- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- e2YT-45349-1167/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03800-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Pareiškėjas
- T. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. (T. G.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas T. G. ir jo tėvas A. G. (A. G.) po S. G. mirties nuo (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas yra S. G. ir A. G. sūnus, vienintelis jų vaikas ir paveldėtojas. Motina S. G. mirė (duomenys neskelbtini) o ją pergyvenęs sutuoktinis (t. y. pareiškėjo tėvas) A. G. mirė (duomenys neskelbtini) Kadangi pareiškėjo motina testamento sudariusi nebuvo, todėl, jai mirus, pareiškėjui, kaip jos įpėdiniui, atsirado teisė į jos turto paveldėjimą pagal įstatymą. Tokia teisė taip pat atsirado ir jos sutuoktiniui (pareiškėjo tėvui). Pareiškėjo motinos mirties dieną bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė šis nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalis namo ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalis pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalis pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalis pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalis pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalis pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Kita šio turto dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvui.
2.2. Motinai mirus, dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notarų biurą, kaip to reikalauja įstatymas, nei pareiškėjas, nei jo tėvas nesikreipė, kadangi manė, jog motinai ir sutuoktinei mirus, jai priklausančio turto dalis šiame turte, kaip jos įpėdiniams, pereina savaime ir dėl to jokių papildomų veiksmų atlikti ir kur nors kreiptis nereikia. Tokią nuostatą sąlygojo būtent ta aplinkybė, kad pareiškėjas su tėvu liko gyventi tame pačiame name, kuriame gyveno iki motinos mirties, ir valdė jį bei juo naudojosi bendrai. Tačiau po motinos mirties atsiradusį palikimą pareiškėjas ir jo tėvas priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, t.y. pradėdami šį turtą faktiškai valdyti.
2.3. Po pareiškėjo motinos mirties mirusiajai priklausiusiu turtu pareiškėjas ir jo tėvas ėmė naudotis kaip savu, juo rūpintis ir prižiūrėti, o būtent, atliko paveldėto turto (gyvenamojo būsto) dalies dalinį remontą: buvo perdažytos kambarių ir virtuvės sienos, grindys, išmontuota ir išvežta dalis senos buitinės technikos bei baldų, jie buvo pakeisti naujais ir kt. Visi šie darbai buvo atlikti per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Būtinų remontui medžiagų įgijimui, apmokėjimui už atliktus darbus ir baldus buvo naudojamos bendros pareiškėjo bei jo tėvo lėšos. Be to, rūpindamiesi paveldėto turto išsaugojimu, už namui teikiamas paslaugas (elektros energiją, dujas) nuolat ir laiku mokėdavo mokesčius. Palikimo priėmimo fakto nustatymas teismine tvarka būtinas, kadangi remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas bei jo tėvas po savo motinos ir sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, šiuo metu galima tik teismo sprendimu. Šio fakto nustatymas suteiktų pareiškėjui galimybę teisiškai įforminti nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.
4. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
7. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
8. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
9. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. G. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad S. G. turėjo sutuoktinį A. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini), bei sūnų, paireškėją T. G.. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad palikėjos sutuoktiniui A. G. nuosavybės teise priklausė šis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, garažas, keturi ūkiniai pastatai, kiemo statiniai (kiemo aikštelė), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 1981 m. spalio 30 d. Statinio priėmimo naudoti aktas; 2000 m. vasario 22 d. Statybos inspektoriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 2000 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 2002 m. birželio 3 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas turtas yra įgytas santuokos metu, todėl palikėjai ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjos mirties testamentų ir palikimo priėmimo faktų neregistruota.
12. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad po S. G. mirties pareiškėjas ir jo tėvas, palikėjos sutuoktinis, rūpinosi nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priežiūra, mokėjo mokesčius ir kitas šiuo adresu esančio gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas. Byloje pateikta priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 3 d. patvirtina aplinkybes, kad už namui teikiamas paslaugas (elektros energiją) minėtu laikotarpiu buvo mokami mokesčiai, taip prisidedant prie gyvenamojo namo išlaikymo. Be to, pareiškėjo teigimu, pareiškėjas ir jo tėvas atliko paveldėto turto (gyvenamojo būsto) dalies dalinį remontą: buvo perdažytos kambarių ir virtuvės sienos, grindys, išmontuota ir išvežta dalis senos buitinės technikos bei baldų, jie buvo pakeisti naujais ir kt., o būtinų remontui medžiagų įgijimui, apmokėjimui už atliktus darbus ir baldus buvo naudojamos bendros pareiškėjo bei jo tėvo lėšos. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nuo 1986 m. kovo 13 d. adresu: (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-9997). Konstatuotina, kad pareiškėjas bei jo tėvas palikimą priėmė pradėję faktiškai valdyti paveldimą turtą, t. y. turtu rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, moka mokesčius, jame gyvena.
13. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po S. G. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas T. G. ir jo tėvas A. G. (A. G.) po S. G. mirties (duomenys neskelbtini) aktyviais veiksmais pradėjo valdyti palikėjos palikimą (CK 5.51 straipsnis), todėl pareiškimas dėl šio juridinio fakto nustatymo yra tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo T. G. paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo T. G. (T. G.) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas T. G. (T. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo tėvas A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po palikėjos S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo T. G. (T. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.