Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams V. J. ir J. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė J. J. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisnių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (buvusi UAB „Vilniaus energija“ iki 2017-03-29) tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro duomenimis negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, esanti tame pačiame name – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2015-12-21 priklauso atsakovams (bendroji jungtinė nuosavybė); atsakovams priklausančios patalpos nėra šildomos centralizuotai (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos).

Nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-08-31 susidarė 130.83 Eur skola už atsakovams priklausančioms patalpoms, priskirtą šildymą pastato bendrosioms reikmėms, tai patvirtina: 1) ieškovo atsakovams išrašytos sąskaitos, 2) informacija klientui, kurioje aiškiai detalizuota informacija apie daugiabučio namo šilumos suvartojimą, nurodyti taikomi metodai Nr. 4 ir Nr. 5 bei 3) 2019-02-28, 2019-03-31, 2019-07-31, 2019-08-31, 2019-09-30, 2020-02-29, 2020-06-30 ir 2020-07-31 priminimai ir įspėjimai dėl susidariusios skolos; 4) 2019-09-18 telefoninio pokalbio įrašas patvirtina, jog atsakovai buvo informuoti apie susidariusią skolą, tačiau kategoriškai nesutiko, jog jų vardu buvo pasirašytos sutartys, reikalavo nurodyti, kokiu būdu sutartis pasirašyta, taip pat teigė, jog tai nėra butas, o tik palėpė.

Ieškovas 2020-11-18 pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovas gavo UAB „Mano būstas“, kuris vykdė šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punkto montavimo darbus pagal techninį projektą „Gyvenamojo daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), šilumos įvado ir šilumos punkto statybos projektas“ prašymą dėl šilumos punkto pridavimo adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2017-06-02 išduotas projektavimo sąlygas; šių aplinkybių pagrindu pastato korpusui, kuriame yra atsakovų patalpa, 2018 metų sausio mėnesį buvo pajungtas centralizuotas šildymas iš atskiro šilumos punkto. Taigi, ieškovas, gavęs informaciją apie pastato prijungimą prie centralizuoto šildymo iš atskiro šilumos punkto, patikrino duomenis apie visus butus, kitas patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, 2018 m. sausio mėnesį buvo nustatyta, kad pastate yra atsakovų patalpa, o nesant sudarytos rašytinės sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, laikoma, jog tokia sutartis sudaryta konkliudentiniais, nes pastatas yra prijungtas prie centralizuoto šildymo; tuo tarpu atsakovų pareigą atsiskaityti už šilumą pastato bendrosioms reikmėms reglamentuoja CK 4.76 str., 4.82 str., 6.383 str. 1 d., 6.388 str., 6.391 str., ŠŪĮ 12 str. 3 d., 25 str. 1 d., 29 str. 3 d., Taisyklių 108.4 p., 235.2 p.

Nustatyta, jog ieškovas pateikė 2017-11-23 raštą Nr. 01-427, iš kurio matyti, jog UAB „Mano būstas“ kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl komercinio apskaitos prietaiso išdavimo pagal (duomenys neskelbtini), techninio projekto sprendinius; taip pat ieškovas pateikė 2018-01-17 šilumos punkto parengties aktą adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į ieškovo rašytinius 2020-11-18 paaiškinimus bei 2018-01-17 šilumos punkto parengties aktą adresu (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, jog ieškovo nurodytas faktinis skolos susidarymo laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2020-08-31 yra pagrįstas.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus reglamentuoja Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra ne tik bendrosios konstrukcijos ir bendroji inžinerinė įranga, bet bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.).

Bylos konstatuota, jog atsakovams name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė ((duomenys neskelbtini)), kuri nėra prijungta prie centralizuoto šildymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-27 nutartyje, civ. byloje Nr.3K-7-515/09 yra pažymėjęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt.).

Taigi iš kasacinio teismo suformuotos nuoseklios praktikos seka, kad atsakovai, kaip daugiabučio namo bendraturčiai, negali būti atleisti nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju namo laiptines, užtikrinti šilumos punkto eksploatavimą, pastato inžinierines sistemas, nes atsakovai nėra vien tik teikiamų paslaugų vartotojai. Taigi atsakovai, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai negali būti atleisti nuo pareigos, kylančios iš įstatymu jiems suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-1/2003). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nepriklausomai nuo to ar patalpos (duomenys neskelbtini)paskirtis yra gyvenamoji, ar negyvenamoji, taip pat ar patalpoje yra ar nėra centrinio šildymo sistema, - visiems namo bendraturčiams kyla pareiga mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų išorinių atitvarų (lauko sienų) kiekio, šildymo būdo ir kitų aplinkybių.

Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog šiluma į namą (duomenys neskelbtini) tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, tad bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių rinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl namo patalpų, atjungtų nuo centralizuoto šilumos tiekimo, savininkų pareigos mokėti už namui tiekiamą šilumos energiją tais atvejais, kai bendro naudojimo patalpose nėra radiatorių, yra išaiškinęs, kad šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; kt.). Bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017).

Taigi iš kasacinio teismo praktikos seka, jog bendrųjų namo objektų ir tinklų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimusi, o bendrąja nuosavybe ir visų bendrasavininkių prievole šią nuosavybę išlaikyti.

Pagal CK 4.76 str., kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, konkretizuojant CK 4.76 straipsnyje nustatytas pareigas, nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Šilumos ūkio įst. 25 str. 1 d. nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. To paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu yra dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (LAT 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

Svarbu pažymėti, jog Energetikos įmonės tiekiamos šilumos energijos/karšto vandens vartotoju yra laikomas pastato ar buto (patalpos) savininkas, kai jo pastato ar buto (patalpos) įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 str., 6.383 str., 6.391 str., ŠŪĮ 12 str. 3 d., 25 str. 1 d., 29 str. 3 d., Taisyklių 108.4 p., 235.2 p.). Nors nagrinėjamojoje byloje su atsakovais nebuvo sudaryta rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, laikytina, kad energetikos įmonė konkliudentiniais veiksmais sudarė su pastaraisiais šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas ir pagal kurią atsakovams atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumos energiją (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis).

Nors atsakovas nurodė, kad negavo ieškovės reikalavimų dėl skolos sumokėjimo, jiems nebuvo teiktos sąskaitos, - teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.9. punktas nustato, jog šilumos vartotojas privalo raštu informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 p., taip pat įtvirtinta vartotojo pareiga pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo - pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo -pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Kadangi atsakovai neinformavo ieškovo apie kitą jų adresą korespondencijai, ieškovė visas sąskaitas atsakovams teikė vieninteliu žinomu patalpų adresu (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas sąskaitose ir priminimuose. Be to, 2019-09-19 klientas skambino ieškovei ir nurodė, kad nesutinka su mokesčiais, tai patvirtina darbuotojo atžyma sistemoje apie kliento skambutį. Taigi, atsakovams buvo žinoma, kad už palėpę skaičiuojamas mokestis už šildymą bendrosioms reikmėms ir apie siunčiamas sąskaitas. Be to, CK 1.137 str. 2 d. įpareigoja civilinių teisinių santykių dalyvius veikti sąžiningai, laikytis įstatymų, protingumo ir teisingumo principų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei suformuotą nuoseklią kasacinio teismo praktiką, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinas 130,83 Eur įsiskolinimas (CK 6.6 str. 3 ir 4 dalys); kadangi atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą, iš jų solidariai priteistini 0,02 proc. dydžio delspinigiai, t. y.: 3,49 Eur (Įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d.).

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovai nevykdė savo prievolės pagal CK 4.82 str. 3 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (134,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir 2,55 Eur už Nekilnojamojo turto registro, ir Gyventojų registro tarnybos duomenų paieškas bei peržiūras, iš viso - 17,55 Eur; todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Pagal CPK 88 str. 1d. 3 p., iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos 7,16 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. J., gim.: (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim.: (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k.: 124135580, naudai 130,83 Eur skolą, 3,49 Eur delspinigių, iš viso – 134,32 Eur, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 134,32 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis Eur ir 32 euro centus) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. J., gim.: (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim.: (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k.: 124135580, naudai 17,55 Eur (septyniolika Eur ir 55 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. J., gim.: (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,16 Eur (septynis Eur ir 16 euro centų) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.