Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. M. ir M. M. 6927,56 Eur skolos, 805,53 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos su parduotuve, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už kurias atsirado ginčo įsiskolinimas. Atsakovai yra sutuoktiniai, jiems patalpos priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovai neatsiskaito su ieškove už komunalines, eksploatavimo, buhalterinės apskaitos, techninės priežiūros, kaupiamojo fondo, priešgaisrinių sistemų priežiūros, valymo, lifto priežiūros ir eksploatacijos, vandens ir kitas paslaugas su bendrija. Atsakovai nėra apmokėję ieškovei už paslaugas pagal sąskaitas-faktūras išrašytas nuo 2014-03-17 iki 2017-03-03. Atsakovai yra skolingi ieškovei 6 927,56 Eur skolos, 805,53 Eur palūkanų. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos ir paslaugos (komunalinės, šildymo, kaupiamojo fondo, atliekų išvežimo ir kt.) – būtinos išlaikyti turtą, todėl jas apmokėti privalu abiem sutuoktiniams. Ieškovei ilgą laiką nebuvo žinoma apie tai, kad atsakovai įsigijo patalpas, (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė nežinojo apie patalpų savininkų pasikeitimą, sąskaitos už suteiktas paslaugas buvo išrašomos buvusiam jų savininkui UAB „Elguva“, kuri bankrutavo. Skolos suma, kurią prašo priteisti iš atsakovų, neįtraukta į UAB „Elguva“ bankroto byloje patvirtintą ieškovės kreditorinį reikalavimą. Tarp atsakovų ir UAB „Elguva“ sudarytos panaudos sutarties tarp bendrijos dokumentų nebuvo ir nėra.

2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. kovo 01 d. atsakovai ir UAB „Elguva” sudarė patalpų panaudos sutartį, kurios pagrindu atsakovai (panaudos davėjai) suteikė teisę UAB „Elguva“ (panaudos gavėjui) neatlygintinai naudotis patalpomis. 2011 m. kovo 16 d. atsakovai ir UAB „Elguva“ sudarė Priedą Nr. 1 prie 2010 m. kovo 01 d. Panaudos sutarties, kurios pagrindu atsakovai (panaudos davėjai) suteikė teisę UAB „Elguva“ (panaudos gavėjui) neatlygintinai naudotis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini). Panaudos sutarties 2.2.5 p. buvo įtvirtinta, kad panaudos gavėjas įsipareigoja savo lėšomis apmokėti visas patalpų eksploatacines išlaidas, įskaitant komunalinius mokesčius, nekilnojamojo turto, administravimo ir/ar techninės priežiūros mokesčius, patalpoms tenkančius bendrojo naudojimo patalpų priežiūros ir eksploatavimo mokesčius. Minima sutartinė nuostata atitinka ir įstatyminį reguliavimą, t. y. vadovaujantis CK 6.636 str. panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Panaudos sutartis buvo nutraukta 2015 m. rugpjūčio 31 d. Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 01 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. patalpomis panaudos pagrindais naudojosi UAB „Elguva“, kuri Panaudos sutartimi įsipareigojo išlaikyti patalpas – mokėti visas su patalpų eksploatavimu susijusias išlaidas. Kadangi aukščiau nurodytu laikotarpiu galiojo tarp atsakovų ir UAB „Elguva“ sudaryta Panaudos sutartis, kuri patvirtina, kad atsakovai, perduodami neatlygintinai naudotis jiems priklausančias patalpas UAB „Elguva“, perleido panaudos gavėjui savo kaip patalpų savininkų įstatyminę pareigą apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti skolą už komunalines paslaugas, eksploatavimo, buhalterinės apskaitos, techninės priežiūros, kaupiamojo fondo ir kt. paslaugas, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. kovo 01 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., yra teisiškai nepagrįstas.

3. Trečiasis asmuo BUAB „Elguva“ su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2016-07-12 Vilniaus apygardos teismas iškėlė UAB „Elguva“ bankroto bylą. 2017-03-13 nutartimi UAB „Elguva“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovės finansinis reikalavimas 17 580,27 Eur sumai patvirtintas 2017-06-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Kreditorinis reikalavimas buvo grindžiamas UAB „Elguva“ išrašytomis ir neapmokėtomis sąskaitomis-faktūromis. Paaiškėjus, kad ieškovės buhalterė išrašė PVM sąskaitas-faktūras UAB „Elguva“ už patalpas, kurios jau nuo 2010-02-09 priklauso kitiems savininkams – atsakovams, 2018-04-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pagal ieškovės prašymą kreditorinis reikalavimas patikslintas ir sumažintas iki 518,61 Eur. Dėl ieškovės apsirikimo sąskaitos buvo išsiųstos ne tam adresatui, todėl nustačius apsirikimą, skola turi būti išieškota iš teisėtų patalpų savininkų – atsakovų, kurie patalpas įsigijo 2010-02-09.

6. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieškinį atsakovams atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantas nurodė, kad sprendime teismas nurodė akivaizdžiai neteisingą išvadą, jog tiek panaudos teisinius santykius reglamentuojančiose normose, tiek nuomos santykius reglamentuojančiose normose, kurios taikytinos taip pat ir panaudos teisiniams santykiams, nėra įtvirtinta panaudos gavėjo pareiga mokėti su patalpų administravimu, eksploatavimu susijusius mokesčius. Panaudos santykiui taikytinas CK 6.636 str., kuriame nurodyta, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Kadangi daiktui tenkančios išlaidos, susijusios su bendro naudojimo patalpomis, yra priskirtinos prie daikto išlaikymo išlaidų, teigtina, jog CK įtvirtina bendrą taisyklę dėl panaudos gavėjo / nuomininko pareigos mokėti daikto išlaikymo išlaidas, įskaitant daiktui tenkančias išlaidas, susijusias su bendro naudojimo patalpomis. Panaudos sutarties 2.2.5 p. įtvirtinta nuostata, kad panaudos gavėjas įsipareigoja savo lėšomis apmokėti visas patalpų eksploatacines išlaidas, įskaitant komunalinius mokesčius, nekilnojamojo turto, administravimo ir/ar techninės priežiūros mokesčius, patalpoms tenkančius bendrojo naudojimo patalpų priežiūros ir eksploatavimo mokesčius.

6.2. Spendime teismas laikėsi sutarties uždarumo doktrinos ir nurodęs, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims, konstatavo, jog ieškovas turi teisę reikalauti mokėti su patalpų eksploatavimu susijusias išlaidas tik patalpų savininkų - atsakovų atžvilgiu. Tačiau nors CK 6.478 str. 2 d. numato, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos (norma analogiškai taikoma panaudos institutui (CK 6.629 str. 2 d.)) sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, ieškovas negali remtis nuomos sutarčių neįregistravimo viešajame registre faktu, jeigu apie nuomos sutartį galėjo sužinoti kitu būdu. Ieškovas žinojo apie panaudos sutarties sudarymo faktą. Tai patvirtino buvęs ieškovo pirmininkas E. B.. Po to, kai UAB „Elguva“ patalpas pardavė atsakovams, sąskaitos už patalpų eksploatavimą, administravimą, priežiūrą, komunalines paslaugas buvo išrašomos ir pateikiamos UAB „Elguva“. Ieškovo į bylą pateiktas 2017 m. balandžio 3 d. kreditorinis reikalavimas UAB „Elguva“ bankroto byloje taip pat įrodo, jog ieškovas žinojo bei suprato, kad faktiškai patalpomis naudojosi panaudos gavėjas - UAB „Elguva“ bei būtent minimas ginčo patalpų faktinis naudotojas yra skolingas už ginčo patalpų išlaikymą.