Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7318-1041/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui K. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai – asmeniškai per antstolį. Ieškovė, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė teismo priimti sprendimą už akių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2016 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. sausio 17 d. duomenų apie skolininką patikrinimo aktai patvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas K. K. gyveno tiek prieš buto savininkės G. K. mirtį, tiek ir po jos mirties. Tuo tarpu pasirašydamas duomenų apie skolininką patikrinimo aktus atsakovas sutiko tiek su skolos dydžiu, tiek su tuo faktu, kad jis yra atsakingas už skolą asmeniškai.

Nors VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo duomenimis Testamentų registre ir nėra įregistruotų nei palikėjo palikimo priėmimo faktų, nei palikėjo palikimo atsisakymo faktų, tačiau atsakovas gyvena bute, jį prižiūri, naudojasi komunalinėmis paslaugomis, todėl CK 5.51 straipsnio 1 dalies pagrindu G. K. palikimas priimtas faktiniu valdymu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį atsakovui dėl įsiskolinimo už tiektą geriamąjį vandenį bei nuotekų tvarkymą priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Kauno vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas butui, esančiam Kovo 11-osios g., 29-35, Kaune, kuris nuosavybės teise priklausė G. K., mirusiai (duomenys neskelbtini) Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą atsakovui K. K., prašydama priteisti iš atsakovo jos naudai 1 026,24 Eur mokesčio už tiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei kitas išlaidas. Reikalavimas grindžiamas byloje pateiktais 2016 m. gruodžio 22 d. ir 2017 m. vasario 2 d. priskaitytų apmokėjimų žiniaraščiais, 2014 m. sausio 20 d. šalto vandens skaitiklio įrengimo (keitimo) aktu Nr. 11.32/14R.1390, sutikimais patikrinti vandens skaitiklius, 2016 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. sausio 17 d. duomenų apie skolininką patikrinimo aktais, kurie ieškovės vertinimu, įrodo, jog susidariusi skola už tiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą turi būti priteista iš atsakovo K. K., kuris tiek esant gyvai ginčo buto savininkei G. K., tiek po jos mirties bute faktiškai gyveno ir ieškovės tiektomis paslaugomis naudojosi, tokiu būdu priimdamas palikimą faktiškai jį valdydamas, o taip pat pripažino susidariusią skolą ir įsipareigojo ją apmokėti.

Nagrinėjamu atveju, atsakovui įteikus teismo siųstus procesinius dokumentus tinkamai ir jam per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikus, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių ir ieškiniu pareikštus reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad po ginčo buto, kuriam ieškovė teikia komunalines paslaugas, savininkės G. K. mirties, jos sūnus-atsakovas būtų priėmęs palikimą, todėl sprendė, kad ieškovė pasirinko netinkamą jos teisių gynimo būdą, skolą prašydama priteisti iš atsakovo. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių, pateikė apeliacinį skundą.

Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad skola už ginčo butui teiktas komunalines paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d., t. y. dalis skolos susidarė dar esant gyvai pačiai E. K. (mirė (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už skolą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. vasario 1 d. (po E. K. mirties) yra atsakingas būtent atsakovas, kaip naujas turto savininkas (įpėdinis), o už skolą laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) yra atsakinga pati E. K., kaip buvusi buto savininkė, t. y. pirmosios instancijos teismas susidariusį įsiskolinimą ieškovei už ginčo butui tiektą geriamąjį vandenį ir teiktas nuotekų tvarkymo paslaugas a priori siejo tik su buto priklausymo nuosavybės teise faktu ir laikė, kad kol atsakovas nėra tinkamai priėmęs palikėjos-E. K. palikimo, jis nėra laikytinas tinkamu atsakovu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti kokiu teisiniu pagrindu yra grindžiamas ieškovės reikalavimas priteisti skolą už komunalines paslaugas iš atsakovo.

Sprendimo už akių priėmimas, kaip specifinis civilinio proceso teisės institutas, palyginus jį su kitų sprendimų priėmimu, turi tam tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas turi atlikti formalų įrodymų vertinimą, t. y. turi spręsti, ar, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra nurodžiusi, kad tarp jos (geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekėjos) ir atsakovo nebuvo raštu sudaryta viešoji vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis, tačiau taip pat įrodinėjo, jog atsakovas paslaugų nėra atsisakęs, jomis naudojasi, skolos susidarymo faktą yra pripažinęs pasirašytais duomenų apie skolininką patikrinimo aktais, todėl vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, jis turi pareigą atsiskaityti su ieškove, t. y. atsakovas, kaip faktinis paslaugų vartotojas- buto gyventojas, nėra įvykdęs prievolės apmokėti už ieškovės suteiktas paslaugas ginčo butui. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad bute, kuriame tiek iki G. K. mirties, tiek ir vėliau gyveno atsakovas, esantys geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo, t. y. ieškovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Kita vertus, ieškovės pareikšto ieškinio turinys įgalina spręsti, kad ieškovės reikalavimas atsakovui yra kildinamas ir iš paveldėjimo teisių santykių, ieškovei nurodžius, jog po G. K. mirties bute, kuriam ieškovė teikia paslaugas, gyvena atsakovas, kuris galimai palikimą priėmė faktiniu valdymu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareikštame ieškinyje nėra aiškiai ir tiksliai suformuluotas ieškinio pagrindas, t. y. nėra aišku kokiu pagrindu ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo – savo reikalavimą priteisti skolą kildindama iš prievolinių teisinių santykių (iš atsakavo, pasinaudojusio ginčo butui teikiamomis ieškovės paslaugomis, t. y. kaip faktinio vartotojo) ar iš paveldėjimo teisinių santykių (iš atsakovo, kaip iš palikėjos-G. K. įpėdinio).

Pažymėtina, kad nors pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, tačiau teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas į CPK 2 straipsnyje numatytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. CPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenis pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Jeigu ieškinio pagrindas ir (arba) ieškinio dalykas teismui yra neaiškūs, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 135, 138 straipsniai), arba, jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, pasinaudoti Civilinio proceso kodekse įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, šios nutarties 17 punkte nustatytų aplinkybių neįvertino ir per ieškinio trūkumų šalinimo institutą ar parengiamajame teismo posėdyje neišsiaiškino tikslios ieškovės pozicijos dėl susidariusios skolos už suteiktas komunalines paslaugas teisinio pagrindo, nesant ginčo dėl teiktų paslaugų apimties, nenustatinėjo kas faktiškai naudojosi ieškovės tiekiamomis paslaugomis ir turi prievolę už jas apmokėti tiek esant gyvai buvusiai buto savininkei, tiek po jos mirties. Šiuo atveju atsakovas byloje buvo pasyvus, tačiau pirmosios instancijos teismas, esant procesinėms prielaidoms taikydamas sprendimo už akių institutą, nepašalino nustatytų trūkumų ir neidentifikavo ieškinio pagrindo, tam, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės ir taip užtikrintas teisingas šalių ginčo išnagrinėjimas (CPK 158–160, 179, 228, 230 straipsniai).

Tinkamai neištyrus ir neįvertinus esminių bylos aplinkybių, nenustačius, kokiu pagrindu ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimą dėl skolos už komunalines paslaugas iš atsakovo priteisimo, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar ieškovė tinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą ir, ar atsakovui kyla pareiga atsisakyti su ieškove.

Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla buvo užbaigta sprendimu už akių, t. y. atlikus tik formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalima, nes tai prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai ir byloje dalyvaujančių asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Taigi, atsižvelgus į tai, kad skundžiamu sprendimu už akių nebuvo atskleista bylos esmė, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.