijusias žymiai didesnes tarnybinio buto išlaikymo išlaidas, neatitiktų nei proporcingumo ir ekonomiškumo principų, nei teisės aktų reikalavimų, kad atsakovas privalo deramai naudoti valstybės turtą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsakovas nepagrįstai remiasi 2001 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 878 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 5 punktu. Šio nutarimo 5 punktas leidžia nuomotojo sprendimu padidinti bendrąjį naudingą plotą vienam šeimos nariui, jeigu šeimoje yra skirtingų lyčių vaikai, I ar II grupės neįgalus asmuo arba neįgalus vaikas, taip pat jeigu nuomotojas neturi laisvų skaičiuojamąjį normatyvą atitinkančių tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šio Nutarimo 5 punktas nepašalina nuostatos, įtvirtintos Taisyklių 11 punkto 2 pastraipoje bei Tvarkos 16 punkto 2 pastraipoje, jog būstas pareigūnui turi būti objektyviai tinkamas. Priešingu atveju, kitoks aiškinimas neatitiktų teisiniu reglamentavimu siekiamų tikslų ir lemtų, jog suteikiamas valstybinis būstas ne sumažintų, bet neproporcingai padidintų pareigūnams tenkančią finansinę naštą.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentus dėl pareiškėjos santykių su jos dukros tėvu pobūdžio šiuo metu. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, jog pareiškėja nuomojasi butą, kuriame ir toliau norėtų gyventi, iš savo dukters tėvo (tai patvirtina pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro bei Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties), savaime neįrodo ir neleidžia preziumuoti fakto, jog pareiškėjos dukters tėvas šiuo metu yra jos sugyventinis (partneris) Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 1 dalies prasme. Nagrinėjamoje byloje objektyvių duomenų, kurie pagrįstų Statuto 47 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į tarnybinį butą netekimą, kai pareigūno tarnybos vietoje sugyventinis turi nuosavybės teise priklausantį, techninius ir sanitarinius reikalavimus atitinkantį butą ar namą, taikymą, byloje nėra, atsakovo atsikirtimai laikytini neįrodytais.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės nuostatas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tenkindamas pareiškėjos skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.