- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-03
- Bylos Nr.
- Ik-160-505/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. J. D.
- Trečiasis asmuo
- LITGRID AB
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui LITGRID AB, dėl įsakymo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-01 įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)- 322 dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone; 2012-03-01 įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)- 326 dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone; 2012-03-01 įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)- 327 dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone (b.l. 6-8, 101-103, 180,181 ).
Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog skundžiamais įsakymais buvo nustatytas pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , administracinis žemės servitutas viešpataujančio daikto savininkui - LITGRID AB, kurio paskirtis - 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui pagal žemės sklypo planą. Pareiškėjo žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Tikslūs žemės sklypų matavimai iki šiol neatlikti, todėl nėra aiškus servituto poreikiui reikalingo žemės sklypų dalies plotas. Priimdamas skundžiamuosius įsakymus atsakovas pažeidė Žemės įstatymo 23 straipsnį ir LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintas Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles. Atsakovas privalėjo spręsti, ar tokiu atveju nereikia paimti žemės sklypo dalies visuomenės poreikiams, kuria šiuo atveju ir turėjo atsakovas vadovautis. Nepateikiami jokie įrodymai, jog LITGRID AB yra užsakovas, kaip to reikalauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalis. Žemės sklypo planai turėjo būti suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau į pareiškėją, kaip žemės sklypo savininką, niekas nesikreipė dėl plano suderinimo. Skundžiamuosiuose įsakymuose nėra duomenų, kada buvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas. Nesant prašymo suprojektuoti servitutą teritorinio planavimo dokumentu, negalėjo būti nustatyti ginčo aktais ir servitutai. Skundžiamieji aktai pažeidžia pareiškėjo, kaip žemės savininko, teisę ir garantijas, jog nuosavybė gali būti apribota tik išimtinais atvejais, kai to neišvengiamai reikia kito savininko poreikiams tenkinti ir kai kito savininko poreikių tenkinimo nėra galimybės išspręsti jokiu kitu būdu, kaip tik administracinio servituto nustatymu. Servituto nustatymo sąlygos buvo įvykdytos netinkamai, t. y. užsakovas netinkamai suprojektavo servitutus tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, o atsakovas tenkino paraišką, neišsiaiškinęs visų sąlygų (kad tokioms infrastruktūroms įrengti nepakanka vien nutiesti, reikia pastatyti atitinkamus elektros perdavimo oro linijos statinius – atramas). Atsakovas neturėjo teisės remiantis Žemės įstatymo 23 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 pavirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių normomis ir priimti sprendimą (įsakymą) dėl teisės tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas servitutų nustatymo. Žemės sklypas buvo suvaržytas servitutu kitu tikslu - infrastruktūros objektų statybai, o ne komunikacijų tiesimui, kadangi oro perdavimo linija ne tik bus pratiesiama oru, bet bus statomos (sujungiamos su žeme) atramos vidutiniškai kas 320 metrų. Todėl turėjo būti nustatytas statinio servituto (CK 4.122 str.) arba sudarytas užstatymo teisės sandoris (CK 4.160 str.), arba žemė paimta visuomenės reikmėms. Žemės įstatymo 23 straipsnis numato, kad žemės servitutai yra nustatomi CK numatytais pagrindais (įstatymu, sandoriu ar teismo sprendimu), o administraciniai servitutai nustatomi tik Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, ir tokių atvejų sąrašas yra išsamus. Statinio servitutai nėra nustatomi administraciniu aktu. Statinio servitutai yra nustatomi įstatymu, sandoriu arba teismo sprendimu (bendrosios ieškininės teisenos tvarka) išsprendžiant tinkamai atlyginimo už naudojimąsi servitutu klausimus). Dėl planuojamos 400 kV elektros perdavimo linijos statybos ir aptarnavimo pareiškėjas visiškai netenka galimybės naudotis nuo 225 iki 400 kv. m. žemės sklypu. Toks žemės savininko teisių ribojimas yra esminis ir negali būti sprendžiamas žemės servituto nustatymu. Taipogi pareiškėjas nurodė, jog patvirtinus šiuos žemės sklypų servitutus, jo žemės sklypų vertė sumažės, žemės mokestį turės mokėti pareiškėjas, nors realiai negalės naudotis savo žeme.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimuose į skuną prašė pareiškėjo skundo netenkinti (b.l. 44-49, 133-135).
Atsakovas atsiliepimuose nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, kuriame numatyta, jog administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi privačios žemės sklypams. Pagal teritorijų planavimo dokumentą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Kai siūloma nustatyti servitutą privačios žemės sklypams centralizuotiems (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminės ir antžeminės komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia šių darbų užsakovas. Žemės servitutų nustatymo Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką detaliau reglamentuoja Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 (toliau -Taisyklės). Pastarosiose nustatyta, kad kartu su prašymu nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą Tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad žemės sklype, kuriam nustatomas servitutas, numatoma tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus. Teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengiamas, derinamas viešai svarstomas ir tvirtinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendime nurodomas nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai) (Taisyklių 9.6 p., 13 p., 16 p., 16.6 p.). Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-10-12 įsakymu Nr. 1-190 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano rengimo“ buvo nuspręsta pradėti rengti regiono lygmens 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialųjį planą. AB „Lietuvos energija“ (nuo 2011-03-14 LITGRID AB) pavesta atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas. Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011-08-30 įsakymu Nr. 1-211 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas specialusis teritorijų planavimo dokumentas dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos statybos. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto įrašymo administraciniu aktu buvo išreikšta jau iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo. Specialiuoju planu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, todėl atsakovas neturėjo pagrindo bei galimybių įgyvendinti pareiškėjos reikalavimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Specialiajame plane yra pažymėtos servituto ribos ir nurodytas plotas. Per pareiškėjo žemės sklypą numatoma tiesti elektros linija yra priskiriama centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams, todėl servitutai reikalingi viešajam interesui tenkinti ir jie gali būti nustatomi administraciniu aktu (Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3 p., 4 p. ir 5 p.). Tokiais atvejais nereikalingas žemės savininko sutikimas servitutui nustatyti, tačiau įstatymas nustato tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-367-12 pasisakė, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.
Šalies argumentai
Atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l.171) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 73 str. 3 d., 75 str. 1 d.). Atsakovas prašymu prašo nagrinėti bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant (b.l.173). Atsakovo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo LITGRID AB atsiliepimuose į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 84-91, 125-129).
Atsiliepimuose nurodė ir advokatė teismo posėdyje panašiai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2011-08-30 įsakymu Nr.1-211 „Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino nurodytos elektros perdavimo linijos specialųjį planą (toliau -Specialusis planas). Atsakovui pareiga administraciniu aktu nustatyti servitutą numatyta LR žemės įstatymo 23 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr.1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse (toliau -Taisyklės), vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu – Specialiuoju planu. Šiuo atveju atsakovas tinkamai ir teisėtai atliko visus jam įstatyme numatytus atlikti veiksmus. LITGRID AB atsakovui 2011-02-18 ir 2011-04-18 pateikė prašymus dėl žemės servitutų nustatymo tikslingumo pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Atsakovas pateikė savo atsakymą 2011-04-27 raštu Nr.4SD-(14.4.7)-2180, kuriuo patvirtino tikslingumą nustatyti servitutus administraciniu aktu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje atsakovui nenumatyta pareiga pateikti žemės sklypų savininkams dokumentus, patvirtinančius viešpataujančiojo daikto savininko valios išreiškimą dėl servituto nustatymo reikalingumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neprivalėjo pateikti pareiškėjui prašymų nustatyti servitutus kopijų. Tiek Žemės įstatyme, tiek Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse nenumatyta nei atsakovo, nei viešpataujančiojo daikto savininko pareiga suderinti žemės sklypo planą, kuriame numatyta nustatomas servitutas, su žemės sklypo savininku. Teisės aktai, reglamentuojantys servitutų nustatymo tvarką, nenumato prievolės prieš nustatant servitutą, atlikti suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-367-12, pasisakė, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Pareiškėjui priklausantys žemės sklypai, kuriame nustatyti servitutai, yra žemės ūkio paskirties. Priešingai, negu teigia pareiškėjas, įsakymai nepanaikina pareiškėjo galimybės naudotis žemės sklypu pagal žemės ūkio paskirtį. Pagal teisės aktų reikalavimus elektros perdavimo oro linija bus tiesiama mažiausiai 9-10 m (ties atramomis - 12-15 m) aukštyje virš žemės. Taigi, galimybė naudotis žemės sklypu faktiškai bus apribota tik ta dalimi, kurią užims atramos. Pareiškėjas tiksliai nenurodė, kokie Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 12, 13, 14 ir 15 punktų reikalavimai atsakovo buvo pažeisti. Taip pat pareiškėjas netinkamai aiškina Statybos techninio reglamento STR 1.01.09 : 2003 nuostatas, neteisingai nurodydamas, kad pagal šio reglamento VIII dalį „Infrastruktūros tinklai“ 10.6 punktą statiniais laikomi elektros tinklai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.09 : 2003 IV dalis numato statinių rūšis pagal naudojimo paskirtį. Išskiriamos dvi statinių rūšys pagal jų naudojimo paskirtį: pastatai ir inžineriniai statiniai, kurie skirstomi į tris grupes: susisiekimo komunikacijas; inžinerinius tinklus; kitus statinius. Šio reglamento VIII skyriaus „Inžineriniai tinklai“ 10.6 punkte numatytas vienas inžinerinių tinklų pogrupis - elektros tinklai. Reglamento 10.6.1 - 10.6.7 punktuose elektros tinklai skirstomi atsižvelgiant į įtampą: (10.6.1 p.) elektros tinklai iki 400 kV įtampos; (10.6.2 p.) elektros tinklai iki 110 kV įtampos; (10.6.3 p.) elektros tinklai iki 35 kV įtampos; (10.6.4 p.) elektros tinklai iki 10 kV įtampos; (10.6.5 p.) žemosios įtampos elektros tinklai; (10.6.6 p.) transporto (troleibusų, tramvajų) kontaktiniai tinklai; (10.6.7 p.) kiti inžineriniai statiniai. Atramos yra tik vienas iš elektros tinklų elementų. Kadangi servitutas nustatomas pagal tarnaujantįjį, o ne viešpataujantįjį daiktą, atitinkamai tarnaujantis daiktas yra pareiškėjui priklausantis žemės sklypas ir todėl elektros linijos tiesimui nustatomas žemės servitutas. LR CK 4.122 straipsnyje numatytas statinio servitutas gali būti taikomas pastatams, o inžineriniai tinklai nėra pastatai - jie priskiriami inžinerinių statinių (ne pastatų) grupei. Žemės naudojimas servitutų pagrindu suprojektuojamas Specialiajame plane ir įtvirtinamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymais, tuo tarpu techninis projektas rengiamas pagal Specialiojo plano sprendinius, atsižvelgiant į servitutais įtvirtintą žemės naudojimo daiktinę teisę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-01 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)- 322, 2012-03-01 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)- 326, 2012-03-01 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)- 327 buvo nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti bei aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas pareiškėjo nuosavybės teise valdomiems žemėms sklypams, atitinkamai esantiems (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Skundžiamieji įsakymai buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289, 2.4. punktu, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 1.81. ir 9.1. punktais, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 VI skyriumi, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-08-30 įsakymu Nr. 1-211 „ Dėl 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano patvirtinimo bei atsižvelgiant į LITGRID AB 2011-04-04 prašymą (b.l. 17-34, 50-55).
Ginčas kilo dėl žemės servitutų nustatymo administraciniais aktais pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas iš esmės nesutinka, kad jo teisė laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais būtų nepagrįstai ribojama administraciniais aktais nustatytu žemės servitutu. Pareiškėjo teigimu, elektros perdavimo oro linija statoma su atramomis, kurios yra nekilnojamasis statinys, sujungtas su žeme, todėl turėjo būti nustatytas statinio servitutas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.122 straipsnį, arba sudarytas užstatymo teisės sandoris pagal CK 4.160 straipsnį, arba žemė paimta visuomenės poreikiams.
Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 str.). Žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis (CK 4.123 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- Žemės įstatymas) 2 str. 13 p.).
Servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūrą reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis ir jį detalizuojančios Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 (toliau –Taisyklės). Galimybė nustatyti servitutus Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu privatiems žemės sklypams (koks ir yra pareiškėjo žemės sklypas) numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Analogiškos nuostatos nurodytos ir Taisyklių 2.4. punkte, kuriame numatyta, jog žemės servitutai nustatomi privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti.
Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d.). Perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai turi teisę tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 str. 6 d.).
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad administraciniu aktu žemės servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais ir būtent administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra išreiškiamas servitutų poreikis servitutą suplanuojant (suformuojant) teritorijų planavimo dokumente. Administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Žemės servitutas 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui buvo nustatytas administraciniais aktais – skundžiamais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-01 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)- 322, 2012-03-01 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)- 326 ir 2012-03-01 įsakymu Nr. 4VĮ-(14.4.2.)- 327. Šiais įsakymais buvo nustatytas administracinis žemės servitutas viešpataujančio daikto savininkui - LITGRID AB pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose. Žemės servituto paskirtis buvo numatyta 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ statybai ir aptarnavimui pagal žemės sklypo planus (b.l. 56-58).
Šiuo atveju žemės servituto nustatymą administraciniu aktu nulėmė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-08-30 įsakymu Nr. 1-211 patvirtintas 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialusis planas. Būtent, ginčo žemės servitutas buvo suformuotas Specialiajame plane (projekte), kuriame buvo pažymėta 400 kV elektros perdavimo oro linijos vieta bei šios elektros linijos tiesimui ir aptarnavimui reikalingų servitutų vieta ir dydis, ribos ir plotas, užtikrinantis viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą, eksploataciją, kuo mažiau ribojant tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teises naudotis žemės sklypu. Specialaus plano 7.7 punkte buvo numatyta, kad planuojamos 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimas kitų asmenų žemėje galimas tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.
Skundžiami įsakymai buvo priimti vadovaujantis Specialiuoju planu. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Specialiojo plano sprendiniais ir nustatyti kitokius nei numatyta Specialiojo plano sprendiniuose atlyginimo ar naudojimosi pareiškėjo žeme sklypu būdus ir pagrindus. Be to, kaip jau buvo minėta, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytos žemės servitutų nustatymo pagrindai, jog centralizuotų (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklų (požemines ir antžemines komunikacijų) įrenginių tiesimui nustatomi žemės servitutai. Elektros perdavimo oro linija yra inžinieriniai tinklai su jų įrenginiais ir atskiros elektros perdavimo oro linijos dalys, šiuo atveju, pareiškėjo nurodyta atrama, negali būti laikoma atskiru statiniu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme (Statybos įstatymo 2 str. 10 d., Aplinkos ministro įsakymu 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6. p.). Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad 400 kV elektros perdavimo oro linijos tiesimui (inžinieriniam statiniui), turėjo būti nustatytas statinio, o ne žemės servitutas administraciniu aktu.
Pažymėtina, jog specialus planas - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 31 p.). Inžinerinės, susisiekimo, rekreacinės, turizmo, socialinės, kultūrinės ir kitos infrastruktūros, taip pat urbanistinės sistemos ar jų dalys yra specialiojo teritorijų planavimo objektai (Teritorijų planavimo įstatymas 13 str. 1d.). Patvirtinto specialaus plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti (Teritorijų planavimo įstatymo 16 str. 2 d.).
Taigi nepagrįstos pareiškėjo skundo aplinkybės dėl servituto užimamos padėties pareiškėjo žemės sklypuose, servituto ploto poreikio, elektros perdavimo oro linijos apsaugos zonos pločio, elektros perdavimo oro linijos taršos aplinkai, pavojingumo sveikatai, nes nurodyti servituto parametrai nustatyti specialiajame plane bei nustatant žemės servitutą skundžiamais administraciniais aktais pareiškėjo žemės sklypuose nebuvo keičiami. Žemės servitutai buvo nustatyti pagal patvirtintą Specialųjį planą. Pareiškėjas neginčijo galiojančio Specialaus plano sprendinių teisėtumo. Specialus planas yra galiojantis ir jo sprendiniai yra privalomi tiek atsakovui, tiek pareiškėjui. Ginčo atveju vertinti atsakovo veiksmai, susiję su žemės servituto nustatymo administraciniu aktu procedūra.
Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto nustatymo pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą. Taisyklių 12 punkte numatyta, kad jeigu su prašymu pateikti visi tam tikram servitutui suprojektuoti reikalingi šių taisyklių 9 punkte nurodyti dokumentai ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas nusprendžia, kad tikslinga jį nustatyti, ši institucija per 15 darbo dienų nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos praneša prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą pateikusiam asmeniui apie servituto nustatymo tikslingumą. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 14 punkte numatyta, kad teritorijų planavimo dokumentas, kuriame projektuojamas žemės servitutas, nurodytas šių taisyklių 2.3 ir 2.4 punktuose, taip pat pagal šį teritorijų planavimo dokumentą - žemės sklypo planas rengiami prašymą nustatyti siūlomą žemės servitutą pagal teritorijų planavimo dokumentą pateikusio asmens lėšomis. Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo.
Bylos duomenys patvirtino, kad viešpataujančio daikto 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė - Lenkijos Respublikos siena“ savininkas – LITGRID AB pateikė 2011-04-18 prašymą Nr. SD-1390 dėl žemės servitutų nustatymo tikslingumo pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą iki teritorijų planavimo dokumento – Specialaus plano patvirtinimo (b.l. 74-75). Atsakovas, išnagrinėjęs LITGRID AB 2011-04-18 prašymą dėl servituto tikslingumo, 2011-04-27 raštu Nr. 4SD-(14.4.7)-2180 patvirtino tikslingumą nustatyti servitutus administraciniu aktu (b.l. 76). Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad žemės servituto nustatymui nebuvo išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko - LITGRID AB valia dėl servituto reikalingumo.
Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad žemės sklypo planai, kurie yra skundžiamųjų įsakymų dalis, turėjo būti suderinti su tarnaujančio daikto savininku. Teisės aktuose, kurie reglamentuoja ginčo santykius, Žemės įstatymo 23 straipsnyje ir Taisyklėse, nėra numatyta, kad žemės sklypo planas, kuriame nustatomas servitutas, būtų suderintas su žemės sklypo savininku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, 2012-01-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-367/2012 pažymėjo, jog administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomai tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 punktuos ir pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.
Pažymėtina, kad pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuose nustatyti žemės servitutai, yra žemės ūkio paskirties, suformuoti atliekant kadastrinius matavimus. Ginčijami įsakymai nepakeitė pareiškėjo žemės sklypo žemės ūkio paskirties ir neatėmė galimybė naudotis žemės sklypu pagal žemės ūkio paskirtį. Pareiškėjo, kaip žemės savininko, teisių suvaržymas žemės servitutu kompensuojamas vienkartine kompensacija, nurodyta skundžiamuosiuose įsakymuose, kurios dydžių nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas neginčijo bei teismas nenustatė kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisėtumo pagrindų.
Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog atsakovas, priimdamas ginčijamus įsakymus, pažeidė Žemės įstatymo 23 straipsnio ir Taisyklių reikalavimus ar skundžiamuosiuose atsakovo priimtuose įsakymuose nenurodytas konkretus faktinis ir teisinis servituto nustatymo pagrindas. Atsakovas, nustatydamas žemės servitutą pareiškėjo žemės sklypuose, veikė anksčiau nurodytų teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir jos neviršijo.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant minėtam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.