Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorams Editai Ročytei ir Šarūnui Vaicekavičiui,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus Mažeikių savivaldybėje atstovams V. N. ir N. N.,

D. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2020 m. sausio 22 d., apie 20.15 val., Mažeikių m., prie Draugystės g. 7 namo, tyčia sugriebęs T. B. už vilkėtų rūbų krūtinės skirtyje, tempė jį iki namo trečiosios laiptinės, kur tyčia sudavė nukentėjusiajam T. B. kumščiu vieną smūgį į nosį, nuo ko T. B. pasilenkus, suėmė jį už galvos ir kojos keliu sudavė vieną smūgį į nosį, vieną smūgį į galvą, vieną smūgį į pilvą, po ko nukentėjusiajam T. B. įeinant į namo laiptinę, vieną kartą spyrė jam į nugarą, taip mušdamas padarė T. B. nosies nubrozdinimą ir sukėlė fizinį skausmą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, D. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad nukentėjusįjį mušė dėl to, jog galvojo, kad jis socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino negražaus turinio žinutes apie jo seserį. Tačiau dabar įsitikino, kad tai buvo ne nukentėjusiojo darbas, su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, nuo rugsėjo 28 d. pradeda tarnybą Lietuvos kariuomenėje savanoriu, nes nori pradėti gyventi normalų gyvenimą, pakeisti gyvenimo būdą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. R. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis T. B., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad kartu su A. G. einant iš sporto klubo prie jo iš šono pasirodė žinomas bernas, (kurio pavardės nežino, jie anksčiau mokėsi vienoje mokykloje, bet vėliau jį išmetė), o prie jo laiptinės stovėjo jo buvęs klasiokas J. Z.. Nepažįstamasis, suėmęs ranka už rūbų, stūmė jį link laiptinės, pradėjo klausinėti visokių klausimų ir pradėjo mušti. Pirmas smūgis buvo iš kumščio į nosį. Nuo smūgio į nosį jis vos nenuvirto, tada pasilenkė į priekį, o tas vaikinas paėmė jam už galvos ir keliu sudavė po vieną kartą į nosį, į galvą ir į pilvą. Toliau pasakė, jog eitų pas mamą, atidarė laiptinės duris ir, laikydamas už kapišono, stūmė jį į vidų. Truputį palipus laiptais, jis pabėgo. J. Z. nieko nedarė. Parėjęs namo, papasakojo mamai, kas nutiko. Iš nosies jam bėgo kraujas, skaudėjo, nestiprų skausmą nosyje jaučia dar ir dabar. Labiausiai skaudėjo nosį, kuri buvo sutinusi ir nubrozdinta. Kitose kūno vietose sutinimų, nubrozdinimų nebuvo. Dėl šio įvykio jam nemalonu, nors ir nebijo išeiti į gatvę, bet nenori, kad vėl būtų smurtas, jam tai buvo netikėta. Dėl ko tas vaikinas prie jo prikibo, nežino, vaikiną atpažinti galėtų. Dėl sumušimo į medikus nesikreipė (b. l. 31-32).

Liudytojas A. G. parodė, kad tą vakarą ėjo iš sporto salės su T. pas jį į namus. Iš už kampo išėjo bernas, keistai pasižiūrėjo į T. ir priėjęs paklausė, kodėl jis rašinėja jo aštuonmetei sesei. Jie pradėjo kalbėtis, tada tas bernas pradėjo mušti. T. paklausė, kokiai sesei, jis nesuprato ko pastarasis nori. Iš kumščio trenkė T. į veidą, į veidą 2-4 kartus, o jam įspyrė į nugarą. Tą vaikiną vadina „(duomenys neskelbtini)“. Kai T. mušė, prie laiptinės stovėjo J. Z. su jam nepažįstamu draugu. T, po sumušimo iš nosies bėgo kraujas (b. l. 56-57).

Liudytojas J. Z. parodė, kad stovėjo prie laiptinės ir matė, kaip vienas vaikinas sumušė kitą. Mušeika šūkavo, kad sumušė dėl kažkokios mergaitės, sesės, kuriai 6-7 metai, Matė, jog trenkė ranka du kartus į veidą, keliu smūgiavo į galvą ir nuspyrė į laiptinę. Nė vieno iš vaikinų nepažįsta. T. B. nepažįsta, nepamena, kad toks asmuo būtų jo bendraklasis, jis mažai telanko mokyklą, gal kokioje pirmoje ar antroje klasėje ir buvo toks klasiokas. Jam jokių emocijų, jausmų nesukėlė suduoti smūgiai, jis nepasipiktino ir neišsigando, nenorėjo apginti. Daugiau jokių asmenų nematė, buvo tik tas, kurį mušė, jo draugas ir tas, kuris mušė. Nukentėjusysis nešaukė, nieko nesakė, kad būtų kruvinas, nematė (b. l. 48-49).

Liudytoja I. J. parodė, kad tą vakarą jos sūnus T. B. ėjo iš sporto klubo, kai jį prie namo laiptinės sumušė nepažįstamas vaikinas, kuris priekaištavo, kad sūnus neva rašinėja jo seseriai, nors jis net nežino apie ką kalbėjo. Mušė rankomis ir kojomis, kumščiais sudavė smūgius į veidą, o jam susilenkus ir veidą užsidengus, vaikinas du kartus sudavė iš kelio į veidą. Tuo metu prie laiptinės stovėjo jo pažįstamas J. Z. Vaikinas tokiais veiksmais jos sūnui sukėlė fizinį skausmą, jam iš nosies bėgo kraujas, nosis buvo patinusi, ji pranešė bendrajam pagalbos centrui (b. l. 41-42).

Liudytoja V. R. parodė, kad jos sūnus D. R., buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl kažkokio vaikino sumušimo, sakė, kad tas vaikinas apkalbėjo negražiai seserį internete. Ji dukters susirašinėjimo nekontroliuoja, todėl broliai labiau žino, kas vyksta. Sūnus prisipažino, kad paauklėjo nukentėjusįjį, bet kaip, nesakė (b. l. 62-63).

Informaciniame pranešime ROIK 0120000040298 užfiksuota, kad 2020 m. sausio 22 d. 20.16 val. T. B. pranešė, kad prieš keliolika minučių gatvėje, prie namo jį užpuolė du paaugliai, vieną iš jų pažįsta. Sudavė kelis kartus į nosį (b. l. 13-16).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo įstatyminė atstovė mama I. J. 2020 m. sausio 22 d. nurodė, jog jos sūnų T. B., grįžtantį iš sporto klubo, užpuolė ir sumušė nepažįstamas vaikinas. Priėjus prie jų namo laiptinės kaltinamasis ten stovėjusio J. Z. paklausė sūnaus vardo, ir sužinojęs, kad T., sudavė jam rankomis ir kojomis į veidą. Sūnui grįžus namo, iš nosies bėgo kraujas, nosis buvo patinusi (b. l. 1-3).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad įvykio vieta yra ties namo, esančio adresu Mažeikiai, Draugystės g. 7, pirma laiptine (b. l. 17-21).

2020 m. vasario 12 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole su fotolentele nurodyta, kad nukentėjusysis T. B. atpažino foto Nr. 1 esantį D. R. ir parodė, kad tai tas asmuo, kuris jį sumušė prie namo. Jį atpažįsta pagal veido bruožus, jo veidas įsimintinas, be to jį ne kartą anksčiau yra matęs. Jį vadina pravarde „(duomenys neskelbtini)“, jo mama yra vardu (duomenys neskelbtini). Nežino ar vaikinas turi aštuonmetę sesę, tik žino, kad jo brolis yra vardu G. Kas yra to vaikino sesė, jis nežino, ar su ja susirašinėjo, nežino (b. l. 64-68).

2020 m. vasario 19 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole su fotolentele nurodyta, kad liudytojas A. G. atpažino foto Nr. 2 esantį D. R., kuris mušė jo draugą T. B. (b. l. 69-73).

Nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje nurodyta, kad kaltinamasis gyvena su motina ir jos sugyventiniu bei broliu ir seserimi. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Mažeikių rajone šeima žinoma dėl vaiko teisių pažeidimų. Šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos bei taikoma atvejo vadyba (b. l.110-114).

Kaltinamajam 2020 m. vasario 18 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130-131).

Psichologės pagalbos išlaidas sudaro 63,85 Eur (b. l. 74-76).

DVD laikmena su nepilnamečių apklausų įrašais, esanti voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio.

Nukentėjusysis pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 56-57).

Nukentėjusysis ir kaltinamasis sudarė sutartį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašė patvirtinti (2 t., b. l. 75).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie teismui nekelia abejonių, o taip pat liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamasis naudojo fizinį smurtą ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis, suėmęs nukentėjusįjį už galvos ir kojos keliu suduodamas vieną smūgį į nosį, vieną smūgį į galvą, vieną smūgį į pilvą, o nukentėjusiajam įeinant į namo laiptinę, vieną kartą spirdamas jam į nugarą, ir taip mušdamas, padarė T. B. nosies nubrozdinimą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis bei įstatyminiai atstovai teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog susitaikė, nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis atsiprašė, o nukentėjusysis jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, tik nori, kad daugiau prie jo nei kaltinamasis, nei jo draugai nelįstų, ir prašė bylą nutraukti.

Prokuroras neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu.

Bylos dalyviai, kaip minėta, neprieštaravo ir prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau teismas pripažįsta, jog šiuo pagrindu atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, būtų nukrypta nuo baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų pagrindų bei kasacinio teismo suformuotos praktikos.

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti.

Šios straipsnio nuostatos taikytinos nusikalstamas veikas padariusiems asmenims.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, diferencijuodamas nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų baudžiamosios atsakomybės, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatingą paskirtį, numatė riboti bausmių taikymą ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą.

Nagrinėjamu atveju aktualu įvertinti pagrindą ir galimybę kaltinamąjį D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu.

Kaltinamasis D. R. 2017 m. balandžio 18 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Taigi, teismui kyla pareiga spręsti, ar galima atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008, plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad BK 93 straipsnyje įtvirtinta nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką teismų praktikoje suprantama nevienodai. Vieni teismai laikosi nuostatos, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kiti teismai laikosi priešingos pozicijos ir, svarstydami klausimą, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą, lemiamą reikšmę suteikia teistumo už pirmiau padarytas veikas buvimo ar nebuvimo aplinkybei.

Analizuodama iškilusią sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką supratimo problemą, plenarinė sesija pažymėjo, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis).

Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, išaiškino, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

Kartu plenarinė sesija atkreipė dėmesį į tai, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan.

Atsižvelgdamas į paminėtą praktiką, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo atžvilgiu dėl ankstesnės jo padarytos nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 93 straipsnio numatytais pagrindais, taigi, šioje byloje nagrinėjamu atveju kaltinamasis laikomas nusikalstamą veiką padaręs pirmą kartą.

Spręsdamas ar yra galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį D. R., teismas atsižvelgia ir į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – nusikalstama veika nesukėlė žymesnių pasekmių, truko trumpą laiką, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė ir įsipareigojo atlyginti neturtinę žalą, dėl ko sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo; kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesioginė tyčia; motyvus ir tikslus – neadekvatus ir netinkamas požiūris į konfliktų sprendimą, tai darant naudojant fizinį smurtą; kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas 1 kartą. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 93 straipsnio pagrindu, baudžiamąją bylą nutraukti, o elgesio korekcijai paskirti auklėjamojo poveikio priemonę. Atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis yra nusprendęs savanoriu atlikti karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, teismas sprendžia, jog pakankamą įtaką kaltinamojo elgesio korekcijai turės viena iš lengviausių auklėjamojo poveikio priemonių – įspėjimas (BK 82 straipsnio 1 punktas).

Patvirtintina kaltinamojo ir nukentėjusiojo sudaryta sutartis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su nepilnamečių apklausų įrašais, esanti voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktina saugojimui šioje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, proceso išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

DVD laikmeną su nepilnamečių apklausų įrašais, esančią voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugojimui šioje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Patvirtinti nukentėjusiojo T. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. J., 2020 m. rugsėjo 10 d. sutartį dėl neturtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis:

žalos mokėtojas D. R. sutinka atlyginti žalos gavėjui T. B. 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą, pervesdamas pinigines lėšas į T. B. a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“ iki:

– 2020 m. spalio 1 d. – 100 Eur (vieną šimtą eurų);

– 2020 m. lapkričio 1 d. – 100 Eur (vieną šimtą eurų);

– 2020 m. gruodžio 1 d. – 100 Eur (vieną šimtą eurų);

– 2021 m. sausio 1 d. – 100 Eur (vieną šimtą eurų);

– 2021 m. vasario 1 d. – 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.