Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-30 · Civilinė byla Nr. 2S-191-619/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
2S-191-619/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24886-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė (pirm.)
Skolininkas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-191-619/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24886-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.4.5.11.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, antstolė D. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė antstolei 2019 m. rugpjūčio 12 d. skundą, kuriuo pasiūlė antstolei nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0068/16/00869, 0068/16/00908, 0068/16/00981, 0068/16/00950, 0068/16/01036, 0068/16/01142, 0068/16/01177, 0068/16/01230, 0068/16/01248, 0068/16/01465, kadangi šioms byloms yra suėjęs 2 metų senaties terminas.

2. Antstolė D. P. 2019 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. SD-895 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0068/16/00869, 0068/16/00908, 0068/16/00981, 0068/16/00950, 0068/16/01036, 0068/16/01142, 0068/16/01177, 0068/16/01230, 0068/16/01248, 0068/16/01465 perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3. Antstolė nurodė, jog ji sistemingai atliko vykdymo veiksmus, teikė užklausas LR Gyventojų registrui, VSDFV, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“, Lietuvos kredito įstaigoms bei „Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registrui“, taip pat areštavo pareiškėjo sąskaitas, siuntė jam patvarkymus į įkalinimo įstaigą, taigi vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų. Nurodė, jog skolininkas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, su antstole nebendradarbiavo, pažymėjo, jog iš skolininko sąskaitos buvo nurašyta 4,30 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) R. B. skundą dėl antstolės D. P. veiksmų atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu pradėtos vykdomosios bylos buvo priimti ir įsigaliojo iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, baudos nebuvo perkvalifikuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

6. Įvertinęs byloje esančių vykdomųjų bylų medžiagą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolė ėmėsi aktyvių veiksmų skolininko turtinei padėčiai nustatyti bei išieškojimui vykdyti – teikdavo užklausas registruose dėl turto, transporto priemonių, gyvenamosios vietos deklaravimo, socialinių draudimo išmokų ir socialinių išmokų mokėjimo, teikė užklausas į Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registrą, siuntė pareiškėjui patvarkymus į įkalinimo įstaigą, priimdavo patvarkymus dėl piniginių lėšų išieškojimo, atlikdavo paieškas antstolių informacinėje sistemoje. Vykdymo eigoje nėra nustatytas dviejų metų laikotarpis, per kurį antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu. Pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, jog stengėsi, ir (ar) siekė, ir (ar) pageidavo (pageidauja) baudas sumokėti geranoriškai, bendradarbiauja su antstole (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas žinodamas apie jam paskirtas administracines baudas, buvo visiškai pasyvus.

7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas vengė sumokėti jam paskirtas baudas, o vykdomųjų bylų nutraukimas dėl vykdymo senaties, kai skolininkas nemoka skolų ir nededa jokių pastangų jas sumokėti, pažeistų ne tik išieškotojo interesus, bet ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu skolininkas R. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį ir įpareigoti antstolę nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0068/16/00869, 0068/16/00908, 0068/16/00981, 0068/16/00950, 0068/16/01036, 0068/16/01142, 0068/16/01177, 0068/16/01230, 0068/16/01248, 0068/16/01465.

9. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis vengė baudų sumokėjimo. Vykdomųjų bylų išrašai patvirtina, jog apeliantas tokių galimybių dėl sunkios turtinės padėties neturėjo. Pažymėjo, jog dėl CK 1.8 str. numatytos analogijos su LR BK 96 str. nebuvo pasisakyta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais atsisakyta nutraukti vykdomąsias bylas.

12. Bylos medžiaga nustatyta, jog antstolė D. P. vykdo priverstinį išieškojimą iš skolininko R. B. vykdomosiose bylose Nr. 0068/16/00869; Nr. 0068/16/00908; Nr. 0068/16/00981; Nr. 0068/16/00950; Nr. 0068/16/01036; Nr. 0068/16/01142; Nr. 0068/16/01177 Nr. 0068/68/01230; Nr. 0068/16/01248; Nr. 0068/16/01465, išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai. Skolininkas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų bei atskiruoju skundu prašo minėtas vykdomąsias bylas nutraukti, kadangi yra suėjęs vykdymo senaties terminas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, jog, kadangi nei CPK, nei ATPK (dabar – ANK) administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Taigi, dėl pareiškėjo priimtų nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą vykdomųjų bylų medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos išduoti vykdomieji dokumentai dėl baudų išieškojimo iš skolininko buvo pateikti vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti 3 mėnesių senaties termino. Apeliantas jokių duomenų ar argumentų paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė.

15. Apelianto vertinimu, šiuo atveju yra suėjęs 2 metų išieškojimo senaties terminas ir pagal analogiją taikytinas BK 96 str., kuris numato kada laikoma, kad apkaltinamasis nuosprendis nėra vykdomas. BK 96 straipsnyje, 3 dalyje, taip pat įtvirtinta esminė nuostata, jog jeigu asmuo vengia atlikti bausmę, senaties termino eiga sustoja. Taigi, tai iš esmės atitinka minėtus teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, jog svarbu nustatyti, dėl kieno veiksmų (antstolio ar skolininko), vykdomosios bylos nebuvo įvykdytos, t.y. ar antstolis ėmėsi visų CPK numatytų vykdymo veiksmų, o skolininkas ne tik kad netrukdė tokiems veiksmams, tačiau ir bendradarbiavo su antstoliu.

16. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pateiktų vykdomųjų bylų medžiaga, sudaro pagrindą spręsti, jog antstolė ėmėsi aktyvių veiksmų skolininko turtinei padėčiai nustatyti bei išieškojimui vykdyti ir nėra duomenų vykdymo eigoje buvus dviejų metų laikotarpį, per kurį antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų skolininko atžvilgiu.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiškai nereikšmingais nagrinėjamam klausimui šiuo atveju laikytini apelianto argumentai susiję su jo turtine padėtimi. Pažymėtina, jog skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus; antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą; kviečiamas atvykti pas antstolį; aktyviai domėtis vykdymo eiga; vykdyti kitas CPK numatytas pareigas. CPK 645 straipsnyje atskirai išskirta pareiga skolininkui raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes bei duomenų, kurie leistų spręsti, jog bauda iš pareiškėjo nebuvo išieškota dėl antstolio neveikimo (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas apie jo atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas nežinojo. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolininkas vengia sumokėti jam paskirtas baudas yra pagrįsta.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

19. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė