Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

vertėjams Audronei Adamavičienei, Erikai Vencevičienei, Ritai Daškevičienei, Eglei Smailienei, Svetlanai Minakovai, Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis (senatvės pensininkas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. O. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent, kad jis, 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 15.11 val., Vilniuje, vairuodamas V. K. priklausantį automobilį "Škoda Fabia", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalutiniu keliu - (duomenys neskelbtini) gatve važiavo link nelygiareikšmių kelių sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir, artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, buvo neatidus ir neatsargus, įvažiavo į sankryžą, kur nedavė kelio pagrindiniu keliu - (duomenys neskelbtini) gatve iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam motociklui „Piaggio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų motociklo vairuotojas I. T. įvykio vietoje žuvo. Tokiu būdu, E. O. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 154 punkto ir kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimus bei savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis E. O. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, užjaučia nukentėjusiųjų šeimą. Nuo įvykio praėjo dveji su puse metų ir ne visas įvykio aplinkybes gerai atsimena dėl savo amžiaus (79 metai) ir pablogėjusios sveikatos. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad 2015-08-11 jis vairavo automobilį "Škoda Fabia" raudonos spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, norėjo sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Šią sankryžą labai gerai žino, nes važiuodavo per ją kelis kartus per dieną. Privažiavęs pėsčiųjų perėją palaukė kol baigė eiti žmonės, paskui įvažiavo į saugumo salelę. Iš kairės pusės matė automobilius, kurie važiavo pirma ir antra eismo juosta, matė jų žibintus. Antroje eilėje automobilis važiavo truputį priekyje, motociklo tarp eismo dalyvių nebuvo. Automobiliai buvo 120-130 m atstumu, kai jis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Iš kairės pusės judantys automobiliai užstojo vaizdą kitai eismo juostai. Į sankryžą įvažiavo pirma pavara ir iki susidūrimo jos neperjungė (pavarų dėžė mechaninė), automobilis buvo techniškai tvarkingas. Susidūrimas su motociklu įvyko, kai jo automobilio ratai jau buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Prieš susidūrimą motociklas stabdė. Iš pradžių jis pamatė žibintą, paskui į jo mašiną atsitrenkė motociklas. Trenkėsi į priekines duris, išmušė stiklą. Motociklas nugriuvo ir slydo žeme, atsitrenkė į jo mašiną be vairuotojo. Motociklininkas į jo mašiną nebuvo atsitrenkęs - nepasiekė automobilio. Kai pamatė motociklą, viskas vyko mažiau nei 2 sekundes. Per tas 2 sekundes matė tik motociklo šviečiantį žibintą, atsumas buvo maždaug apie 10 metrų. Pamatęs motociklą, jis automatiškai stabdė. Motociklui atsitrenkus į priekines duris, automobilis apsisuko, nes svorio centras buvo toliau, o jeigu motociklas būtų atsitrenkęs į antras duris, automobilis nebūtų apsisukęs, nes energija pereitų į susidūrimą. Žiūrėjo kritimo schemą ir aiškiai matėsi, kad jis pradėjo stabdyti 4,65 m, paskui buvo alyvos ir kraujo pėdsakas. Tai buvo už 9 metrų po susidūrimo. Iki automobilio dar liko daugiau nei 10 metrų. Automobiliu "Škoda" važiavo ne pirmą kartą, važinėja juo pusantrų metų, tai draugo automobilis. Jo vairavimo stažas 50 metų, už administracinius nusižengimus niekada nebuvo baustas. Įvykio metu važiavo kartu su žmona ir anūku, vairavo atsargiai. Žmona sėdėjo iš kairės už jo ant galinės sėdynės, o anūkas iš dešinės. Šalia jo niekas nesėdėjo. Po motociklo atsitrenkimo jam padėjo išlipti policijos pareigūnai, nes durys buvo užblokuotos. Jis vairuoja be akinių, nes į tolį gerai mato, tik skaitant reikia akinių. Per eismo įvykį jis nenukentėjo, tik susitrenkė kojos kelį. Apie tai niekam nesakė, nes pats buvo šoko būsenoje. Vėliau reikėjo koją gydyti, prasidėjo bendri negalavimai, pablogėjo sveikata, atsirado problemos su širdimi, regėjimu, taip pat pablogėjo atmintis, todėl detaliai visko gali neprisiminti. Kai davė parodymus, raštu paskaičiavo, kad motociklo greitis buvo 92,5 km/h, paskui ekspertai patvirtino, kad greitis buvo 89,2 km/h. Jis yra fizikos specialistas, mokslų daktaras, turi profesoriaus laipsnį, 20 metų skaitė paskaitas universitete, todėl fizikos dėsniai jam suprantami ir visiškai nesunku buvo atlikti teisingus paskaičiavimus. Eksperimento metu policija nustatė, kad motociklas buvo daugiau kaip 42 m atstumu, todėl jo fiziškai nesimatė. Motociklas, kuris važiavo 89,2 km/h privalėjo važiuoti toje kelio atkarpoje ne daugiau 50 km/h. Praktiškai jis viršijo greitį du kartus. Nuo taško, kai motociklas pamatė automobilį iki susidūrimo vietos yra 48,4 metrai, todėl jeigu motociklas būtų važiavęs ne daugiau kaip 50 km/h greičiu, to būtų užtekę ir avarija nebūtų įvykusi. Motociklas būtų galėjęs apvažiuoti jo automobilį iš kairės ar iš dešinės. Galbūt jis ir norėjo apvažiuoti, tačiau nukrito nuo motociklo. Mano, jog motociklininkas nebuvo pripratęs prie motociklo, mažai juos važinėjęs, kadangi neseniai buvo įsigijęs, todėl atlikdamas manevrą nesuvaldęs nukrito. Tą dieną oro sąlygos buvo geros, kelio danga sausa. Saulė švietė motociklui iš dešinės, o jam (E. O.) iš nugaros. Motociklininkas buvo su akiniais ir su šalmu, todėl jam galėjo trukdyti atspindžiai. Su ekspertės L. L. išvada nesutinka, jos atliktų abiejų ekspertizių išvados analogiškos. Nors ekspertizės išvadoje nurodyta, kad kaltas motociklas, kuris viršijo greitį beveik du kartus, tačiau pagrindine avarijos priežastimi įvardijami jo (E. O.) veiksmai. Neįtikėtina, kad padaryta tokia išvada, nes jokių įrodymų nėra, neaišku iš kur tokia išvada atsirado. Ekspertė L. L. tvirtina, jog nustatyti motociklo atstumą nuo sankryžos iki automobilio „Škoda“ starto nuo „Stop“ linijos neįmanoma, tuomet kokių fizinių ir techninių duomenų pagrindu galima tvirtinti, kad automobilio vairuotojas neužleido kelio motociklui, kurio buvimo vietos neįmanoma nustatyti. Nesąmonė. Tuomet pagal kokius duomenis „Škoda“ vairuotojas turėjo sužinoti, kiek laiko jis privalo stovėti prie „Stop“ linijos ir laukti motociklo, kuris neaišku kur yra, bet kuris neva artėja? Mano, kad jis nepažeidė kelių eismo taisyklių, įvažiavo į sankryžą įsitikinęs, kad tai daryti saugu, todėl nėra jo kaltės. Dėl nukentėjusiųjų atsiprašymo gali paaiškinti, kad kai jis gulėjo ligoninėje, jo žmona paskambino nukentėjusiems ir pareiškė užuojautą bei paklausė, kuo gali padėti. R. T. pasakė, kad jie šoke ir kol kas nežino. Po dviejų dienų R. T. paskambino ir pasakė, kad nenori jo "pasodinti", reikia susitikti ir apsvarstyti finansinius klausimus, jų advokatas prašo jo advokato telefono numerio. Po to advokatai susitiko ir tuo viskas baigėsi, tačiau pagal nukentėjusius gaunasi taip, lyg jie neskambino.

Kaltinamasis E. O. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, taip pat pateikė savo paskaičiavimus. Pažymėjo, kad į sankryžą įvažiavo įsitikinęs, kad tai daryti visiškai saugu ir darydamas manevrą, netrukdys pagrindiniu keliu važiuojantiems eismo dalyviams. Jam pradedant manevrą, pagrindiniu keliu ((duomenys neskelbtini)) važiavę eismo dalyviai buvo tik automobiliai, kurie važiavo pirma ir antra eismo juosta apie 150 m atsumu nuo sankryžos kairėje pusėje nuo jo. Kai jo automobilio priekiniai ratai buvo ties pagrindinio kelio vidurio linija, staiga jam iš kairės antroje juostoje beveik prie vidurio linijos atsirado motociklas, kuris lėkė (duomenys neskelbtini) link centro. Kiti eismo dalyviai gerokai atsiliko. Motociklas išniro iš už priekinio automobilio iš antros eismo juostos. Mano, kad būtent motociklo greičio viršijimas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, nes viršijo leistiną greitį praktiškai 100 procentų. Visas ant asfalto likusias motociklo ir automobilio „Škoda“ ratų žymes jis išmatavo ir užfiksavo piešinyje. Šie objektyvūs duomenys ir sudarė jo atliktos eismo įvykio analizės pagrindą. Eismo įvykio būtų pavykę išvengti, jeigu motociklo greitis būtų panašus į leistiną (1 t., b. l. 153-172).

Parodymų patkrinimo vietoje metu E. O. parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kur buvo jo vairuojamas automobilis „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavęs prie sankryžos automobilį jis sustabdė taip, kad priekinė jo dalis buvo prie pat trikampių linijos, t. y. 2,20 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) greitėjimo juostos jam iš dešinės. Būdamas prie „Stop“ linijos, matė, kad artimiausias automobilis, važiuojantis (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta ir artėjantis link jo nuo (duomenys neskelbtini) pusės, buvo gana toli - 107,10 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Būdamas įsitikinęs, kad važiuoti saugu, jis pajudėjo nuo „Stop“ linijos ir įvažiavo į sankryžą. Kai jo automobilio „Škoda“ priekinė dalis buvo 6,10 m atstumu nuo „Stop“ linijos bei 1,70 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kairiojo važiuojamosios dalies krašto, jis pamatė iš kairės pusės link jo atvažiuojantį motorolerį, kuris tuo metu buvo 27,70 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies ir važiavo 0,40 m atstumu iki dvigubos ištisinės linijos (1 t., b. l. 191-195).

Nukentėjusioji R. T. parodė, kad eismo įvykyje ji neteko vyro, o vaikai tėčio. Vyras buvo atsakingas žmogus, nedarydavo neapgalvotų sprendimų, vairuodavo atsakingai ir neviršydavo greičio be priežasties. Tą dieną jis iš darbo važiavo į banką, kuris buvo už kelių šimtų metrų. Jai keista, kad nustatytas toks greitis, nes šalia yra posūkis. Apie nelaimę ji sužinojo, kai su vaikais atostogavo sodyboje Molėtuose. Sužinojo paskaitę žinias internete. Motoroleris priklausė įmonei. I. transporto priemonę naudojo, kad patogiai nuvažiuotų iš taško A į tašką B, tikrai ne lakstyti. Jam nebuvo adrenalino poreikio, noro lenktyniauti. Patirtį jis turėjo, nes prieš tai buvo nusipirkęs pigesnį motorolerį „Mosca“. Vėliau nusipirko komfortiškesnį, kad būtų patogiau. Motoroleris nebuvo senas, su juo pakankamai važinėta, tikrai pravažiavo daugiau nei 100 km. Kada pirkta transporto priemonė, datos neatsimena. Kaltinamasis 2016-10-16 pasakodamas apie įvykį, sakė, kad pasižiūrėjo į kairę, į dešinę, bet nepažiūrėjo dar kartą į kairę ir įvažiavo į pagrindinę gatvę. Tyrėja, atrodo, kelis kartus perklausė ir jis tai patvirtino. Sankryža yra gerai matoma, gatvė tiesi, žino tą vietą, kiekvieną dieną pro ten važiuodavo. Susipažinus su eksperto išvada kyla klausimas dėl joje minimo BMW automobilio, t. y. kitokios kategorijos mašinos nei "Škoda". Ji dalyvavo įvykio atstatymo vietoje 2016 metais, buvo surašyta įvykio atstatymo schema. Specialisto išvadoje nurodytas greitis - 89 km/h ir daugiau. Jeigu kažkiek greitis ir buvo viršytas, tai I. T. buvo 100 procentų įsitikęs, kad nebus jokių kliūčių, nesvarbu koks greitis buvo, transporto priemonės automobilis ir motociklas yra nelygiavertės. Jeigu tai būtų atsitikę mašinai, tai to nebūtų, bet čia buvo neapsaugotas žmogus. "Škoda" vairuotojas privalėjo įsitikinti įvažiuodamas į sankryžą, kad yra saugu. Kaltininkui trūko žmogiškojo požiūrio. Dėl vyro administracinių pažeidimų, dėl greičio viršijimo, negali atsakyti. Atsimena tik, kad vieną kartą pareigūnai buvo I. sustabdę, kai jis trumpam paskambino telefonu. Savo civilinį ieškinį palaiko. Žuvo jaunas, talentingas žmogus, užtikrindavęs ateitį vaikams ir šeimai. Ji turi du mažamečius vaikus ir dabar jai vienai reikia jais pasirūpinti. Po įvykio tiek jai, tiek vaikams reikėjo psichologo pagalbos. Įvykis labai skausmingas, sunku buvo paaiškinti vaikams kas atsitiko, pasikeitė vaikų elgesys. Įvykio pasekmes jaus visą gyvenimą. Kaltinamojo atsiprašymą vertina kaip teatrą, nes teisę pareikšti užuojautą jis turėjo 2016 m., bet praėjo pro ją, kaip tuščią vietą. Viso ilgo proceso metu vaikai nesulaukė nė menkiausios užuojautos, atjautos iš kaltininko, tai rodo, kad žmogus vertina situaciją egocentriškai.

Nukentėjusysis R. T. parodė, kad jis apie eismo įvykį sužinojo iš interneto. Po laidotuvių jis paskambino kaltinamojo buvusiai žmonai ir pasakė, kad reikia susitikti pakalbėti, nes jam net nekilo klausimų, kas yra šitos avarijos kaltininkas. Susitarti norėjo, kuo gali padėti, nes I. žmona liko su vaikais, tačiau E. O. neatėjo į susitikimą pas advokatą, pasakė, kad neateis, t. y. davė suprasti, kad nenori bendrauti. Geranoriškumo iš atsakovo nebuvo. Supranta, kad tai nelaimingas atsitikimas, bet yra padaryta klaida ir už ją reikia atsakyti, nes žuvo žmogus. Du metus vyksta šis procesas, pats kaltininkas procesą vilkino. Jie norėjo kuo greičiau užbaigti, nes žuvusiojo žmona būtų gavusi iš "Sodros" draudimą, kaip už nelaimingą įvykį darbe, tačiau buvo daromos visokios ekspertizės, tikslinami parodymai. Motociklas buvo pirktas parduotuvėje, yra dokumentai, buvo techniškai tvarkingas. Su juo buvo nuvažiuota tikrai daugiau nei 100 km. Kaltininkas nebuvo pakankamai atidus, nepažiūrėjo atidžiai į kairę pusę prieš atlikdamas manevrą sankryžoje. Jis teigia, kad buvo 100 m atstumu iki artimiausios transporto priemonės, bet kuriuo atveju buvo 4 sekundės laiko ir per šį laiką galima priimti ne vieną spendimą. Abejoja, kad I. T. važiavo 90 km/h greičiu, nes už 100 m jam reikėjo daryti dešinį posūkį. Jis važiavo į banką pakeisti pinigų. Išvystyti tokį greitį nelabai logiška ypač, kai niekur neskubėjo. Ekspertizė negali nustatyti kiekvieno konkrečiai atvejo. Be to, ekspertizei buvo paimta BMW mašina, kurio skardos stipresnės už Škodos, todėl paskaičiuoto 89,2 km/h greičio nebūtų. Sūnus tikrai nevažinėdavo greitai, nes motociklas buvo skirtas važinėti po miestą, kad būtų taupiau, nereikėtų gaišti laiko transporto kamščiuose. Bandoma visą laiką įpiršti, kad čia motociklas. Dėl variklio galingumo priskiriamas motociklo klasei, bet visur fiksuotas, kaip motoroleris, parduotuvėje parduotas kaip motoroleris. Tik po eismo įvykio pervadintas motociklu. Ekspertai paskaičiavio, kad motoroleris važiavo ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu, tačiau liudininkai sako, jog važiavo nedideliu greičiu, todėl abejoja, kad tiek daug viršijo greitį. Gal 10-20 km/h ir viršijo, bet čia normalu. Pats važinėja ne pirmus metus, ir žino kokie yra greičiai. Sutinka, kad greičio viršijimas yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau šioje situacijoje vairuotojas, išvažiuodamas į pagrindinę gatvę turėjo praleisti motorolerį, nepaisant, kad šis viršijo greitį. Taip yra išaiškinęs Aukščiausias teismas. Teismo metu paaiškėjo reali situacija, kaip viskas buvo. Neneigia ekspertizės centro teorinio greičio paskaičiavimo, bet reikia realiai įvertinti situaciją. E. O. sako, kad nepamatė, iš niekur atskrido motociklas. Liudininkų parodymai rodo, kad automobilis ir motociklas važiavo vienodu greičiu, automobilis blokavo matomumą. E. O. pamatė motorolerį ir motorolerio vairuotojas pamatė automobilį praktiškai vienu metu ir tada pradėjo stabdyti, bet sustoti nebuvo varianto. Kaltininkas, neįsitikinęs eismo saugumu, išvažiavo į kelią. Savo civilinį ieškinį palaiko, pateikė turtinę žalą pagrindžainčius dokumentus. Draudimo bendrovė tik nedidelę dalį žalos atlygino.

Nukentėjusioji G. T. parodė, kad viską, ką žino, yra iš įvykio tyrimo. Su byla susipažinusi, skaitė trijų ekspertų išvadas. Greičio nustatymo skaičiavimas yra sudėtingas, reikia būti specialistu, kad suprastum skaičiavimus. Visi liudininkai liudijo dėl greičio, kad motociklininko judėjimas neišsiskyrė iš kitų transporto dalyvių judėjimo. Neaišku, kodėl E. O. per sankryžą judėjo lėtai ir stabdė. Turėjo pravažiuoti greičiau ir nestabdyti viduryje 2-3 eismo juostos.

Liudytojas A. A. parodė, kad įvykio dieną su drauge K. M. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro link. Automobilių eismas buvo nedidelis, eidami išgirdo keistą zyzimą „zzz“. Jis buvo nugara į tą pusę, iš kurios girdėjo zyzimą. Atsisukęs per dešinį petį, pamatė motorolerį, kurio vairuotojas visas "įsipaišė" į asfalto spalvą, buvo su geltona liemene. Jiems einant toliau po kelių sekundžių pamatė kažkokį tamsios spalvos automobilį, kuris truputėlį stabtelėjo, o paskui išgirdo garsą „bumt“. Pakėlęs galvą pamatė, kad tas žmogus krenta. Po smūgio motoroleris atlėkė prie jo (liudytojo) kojų prie pat šaligatvio, ant pievelės truputį. Jis paskambino 112, kad žmogui nelaimė atsitiko, draugė nubėgo į gatvę. Jis į gatvę nėjo, laukė pagalbos ir stovėjo prie motorolerio. Įvykio vietoje atsirado daugiau žmonių. Moteris iš to automobilio šoko suteikti žmogui pagalbą, o jo draugė dar pažiūrėjo nukentėjusiajam pulsą, bet pulso praktiškai nebuvo. Pačio susidūrimo jis nematė, tik matė, kaip motociklininkas griuvo, garsą girdėjo. Matė, kad automobilis stabtelėjo prieš sankryžą, bet nežiūrėjo ką jis toliau darys. Po to išgirdo garsą „bumt‘. Viskas truko sekundžių dalis. Turbūt buvo tarpas, kai automobilių iš abiejų pusių nebuvo ir tas automobilis važiavo. Motorolerio variklio krūvis buvo, nes zyzimą, girdėjo. Jeigu lėtai važiuotų, to zyzimo nebūtų. Sunku pasakyti kokiu greičiu važiavo motoroleris, variklio krūvis buvo, gal 60 km/h važiavo. Prieš tai yra šviesoforas, todėl nemano, kad galėjo įsibėgti. Atstumas tarp transporto priemonių, kai įvažiavo automobilis į motorolerio juostą buvo minimalus, jokių šansų išsukti. Sankryžoje nebuvo automobilių tuo metu, mašinos nelakstė. Kai pirmą kartą pamatė motorolerį, atstumas iki susidūrimo vietos buvo apie 60 metrų. Tiksliai negali pasakyti ar automobilis buvo sustojęs ar tik trumpam stabtelėjęs prieš sankryžą. Prieš pėsčiųjų perėją tikrai pristabdė. Automobilių iš paskos, kai pristabdė, nebuvo. Neįsidėmėjo ar motoroleris važiavo su šviesomis. Lauke tuo metu buvo šviesu, švietė saulė. Ar stabdė motoroleris negali atsakyti, ratų cypimo negirdėjo, žvilgtelėjo, kai buvo garsas „bum“ ir motoroleris atsitrenkė į automobilį. Taip pat negali pasakyti ar nukrito motorolerio vairuotojas prieš atsitrenkimą. Lėtėjimo juostoje automobilių nestebėjo, automobilių ten nebuvo. Patvirtina parodymus, kuriuos davė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad pamatė motorolerį, važiuojantį (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta, motorolerio greitis buvo nedidelis. Tuo pat metu pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę prieš pat motorolerį įvažiavusį raudonos spalvos "Škoda" automobilį. Automobilio priekinė dalis jau buvo įvažiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvės antrą eismo juostą, kuria važiavo motoroleris. "Škoda" judėjo lėtai, tuo metu atstumas tarp abiejų transporto priemonių buvo minimalus - iki 2 metrų. Jis pamatė, kaip kitą momentą motoroleris priekine dalimi atsitrenkė į automobilio "Škoda" kairės pusės priekinę dalį (2 t., b.l. 45-46).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. A. parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kurioje buvo motoroleris, kai jį pirmą kartą pamatė, t. y. motoroleris buvo (duomenys neskelbtini) pirmoje eismo juostoje (neskaitant lėtėjimo juostos) 33 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies. A. A. negalėjo nurodyti, kaip motoroleris judėjo savo važiavimo juostos pločio atžvilgiu. Jis pažymėjo, kad 2015-08-19 duodamas parodymus ir nurodydamas, kad motoroleris važiavo antra eismo juosta, suklydo, kadangi papildomą juostą sukti į dešinę įskaitė kaip pirmą tos judėjimo kryties eismo juostą. Kai pirmą kartą pamatė (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį automobilį "Škoda Fabia", šio automobilio priekis buvo ties nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) žymėjimo pradžia, t. y. automobilio priekinė dalis buvo 9,10 m atstumu iki „Stop“ linijos, sudarytos iš trikampių. Jis (liudytojas), būdamas maždaug 9,90 m. atstumu iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, pamatė, kaip iš dešinės pro jį pravažiavo anksčiau pastebėtas motoroleris ir kitą momentą susidūrė su į sankryžą įvažiavusiu "Škoda Fabia" (2 t., b.l. 47-50).

Liudytojas J. J. parodė, kad eismo įvykis buvo seniai, todėl visko gerai neprisimena. Jis automobiliu „Toyota Corolla“ planavo sukti į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jam bandant sukti, prie pat sankryžos išgirdo stabdžių cypimą už savęs. Atsisukęs į kairę pamatė antra juosta pralekiantį motociklą, kuris atsitrenkė į automobilį buvusį sankryžos centre. Tuo metu jis buvo sustojęs, gal kas pėsčiųjų perėja ėjo, ir buvo pasiruošęs sukti į dešinę, nejudėjo ir išgirdo stabdžių cypimą. Reaguodamas atsisuko į kairę ir pamatė pirmoje juostoje automobilius, už dviejų automobilių nemažu greičiu pravažiavo motociklas, kuris atsitrenkė į automobilį, užtvėrusį antrą juostą. Nepastebėjo ar buvo įjungtas motociklo žibintas, buvo diena, švietė saulė. Dėl didelio greičio toks įspūdis buvo, nes greitai pralėkė. Jo suvokimu greitis buvo didelis. Nematė motociklo prieš pasukdmas į lėtėjimo juostą, į veidrodį nežiūrėjo. Stabdymą išgirdo anksčiau, negu trenkėsi. Matė patį atsitrenkimą, tačiau negali pasakyti ar atsitrenkė vairuotojas su motociklu į automobilį, motociklas nulėkė, o vairuotojas liko gulėti. Neatsimena smulkių detalių. Motociklas atsitrenkė į apatinę automobilio dalį. Vėliau buvo įvykio atkūrimas, kuriame jis dalyvavo. Neatsimena ką patvirtino. Pagarsinus jo paaiškinimus parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b.l. 33-36), juos patvirtino, tik jis gal neišgirdo svarbesnės detalės tarp to, kaip matė „Škodą Fabia“ automobilį, kuris dar stovėjo, nebuvo įvažiavęs, tarp to, kai išgirdo stabdžių cypimą dar buvo laiko tarpas, per kurį jis mąstė apie sukimą į dešinę, rikiavimąsi. Nebuvo, kad tą pačią sekundę automobilis stovi ir jis girdi cypimą. Nebuvo kitų sukančių į dešinę automobilių. Kairėje pirmoje eismo juostoje buvo automobilis, kai jis buvo lėtėjimo juostoje. Už to automobilio pirmą kartą pamatė tą motorolerį. Motoroleris buvo antroje juostoje, arba toliau, nes pirmoje juostoje buvo automobilis. Susidūrimas vyko arba antroje, arba ties skiriamąja, arčiau važiuojamosios dalies vidurio. Tikslios vietos pasakyti negali. Po susidūrimo "Škoda Fabia" liko stovėti, nepamena, kad po to automobilis būtų judėjęs. "Škodos" keleivė iškart išlipo žiūrėti nukentėjusiojo. Po susidūrimo motoroleris nulėkė, o nukentėjusysis liko susidūrimo vietoje. Motorolerį jis pamatė per kitos mašinos langus, beveik lygiagrečiai buvusią pirmoje juostoje. Negali patvirtinti ar tas automobilis judėjo, ar stovėjo, bet jis buvo. Kai atkūrinėjo visą įvykio eigą, to automobilio nebuvo. Neatsimena nei spalvos, nei markės automobilio. Tas automobilis nepravažiavo, liko stovėti, kai įvyko įvykis. Dėl to, matyt, automobilio "Škoda" vairuotojas dar vėliau pamatė motorolerį. "Škodos" sustojimo sankryžoje nematė, negali patvirtinti. Tuo metu eismas buvo nedidelis. Automobilio "Škoda" judėjimo nematė, regėjimo lauke jį turėjo. Negali pasakyti kada jis įvažiavo. Kai planavo sukti į dešinę, tuo metu tas automobilis dar stovėjo ir nebuvo įvažiavęs. Kai išgirdo stabdžius, pamatė motorolerį ir patį atsitrenkimo veiksmą, automobilis jau buvo sankryžoje. Automobilis arba stovėjo, arba lėtai judėjo, kai į jį atsitrenkė. Motoroleris pradėjo stabdyti iki tos vietos, kai jį pamatė. Nebuvo taip, kad tiesiog važiavo ir staiga išlindo kažkas, nežino kodėl motoroleris stabdė. Gali būti, kad motoroleriui vaizdą galėjo užstoti pirmoje juostoje važiavęs automobilis. Motoroleris stabdė supratęs, kad stovi viena ar kelios mašinos, ir suprato, kad greičiausiai kažkas kažką praleidžia. Stabdymas buvo pakankamu atstumu, galėjo pradėti stabdyti dar ir nematydamas "Škodos". Automobilis "Škoda" galėjo stabdyti, bet to garso nepamena, kad būtų girdėjęs iš "Škodos" pusės. Eksperimento metu jo prašė pastatyti automobilį toje pozicijoje, kur išgirdo ir pamatė motorolerį. Neatsimena, ar jo klausė dėl kitų automobilių.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. J. 2015-08-13 parodė, kad sankryžoje su (duomenys neskelbtini) jis ketino sukti į dešinę. Artėdamas prie minėtos sankryžos įjungė posūkio signalą ir sulėtino greitį. Kai buvo maždaug apie 100 m atstumu iki sankryžos, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie susikirtimo su (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo stovintį raudonos spalvos "Škoda" automobilį, kuris praleido (duomenys neskelbtini) gatve važiavusias transporto priemones. Kai jis pradėjo posūkio į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, manevrą, "Škoda" įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Staiga jis išgirdo ratų cypimą ir po 1-2 sekundžių į sustojusio "Škoda" kairės pusės priekinę dalį atsitrenkė dideliu greičiu (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavęs motociklas. Nuo smūgio "Škoda" automobilis nedaug pasislinko į dešinę pusę. Motociklo vairuotojas nugriuvo šalia automobilio, o motociklas nulėkė kairiau ir atsidūrė priešingos krypties eismo pusėje (2 t., b.l. 31-32).

Parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojas J. J. 2016-09-28 parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kur buvo jo vairuojamas automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jis pirmą kartą pamatė automobilį „Škoda Fabia“. Jo automobilis sankryžoje buvo pradėjęs atlikinėti posūkio į dešinę manevrą ir buvo apie 4,80 m atstumu iki tiesiosios, išvestos nuo (duomenys neskelbtini) artimiausio važiuojamosios dalies krašto. Kur tuo metu buvo automobilis „Škoda Fabia“, kai pirmą kartą jį pastebėjo, J. J. tiksliai parodyti negalėjo, bet nurodė, kad „Škoda Fabia“ nebuvo kirtusi „Stop“ linijos, sudarytos iš trikampių, automobilis, buvo užvažiavęs ant pėsčiųjų perėjos žymėjimo arba buvo tarp tarp „Stop“ linijos ir perėjos žymėjimo. Būdamas nurodytoje padėtyje, tuo momentu jis taip pat išgirdo ratų cypimą (stabdymo garsą) ir per langą pamatė jo važiavimo krypties antra eismo juosta važiuojantį motorolerį. Kai pirmą kartą pamatė motorolerį, motorolerio priekinis ratas buvo 8,80 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies krašto. Kaip motoroleris važiavo savo juosta pločio atžvilgiu, nurodyti negalėjo. Kuriuo momentu „Škoda Fabia“ kirto „Stop“ liniją, sudarytą iš trikampių, ir įvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtą, nematė (2 t., b.l. 33-36).

Liudytojas G. M. parodė, kad jis su automobiliu „Mazda 6“ baltos spalvos važiavo (duomenys neskelbtini) ties nusukimu į (duomenys neskelbtini). Prieš jį važiavusi mašina persirikiavo sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kai ta mašina pasitraukė, jis važiavo toliau ir prieš jį išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės „Škoda Fabia“. Tada jis stabdė. Jeigu būtų nestabdęs, būtų į "Škoda" atsitrenkęs. Stabdydamas pažiūrėjo kas yra kairėje pusėje, nes jo mašina užstojo vaizdą kairėje pusėje važiuojančiai transporto priemonei. Pamatė, kad antra eismo juosta važiuoja motoroleris, kuris vėlai stabdė, t. y. kai jau buvo susilyginęs su juo ar į priekį šiek tiek. Stabdymo metu motoroleris bandė, kaip suprato, sukti į kairę nuo kliūties, todėl priekinis ratas nuslydo, motoroleris virto ant šono, atsitrenkė į automobilio "Škoda" priekį, persirito per kapotą ir atsidūrė kairės pusės kelkraštyje, o žmogus liko gulėti ant važiuojamosios dalies. Motoroleris per jį (G. M.) nematė to momento, kai pajudėjo mašina skersai kelio. Pamatė tik, kai išlindinėjo iš už jo. Sunku įvertinti, kiek metrų buvo likę. Buvo ekstremalus motorolerio stabdymas. Kadangi jam (liudytojui) reikėjo į „Thomas Philipps“ nusukti iš karto už sankryžos, važiavo su srautu, todėl realiai jo greitis turėjo būti 40-45 km/h. Automobiliui "Škoda" išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės per jį (liudytoją) matyti, kas važiuoja antroje eilėje nebuvo įmanoma. Jo „Mazdą“ "Škoda" vairuotojas turėjo matyti. Jeigu "Škoda" būtų agresyviai išvažiavusi, staigiai pajudėjusi, tai galėjo pravažiuoti, bet ji pakankamai lėtai, ramiai išvažiavo iš šalutinės gatvės. Kai "Škoda" įvažiavo į (duomenys neskelbtini) buvo sekundžių reikalas. Ar "Škoda" sustojo po susidūrimo, ar judėjo, negali pasakyti. Susidūrimas įvyko, kai "Škoda" stovėjo tarp pirmos ir antros juostos. Negali pasakyti, kad buvo kitas automobilis, jis (liudytojas) matė tik "Škodą". Po eismo įvykio praėjus 2,5 metų negali 100 proc. garantuoti, nurodė, kiek atsimena. Prieš save matė visą įvykį, niekas vaizdo neužstojo. Pamatęs išvažiavusią "Škodą" jis pristabdė, nes buvo priekyje kliūtis, tačiau nestabdė ekstremaliai, sureagavo tik, kai atsirado kliūtis kelyje. Kai jis sustojo, eismo įvykis jau buvo įvykęs. Negali vertinti motorolerio greičio, nes jis (liudytojas) pradėjo stabdyti pirmas. Motoroleris vėliau pamatė kliūtį, todėl vėliau pradėjo stabdyti, kai susilygino su juo. Koks atstumas iki "Škodos" buvo metrais, negali pasakyti. Eksperimento metu pagal savo įsivaizdavimą parodė, kur sustojo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. parodė, kad maždaug ties vieta, kur kelias išplatėja į dešinę ir atsiranda papildoma eismo juosta priekyje jo važiavęs mėlynos spalvos automobilis įjungė dešinio posūkio signalą ir pristabdęs pradėjo rikiuotis dešiniau į lėtėjimo juostą. Jis tuo metu taip pat buvo priverstas pristabdyti. Kai mėlynas automobilis persirikiavo ir, atrodo, jau darė posūkį į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė jam iš kairės antra eismo juosta ta pačia kryptimi pravažiuojantį motorolerį apie 60-65 km/h greičiu. Kadangi priekyje jo važiavęs automobilis suko į dešinę ir pasitraukė, jam atsivėrė vaizdas priekyje ir jis pamatė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį įvažiuojantį raudonos spalvos automobilį „Škoda“. Atstumas tarp motorolerio ir „Škoda“ automobilio buvo nedidelis, iki 20 m. Tuo metu, motorolerio vairuotojas, pastebėjęs skersai važiuojantį ir į jo eismo juostą įvažiuojantį automobilį, motorolerį intensyviai stabdė, dėl ko motoroleris nuvirto ir atsitrenkė į „Škoda“. Tai pamatęs, jis apvažiavo įvykio vietą ir sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje už sankryžos išplatėjimo juostoje ir išlipo iš automobilio (2 t., b. l. 37-38).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas G. M. 2016-09-28 parodė vietą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kur buvo jo vairuojamas automobilis „Mazda 6“, kai buvo priverstas stabdyti dėl priekyje važiavusio ir į lėtėjimo juostą rikiavusio automobilio ir tuo metu pirmą kartą pamatė pro jį iš kairės pusės antra eismo juosta pravažiuojantį motorolerį. Tuo metu jo automobilio priekinė dalis buvo 23 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies. Kai pirmą kartą pamatė motorolerį, šis važiavo maždaug savo juostos viduriu, apie 2 m atstumu nuo dvigubos ištisinės linijos, skiriančios priešingų krypčių eismą. Pradėjęs stabdyti, taip pat pastebėjo priekyje (duomenys neskelbtini) gatve į sankryžą įvažiuojantį automobilį „Škoda Fabia“. Kai pirmą kartą pamatė „Škodą“, šio automobilio priekinė dalis buvo užvažiavusi ant „Stop“ linijos, sudarytos iš trikampių. Motoroleris pradėtas stabdyti, kai buvo 14,60 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies (2 t., b. l. 39-43).

Liudytoja K. M. parodė, kad ji su A. A. ėjo šaligatviu link "Rimi" parduotuvės. Pagrindiniu keliu tiesiai važiavo motoroleris, o automobilis raudonos spalvos išvažiavo iš šalutinio kelio ir susidūrė su motoroleriu. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Žmogus nukrito nuo motorolerio. Ji buvo netoli įvykio vietos kitoje gatvės pusėje ir matė, kaip iš automobilio išlipo moteris ir dėl streso bandė žmogų judinti. Kadangi ji yra baigusi pirmosios pagalbos kursus, žinojo, kad tokiais atvejais negalima liesti žmogaus. Ji nubėgo prie tos moters ir pasakė, kad nekliudytų nukentėjusiojo. Ta moteris buvo strese. Automobilio gale sėdėjo mažametis 4-5 metų vaikas. Ji (liudytoja) dar bandė nukentėjusiajam suteikti pirmąją pagalbą, patikrinti pulsą, tačiau žmogus pradėjo dusti ir mirė. Po to atvažiavo greitoji ir policija. Dabar toje sankryžoje yra viskas kitaip, ten padaryta salelė ir perėja, ko anksčiau, kai įvyko eismo įvykis, nebuvo. Gal perėja ir buvo, bet nebuvo paženklinta, ir salelės nebuvo. Motorolerio vairuotojas važiavo su liemene ir šviesa. Kai įvyko eismo įvykis, nelabai daug automobilių buvo, po to susidarė spūstis. Nepasakytų, kad motoroleris labai greitai važiavo, garsas "zzz" buvo, tačiau nebuvo, kaip važiuoja su sportiniais motociklais, kurie lekia labai greitai. Negali pasakyti nei automobilio, nei motorolerio greičio. Jis nelenkė transporto priemonių, važiavo tiesiai. Įvykio smulkių detalių neatsimena, daug laiko praėjo. Negali atsakyti, ar stabtelėjo prieš sankryžą automobilis, matė tik susidūrimą ir užsifiksavo kritimą. Jai pačiai buvo šokas. Po susidūrimo motorolerio vairuotojas gulėjo prie automobilio, o motoroleris kažkaip nuslydo. Motociklininkas buvo su akiniais ir šalmu. Į pėdsakus nekreipė dėmesio, nes jai buvo svarbiau žmogaus gyvybė. Automobilio vairuotojas sėdėjo labai susinervinęs, nebuvo išlipęs, nes turbūt negalėjo išlipti, jo durelės buvo įlenktos. Įvykio vietoje ji buvo, kol atvyko medikai.

Liudytoja S. V. (policijos pareigūnė) parodė, kad ji tyrė eismo įvykį, buvo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Įvykis buvo dienos metu. Jiems atvykus į vietą, nukentėjusysis dar buvo gyvas ir gaivinamas. Kaltinamasis iš šalutinio kelio išvažiavo į pagrindinį, ir susidūrė su motociklu. Ji nufotografavo įvykio vietą, tačiau techninį darbą, matavimus atliko patruliai. Ji stengėsi, kad būtų surinkti visi įrodymai, kad būtų viskas sužiūrėta. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą surašė ji, yra jos parašas. Buvo priėjusi prie automobilio vairuotojo, bet jeigu žmogus rusakalbis, galėjo ir nebendrauti, nes ji nekalba rusiškai. Eismo įvykio vietos plane (parodomas 1 t., b. l 12) raštas yra ne jos. Ji tik patvirtino savo antspaudu. Retai kada tyrėjai schemas braižo, tai atlieka policijos patruliai. Jie tik patikrina patrulių techninį darbą. Ne ji braižė tą schemą. Ji tik fiksavo įvykio detales fotoaparatu, surašė kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą. Jeigu parašyta, kad automobilio padangos žymė, vadinasi taip turi būti. Daugiau dėl padangų žymių neatsimena, ar buvo, negali pasakyti. Kur šalutinis kelias susijungia su pagrindiniu, visada žiūri matomumą. Vėliau byla buvo perduota kitam tyrėjui, kokiam - pasakyti negali.

Liudytoja V. O. pateikė prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje. Nurodė, kad išvyksta į užsienį ir, pasinaudodama BPK 82 str. 2 dalimi, atsisako duoti parodymus, nes E. O. įvykio metu buvo jos sutuoktinis. Šiuo metu jie yra išsiskyrę. Prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, šiuos parodymus tvirtina (3 t., b.l. 128).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. O. parodė, kad 2015-08-11, apie 15.00 val., važiavo automobiliu "Škoda Fabia", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos vyras E. O.. Ji sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojo. Ant galinės sėdynės dešinėje pusėje sėdėjo jų 7 metų anūkas. Jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve. Sankryžoje ketino sukti į kairę. Artėjant prie minėtos sankryžos, sustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini). Ji tuo metu kelio nestebėjo, bendravo su anūku. Už jų sustojusio automobilio vairuotojas paspaudė garsinį signalą, ragindamas juos pradėti važiuoti. Tada ji pažiūrėjo į kairę pusę. (duomenys neskelbtini) pirma ir antra eismo juostomis nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiavę automobiliai buvo gana toli ir jie galėjo saugiai atlikti posūkio į kairę manevrą. Joks motociklas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) pusės nevažiavo. Vyras irgi matė, kad važiuoti saugu, todėl lėtai pajudėjo iš vietos ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kai vėl pažiūrėjo į kelią, staiga pamatė prie pat jų automobilio iš kairės pusės priešingų krypčių eismą skiriančia linija važiuojantį motociklą. Atstumas tarp jų automobilio ir motociklo buvo minimalus - apie 2-3 m. Anksčiau pastebėti du automobiliai dar buvo toli ir važiavo tomis pačiomis eismo juostomis. Mano, kad motociklo greitis buvo labai didelis. Motociklas atsitrenkė į jų automobilio kairės pusės priekinę dalį. Vyras iš karto sustabdė automobilį, kuris sustojo beveik toje pačioje vietoje, kur įvyko susidūrimas, nes automobilio greitis buvo minimalus. Ji išlipo iš automobilio per galines kairės pusės dureles. Motociklo vairuotojas gulėjo prie pat durelių. Paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Po to patikrino nukentėjusiojo pulsą. Pulsas buvo, vyras kvėpavo, bet nejudėjo. Jos vyras buvo šoko būsenoje ir sėdėjo automobilyje, išlipo tik tada, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai (2 t., b.l. 56-57).

Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) ekspertė L. L. teisme paaiškino, kad savo išvadas (1 t., b.l. 61-68, 131-137) palaiko. Buvo atliktas ekspertinis tyrimas pagal pateiktus duomenis, buvo įvertinti transporto priemonių sugadinimai, eismo įvykio vietoje užfiksuoti pėdsakai. Įvertinus pėdsakų išdėstymus galima teigti, kad motociklas virto ant dešiniojo šono ir slydo į priekį, kol trenkėsi į automobilio "Škoda Fabia" priekines kairės pusės dureles. "Škoda Fabia" priekinės dešinės pusės rato padangos suformavo šoninio slydimo pėdsaką. Remiantis kita ekspertize, patvirtinta, kad tuo metu, kai motociklas trenkėsi į automobilį "Škodą Fabia", automobilis buvo stabdomas, nejudėjo. Įvertinus visus pėdsakus, buvo atlikti skaičiavimai, kuriais nustatytas motociklo greitis - 89,2 km/h. Buvo apskaičiuotas motociklo vairuotojo reakcijos laikas, kaip jis, važiuodamas didesniu greičiu, stabdė, reagavo ir tas atstumas yra lyginamas su reikalingu atstumu sustabdyti. Eismo įvykio eigai atkurti, analizei atlikti buvo naudojama kompiuterinė "PC-Crash 10.2". Pirmą išvadą ji rengė, o techninę kontrolę atliko ekspertė L. L., kuri buvo susipažinusi su byla. Kai buvo užduoti papildomi klausimai, atsakymus teikė kartu. Ekspertizės akte, kur skaičiuojamas greitis, yra pateiktos masės paskaičiavimas (1 t., b.l. 64). Ten nurodyta automobilio BMW 525 masė su vairuotoju yra techninė klaida. Iš tikrųjų yra vertintas automobilis "Škoda Fabia" ir realiai paimti šio automobilio duomenys. Motociklo ir vairuotojo masė buvo įvertinta bendrai. Pagal motociklo stabymo pėdsaką galima spręsti, kad vairuotojas stabdymui sureagavo nuo susidūrimo vietos būdamas 47,14 m atstumu. Buvo atlikti skaičiavimai, koks atstumas reikalingas transporto priemonei sustoti iki susidūrimo vietos, jeigu toje vietoje leistinas greitis 50 km/h. Pagal skaičiavimus, jam sustoti reikėtų 27,8 m, o važiuojant 89,2 km/h - 69,26 m. Greičio skaičiavimui kiekvienas automobilio apgadinimas įtakos neturėjo. Taip pat paskaičiuota, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas maksimaliu leistinu greičiu 50 km/h ir reaguodamas stabdymui toje pačioje vietoje, kaip reagavo stabdymui važiuodamas 89,2 km/h, būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklą, nes sustabdymui reikalingas atstumas yra mažesnis negu atstumas, kuriuo būdamas nuo susidūrimo vietos, jis sureagavo. Motoroleris į kliūtį sureagavo stabdymu, kodėl stabdė, ji negali pasakyti. Sekant iš to, buvo padarytos išvados techniniu požiūriu. Pirmoje išvadoje yra techninė klaida, kur palyginamas sustabdymui reikalingas atstumas 27,86 m, o reakcijos atstumas 47,14 m (S₀₅₀ ? 27,86m < Sr 89,2 ? 69,26, turi būti S₀₅₀ ? 27,86 m < Sr89,2 ? 47,14 m). Tas sustabdymui reikalingas atstumas mažesnis, tačiau išvada nuo to nesikeičia (6 psl. išvados Nr. 11-121(16). Grėsmė eismo saugumui kilo, kai automobilio "Škoda Fabia" vairuotojas įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, keitė judėjimo kryptį, ketino sukti į kairę. Tuo metu motociklo vairuotojas važiavo antra eismo juosta ir šioje eismo juostoje įvyko transporto priemonių susidūrimas. Automobilio „Škoda“ vairuotojo veiksmai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) antroje juostoje sudarė kliūtį ir nedavė kelio kertamuoju keliu jam iš kairės pagrindiniu keliu judėjusiam motociklui, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Motociklo vairuotojo veiksmai, kad važiuodamas ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu, jis viršijo leistiną greitį, ko pasekoje neteko techninės galimybės stabdyti bandydamas išvengti eismo įvykio, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Ekspertams atlikus papildomą tyrimą pagal pateiktus papildomus duomenis, ekspertizės išvados nesikeitė, nes pateikti papildomi duomenys (parodymo patikrinimo vietoje duomenys, liudytojų parodymai) nesuteikė jokios konkrečios informacijos, kurią būtų galima panaudoti, papildyti prieš tai atliktą tyrimą. Transporto priemonių suartėjimo mechanizmo pakeisti negalima, nes konkrečiai nenurodoma automobilio "Škoda Fabia" ir motociklo padėtys sankryžos elementų atžvilgiu tuo pačiu momentu. Iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti, kiek laiko automobilis buvo įvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir kokiu atstumu nuo automobilio "Škoda Fabia" buvo motociklas. Galima nustatyti tik susidūrimo momentu. Skaičiavimas buvo per reakcijos atstumą, kuris yra 47,14 m. Tuo pagrindu suformuluotos išvados, eismo įvykio mechanizmas, eiga nebuvo keista. Vertinti, ar motociklo vairuotojas matė kliūtį, ar nematė, negali atsakyti. Matomumas iš vairuotojo vietos keičiasi, kinta. Matomumas ekspertizės metu nebuvo vertintas. Negali nei patvirtinti nei paneigti, kad "Škodos" vairuotojo matomumui trukdė G. M. automobilis. Kokiu atstumu buvo motociklas, kai automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) negali įvertinti. Jeigu bandytų atkurti kažkokią situaciją, tai būtų tik teorinio lygmens ir nepakeistų jų išvadų. "Škoda" vairuotojas keitė važiavimo kryptį ir sudarė kliūtį įvažiuodamas į antrą juostą. Jis turėjo įsitikinti, kad kertamuoju keliu, į kurį įvažiuoja, neatvažiuoja transporto priemonės, saugiai atlikti manevrą, nesukeliant grėsmės kitiems eismo dalyviams ir motociklo vairuotojui. Apvažiuoti kliūtį motoroleriui techniniu požiūriu, kai juda skersai kelio kliūtis, yra nepriimtina, jis turi stabdyti transporto priemonę, kuri neaišku kaip pakeis kryptį. Jeigu pirmoje juostoje nėra transporto priemonių, jų gali būti antroje eismo juostoje. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti nėra „tikėtina“ išvada, ji yra kategoriška. Motociklas važiavo pagrindiniu keliu antra eismo juosta, o kliūtį sudarė ir judėjimą keitė „Škoda Fabia“ vairuotojas. Tai, kad vairuotojas nematė motorolerio, o matė tik du automobilius, važiuojančius antra juosta, ekspertas negali vertinti to matymo ar nematymo, fizinių duomenų nėra. Negali pakomentuoti, iš ko matomumą būtų galima gauti. Jos išvados duomenys yra tik iš objektyvių pėdsakų. Ar greitai važiuoja motoroleris žiūrint iš "Škodos" vairuotojo pozicijos, tai greičio suvokimas yra subjektyvus ir individualus, kiekvienas asmuo tą atstumą ir greitį vertina skirtingai, bet standartai visiems vienodi. Kompiuterine programa galima apskaičiuoti, ar greitai artėja transporto priemonė, imant visus motorolerio duomenis, galima padaryti, kaip važiuoja automobilis, motociklas, bet kaip vairuotojas greitai sureaguos, šis klausimas priklauso nuo asmeninių savybių, nuo reakcijos, aplinkos ir panašiai. Pėdsakas leidžia teigti, kad "Škoda Fabia" susidūrimo metu buvo stabdoma. Kai transporto priemonė yra stabdoma ar santykinai stovėjo, tai greitis artimas nuliui. Iš tyrimui pateiktų duomenų nustatyti koks buvo automobilio "Škoda Fabia" važiavimo greitis, judėjimo režimas, negalima, kadangi nėra išlikę pėdsakų, nurodančių, kokiu greičiu tas automobilis galėjo važiuoti. Gali būti tik teoriniai nagrinėjimai. Ji tyrimą atliko pagal dvi standartines procedūras, kurios yra LTEC aprobuotos. Tyrimo procedūras sudaro Centro ekspertai. Ekspertizės Centro tos metodikos yra privalomos, bet ekspertai gali pasirikti tyrimo būdus. Atliekant skaičiavimus atsižvelgiama į vairuotojo reakcijos laiką. Kur vairuotojas neturėtų tikėtis kliūties, imamas didesnis reakcijos laikas, prie pėsčiųjų perėjos - kitas laikas, o šioje situacijoje vairuotojas važiavo pagrindiniu keliu, tai jam yra 0,8 reakcijos laikas pagal kelio situaciją. Jis negalėjo tikėtis tos kliūties, yra galimybė, kad gali atsirasti kliūtis. Į kažkokias fiziologines savybes, kaip amžius, skaičiuojant nėra atsižvelgta. Kas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, nustatyta atlikus tyrimą ir įvertinus duomenis, viso kelio situaciją. Rezultato pagrindu suformuluota pagrindinė išvada. Tai yra standartinė tyrimo procedūra pagal kurią rašoma, kad tai yra pagrindinė sąlyga. Kur apibrėžiama ši sąvoka, negali atsakyti. Yra standartinio tipo procedūros, kurios yra jų centre. Teismui ji negali pateikti, jeigu teismas kreiptųsi į Centrą, tada vadovybė spręstų, ar galima jas pateikti, ar ne. Yra metodika, kuria remiantis, įvertinus tyrimo duomenis, formuojamos išvados, yra šitie žodžiai „pagrindinė sąlyga“, jei neklysta. LTEC 81, 83 yra dvi metodikos, vadinamos standartinėmis tyrimo procedūromis, kuriose ir nurodyta sąlyga, kada daryti tokią išvadą. Visi rezultatai davė pagrindą teigti, kad E. O. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, kad jis išvažiavo iš šalutinio, stovėjo skersai pagrindiniame kelyje, nedavė kelio jam iš kairės artėjančiam automobiliui ir motociklui. Įvertinus tą situaciją, galima teigti, kad tokie jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio, kuris važiavo pagrindiniu keliu ir turėjo į sudarytą kliūtį papulti, veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį, kadangi greičio viršijimas irgi turėjo įtakos. Pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu skiriasi nuo pagrindinės sąlygos teisiniu požiūriu. Su specialisto V. M. pateikta išvada ji nesusipažinusi, komentuoti negali. Kokiais objektyviais duomenimis rėmėsi specialistas, nustatydamas automobilio "Škoda Fabia" judėjimo režimą, nežino, tokių duomenų byloje nerado. Sumodeliuoti galima bet ką, tačiau viskas turi būti daroma su objektyviais duomenimis, kurie yra byloje (3 t., b.l. 104-108; 4 t., b.l. 14-19, 80-84).

Ekspertė L. L., atsakydama į E. O. raštu pateiktus klausimus, savo išvadas palaikė. Nurodė, kad apskaičiuoti, kokiu atstumu buvo motociklas, kai "Škoda" įvažiavo į jo eismo juostą negalima, nes nežinomas "Škoda" judėjimo režimas. Todėl buvo nustatytas atstumas, nuo kurio motociklo vairuotojas reagavo stabdymui - 47,14 m. Iš tyrimui pateiktos medžiagos duomenų negalima nustatyti, kiek laiko automobilis "Škoda Fabia" išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir koks buvo "Škoda" greitis prieš eismo įvykį. Tyrimas atliktas pateiktos medžiagos pagrindu. Liudytojų nurodyti atstumai nebuvo naudojami atliekant skaičiavimus. Išvadoje automobilio "Škoda" vairuotojo veiksmai įvertinti techniniu požiūriu (4 t., b.l. 60-69).

UAB (duomenys neskelbtini) specialistas (ekspertas) V. M. teisme paaiškino, kad 2017-06-08 jis pateikė išvadą, kurią tvirtina (2 t., b. l. 155-172). Susipažino su ankstesnėmis išvadomis, savo išvadoje nurodė kokiais duomenimis ir kokia metodika rėmėsi. Atlikdamas tyrimą, analizavo abiejų vairuotojų veiksmus, tiek motociklininko, tiek „Škoda“ vairuotojo. Išvados 2.8 punkte detalizavo eismo dalyvių veiksmų vertinimą techniniu požiūriu. Jis nustatė transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, kokiais greičiais judėjo automobilis susidūrimo metu, buvo panaudota „PC-Crash“ kompiuterinė programa. Su šia programa galima tiksliausiai nustatyti transporto priemonės greičius, juos detalizavo 2.3 punkte. Vadovaujantis objektyviais duomenimis, nustatyta, kad motociklo greitis atsitrenkiant, į automobilį buvo apie 76 km/h, automobilio apie 5 km/h. Įvertinant užfiksuotus pėdsakus, buvo užfiksuotas motociklo stabdymo pėdsakas, įvertinus atstumą, kurį motociklas prieš susidūrimą slydo ant šono, nustatyta, kad motociklo greitis prieš vairuotojui sureagavus stabdymui, buvo 90-95 km/h, o atstumas, kuriam esant motociklo vairuotojas sureagavo stabdymui, buvo 46,9- 48,4 m. Motociklo vairuotojas važiavo 90-95 km/h (maždaug 25 m/s) greičiu ir būdamas 47-48 m iki susidūrimo vietos, sureagavo stabdymu. Įprastas vairuotojo reakcijos laikas 0,8 s, kur 0,2 s motociklo stabdžio suveikimo laikas, todėl gaunasi 1 sekundė. Važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, sustoti reikia 30 m, o nustatytu 90-95 km/h greičiu - 74-81 m, kitaip sakant motociklo greičio viršijimas turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Dėl suartėjimo mechanizmo - tyrė kokį, minimalų laiką judėjo automobilis nuo pajudėjimo iš vietos iki susidūrimo momento, tas laikas gavosi 2,8 s. Kai automobilis pajudėjo įvažiavęs į (duomenys neskelbtini), motociklas buvo iki susidūrimo vietos 67 m atstumu. Jeigu motociklas šį atstumą važiuotų leistinu greičiu, tas laikas būtų 2 s didesnis. 12 paveikslėlyje pažymėta automobilio padėtis parodo, kurioje vietoje būtų automobilis, jei motociklo vairuotojas važiuotų leistinu 50 km/h greičiu, tarp jų būtų įvykęs saugus prasilenkimas, nebūtų sudaryta jokia kliūtis. Jei nebūtų viršytas greitis, tai nebūtų sudaryta ir kliūtis motociklo vairuotojui. Remiantis šiuo aspektu, buvo padarytos išvados dėl eismo įvykio dalyvių veiksmų priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu tyrimu techniniu požiūriu. Išvados 2.8.1 punkte nurodė, kad išvažiuojant iš šalutinio kelio reikia nesukliudyti transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu, tačiau šiuos veiksmus galima nagrinėti buvusius priežastiniame ryšyje tik sąryšyje su motociklo vairuotojo veiksmais, kuris viršijo greitį. Savo tyrime naudojo bendras eismo įvykių ekspertizės metodikas, "PC-Crash" programą, informacijos šaltinius, kurie yra išvardinti išvadoje. Liudytojų vertinimai yra subjektyvūs, ne viskas atitinka tikrovę, todėl tais duomenimis nesivadovavo. Jo paskaičiuotas motociklo greitis 90-95 km/h nežymiai skiriasi nuo ekspertės L. L. paskaičiuoto greičio (ne mažiau 89 km/h), todėl mano, kad yra visiškas atitikimas. Dėl motociklo greičio abejonių nėra. Šiuolaikinės eismo įvykio tyrimo technologijos leidžia tiksliai nustatyti greitį. Gali būti 5 km paklaida dėl atsitiktinių faktorių, kurie įtakoja, jų įvertinti negalima. LTEC įstatymo 11 straipsnis nustato, kad ekspertas gali pats pasirikti tyrimo metodus, kiekvienu atveju ekspertas turi parinkti tuos metodus, kurie duoda tiksliausią rezultatą ir leidžia išsamiai atlikti eismo įvykio mechanizmo analizę. LTEC surašytų metodikų nematė, kas tose metodikose parašyta, nežino. Jis rėmėsi užsienietiška literatūra (vokiška, rusiška). Vokietijos patirtis yra geriausia. Beveik 30 metų jis dėstė VGTU automobilių dinamiką, yra mokslų daktaras, eismo įvykių espertizes atlieka nuo 1993 metų. 2003 m. įgijo eksperto kvalifikaciją, bet 2013 m. LTEC komisija kvalifikacijos jam nepratęsė. Jis kreipėsi į teismą ir procesą laimėjo. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2016-01-25 sprendimu jo skundą patenkino, panaikino LTEC kvalifikacijos komisijos sprendimą, kuriuo jam nebuvo pratęsta teismo eksperto kvalifikacija eismo įvykio tyrėjo srityje. Jis yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą dėl transporto trasologijos ekspertizės. Jo išvadoje yra ištirtas esminis aspektas, kad jeigu nebūtų greičio viršijimo, būtų saugus prasilenkimas, motociklo vairuotojui nereikėtų nei stabdyti, nei manevruoti, jokių papildomų veiksmų atlikti. Dėl šio aspekto motociklo vairuotojui ir skyrė, technine prasme, didesnę atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo (4 t., b.l. 85-89).

Kelių eismo įvykio apžiūros protokolas su fotolentele patvirtina, kad 2015-08-11 nuo 15.30 val. iki 16.50 val. buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kurioje 2015-08-11 apie 15.11 val. susidūrė E. O. vairuojamas automobilis "Škoda Fabia", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavęs iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, ir pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) pusės link miesto centro važiavęs motociklas „Piaggio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojmas I. T.. Protokole nurodyta, kad kelio danga yra asfaltas, danga sausa, diena saulėta. Taip pat užfiksuota po susidūrimo sustojusių transporto priemonių „Škoda Fabia“ ir motociklo „Piaggio“ vietos kelio atžvilgiu, ratų slydimo ir stabdymo žymės, kitos eismo įvykio vietoje buvusios detalės, nubraižytas eismo įvykio planas. Iš šio plano ir fotonuotraukų matyti, kad prieš (duomenys neskelbtini) gatvę išvažiuojant iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės kelio ženklu ir horizantaliu ženklinimu yra pažymėta pėsčiųjų perėja, saugumo salelė ir linija iš baltos spalvos trikampių prieš pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę. Pirmos ir antros eismo juostų bendras plotis, kurias norėjo pravažiuoti „Škoda Fabia“ vairuotojas, yra 6,50 m. Didžiausias leistinas greitis šiame kelyje 50 km/h. CD laikmena su fotonuotraukomis yra voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio (1 t., b. l. 8-22).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. K.. Automobilis apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, padangų būklė atitinka KET reikalavimus, stabdžiai tvarkingi. Po apžiūros automobilis grąžintas E. O. (1 t., b.l. 23-25, 26, 29).

Iš automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) matyti, kad ši transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2015-12-18 (1 t., b. l. 28).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas motociklas „Piaggio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB (duomenys neskelbtini). Padangų ir stabdžių būklė tvarkinga. Po apžiūros motociklas perduotas saugoti R. T. (1 t., b.l. 30-32, 34).

Iš motociklo „Piaggio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) matyti, kad techninė apžiūra buvo atlikta 2014-05-02 ir galiojo iki 2017-04-30. Transporto priemonė priskiriama L3e klasei (1 t., b. l. 38). Vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų“ 5.8 punktą L₃e klasei priskiriami motociklai – dviratės transporto priemonės, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. „Piaggio Beverly“ variklio darbinis tūris yra 330 cm³, todėl jis priskiramas motociklų klasei (1 t., b. l. 36, 37; 2 t., b. l. 105).

VĮ „Regitra“ išduotas registracijos liudijimas, PVM sąskaita-faktūra patvirtina, kad motociklą "Piaggio Beverly" UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo iš UAB (duomenys neskelbtini) 2014-04-30 ir tą pačią dieną įregistravo VĮ "Regitra" (2 t., b.l. 105; 3 t., b.l. 134-137). Iš fotonuotraukose užfiksuotų motociklo "Piaggio Beverly" spidometro (kilometražo) rodmenų matyti, kad šiuo motocikliu iki eismo įvykio 2015-08-11 buvo nuvažiuota 5583 km (3 t., b. l. 147).

UAB (duomenys neskelbtini) 2018-03-26 pažyma patvirtina, kad ši bendrovė yra oficialus „Piaggio“ ir kitų nurodytų gamintojų atstovas Lietuvoje. Nuo 2012 metų visoms Europos sąjungoje registruojamoms transporto priemonėms yra privalomas automatinis šviesos uždegimas, užvedus transporto priemonės variklį, todėl visi įmonės importuojami modeliai, tame tarpe ir UAB (duomenys neskelbtini) 2014-04-30 parduotas „Piaggio Beverly“, šią funkciją turėjo (4 t., b. l. 79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1109/15(01) nurodyta, kad motociklo vairuotojas I. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė nuo kūno sumušimo, sužalojimai komplikavosi ūminiu vidiniu nukraujavimu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais neilgai trukus iki mirties. Sužalojimai visumoje dėl vidaus organų sužalojimo bei SSMNT 6.6.15 punkto, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. I. T. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 44-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6408/15(01) nurodyta, kad E. O. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 183). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1333 nurodyta, kad E. O. yra blaivus (1 t., b.l. 184).

Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, išduota 2014-11-19 patvirtina, kad E. O. gali vairuoti pirmos grupės B kategorijos transporto priemones. Pažyma galioja iki 2016-11-19 (2 t., b.l. 74).

Iš eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad 2016-09-28 atliekant eksperimentą buvo panaudotas automobilis „Škoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m., motociklas „Yamaha“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir G. M. automobilis „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje J. J. ir G. M. automobiliai „Mazda“ ir „Toyota“ buvo pastatyti atitinkamai lėtėjimo ir pirmoje eismo juostose taip, kaip pagal liudytojų parodymus, atliekant jų parodymų patikrinimą vietoje. Jie buvo tuo momentu, kai pirmą kartą pamatė automobilį „Škoda Fabia“ prie „Stop“ linijos, sudarytos iš trikampių, t. y. automobiliui „Mazda“ būnant pirmoje eismo juostoje 23 m atstumu iki (duomenys neskelbtini), o automobiliui „Toyota“ būnant lėtėjimo juostoje ir atliekant posūkį į dešinę - 4,80 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilis „Škoda Fabia“ buvo pastatytas prie „Stop“ linijos, sudarytos iš trikampių, iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiuojant į sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, kaip nurodė įtariamasis E. O.. Vaizdas žiūrint iš automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojo vietos per vairuotojo durelių langą: matosi lėtėjimo juostoje „Toyota“ automobilis, atliekantis posūkio į dešinę manevrą, bei tos pačios krypties pirmoje eismo juostoje matosi automobilio „Mazda 6“ priekinė dalis. (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės lėtai važiuoja motociklas „Yamaha“. Motociklui esant 59,40 m atstumu iki automobilio „Škoda Fabia“ priekinio kairiojo kampo, jo iš automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojo vietos nesimato. Toliau motociklui važiuojant į priekį, motociklas pradeda matytis, kai yra 42 m atstumu iki automobilio „Škoda Fabia“ priekinio kairiojo kampo (1 t., b.l. 119-123).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus 2018-03-28 rašte "Dėl informacijos pateikimo" su pridėtomis schemomis nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės lėtėjimo juostos ties (duomenys neskelbtini) gatve ilgis yra apie 70 m. Plotis visoje juostos atkarpoje yra svyruojantis, vidutiniškai lėtėjimo juosta yra apie 3 m pločio (4 t., b.l. 6-10).

LTEC ekspertės L. L. 2016-05-09 specialisto išvadoje Nr. 11-121 (16) nurodyta, kad I. T. vairuojamas motociklas "Piaggio" iki eismo įvykio judėjo (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta apie 8,4 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Motociklo važiavimo greitis prieš stabdymo pėdsako susiformavimo pradžią buvo ne mažesnis kaip 89 km/h. Šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) tikėtina buvo tokia. E. O. vairuojamas automobilis "Škoda Fabia" judėjo iš šalutinės (duomenys neskelbtini) į pagrindinę (duomenys neskelbtini) kairiojo posūkio kreive ir tikėtina susidūrimo metu buvo stabdomas (duomenys neskelbtini) antroje eismo juostoje. Tuo metu automobiliui iš kairės antra eismo juosta ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu važiavo motociklas "Piaggio", kurį vairavo I. T.. Motociklas "Piaggio" judėjo stabdymo režimu, virto ant dešiniojo šono ir slysdamas trenkėsi į automobilio "Škoda Fabia" priekines kairės pusės dureles, priekinį kairės pusės ratą ir priekinį kairės pusės sparną. Susidūrimo metu automobilis "Škoda Fabia" buvo bloškiamas motociklo judėjimo kryptimi į priekį ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane ir nuotraukose. Motociklas nuo smūgio pakeitė slydimo kryptį į priekį ir į kairę ir po eismo įvykio užfiksuotas gulintis ant dešiniojo šono padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Apskaičiuoti automobilio "Škoda Fabia" greitį iki susidūrimo, negalima. Motociklo "Piaggio" vairuotojas I. T. važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir reaguodamas motociklo stabdymui toje pačioje vietoje, kaip reagavo važiuodamas ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtį sudariusiu automobiliu "Škoda Fabia", nes atstumas, reikalingas sustabdymui yra mažesnis už atstumą, kuriuo būdamas iki susidūrimo vietos vairuotojas reagavo motociklo stabdymui. Motociklo "Piaggio" vairuotojas I. T. eismo įvykio vietos atkarpoje privalėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino 50 km/h greičio. Automobilio "Škoda Fabia" vairuotojas prieš įvažiuodamas iš šalutinio (duomenys neskelbtini) kelio į pagrindinį (duomenys neskelbtini) kelią privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir turėjo praleisti bei nesudaryti kliūties (duomenys neskelbtini) jam iš kairės antra eismo juosta artėjusio motociklo "Piaggio", kurį vairavo I. T., judėjimui. Ėmęsis šių veiksmų, automobilio "Škoda Fabia" vairuotojas E. O. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio - susidūrimo su motociklu "Piaggio". Automobilio "Škoda Fabia" vairuotojo E. O. veiksmai, - būdamas (duomenys neskelbtini) antroje eismo juostoje sudarė kliūtį ir nedavė kelio kertamuoju keliu jam iš kairės pagrindiniu keliu judėjusiam motociklui "Piaggio", kurį vairavo I. T., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Motociklo "Piaggio" vairuotojo I. T. veiksmai, - važiuodamas ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu viršijo eismo įvykio vietos kelio aplinkoje leistiną 50 km/h greitį, ko pasekoje, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su (duomenys neskelbtini) antroje eismo juostoje buvusiu automobiliu "Škoda Fabia", kurį vairavo E. O., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Šioje specialisto išvadoje apskaičiuota, kad motociklo "Piaggio" vairuotojas I. T. sureagavo motociklo stabdymui, kai jis iki susidūrimo vietos buvo 47,14 m atstumu. Taip pat apskaičiuota, kad motociklo "Piaggio" sustabdymo kelias važiuojant 50 km/h greičiu - 28 metrai, važiuojant 89,2 km/h greičiu - 69 m (1 t., b.l. 61-68).

LTEC eksperčių L. L. ir L. L. 2017-02-02 specialisto išvadoje Nr. 11-2232 (16) nurodyta, kad I. T. vairuojamas motociklas "Piaggio" iki eismo įvykio judėjo (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta apie 8,4 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Motociklo "Piaggio" važiavimo greitis prieš stabdymo pėdsako susiformavimo pradžią buvo ne mažesnis kaip 89 km/h. Apskaičiuoti automobilio "Škoda Fabia" greitį iki susidūrimo, negalima. Motociklo "Piaggio" vairuotojas I. T. važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir reaguodamas motociklo stabdymui toje pačioje vietoje, kaip reagavo važiuodamas ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtį sudariusiu automobiliu "Škoda Fabia", nes atstumas reikalingas sustabdymui yra mažesnis už atstumą, kuriuo būdamas iki susidūrimo vietos vairuotojas reagavo motociklo stabdymui. Automobilio "Škoda Fabia" vairuotojas prieš įvažiuodamas iš šalutinio (duomenys neskelbtini) kelio į pagrindinį (duomenys neskelbtini) kelią privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir turėjo praleisti bei nesudaryti kliūties (duomenys neskelbtini) jam iš kairės antra eismo juosta artėjusio motociklo "Piaggio", kurį vairavo I. T., judėjimui. Ėmęsis šių veiksmų automobilio "Škoda Fabia" vairuotojas E. O. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su motociklu "Piaggio". Motociklo "Piaggio" vairuotojas I. T. eismo įvykio vietos atkarpoje privalėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino 50 km/h greičio. Nustatyti, kokiu atstumu nuo automobilio "Škoda Fabia" buvo motociklas "Piaggio" tuo momentu, kai automobilis "Škoda Fabia" išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), negalima. Automobilio "Škoda Fabia" vairuotojo E. O. veiksmai, - būdamas (duomenys neskelbtini) antroje eismo juostoje sudarė kliūtį ir nedavė kelio kertamuoju keliu jam iš kairės pagrindiniu keliu judėjusiam motociklui "Piaggio", kurį vairavo I. T., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Motociklo "Piaggio" vairuotojo I. T. veiksmai, - važiuodamas ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu viršijo eismo įvykio vietos kelio aplinkoje leistiną 50 km/h greitį, ko pasekoje, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su (duomenys neskelbtini) antroje eismo juostoje buvusiu automobiliu "Škoda Fabia", kurį vairavo E. O., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tai, jog motociklo "Piaggio" vairuotojas važiavo ne mažesniu kaip 89 km/h greičiu, kuomet leistinas greitis yra 50 km/h, tiek techniniu, tiek eismo saugumo požiūriu yra nepriimtinas. Motociklo vairuotojas eismo įvykio vietos kelio atkarpoje privalėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino 50 km/h greičio. Iškilus grėsmei eismo saugumui, motociklo vairuotojas turėjo mažinti važiavimo greitį, kad galėtų sustoti iki kliūtį sudariusio automobilio "Škoda Fabia". Motociklo vairuotojas, važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir reaguodamas motociklo stabdymui toje pačioje vietoje, kaip reagavo važiuodamas ne mažesniu 89 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtį sudariusiu automobiliu "Škoda Fabia" (1 t., b.l. 131-137).

Šioje išvadoje nurodyta, jog atliekant papildomą tyrimą nebuvo remtasi liudytojų parodymais, nes jų parodymai nesuteikia jokios konkrečios informacijos, kurią būtų galima panaudoti ir papildyti jau atliktą tyrimą ir transporto priemonių suartėjimo mechanizmą, nes konkrečiai nenurodomos automobilio "Škoda Fabia" ir motociklo "Piaggio" padėtys sankryžos elementų atžvilgiu tuo pačiu momentu. Pagal liudytojų parodymus nėra pagrindo teigti, kad atstumas, kuriuo buvo motociklas iki susidūrimo vietos, kai iškilo grėsmė eismo įvykio saugumui, buvo didesnis nei apskaičiuotas 47,14 m, kai motociklo vairuotojas reagavo stabdymui. Taip pat, atliekant tyrimą, nebuvo remtasi matomumo eksperimentu, kadangi šiuo eksperimentu buvo nustatytas vienmomentis matomumas iš automobilio "Škoda Fabia" vairuotojo vietos ir atlikto eksperimento duomenys nesuteikia informacijos eismo įvykio tyrimui, nes prieš eismo įvykį liudytojų automobiliai judėjo, o ne stovėjo, todėl keikvienu momentu keitėsi jų vietos pagrindiniame kelyje, kurias automobiliai užstojo, o prieš įvažiuodamas iš šalutinio (duomenys neskelbtini) kelio į pagrindinį (duomenys neskelbtini) kelią, "Škoda Fabia" vairuotojas privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu. Bylos medžiagoje nėra naujų duomenų, kurie duotų pagrindą keisti 2016-05-09 specialisto išvadoje Nr. 11-121 (16) nustatytą eismo įvykių eigą ir tuo pačiu suformuluotas išvadas. Iš tyrimui pateiktos medžiagos duomenų negalima nustatyti, kiek laiko automobilis "Škoda Fabia" išvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje ir kokiu atstumu nuo automobilio "Škoda Fabia" buvo motociklas "Piaggio" tuo momentu, kai "Škoda Fabia" išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Abiejose LTEC išvadose nurodyta, jog tyrimas buvo atliekamas naudojant patvirtintas standartinio tyrimo procedūras: LTEC-STPA-R-81: "Transporto priemonės greičio skaičiavimas pagal eismo įvykio vietoje išlikusius pėdsakus", LTEC-STPA-R-83: "Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas". Atliekant tyrimą taikoma išvadų skalė: kategoriška išvada; tikėtina, kad...; nustatyti negalima.

UAB (duomenys neskelbtini) eksperto V. M. 2017-06-08 eksperto išvadoje Nr. MV 2017-47 nurodyta, kad 2015-08-11 eismo įvykio (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje situacijoje, susidariusioje prieš eismo įvykį, motociklas "Piaggio", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas I. T., judėjo 90-95 km/h greičiu. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimo pagrindinė priežastis buvo motociklo "Piaggio" vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai -važiuojant 90-95 km/h greičiu, jis ženkliai viršijo leistiną greitį (50 km/h), dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki buvusios eismo įvykio vietos (2 t., b.l. 155-170). Išvadoje apskaičiuota, kad motociklo "Piaggio" priekis, jo vairuotojui sureagavus stabdymui buvo 46,9 -48,4 m. atstumu nuo buvusio susidūrimo vietos. Jeigu motociklas būtų važiavęs ne didesniu, kaip 50 km/h greičiu ir sureaguotų stabdymui toje pačioje vietoje, kaip buvusio eismo įvykio sąlygomis, tai motociklo stabdymo atstumas būtų 29,9 m ir jis būtų galėjęs sustabdyti motociklą iki buvusio susidūrimo vietos. Važiuojant 90-95 km/h greičiu, motociklo vairuotojas neteko techninės galimybės sustabdyti motociklą iki susidūrimo vietos, nes motociklo stabdymo atstumas važiuojant tokiu greičiu yra 73,9 - 80,7 m. Modeliuojant su kompiuteriu automobilio "Škoda" judėjimą iš vietos (prieš tai jam sustojus prie pat (duomenys neskelbtini) artimesnio važiuojamosios dalies krašto) nustatyta, kad minimalus jo judėjimo laikas iki susidūrimo vietos, kad automobilio greitis ties šia vieta būtų apie 5 km/h, yra 2,8 sekundės. Jeigu motociklas "Piaggio" prieš jo vairuotojui pradėjus stabdyti važiavo pastoviu 90 km/h greičiu, tai 2,8 s laikotarpiu prieš susidūrimą jis buvo apie 67,3 m atstumu iki buvusio susidūrimo vietos. Važiuodamas pastoviu 50 km/h greičiu motociklas 67,3 m atsumą būtų įveikęs apytiksliai per 4,8 s. Per šį laiką automobilis "Škoda" būtų visiškai atlaisvinęs antrąją eismo juostą, kol priartėtų motociklas. Iš to seka, kad jei prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje motociklo vairuotojas būtų važiavęs neviršijant 50 km/h greičio, tai automobilio "Škoda" vairuotojas nebūtų sudaręs jam kliūties ir eismo įvykis nebūtų kilęs. Todėl "Škoda" vairuotojo veiksmai - išvažiuojant iš šalutinės (duomenys neskelbtini) sudarė kliūtį (duomenys neskelbtini) jam iš kairės artėjančio motociklo "Piaggio" vairuotojui ir su juo susidūrė, vertintini kaip buvę priežastiniame ryšyje su buvusio eismo įvykio kilimu tik sąryšyje su nepriimtinais motociklininko veiksmais, kuris ženkliai viršijo leistiną greitį. Atlikdamas tyrimą ekspertas V. M. buvo susipažinęs su LTEC 2016-05-09 ir 2017-02-02 ekspertų išvadomis, bylos duomenimis, naudojosi „PC Crash 11.1“ kompiuterine programa eismo įvykiams tirti ir išvadoje nurodytais informacijos šaltiniais.

Įrodymų vertinimas ir išvados.

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra blanketinė, t. y. kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę, yra įtvirtintos kituose teisės aktuose taip pat ir Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (KET). Siekiant tinkamai atskleisti šios nusikalstamos veikos požymius, turi būti įvertintos ir Kelių eismo taisyklėse numatytos teisės normos. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (pažeidimą), jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nerūpestingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-21 nutartis Nr. 2K-218-942/2015).

Šioje baudžiamojoje byloje E. O. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 154 punkto ir kelio ženklo Nr. 203 "Duoti kelią" reikalavimus bei padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kelių eismo taisyklių 154 punktas nustato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kelio ženklas Nr. 203 nurodo, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. O. 2015-08-11 apie 15.11 val. Vilniuje, vairavo automobilį "Škoda Fabia", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavęs nereguliuojamą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą prieš ją sustojo ir norėjo daryti posūkį į kairę, t. y. ketino įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pagrindinę gatvę ir važiuoti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nusprendęs, kad manevrą atlikti bus saugu, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kurios antroje eismo juostoje susidūrė su jam iš kairės pusės atvažiavusiu motociklu "Piaggio", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu I. T.. Eismo įvykio metu motociklo vairuotojas nuo sužalojimų mirė, buvo apgadintos abi transporto priemonės. Taip pat nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, kelio danga (asfaltas) buvo sausa. (duomenys neskelbtini) gatvė eismo įvykio vietos atkarpoje yra tiesi, matomumas geras. (duomenys neskelbtini) sankryža (išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės), pažymėta ženklu Nr. 203 "Duoti kelią". Taip pat ženklu Nr. 534 "Pėsčiųjų perėja" ir horizantaliu ženklinimu pažymėta pėsčiųjų perėja. Už pėsčiųjų perėjos yra linija iš baltos spalvos trikampių, kuri rodo vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms (KET linija Nr. 1.12.). Taip pat prieš (duomenys neskelbtini) gatvę pažymėta saugumo salelė. Kelio ženklo Nr. 204 "Stop", draudžiančio važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, nėra. Taipogi nėra kelio ženklo, draudžiančio sukti į kairę.

Kaltinamasis E. O. savo kaltės nepripažino ir tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad jis išvažiavo į pagrindinę gatvę įsitikinęs, kad atlikti manevrą bus saugu ir jis nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams. Artimiausi automobiliai buvo toli, jokio atvažiuojančio motociklo nebuvo ir jis negalėjo tikėtis, kad motociklas atvažiuos tokiu dideliu greičiu. Parodymų patikrinimo vietoje metu E. O. parodė, kad artimiausias automobilis iš kairės pusės jam stovint prie linijos iš trikampių, buvo antroje eismo juostoje 107,10 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, matė šio automobilio šviesas. Būdamas tikras, kad atlikti veiksmą bus saugu, jis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Norint sėkmingai užbaigti manevrą, jam reikėjo pervažiuoti (kirsti) (duomenys neskelbtini) gatvės dvi eismo juostas, kurių bendras plotis pagal eismo įvykio vietos planą yra 6,50 m. Kai jo automobilio priekinė dalis jau buvo antroje eismo juostoje 0,40 m atstumu nuo priešingų krypčių transporto srautus skiriančios juostos ir 6,10 m atstumu nuo linijos, prie kurios vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms bei 1,70 atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kairiojo važiuojamosios dalies krašto, jis pamatė iš kairės link jo atvažiuojantį motociklą (E. O. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, 1 t., b.l. 191-195). E. O. įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvės antrą juostą ir pamatęs link jo artėjantį motociklą stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Po susidūrimo transporto priemonės keitė judėjimo kryptį ir sustojo, kaip užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane (1 t., b. l. 8-22).

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, paneigiančių E. O. paaiškinimus, kad jis motociklo nematė ir negalėjo tikėtis staigaus jo atsiradimo. Nors liudytojų J. J. ir G. M. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, tačiau jų nurodyta aplinkybė, kad automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas ir motociklo „Piaggio“ vairuotojas galėjo vienas kito nematyti dėl pirma eismo juosta važiavusio ir matomumą užstojusio automobilio „Mazda“, sutampa. Šį automobilį vairavęs liudytojas G. M. parodė, kad jam važiuojant pirma juosta, jo greitis buvo apie 40-45 km/h, leistino greičio neviršijo. Taip pat liudytojai G. M. ir V. O. parodė, kad „Škoda Fabia“ iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiavo lėtai, ramiai, nebuvo staigaus išvažiavimo. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis, kad jis lėtai pirma pavara išvažiavo į pagrindinę gatvę ir važiuodamas pavaros neperjungė. Eismas tuo metu nebuvo labai intensyvus, ką patvirtino ir liudytojai A. A., K. M., J. J. ir G. M., todėl E. O. buvo įsitikinęs, kad atlikti jam manevrą iki atvažiuojant matomam artimiausiam automobiliui bus saugu ir niekam kliūties nesudarys. Jam reikėjo pervažiuoti dvi eismo juostas ir jau buvo bebaigiantis manevrą, kai antroje juostoje, arčiau priešingų krypčių eismą skiriančios vidurio linijos, įvyko susidūrimas su motociklu. Aplinkybę, kad kairėje pusėje (duomenys neskelbtini) gatve važiavę automobiliai buvo toli ir E. O. galėjo saugiai atlikti manevrą patvirtino ir liudytoja V. O., važiavusi kartu automobiliu „Škoda“ ir sėdėjusi už vairuotojo ant galinės sėdynės. Ši liudytoja nurodė, kad joks motociklas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) pusės nevažiavo. Liudytojos V. O. nurodytos aplinkybės, kad už jų sankryžoje stovėjo kitas automobilis ir garsiniu signalu paragino važiuoti, nepatvirtino joks kitas liudytojas, nei pats kaltinamasis, todėl negalima teigti, kad E. O. buvo kito eismo dalyvio raginamas greičiau įvažiuoti į pagrindinę gatvę, neįsitikinus saugumu. Išvažiuojant iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės, E. O. saulė švietė daugiau iš nugaros pusės, ne į akis, todėl matomumui į kairę pusę netrukdė. Nė vienas liudytojas nenurodė, jog „Škoda Fabia“ automobilis būtų išvažiavęs į gatvę staiga, kad būtų siekęs kuo skubiau kirsti gatvę. E. O. važiavo ne vienas, su juo buvo žmona ir mažametis vaikas, todėl jis neturėjo tikslo skubėti, kelti avarines situacijas, rizikuojant ne tik savo, bet ir artimųjų sveikata. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis E. O. nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai pat nebaustas už kitus administracinius pažeidimus, kas rodo, kad yra drausmingas vairuotojas. Įvykio metu E. O. buvo blaivus, pagal sveikatos būklę galėjo vairuoti transporto priemones, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, drausta privalomuoju draudimu.

Vertindamas liudytojų A. A., J. J. ir G. M. parodymus, kurie galėjo suteikti daugiausiai informacijos apie eismo įvykį, teismas sprendžia, kad jie nėra nuoseklūs, iš dalies prieštaringi ir pilnai jais vadovautis negalima. Liudytojas A. A. teisme teigė, kad jis matė atvažiuojantį motociklą, taip pat matė prie sankryžos sustojusį ar stabtelėjusį (tiksliai pasakyti negali) raudonos spalvos automobilį, tačiau nežiūrėjo, ką jis toliau darys. Pačio susidūrimo nematė, atsisuko, kai išgirdo garsą "bumt" ir pamatė krentantį motociklininką, tačiau negali pasakyti ar motociklo vairuotojas nukrito prieš atsitrenkimą. Ar stabdė motoroleris negali pasakyti, stabdžių cypimo negirdėjo. Tačiau toliau tęsdamas savo parodymus jis nurodė, kad atstumas tarp transporto priemonių, kai automobilis įvažiavo į motorolerio juostą buvo minimalus, jokios galimybės išsisukti. Taigi iš liudytojo parodymų neaišku, ar jis matė, kaip susidūrė transporto priemonės, ar nematė. Taip pat teisme teigė, kad pirmą kartą pamatė motorolerį, kai atstumas iki susidūrimo vietos buvo apie 60 m, tačiau parodymų patikrimo vietoje metu liudytojas A. A. parodė, kad motorolerį pirmą kartą pamatė 33 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kuris važiavo pirma eismo juosta. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. nurodė, kad matė, kaip susidūrė „Škoda“ ir motociklas, automobilio priekinė dalis jau buvo įvažiavusi į (duomenys neskelbtini) gatvės antrą eismo juostą, tuo metu atstumas tarp abiejų transporto priemonių buvo minimalus - iki 2 metrų. Pagal tokius liudytojo parodymus neaišku, kur iš tikrųjų buvo motociklas, kai jis pirmą kartą pamatė ir kaip motociklas susidūrė su automobiliu "Škoda", jeigu važiavo pirma eismo juosta. Liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti netgi motociklo važiavimo juostos, todėl vadovautis tokiais liudytojo parodymais nėra pagrindo.

Analizuojant liudytojo J. J. parodymus, pažymėtina, kad šis liudytojas taip pat skirtingai nurodė įvykio aplinkybes, juos keitė. Teisme nurodė, kad tiksliai visko neprisimena, iki pasukant į lėtėjimo juostą jis motociklo nematė, į veidrodį nežiūrėjo. Automobilio "Škoda" judėjimo nematė, kada "Škoda" įvažiavo į sankryžą negali pasakyti, bet kai planavo sukti į dešinę, "Škoda" automobilis dar stovėjo ir nebuvo įvažiavęs į sankryžą. Toliau aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad jam pradėjus posūkį į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę "Škoda" automobilis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Staiga jis išgirdo ratų cypimą. Pamatė "Škoda" automobilį priekine dalimi įvažiavusį į antrą eismo juostą ties brūkšnine linija, skiriančia priešingų krypčių eismą. Po 1-2 sekundžių į sustojusio "Škoda" atsitrenkė dideliu greičiu (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavęs motociklas. Eksperimento metu jo prašė pastatyti automobilį, kur jis išgirdo ir pamatė motorolerį. Tačiau iš jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir eksperimento matyti, kad J. J. pastatė savo automobilį "Toyota" 4,80 m atstumu nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve ir nurodė, kad iš tokio atstumo pirmą kartą pamatė automobilį "Škoda", kuris stovėjo prie Stop linijos. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. J. teigė, kad maždaug apie 100 m atstumu iki sankryžos (duomenys neskelbtini) gatvėje prie susikirtimo su (duomenys neskelbtini) gatve jis pastebėjo stovintį raudonos spalvos "Škoda" automobilį. Taigi iš liudytojo parodymų nėra aišku, kaip objektyviai jis matė eismo įvykį, nurodė skirtingus atstumus, kai pirmą kartą pamatė „Škoda“ automobilį, kas kardinaliai keičia situaciją. Parodymų patikrinimo metu J. J. nurodė, kad jis motociklą pamatė prieš tai išgirdęs stabdžių cypimą. Motociklas, kai jį pamatė, buvo 8,80 m atstumu iki sankryžos, tačiau "Škoda" dar nebuvo išvažiavusi. Dėl to yra neaišku, kodėl motociklas stabdė, jeigu "Škoda" dar nebuvo išvažiavusi iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Remiantis šiais liudytojo parodymais išeitų, kad "Škoda" įvažiavo į sankryžą esant apie 8,80 m iki motociklo priekinio rato, kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir ekspertų išvadų. Be to, J. J. parodė, kad nežino kodėl motoroleris stabdė, gali būti, kad jam vaizdą galėjo užstoti pirmoje juostoje važiavęs automobilis. Stabdymas buvo pakankamu atstumu, galėjo pradėti stabdyti dar ir nematydamas "Škodos". Tokie J. J. parodymai prieštaringi ir jais teismas nesivadovauja.

Savo parodymus keitė ir liudytojas G. M.. Teisme jis parodė, kad važiuodamas automobiliu „Mazda 6“ stabdė, kai lėtai iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės prieš jį išvažiavo automobilis „Škoda Fabia“, tačiau stabdė ne ekstremaliai, tik pristabdė. Koks atstumas iki „Škodos“ buvo negali pasakyti. Tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-08-13, t. y praėjus dviem dienom po eismo įvykio, jis nurodė, kad buvo priverstas pristabdyti, nes prieš jį stabdė į lėtėjimo juostą persirikiuojantis prieš jį važiavęs automobilis. Apie tai, kad jam važiuoti sutrukdė „Škoda“ ir dėl to jis buvo priverstas stabdyti nieko nesakė. Parodymų patikrinimo vietoje metu ir eksperimento metu liudytojas G. M. patvirtino, kad buvo priverstas stabdyti dėl priekyje važiavusio ir į lėtėjimo juostą rikiavusio automobilio ir tuo metu pirmą kartą pamatė iš kairės pusės antra eismo juosta pravažiuojantį motorolerį. Jo automobilis tuo metu buvo 23 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies. Tik pradėjęs stabdyti jis pastebėjo priekyje (duomenys neskelbtini) gatve į sankryžą įvažiuojantį automobilį „Škoda Fabia“. Kai pirmą kartą pamatė „Škoda“ automobilį, šio automobilio priekinė dalis buvo užvažiavusi ant „Stop“ linijos, sudarytos iš trikampių. Taigi, liudytojas teisme nurodė kitą stabdymo priežastį, todėl jo parodymai kelia abejonių ir turi būti vertinami kritiškai. Jais pilnai vadovautis nėra pagrindo. Be to, teismo posėdyje liudytojas G. M. nurodė, kad eksperimento metu pagal savo įsivaizdavimą parodė, kur sustojo, todėl jeigu remtis jo parodymų patikrinimo ir eksperimento metu duotais paaiškinimais, tai "Škoda Fabia" turėjo išvažiuoti į pagrindinę gatvę esant "Mazda" automobiliui 23 m atsumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kas būtų nelogiška, nes tada "Škoda" tikėtina būtų susidūrusi su automobiliu "Mazda" jau pirmoje eismo juostoje arba "Mazda" turėtų ekstremaliai stabdyti, kad išvengti susidūrimo, ko realiai nebuvo. Pažymėtina, kad tiek liudytojo G. M., tiek liudytojo J. J. parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas 2016-09-28 ir tą pačią dieną šių parodymų pagrindu buvo atliekamas matomumo eksperimentas. Kadangi liudytojų parodymai yra prieštaringi ir neobjektyvūs, teismas mano, kad ir atlikto eksperimento rezultatai nėra tikslūs ir patikimi, todėl jais remtis negalima. Be to, eksperimento metu buvo įvertintas tik momentinis matomumas automobiliams stovint, kai tuo tarpu visas veiksmas kelyje vyko judant transpoto priemonėms. Dėl to ekspertai pagrįstai nesirėmė matomumo eksperimentu ir neatsižvelgė į liudytojų subjektyviai nurodomas aplinkybes.

Nors liudytoja V. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad už jų sustojusio automobilio vairuotojas naudojo garsinį signalą, ragindamas pradėti važiuoti, tačiau nė vienas liudytojas, tiesiogiai buvęs eismo įvykio vietoje ar netoli jos, nepatvirtino, kad sankryžoje už automobilio "Škoda Fabia" stovėjo kitas automobilis ir, kad būtų garsiniu signalu signalizavęs E. O. važiuoti, todėl teismas šia liudytojos V. O. nurodyta aplinkybe nesiremia.

Kitų liudytojų parodymai apie eismo įvykį nėra informatyvūs ir objektyvūs. Liudytoja K. M. teigė, kad mažai dėmesio kreipė į pėdsakus, jai buvo svarbiau žmogaus gyvybė. Be to, ji parodė, kad eismo įvykio metu perėja nebuvo paženklinta ir salelės nebuvo, tačiau pagal eismo įvykio vietos apžiūros protokolą matyti, jog pėsčiųjų perėja ir saugumo salelė buvo pažymėtos. Atsižvelgiant į tai, tikėti K. M. parodymais, kaip objektyviais, nėra pagrindo. Be to, jos parodymų patikrinimas vietoje nebuvo atliktas, todėl teismas smulkiau šių liudytojų parodymų neanalizuoja ir remiasi byloje pateiktų ekspertinių tyrimų rezultatais.

Iš ekspertų L. L. ir V. M. išvadų matyti, kad jie nustatė, jog techniniu požiūriu eismo įvykį sąlygojo abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai. Ekspertė L. L. nustatė, kad motociklas „Piaggio“ antra eismo juosta iki stabdymo pradžios važiavo ne mažesniu kaip 89,2 km/h (24,8 m/s) greičiu ir sureagavo motociklo stabdymui, kai iki susidūrimo vietos buvo likęs 47,14 m atstumas. Panašius rezultatus, atlikęs atskirą tyrimą, gavo ir ekspertas V. M., kuris nustatė, kad motociklo greitis buvo 90-95 km/h, motociklininkas stabdymui sureagavo likus 46,9 - 48,4 m atstumui iki susidūrimo vietos. Ekspertų gauti rezultatai iš esmės sutampa, paklaida nedidelė. Abu ekspertai nustatė, kad motociklas leistiną 50 km/h greitį viršijo ženkliai ir sureagavo stabdymui likus 47-48 m atsumui iki susidūrimo. Taip pat ekspertai nustatė, kad jeigu motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, jis būtų turėjęs galimybę sustabdyti motociklą iki susidūrimo vietos. Ekspertė L. L. nustatė, kad motociklui sustabdyti būtų reikėję 27,86 m, o ekspertas V. M. nustatė, kad būtų užtekę 29,9 m. Taip pat ekspertas V. M. paskaičiavo, kad jeigu motociklas būtų važiavęs leistinu greičiu, „Škoda Fabia“ automobilis būtų spėjęs užbaigti manevrą ir transporto priemonės būtų prasilenkę ir susidūrimo nebūtų, kliūtis nebūtų sudaryta. Kokiu greičiu judėjo automobilis „Škoda“ iki susidūrimo vietos, kiek laiko jis buvo įvažiavęs į sankryžą ir kokiu atstumu buvo motociklas nuo automobilio „Škoda“, kai šis išvažiavo į pagrindinį kelią ekspertė L. L. nenustatė. Tuo tarpu ekspertas V. M. paskaičiavo, kad „Škoda Fabia“ išvažiavus iš šalutinės gatvės, jos judėjimo greitis buvo apie 5 km/h ir iki susidūrimo vietos „Škoda“ važiavo 2,8 sekundės. Taip pat nustatė, kad motociklas, važiuodamas 90 km/h greičiu, buvo 67,3 m atstumu iki susidūrimo vietos. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto V. M. atliktų skaičiavimų patikimumu, tuo labiau, kad visi kiti rezultatai iš esmės sutampa su ekspertės L. L. gautais rezultatais (motociklo greičiu, stabdymo ir reagavimo stabdymui atstumais). Iš teismo ekspertų sąrašo matyti, kad ekspertas V. M. yra įtrauktas į šį sąrašą transporto trasologijos ekspertizių srityje, taip pat iki 2013-11-04 jis buvo ekspertų sąraše dėl eismo įvykių ekspertizių atlikimo, tačiau, kaip pats nurodė, dėl nesutarimų su LTEC, leidimo nepratęsė. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2016-01-25 sprendimu panaikino Lietuvos teismo ekspertizės centro kvalifikacijos komisijos 2013-11-04 sprendimo dalį, kuria V. M. buvo nepratęsta teismo eksperto kvalifikacija eismo įvykių tyrimo srityje ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-18 sprendimą, todėl jis gali atlikti eismo įvykių ekspertizes. V. M. teisme parodė, kad jo išvadoje ištirtas esminis aspektas, kad jeigu nebūtų motociklo greičio viršijimo, būtų saugus prasilenkimas, motociklo vairuotojui nereikėtų nei stabdyti, nei manevruoti, jokių papildomų veiksmų. Dėl šio aspekto motociklo vairuotojui jis skyrė technine prasme didesnę atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo. Tuo tarpu ekspertė L. L. techniniu požiūriu didesnę atsakomybę skyrė automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojui E. O., nurodydama, kad jo veiksmai išvažiuojant į pagrindinį kelią iš šalutinio buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Motyvuodama šį savo sprendimą ekspertė nurodė, kad tokią išvadą padarė įvertinusi atlikto tyrimo rezultatus, viso kelio situaciją ir remdamasi abiem tyrime nurodytomis standartinio tyrimo procedūromis. Teismas, susipažinęs su išreikalautais iš LTEC minėtų standartinių tyrimo procedūrų aprašymais (4 t., 117, 120-125), nustatė, kad šiuose aprašymuose nėra tokios sąvokos, kaip „pagrindinė sąlyga“ ir nenumatyta, kad LTEC ekspertas, teikdamas išvadą, privalo nurodyti pagrindinę sąlygą. Procedūrose nurodyta, jog atliekant eismo įvykių tyrimus nurodoma ir taikoma išvadų skalė: kategoriška išvada; tikėtina, kad...; nustatyti negalima. Tokia skalė ir buvo paminėta ekspertės L. L. išvadose. Minėtos standartinio tyrimo procedūros sudaro LTEC profesinę paslapį ir naudojamos tik LTEC ekspertų darbe.

Taigi du ekspertai, atlikę tyrimą dėl to paties eismo įvykio, kaip pagrindinę sąlygą jam kilti nurodė skirtingų vairuotojų veiksmus, todėl sprendžiant, kurio vairuotojo veiksmai turėjo daugiau įtakos eismo įvykio kilimui, reikia išanalizuoti ne tik automobilio "Škoda Fabia", vairuotojo E. O., bet ir motociklo „Piaggio“ vairuotojo I. T. veiksmus. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais.

Ekspertai nustatė, kad motociklas pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta važiavo ne mažesniu kaip 89,2 km/h greičiu, todėl šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-10-11 iki 2015-11-06) 129 punkto reikalavimus, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Be to, KET 119 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pagal KET 128 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 9 punkte yra įtvirtintos bendros pareigos eismo dalyviams – jie privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Išanalizavus motociklo vairuotojo I. T. veiksmus, matyti, kad jis nesilaikė aukščiau nurodytų kelių eismo taisyklių reikalavimų, ženkliai viršijo greitį, dėl ko netikėtai kelyje atsiradus kliūčiai, nespėjo sustabdyti (suvaldyti) vairuojamo motociklo ir išvengti susidūrimo.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, t. y. jo padaryta veika turi atitikti baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 3, 4 d.). Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį būtina nustatyti objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių (neteisėta veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir padarinių) ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių (nusikalstamos veikos subjekto amžius, pakaltinamumas, kaltė) visumą. Šiai nusikalstamai veikai konstatuoti reikalingi visi elementai. Jeigu nėra bent vieno požymio, tai nėra ir nusikaltimo sudėties.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2012, 2K-218-942/2015).

Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus, t. y. sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja teismas, o ne specialistai (ekspertai). Nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau eismo įvykio bylose ekspertai eismo dalyvių veiksmus ir eismo įvykį vertina tik techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-49/2013). Iš to seka, kad ekspertų nustatytas priežastinis ryšys techniniu požiūriu negali būti tapatinamas su priežastiniu ryšiu teisiniu požiūriu.

Kaip minėta, ekspertai nustatė, kad motociklo vairuotojui I. T. elgiantis taip, kaip jis privalėjo elgtis, t. y. važiuojant neviršijant maksimalaus leistino 50 km/h greičio, netgi automobiliui “Škoda Fabia” netikėtai įvažiavus į pagrindinę gatvę ir sudarius kliūtį, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šios galimybės motociklo vairuotojas neteko būtent dėl važiavimo dideliu greičiu. Pažymėtina, kad visi eismo dalyviai, taip pat ir važiuojantys pagrindiniu keliu, privalo laikytis kelių eismo taisyklių ir turi pagrįstą pagrindą tikėtis, kad ir kiti eismo dalyviai jų laikosi. Todėl nors motociklas važiavo pagrindine gatve ir turėjo pirmumą prieš E. O. vairuojamą automobilį „Škoda“, tačiau tai nesuteikė teisės motociklininkui grubiai pažeidinėti kelių eismo taisykles - viršyti maksimalų leistiną greitį. Todėl teismas sprendžia, kad šioje situacijoje didesnę reikšmę eismo įvykio kilimui turėjo motociklo vairuotojo veiksmai (daromas KET pažeidimas dar iki atsirandant kliūčiai kelyje) ir tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo E. O. veiksmus, įvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį teismas vertina, kaip turėjusius priežastinį ryšį su kilusiais padariniais tik sąryšyje su motociklo vairuotojo nepriimtinais veiksmais (ženkliu greičio viršijimu), nes motociklui važiuojant leistinu greičiu eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei atsiradusia žala kitam asmeniui, turi būti nustatyta eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė. Vien priežastinio ryšio nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės. Tai yra skirtingi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl negali būti tapatinami. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma neatsargia kaltės forma, t. y. arba nusikalstamu pasitikėjimu (asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė pasekmes, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti) arba nusikalstamu nerūpestingumu (asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė pasekmių, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti) (BK 16 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius (pasekmes) reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Nustatant asmens kaltę, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015, 2K-325-942/2017, 2K-97-689/2018). Viena iš aplinkybių, kuri turi būti nustatyta sprendžiant kaltės klausimą, - tai momentas, nuo kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-325-942/2017). Jeigu nustatoma, kad kaltinamasis nematė transporto priemonės ir neturėjo bei negalėjo numatyti padarinių ir jų išvengti, konstatuojamas asmens kaltės nebuvimas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. O. veikoje nėra kaltės, nes jis prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią nematė motociklo ir neturėjo bei negalėjo numatyti motociklo vairuotojo daromo šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo (greičio viršijimo), kuris apribojo E. O. galimybę numatyti padarinius bei galimybę jų išvengti. Netgi jeigu neginčijimai būtų nustatyta, jog E. O. matė ar objektyviai turėjo pamatyti atvažiuojantį motociklą, jis negalėjo numatyti, kad motociklas atvažiuos tokiu dideliu greičiu. Atsižvelgiant į tai E. O. išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu E. O. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, nauja neskirtina.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko 2017-04-24 nutarimais, kurie iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-15 nutartimi, civilinio ieškinio užtikrinimui, buvo laikinai nuo 2017-04-24 iki 2017-10-24 apribotos įtariamojo E. O. nuosavybės teisės į AB SEB banke esančias pinigines lėšas sąskaitose: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat į AB „Swedbank“ banke esančias pinigines lėšas sąskaitose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 132-133, 137-139). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-20, 2018-01-22, 2018-04-23 ir 2018-07-12 nutartimis laikinas E. O. nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas iki 2018-09-24 (2 t., b.l. 193-194; 3 t., b.l. 110-111; 4 t., b.l. 21-22, 151-152). Priėmus išteisnamąjį nuosprendį, ši taikyta priemonė yra nereikalinga, todėl įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintina (BPK 151 str. 8 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusiklastamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmenos su fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos ir liudytojų parodymų vietoje patikrinimo, esančios vokuose prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti šioje byloje.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. T. pareiškė E. O. civilinį ieškinį 110 000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 65-69). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5958,70 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš E. O. ir civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 23-27). Civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo įgaliotas atstovas J. S. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl R. T. civilinio ieškinio, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir prašė atsiųsti neįsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą (3 t., b.l. 82-84). Atsižvelgiant į tai, kad yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. O. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomosios priemonės E. O. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su fotonuotraukomis palikti saugoti šioje byloje.

E. O. 2017 m. balandžio 24 d. prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias AB SEB ir AB „Swedbank“ bankų sąskaitose, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinių ieškovų R. T. ir R. T. pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.