Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2019 m. gegužės 3 d., 16.01 val. Panevėžyje, ties Klaipėdos g. 147A vairavo automobilį „Kia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,52 prom. girtumas, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo ir greičio, dėl ko atsitrenkė į prieš sankryžą prie šviesoforo stovėjusį automobilį. Tokiais savo veiksmais R. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET)ir 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. teismo posėdyje pripažino, padaręs nusižengimus, dėl jų gailėjosi, patvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, sutinka su tuo, kad nesilaikė saugaus važiavimo atstumo ir greičio, dėl ko atsitrenkė į prie šviesoforo stovėjusį automobilį, kad važiavo neblaivus. Nurodė, kad administraciniai nusižengimai padaryti su automobiliu „Kia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkai yra jis pats su žmona. Sutinka su tuo, kad buvo pažeisti KET reikalavimai dėl jo paprasčiausio neatidumo, dėl ko jo vairuojamas automobilis sankryžoje tik atsirėmė į sunkiasvorę transporto priemonę susidūrimo metu, nepadarant jokios žalos nei vienam iš automobilių. Tačiau vis tiek teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo už sugaištą laiką. Pažymėjo, kad alkoholio jis nevartoja jau 23 metus, o prieš galimai 5 min. iki minėto eismo įvykio parduotuvės „Moki-veži“ automobilių stovėjimo aikštelėje jis išgėrė visą 50 ml buteliuką vaistų „Rameval“ dėl patiriamo streso ir įtemtos situacijos darbe, kuriuos jam rekomendavo kartais išgerti šeimos gydytoja, nors ir žinojo, kad šių vaistų sudėtyje yra alkoholio ir jų pavartojus, nereikėtų sėstis už automobilio vairo, taip pat sutinka, kad jis galimai ir viršijo tuo metu leistiną šio vaisto vartojimo dozę. Taip pat buvo vartojęs tuo metu ir vaistus „Ksenaks“ porą tablečių, jam darbe nuosavas automobilis yra būtinas, važinėjant po objektus, esančius kituose rajonuose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. atstovas advokatas Arnoldas Šukaitis teismo posėdyje prašė teismo R. P. nusižengimą, numatytą protokole ANK 423 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuoti į ANK 422 straipsnio 5 dalį, kadangi eismo įvykio metu nebuvo apgadinta jokia transporto priemonė ir nebuvo padaryta jokia žala, kas nėra nurodyta ir pačiame protokole. Taip pat prašė teismo R. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jam įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės, įvertinus bylos aplinkybes.

Panevėžio paskirties VPK Kelių policijos tarnybos atstovė J. A. teismo posėdyje paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje yra surašytas teisėtai ir jame nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, tačiau sutiko su tuo, kad R. P. padarytas nusižengimas, numatytas protokole ANK 423 straipsnio 3 dalyje, būtų perkvalifikuotas į ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Nukentėjusysis R. J. teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d., prieš pat eismo įvykį jis stovėjo su krovinine transporto priemone „MAN“, priklausančia įmonei „(duomenys neskelbtini)“, prie šviesoforo priešais PC „Depo“ antroje eismo juostoje, kai staiga per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo prie jo krovininio automobilio galinės dalies „prilipusį“ kitą automobilį „KIA“. Tačiau žala jo valdytam krovininiam automobiliui nebuvo padaryta, o kokia galima žala padaryta pačiam automobiliui „KIA“ – neįsiminė. Vėliau, išlipus iš krovininio automobilio, pastebėjo, kad automobilio „KIA“ vairuotojas elgėsi keistai, buvo neadekvatus, buvo minėjęs apie vaistų vartojimą, tačiau jis vis tiek iškvietė policiją dėl „KIA“ vairuotojo galimo neblaivumo.

Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad jis R. P. pažįsta nuo 1978 metų studijų laikų ir iki šiol jie dažnai sutinka švęsti šventes, darbo klausimais konsultuotis. Tačiau jau 20 metų nėra matęs, kad R. P. būtų vartojęs alkoholio. 2019 m. gegužės 3 d., po pietų R. P. buvo užsukęs darbo reikalais pas jį į (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo vartojama jokio alkoholio ir jis pats buvo visiškai blaivus. Vėliau, R. P. jam yra sakęs, kad buvo vartojęs kažkokius vaistus dėl patiriamo streso, todėl buvo jam nustatytas girtumas, važiuojant automobiliu minėtu atveju.

Specialistė V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad vaistinio preparato veikimas priklauso nuo konkretaus žmogaus kūno svorio, medžiagų apykaitos intensyvumo, laiko tarpo nuo vaistinio preparato vartojimo ir kitų duomenų. Nagrinėjamu atveju iš R. P. paaiškinimų matyti, kad alkoholio matuokliu tuo metu jam buvo nustatytas tik jo burnoje esantis alkoholio kiekis, kurio koncentracija gali būti ganėtinai didelė nustatyta alkoholio matuokliu. Tuo tarpu po pusvalandžio R. P. nustatytas 0,52 prom. girtumas yra objektyvesni duomenys, rodantys jo kraujyje buvusį alkoholio kiekį. Paties R. P. vartoto vaistinio preparato 50 ml buteliuke „Rameval“ yra 65 proc. alkoholio, o minėtas jo vartotas vaistas „Ksenaks“ jokios įtakos minėtiems duomenimis neturėjo. Remiantis tuo, specialistė patvirtino, kad nagrinėjamomis aplinkybėmis šio vaisto vartojimas R. P. galėjo sukelti alkoholio matuokliu jam nustatytą girtumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. kaltė grindžiama byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2019 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 50-ANR_P-6296-2019 (b. l. 3-4), policijos pareigūnės K. T. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio (b. l. 8), eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį ir fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos (b. l. 9-17), R. P. ir R. J. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 18, 19), Panevėžio apskrities VPK 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo Nr. 50-ANR_T-159-2019 (b. l. 21) ir kitais byloje esančiai rašytiniais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma vienareikšmiai patvirtina tik tai, kad R. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 0,4 prom. girtumas, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, t. y. nesilaikė saugaus važiavimo atstumo ir greičio, dėl ko įvyko eismo įvykis. Visų pirma, teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte numatyta, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Todėl šiuo atveju 2019 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 50-ANR_P-6296-2019 kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad R. P. nusižengimų padarymo metu buvo nustatytas mažesnis 0,52 prom. girtumas, kuris policijos pareigūnų alkoholio matuokliu buvo nustatytas pakartotinai po 30 min. laiko tarpo po pirmojo patikinimo. Antra, nors tiek ankstesnėje proceso stadijoje, tiek ir teismo posėdyje R. P. ir jo atstovo buvo nuosekliai teigiama ir įrodinėjama, kad alkoholinių gėrimų R. P. nebuvo vartojęs prieš minimą eismo įvykį, o jo girtumas buvo nustatytas dėl jo suvartoto didelio kiekio vaistinio preparato „Rameval“, tačiau tokia aplinkybė savaime nešalina R. P. kaltės dėl minėto nusižengimo padarymo, jam vairuojant automobilį, esant neblaiviam, kai jam nustatytas didesnis nei 0,4 prom. girtumas, įvertinus tai, kad R. P. tuo metu gerai suvokė vartojantis spiritiniu pagrindu pagamintą vaistinį preparatą, dėl ko jis negali sėstis už automobilio vairo, ką jis pats patvirtino teismo posėdyje. Trečia, teismas kreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių duomenų, t. y. tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso automobilis „Kia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 16 d. pažymos, tiek ir iš nukentėjusiojo R. J. parodymų matyti, kad minimo eismo įvykio metu R. P. padarytas KET pažeidimas nesukėlė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimų, turtinės žalos nei vienas iš jų nepatyrė, tokia aplinkybė nėra nurodyta ir 2019 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 50-ANR_P-6296-2019 kaltinime, todėl šio administracinio nusižengimo protokolo kaltinimas tikslintinas, perkvalifikuojant protokole nurodytą nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, į ANK 422 straipsnio 5 dalį, kuri numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys (ANK 635 straipsnio 3 dalis). Remiantis visu tuo, darytina išvada, kad R. P. neteisėti veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų sudėtis. Todėl jis trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Nusižengusio R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino, padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymo sunkina tai, kad nusižengimas padarytas neblaivaus asmens, kas turėjo įtakos nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, asmenybę – R. P. neteistas (b. l. 7), tačiau administracine tvarka anksčiau ne kartą baustas už įvairius nešiurkščius KET pažeidimus, nors ir galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi, o nagrinėjamą šiukštų nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 5-6), taip pat atsižvelgtina į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną ją sunkinančią aplinkybę dėl vieno iš nusižengimų bei į visas kitas bylos aplinkybes, tame tarpe į nustatytą jo girtumą, artimą minimaliai įstatymo nustatytai ribai, kuris susidarė dėl neatsakingai vartotų vaistinių preparatų, turinčių sudėtyje alkoholio, todėl teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. P. už nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskiriant minimalias baudas, numatytas šių straipsnių sankcijose (ANK 34, 44 straipsniai). Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Taip pat ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. P. atstovas teismo posėdyje prašė teismo įvertinti galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti R. P. šios administracinio poveikio priemonės. Todėl teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti mažinama, švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinamas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, ją sumažinus arba ją švelninant. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka iki tol galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Šioje byloje nustatyta, kad R. P. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė, padaręs KET pažeidimus, dėl padarytų nusižengimų nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina viena jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, o ja sunkinančių aplinkybių dėl šio nusižengimo nenustatyta. Taip pat R. P. administracine tvarka anksčiau ne kartą baustas už įvairius nešiurkščius KET pažeidimus, nors ir galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi, o nagrinėjamą šiurkštų nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 5-6), kas rodo, kad jis yra ganėtinai drausmingas vairuotojas, kuris nėra linkęs šiurkščiai pažeidinėti KET reikalavimus. Ir nors jo padaryto ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo pobūdis pagal byloje esančius duomenis yra laikytinas pavojingu KET pažeidimu, sukeliančiu grėsmę transporto eismo saugumui bei žmonių gyvybei, tačiau jo veiksmai nebuvo tokie jau pavojingi, įvertinus tai, kad šiam asmeniui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, artimas minimaliai įstatymo numatytai draudžiamai ribai, girtumas atsirado ne dėl alkoholinių gėrimų, o dėl vaistinio preparato vartojimo, todėl tokiomis aplinkybėmis padaryto nusižengimo negalima sutapatinti su nusižengimais, kurie būna padaromi gerokai labiau apsvaigusio nuo alkoholinių gėrimų transporto priemonės vairuotojo, kas rodytų esant realiai buvus gerokai didesniam pavojui ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, R. P. pažymi ir prie jo pateiktais dokumentais pagrindžia būtinybę turėti specialią teisę vairuoti transporto priemones darbinėje veikloje, dėl ko jam kils neproporcingai didelių neigiamų pasekmių. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pakankamai aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, o ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytos administracinio poveikio priemonės taikymas minimaliam terminui būtų neadekvati sankcija nusižengusiajam asmeniui, todėl ANK 42 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, minėtam asmeniui paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, perpus trumpesniam jos taikymo terminui nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

R. P. pripažinti kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir paskirti nuobaudas:

- už nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą;

- už nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. P. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank", LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas.

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 19100640234, taip pat nurodyti įmokos kodą 1001.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.