- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- I-3452-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03122-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjui K. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. K. 2015-06-09 pateikė teismui 2015-06-04 skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų plotas buvo 7,35 m². Taip pat pažymėjo, jog šiose kamerose buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų, todėl buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m² minimalaus ploto reikalavimas. Teigė, kad kamerose natūralus dieninis apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, langai nešvarūs, kameroje buvo tamsu, langų nuvalyti negalėjo, nes įrengtos grotos. Pažymėjo, jog buvo laikomas ir rūsyje įrengtose kamerose, kuriose nuo drėgmės žiemos metu būdavo šalta, buvo tik +5 C, dėl minėtų sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata (b. l. 1–2).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Teigė, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, dėl to visas reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 p. nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs, nukrypimas nuo įprastų sąlygų nebuvo ilgalaikis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 6–11).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas K. K. palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. birželio mėn.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Iš byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-11-13 iki 2014-05-28, iš viso 197 dienas. Pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvykęs keturis kartus: nuo 2013-12-11 iki 2013-12-18 (7 dienos), nuo 2014-01-22 iki 2014-01-29 (7 dienos), nuo 2014-03-26 iki 2014-04-09 (14 dienų), nuo 2014-04-23 iki 2014-04-30 (7 dienos), iš viso 35 dienas. Todėl pareiškėjas Lukiškių TI-K iš viso praleido 162 dienas. Vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus 2013-11-20, 2014-03-13, 2014-03-18, nuo 2014-04-09 iki 2014-04-10, 2014-04-15, 2014-04-30, nuo 2014-05-01 iki 2014-05-03, nuo 2014-05-06 iki 2014-05-08, nuo 2014-05-13 iki 2014-05-15, nuo 2014-05-17 iki 2014-05-19, iš viso 19 dienų.
Tačiau 143 dienas laikotarpiu nuo 2013-11-13 iki 2013-11-19, nuo 2013-11-21 iki 2013-12-10, nuo 2013-12-18 iki 2014-01-21, nuo 2014-01-29 iki 2014-03-12, nuo 2014-03-14 iki 2014-03-17, nuo 2014-03-19 iki 2014-03-25, nuo 2014-04-11 iki 2014-04-14, nuo 2014-04-16 iki 2014-04-22, nuo 2014-05-04 iki 2014-05-05, nuo 2014-05-09 iki 2014-05-12, 2014-05-16, nuo 2014-05-20 iki 2014-05-28 pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 kv. m.
Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K kamerose neatitiko sanitarinių ir higienos normų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose rūsyje, jose buvo drėgna ir šalta. Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas apšvietimas, langai buvo nešvarūs, todėl kamerose buvo tamsu. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos, kondicionavimo sąlygos yra svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 104, 105, 107, 112, 112A, 119, 146, 174, 215, 267, 280, 290, 303, 314, 327, 345, 361. Iš byloje pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-18 patikrinimo akto Nr.13(13-3)-13.16-845 duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 105 nustatyta, kad dėl drėgmės vietomis yra atšokę dažai (b. l. 16–17). Iš byloje pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-10-21 patikrinimo akto Nr.13(13-3)-13.16-1292 duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 280 nustatyta, kad apie įrengtą praustuvę vietomis yra atšokę sienos dažai, taip pat atšokę lubų dažai, dėl to gyvenamosios patalpos paviršiai negali būti lengvai valomi ir dezinfekuojami (b. l. 18–19). Iš byloje pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-03-06 patikrinimo akto Nr.13(13-3)-13.16-152 duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 112 nustatyta, kad vėdinimui nepritaikytas langas (sulaužytas lango rėmas), be to ant sienų ir lubų vietomis buvo dėmių, atšokusio tinko ir dažų plotų (b. l. 26–27). Iš byloje pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-27 patikrinimo akto Nr.13(13-3)-PA-2362 duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 105 nustatyta, kad oro temperatūra buvo +16,2 C, dirbtinė apšvieta buvo 97,7 lx, dalis lubų papilkėjusi, vizualiai nustatyti pelėsio požymiai (b. l. 56–59). Iš byloje pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-03-21 patikrinimo akto Nr.13(13-3)-PA-377 duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose Nr. 267, 280 nustatyta, kad nuo sienų ir lubų nubyrėję dažai (b. l. 62–63). Iš byloje pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-10-08 patikrinimo akto Nr.13(13-3)-PA-1816 duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 361 nustatyta, kad oro temperatūra buvo +17,5 C, santykinė oro drėgmė buvo 66,9 % (b. l. 68–69). Iš minėtų patikrinimo aktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose ne visais atvejais buvo užtikrintas tinkamas kamerų apšvietimas, neužtikrinta teisės aktuose nustatyta kamerų temperatūra ir drėgmės lygis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu jis galėjo patirti papildomus nepatogumus dėl netinkamo kameros apšvietimo, vėdinimo ir temperatūros. Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl drėgmės, šalčio, natūralaus apšvietimo trūkumo, taip pat pažeidimai nustatyti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu yra susiję su kamerų ploto trūkumu ir vertintini kaip ploto trūkumo sukeliami padariniai pareiškėjui, kurių pasekmė – jo patirta neturtinė žala.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad prie langų buvo įrengtos grotos, todėl pareiškėjas jų išvalyti negalėjo. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus. Todėl šiuo atžvilgių Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad pablogėjo jo sveikata. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tuo atveju, kai pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Taigi, pareiškėjas, teigiantis, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė konkrečių sveikatos sutrikimų, šias aplinkybes privalo pagrįsti. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl kalinimo sąlygų jam būtų sutrikusi sveikata, todėl šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
Kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nekonkretizavo. Byloje taip pat nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 143 dienas pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (143 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir pagal naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 8 iki 10 eurų (LVAT 2016-05-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1063-756/2016; LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 1 430 Eur (10 Eur x 143 dienos) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 25 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 430 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.