- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- 1-71-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00861-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- D. G., K. D.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas, Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013 m. liepos 5 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) – galutine 11 MGL dydžio bauda, 2014 m. sausio 16 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, subendrinus su 2013 m. liepos 5 d. paskirta bausme, 90 parų arešto bausmė ir 11 MGL dydžio bauda, 2014 m. gegužės 13 d. paleistas atlikus arešto bausmę,
2) 2014 m. gegužės 29 d. pagal BK 189 straipsnio 3 dalį, remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis subendrinus su 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 14 parų arešto ir 15 MGL bauda, 2014 m. liepos 11 d. paleistas atlikus arešto bausmę;
3) 2017 m. balandžio 4 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 20 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrinta su 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 15 MGL dydžio bauda, prilyginant šią baudą 7 paroms arešto ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 27 paros arešto, 2017 m. rugsėjo 6 d. paleistas atlikus arešto bausmę;
4) 2018 m. rugsėjo 3 d. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams 10 dienų, bausmės neatlikęs
D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neįgalus, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas:
Žemesnės instancijos teismas
1) 1994 m. gegužės 9 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams lygtinai, priverstinai įdarbinant, 1994 m. rugsėjo 14 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, ši bausmė subendrinta su 1994 m. gegužės 9 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paleistas lygtinai 1995 m. sausio 25 d. neatlikus 1 m. 2 mėn. 27 d. bausmės;
2) 1996 m. rugsėjo 2 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 16 straipsnį 271 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 6 metams ir 1000 litų bauda su turto konfiskavimu. Ši bausmė subendrinta su 1994 m. rugsėjo 14 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, 1000 litų bauda su turto konfiskavimu, 1996 m. gruodžio 10 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu, ši bausmė subendrinta su 1996 m. rugsėjo 2 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, 1000 litų bauda ir turto konfiskavimas, 1996 m. gruodžio 21 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams, ši bausmė subendrinta su 1996 m. gruodžio 10 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, 1000 litų bauda ir turto konfiskavimas, 2003 m. lapkričio 11 d. paleistas atlikus bausmę
3) 2010 m. birželio 17 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį viešaisiais darbais 3 mėnesiams, 2010 m. spalio 4 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, ši bausmė subendrinta su 2010 m. birželio 17 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių atėmimo bausmė, 2011 m. birželio 30 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų areštu, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. spalio 4 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, paleistas 2011 m. lapkričio 8 d. atlikus bausmę;
4) 2012 m. birželio 4 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams, 2013 m. vasario 4 d. bausmę atliko;
5) 2014 m. birželio 20 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį 20 parų arešto, 2014 m. birželio 30 d. pagal BK 22 straipsnio 1dalį 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį 18 parų arešto, 2014 m. rugsėjo 18 d. paleistas atlikus bausmę;
6) 2014 m. gruodžio 11 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1dalį 178 straipsnio 4 dalį 45 paroms arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, 2015 m. vasario 25 d. paleistas atlikus bausmę;
7) 2015 m. birželio 2 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2015 m. rugsėjo 18 d. paleistas atlikus bausmę;
8) 2015 m. spalio 30 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, paleistas 2016 m. rugpjūčio 23 d. atlikus bausmę;
9) 2016 m. gegužės 5 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 60 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3, ir paskirta 40 parų arešto bausmė, 2016 m. gruodžio 5 d. paleistas atlikus bausmę,
kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. D. ir D. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 0.00 val. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 23.59 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, nužudė nukentėjusįjį A. L.: minėto laikotarpio nenustatytą dieną viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su A. L. metu K. D. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė A. L. į dešinės pusės skruostą, nuo ko šis nugriuvo ant žemės, po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 0.00 val. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 23.59 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie požeminės pėsčiųjų perėjos, vedančios į (duomenys neskelbtini) senamiestį (po B. gatve), tarpusavio konflikto su A. L. metu, K. D. tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė A. L. per kairiąją ausį, po ko, tęsdami savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 0.00 val. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 23.59 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rūsyje, tarpusavio konflikto su A. L. metu, D. G. tyčia bukos briaunos savybes turinčiu daiktu – kuolu, tyčia sudavė A. L. ne mažiau kaip šešis smūgius į kojas, rankas, galvą, krūtinę, o K. D. tyčia sudavė A. L. keletą kartų į galvą, taip pat keletą kartų spyrė į krūtinę. Tokiais bendrais veiksmais K. D. ir D. G. padarė A. L. krūtinės dešinės pusės sumušimą su II-V šonkaulių tiesioginiais lūžiais priekinėje pažastinėje linijoje ir šešias muštines žaizdas veide ir kaktos bei viršugalvio srityje, kas komplikavosi kaukolės skliauto ir pamato lūžiais, epidurine hematoma viršugalvio srityje, kurių pasėkoje, išsivysčius žaizdų supūliavimui, sepsiui, pūlingam galvos minkštųjų dangalų uždegimui ir progresuojant galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui A. L. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 3 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku mirė.
Kaltinamasis K. D. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad vartojo fizinį smurtą prieš A. L., tačiau tai nebuvo veiksmai, turėję reikšmės nukentėjusiojo mirčiai. Galimai 2017 m. gruodžio 19 d. ar 20 d. rado du žalvarius vandens maišytuvus, tačiau nežinojo, kur juos superka, todėl A. L. paprašė parduoti. Nukentėjusysis sutiko. Su A. L. sutarė, jog šio, sugrįžtančio su pinigais, lauks prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau nukentėjusysis neatvyko. Sekančią dieną prie tos pačios parduotuvės su draugais vartojant alkoholinius gėrimus pamatė ateinantį A. L.. Šis paaiškino, jog maišytuvus pardavė, tačiau pinigus iš jo atėmė. Kadangi buvo girdėjęs, jog nukentėjusysis linkęs negrąžinti pinigų, išgirdęs tokį pasakojimą, supyko ir smogė A. L. kelis kartus į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis nuvirto ant žemės. Taip pat A. L. nurodė, kad 16 eurų skolą turi grąžinti po dviejų dienų. Susitarė susitikti antros dienos 21 val. prie (duomenys neskelbtini) senamiesčio požeminės perėjos. Sutartu laiku kartu su kitu kaltinamuoju ir N. S. vartojo alkoholinius gėrimus, laukė nukentėjusiojo, bet šis ir vėl neatėjo. Netoliese jiems toliau išgėrinėjant pamatė nuo senamiesčio pusės ateinantį A. L.. Šis buvo neblaivus. Paklausus, kur pinigai už maišytuvus, nukentėjusysis paaiškino, kad nesurenka, o alkoholiniais gėrimais jį pavaišino kiti asmenys. Jis vieną kartą delnu trenkė A. L. per kairės pusės ausį. Nesmūgiavo kumščiu, kadangi po smūgio prieš dvi dienas nukentėjusiajam buvo ištinę aplink kairę akį bei susidariusios kraujosruvos. Be to, A. L. pažadėjo, kad skolą grąžins po dviejų dienų. Kitos dienos vakare, apie 19 val. jis, D. G. ir N. S. sutiko nukentėjusįjį A. L. einantį L. alėja link E. O. gatvės. Nukentėjusysis vėl buvo neblaivus. Paklausus iš kur pinigai alkoholiui, A. L. paaiškino, kad jį vėl pavaišino kiti asmenys. Nukentėjusysis nešėsi maišelį, kuriame buvo buteliukas vandens ir du pieno pakeliai. Išsiskyrus jie nuėjo pas A. M. gatvėje gyvenančią D. (M. D. G.) pirkti naminės degtinės. Iš šios sužinojo, kad neseniai buvo atėjęs nukentėjusysis A. L. ir pirko cigarečių bei naminės degtinės, kurią M. D. G. supylė į du pieno pakelius. Išėję išgėrė nusipirktą alkoholį ir jam pasiūlius nuėjo pas A. L. atsiimti skolą (kadangi, kaip suprato išgirdę apie A. L. pirkinius, pinigų nukentėjusysis turėjo). Nulipo į E. O. gatvėje esantį rūsį, kuriame gyveno nukentėjusysis A. L.. Į vidų užėjo jis pats ir D. G., o N. S. stovėjo tarpduryje. Rūsio patalpoje pamatė gulintį nukentėjusįjį. Kadangi šis neigė turėjęs pinigų ir pirkęs pas M. D. G. naminės degtinės, melavo, kad jos neturi, labai supyko ir kumščiu kelis kartus smogė nukentėjusiajam į galvos sritį, taip pat keletą kartų spyrė į krūtinės (šonkaulių) sritį. D. G. bandė šakute badyti nukentėjusiojo A. L. sėdmenis, tačiau nebuvo numovęs kelnių, todėl šakutė sulinko. Tuomet kaltinamasis D. G. apie 1 metro ilgio mediniu kuolu ėmė daužyti ant šono gulintį, susirietusį, rankomis besidengiantį galvą A. L. per kojas, rankas, šonkaulius, galvą. Sudavė kokius 6-8 smūgius. D. G. vartojant smurtą stovėjo šalia. Galiausiai pasakė, kad jau gana, nes užmuš. Po to apkraustė nukentėjusįjį, pasiėmė striukės kišenėje rastas cigaretes, maišelį, kuriame buvo pieno pakuotės su naminės gamybos alkoholiniais gėrimais. Išeidamas dar perspėjo A. L., kad nuo šiol iš jo atims viską, ką tik šis turės vertingo bei koja, kurią buvo apsiavęs statybininkų batu metaliniu priekiu, pora kartų įspyrė gulinčiam nukentėjusiam į pilvo sritį. Kitą dieną pamatęs, kad ant jo rūbų yra kraujo žymės, juos išmetė. Paskutinį kartą A. L. matė 2017 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. einantį link senamiesčio. Jo akys buvo užtinusios, aplink matėsi kraujosruvos, nukentėjusysis šlubavo kaire koja, ant viršutinių drabužių buvo ryškios kraujo dėmės. Dar po kurio laiko sužinojo apie E. O. gatvėje rastą lavoną ir suprato, jog tai nukentėjusysis A. L.. Gailisi dėl tokių savo veiksmų, tikina tik norėjęs pamokyti žuvusįjį, o ne jį užmušti.
Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2017 m. gruodžio mėnesio pradžioje, vaikštant su S. S., viename iš (duomenys neskelbtini) centre esančių konteinerių rado du žalvarinius vandens maišytuvus (tačiau tai ne tie maišytuvai, kuriuos mini kaltinamasis K. D.). Kadangi nežinojo, kur juos galima parduoti, vakare padavė kitam benamiui, A. L., pažadėjusiam maišytuvus parduoti ir sekančios dienos ryte atnešti pinigus. Kitą dieną sutartu laiku ir sutartoje vietoje nukentėjusysis nepasirodė. Po kelių dienų A. L. pamatė prie požeminės perėjos, vedančios į senamiestį. Tuo metu kartu buvo K. D. bei S. S. ir V. J.. Nukentėjusysis paaiškino, kad už maišytuvus gavo 16 eurų, tačiau pinigus išleido įsigyti alkoholiui. Skolą pažadėjo grąžinti kitą dieną. Smurto A. L. atžvilgiu nei jis, nei K. D. nevartojo. Sekančią dieną, vakare, prie tos pačios senamiestyje esančios požeminės perėjos, būnant kartu su kitu kaltinamuoju bei N. S. (esant išgėrusiems po kelis didelius butelius stipraus alaus), vėl sutiko dėl girtumo vos ant kojų pastovintį nukentėjusįjį A. L.. Šis nešėsi maišelį, kuriame buvo butelis vandens ir du pakeliai pieno. A. L. pažadėjus surinkti ir atiduoti skolą jie išsiskyrė. Su K. D. ir N. S. nuėjo link A. M. gatvės. Pakeliui sutiko benamį, kuris pasakė, jog neseniai matė kaip nukentėjusysis A. L. pas M. D. G. pirko naminės gamybos alkoholio, kuris buvo supilstytas į pieno pakelius. Supykęs dėl to, kad A. L. nutylėjo apie turėtus alkoholinius gėrimus ir nepasidalijo su jais, nusprendė nueiti pas nukentėjusįjį ir pasiimti naminę degtinę. K. D. ir N. S. tam pritarė. Į rūsį E. O. gatvės name, kur gyveno nukentėjusysis, pirmas įėjo kaltinamasis K. D., po to jis pats, o N. S. liko stovėti prie durų. A. L. tuo metu miegojo. K. D. nukentėjusįjį pažadino, paklausė, kur naminė degtinė, tačiau šis aiškino, kad degtinės nepirko ir neturi. Kaltinamasis K. D. šalia rado maišelį su pieno pakeliais ir perdavė jį N. S.. Paaiškėjo, kad pakeliuose naminės gamybos alkoholis. Supratęs, kad buvo apgautas supyko ir paėmęs prie šiluminės trasos durų į sieną atremtą apie 80 cm ilgio keturkampį medinį pagalį kokius penkis kartus sudavė gulinčiam A. L. per abiejų kojų blauzdas. Mušdamas plūdosi, šaukė nukentėjusiajam, kad dėl savo tokio elgesio šis daugiau nevaikščios. Į galvą, krūtinę smūgių nesudavė. K. D. tuo metu stovėjo prie nukentėjusiojo galvos ir švietė telefonu. Kai nustojo mušti, kitas kaltinamasis telefono šviesą išjungė ir pats pradėjo vartoti smurtą A. L. atžvilgiu. Tokie K. D. atliekami smurtinio pobūdžio veiksmai truko kelias minutes. Į kurias kūno vietas buvo suduodami smūgiai, ar buvo naudojami kokie nors įrankiai, nematė. K. D. nedrausmino, kadangi šis kaltinamasis yra agresyvus, be to fiziškai stipresnis. K. D. baigus mušti nukentėjusįjį, visi trys išėjo iš šiluminės trasos. Maždaug po savaitės, prieš Naujuosius metus, eidamas su kitu kaltinamuoju ir N. S. link Laisvės alėjos atsitiktinai susitiko nukentėjusįjį A. L.. Šis šlubavo, ties dešine akimi buvo ryški kraujosruva, matėsi ištinusi nosis, tačiau nukentėjusysis niekuo nesiskundė, pagalbos neprašė. 2018 m. sausio 4 d. sužinojo, kad A. L. mirė, tačiau nemano, kad mirtis ištiko dėl jo ir K. D. smurtinio pobūdžio veiksmų.
Liudytoja I. J. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatų administravimo vadybininke. 2018 m. sausio 4 d. su dar keliais darbuotojais nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name yra apleistas rūsys, kuriame reikėjo apžiūrėti nuotekų trasą. Kadangi namo gyventojai skundėsi, jog rūsyje gyvena benamiai, įėjimą į šią patalpą uždengė grotomis, tačiau jas pakėlus į rūsį buvo galima patekti. Nulipus į rūsį pastebėjo žmogaus kūną, todėl paskambinusi numeriu 112, informavo atitinkamas tarnybas.
Liudytojas N. S. paaiškino, kad jis, kaip ir kaltinamieji bei nukentėjusysis A. L., yra benamis, gyvendavo įvairiuose sandėliuose, šiluminiuose mazguose ir pan. Su kaltinamaisiais santykiai buvo draugiški, kartu ieškodavo konteineriuose vertingų daiktų, vartodavo alkoholinius gėrimus, tačiau paskutiniais metais K. D. pasikeitė, laikė save svarbesniu, reikšmingesniu už kitus. Kelis kartus buvo su šiuo kaltinamuoju susimušęs, o paskutinį kartą – 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, K. D. netikėtai smogė stiklainiu jam per galvą, dūrė peiliu į krūtinę (buvo apsirengęs storais rūbais, todėl peilio geležtė smeigiant sulinko), dėl ko gydėsi KMUK, dvi paras buvo be sąmonės. Iš kitų benamių pasakojimų sužinojo, kad 2017 m. gruodžio mėnesį D. G. vienas ar kartu su K. D. rado išmestus du vandens maišytuvus, kuriuos pridavus metalo supirktuvėje buvo galima gauti pinigų. Maišytuvus kaltinamieji padavė A. L., kad šis priduotų į supirktuvę. Už priduotą metalą nukentėjusysis, kaip pats sakė, gavo 16 eurų, bet pinigų kaltinamiesiems neatidavė, išleido alkoholiniams gėrimams įsigyti. Kadangi jų visų konteinerių tikrinimo vieta ta pati – miesto centre, tai kaltinamieji, sutikę A. L., reikalaudavo grąžinti skolą, kartu nukentėjusiojo atžvilgiu pavartodavo ir fizinį smurtą. Kartą tokią situaciją matė ir jis. Tai buvo 2017 metais po Šv. Kalėdų. Buvo jau sutemę. Jis ėjo kartu su K. D. ir D. G. ir prie V.-B. gatvių esančios požeminės pėsčiųjų perėjos sutiko nukentėjusįjį A. L.. Pamatę nukentėjusįjį kaltinamieji nuėjo link jo. Priėję iš pradžių kalbėjosi, o po to K. D. kumščiu smogė kelis kartus nukentėjusiajam į veidą. Smūgiuodamas kaltinamasis šaukė, kad per dvi dienas grąžintų skolą. K. D. sudrausmino pro šalį ėję du jaunuoliai. Girdėjo kaip kaltinamasis jiems aiškino, kad A. L. pasisavino 16 eurų. D. G. visą šį laiką buvo šalia K. D., bet smurto nevartojo. Kitą dieną buvo sutikęs nukentėjusįjį, matė smurto žymes jo veide. Tais pačiais metais, dar po kelių dienų, kartu su kaltinamaisiais tikrino konteinerius E. O. gatvės gyvenamojo namo kieme. Ketino pridavę rastus butelius nusipirkti alaus. Šio namo rūsyje, buvusiame šiluminiame mazge, apie mėnesį laiko gyveno A. L.. Tikrinant konteinerius K. D. pasiūlė užeiti į rūsį ir pažiūrėti ar yra nukentėjusysis. Priėjęs prie įėjimo į šiluminį mazgą kaltinamasis K. D. atitraukė metalinį tinklą, visi trys įlindo pro atsiradusią ertmę ir laiptais nusileido į minėtą šiluminį mazgą. Jis į tą patalpą neužėjo, liko laukti šalia, ant laiptų. Kaltinamiesiems užėjus išgirdo K. D. šauksmą – klausimą, kada grąžins skolą, grasinimus užmušti. Nei nukentėjusiojo, nei kito kaltinamojo balsų negirdėjo. Iš karto po šių žodžių išgirdo garsus, panašius į smūgius, trankymą, o vėliau ir nukentėjusiojo A. L. dejavimus, prašymą nemušti. Tokie veiksmai truko apie tris minutes. Tuomet kaltinamieji išėjo iš šiluminio mazgo patalpos. K. D. pasakė, kad pamokė nukentėjusįjį, paaiškino, kad jį mušė su pagaliu. Apie tai, kad smurtą būtų vartojęs ir D. G., kaltinamieji neminėjo. 2018 m. sausio 1 d., ryte, nuvyko į A. M. gatvę, pas moterį, kuri prekiauja naminės gamybos alkoholiniais gėrimais. Ši moteris (M. D. G.) pasakė, kad pirkti naminės degtinės buvo atėjęs (kada nenurodė) A. L., kad nukentėjusysis labai stipriai sumuštas, gali net numirti. Minėta moteris paprašė jo nueiti aplankyti nukentėjusįjį, pažiūrėti, kaip šis atrodo, o jeigu reikės, iškviesti medicininę pagalbą. Jis iš karto nuėjo į E. O. gatvės namą, kurio šiluminiame mazge gyveno A. L.. Nukentėjusįjį kelis kartus pašaukė per langą vardu, bet šis neatsiliepė, todėl į vidų nėjo. Po kelių dienų iš kito benamio, V. R., sužinojo, kad nukentėjusysis A. L. mirė. Taip pat liudytojas nurodė, kad dėl nurodytų datų (laikotarpių) nėra tikras, galėjo ir supainioti.
Liudytoja J. P. paaiškino, kad nukentėjusysis A. L. yra jos pusseserės sūnus. Ji dirba spaudos pardavėja kioske (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. 2017 metų gruodžio mėnesį (arba 19 d., arba 21 d.), jau sutemus, pamatė kaip kaltinamasis K. D. muša A. L.. Šalia stovėjo dar vienas asmuo, bet jis smurto nevartojo. Išbėgusi smurtą vartojusiam asmeniui pasakė nustoti mušti, paaiškino, kad A. L. jos giminaitis. K. D. paaiškino, jog muša nukentėjusįjį dėl to, kad šis negrąžina skolos. Po šio įvykio A. L. daugiau nematė.
Liudytojas D. S. paaiškino, kad nukentėjusįjį pažinojo kelis metus. Jį gali charakterizuoti kaip ramaus būdo, mėgstantį vartoti alkoholinius gėrimus. Paskutinį kartą A. L. matė 2017 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, likus kelioms dienoms iki Šv. Kalėdų. Tą dieną (duomenys neskelbtini) miesto centro rajone renkant butelius, K. gatvėje ant suoliukų pamatė vartojančius alkoholinius gėrimus keletą asmenų, iš kurių, be nukentėjusiojo, pažinojo ir kaltinamąjį D. G.. Priėjęs su minėtais asmenimis pasikalbėjo, šie jam pasiūlė išgerti alaus. Jis sutiko. Gerdamas alų kalbėjo su kaltinamuoju D. G. ir nukentėjusiuoju. Po kurio laiko vienas iš kartu buvusių nepažįstamų asmenų, kaip vėliau sužinojo K. D., priėjo prie A. L. ir pradėjo šį įžeidinėti, priekaištauti, kad nukentėjusysis negrąžina jo (kaltinamojo K. D.) pinigų. A. L. atsiprašinėjo, žadėjo, kad kai tik reikiamą pinigų sumą turės, atiduos. K. D. toks atsakymas nepatiko, todėl jis vieną kartą kumščiu smogė nukentėjusiajam į veido sritį. Kiti kartu buvę asmenys kaltinamąjį apramino, pareikalavo nutraukti tokius veiksmus.
Liudytojas V. R. paaiškino, kad nukentėjusįjį A. L. pažinojo, kurį laiką netgi kartu gyveno. Tiek jis, tiek nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) miesto centre iš konteinerių rinkdavo turinčius vertės daiktus, kuriuos parduodavę užsidirbdavo pinigų pragyvenimui. Susitikę pasikalbėdavo, išgerdavo alkoholinių gėrimų. A. L. paskutiniu metu (iki mirties) gyveno vieno E. O. gatvės namo rūsyje, šiluminiame mazge. 2017 metų pabaigoje (apie pusantros savaitės iki Šv. Kalėdų) sutikęs nukentėjusįjį pastebėjo jo veide kraujosruvą. A. L. paaiškino, kad susižalojo nugriuvęs. Tai buvo vienintelis kartas, kai matė nukentėjusįjį sužalotą. Tų pačių metų pabaigoje, po Šv. Kalėdų, buvo sutikęs R. J., kuris pasakė, kad matė A. L., kad, nukentėjusysis buvo stipriai sužalotas (sumuštas). R. J. taip pat paminėjo, kad nukentėjusysis buvo kažkam skolingas pinigų. 2018 m. sausio 4 d., eidamas E. O. gatve, pastebėjo stovintį policijos automobilį. Priėjęs sužinojo, kad pareigūnai rado A. L. lavoną.
Liudytojas R. J. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Jie visi neturi pastovios gyvenamos vietos, yra benamiai. D. G. ramaus būdo, tuo tarpu K. D. – labai agresyvus, linkęs vartoti smurtą asmuo. Jis, kaip ir minėti asmenys, miesto centre iš konteinerių rinkdavo butelius, kuriuos priduodavo taromatuose ir gaudavo pinigų. Kaltinamieji taip pat užsidirbdavo ir vogdami iš parduotuvių. Prieš mirtį nukentėjusysis A. L. gyveno E. O. g. namo apleistame rūsyje. 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigoje namo E. O. g., kurio rūsyje gyveno nukentėjusysis, kieme begeriant alų, iš rūsio išėjo A. L.. Šiam asmeniui po kaire akimi matėsi didelė kraujosruva. Į klausimą, kas atsitiko, nukentėjusysis nieko neatsakė. Dar po kelių dienų, apie 19 val., B. gatvėje vėl sutiko A. L.. Nukentėjusysis sunkiai ėjo, jo veidas buvo ištinęs, pamėlynavęs, stipriai sužalotas. A. L. paaiškino, kad buvo pas M. D. G., kur išgėrė 100 gramų degtinės ir eina konteineriuose ieškoti butelių. Paklausus, kas jį sumušė, nukentėjusysis atsakė, kad K. D. už tai, jog negrąžino 14 eurų. Kadangi tuo metu buvo tamsus paros metas, ar buvo kokie kiti sužalojimai, kaip atrodė A. L. rūbai, negalėjo įžiūrėti. Tai buvo paskutinis kartas, kada matė nukentėjusįjį. Kaltinamasis K. D. 2017 metų pabaigoje taip pat jam du kartus pasakojo, kad A. L. atžvilgiu vartojo smurtą, kad mušė nukentėjusįjį už tai, jog šis pavogė 14 eurų. Kai antrą kartą šis kaltinamasis papasakojo, jog vartojo smurtą A. L. atžvilgiu, nurodė, jog kartu atėmė ir nukentėjusiojo batus. Po to, kai 2018 metų pradžioje sužinojo, kad A. L. rastas negyvas, jam N. S. papasakojo, kad prieš Naujuosius metus vartojo alkoholinius gėrimus su kaltinamaisiais, o po to nuėjo pas A. L. į rūsį, kur K. D. ir D. G. sumušė nukentėjusįjį.
Liudytoja V. M. paaiškino, kad gyvena kartu su R. J.. Pragyvenimui užsidirba miesto centre ieškodami konteineriuose butelių ir juos priduodami. 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos neprisimena, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), sutiko kaltinamąjį K. D., kuris džiaugdamasis papasakojo, kad sumušė A. L. – spardė kojomis galvą, šokinėjo ant jo. Kada tai įvyko neminėjo, tik sakė, jog buvo kartu su D. G.. Vartojo smurtą dėl to, kad nukentėjusysis negrąžina skolos. Šis kaltinamasis yra gyręsis, kad smurtą vartojo ir prieš kitus asmenis, netgi dėl smulkmenų.
Liudytoja M. D. G. (ikiteisminio tyrimo metu prisistačiusi kaip E. K.) paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Juos charakterizuoja neigiamai, ne kartą teko girdėti kaip šie asmenys skriausdavo A. L.. Tuo tarpu nukentėjusįjį charakterizuoja kaip labai geros širdies, draugišką, ramų, mandagų, tačiau mėgstantį vartoti alkoholinius gėrimus asmenį. Žinojo, kad paskutiniu metu A. L. gyveno kažkokiame šiluminiame mazge. Tiek K. D. ir D. G., tiek nukentėjusysis pas ją ateidavo įsigyti namų gamybos alkoholinių gėrimų. Maždaug 2017 m. gruodžio 20 d. matė A. L. šlubčiojantį dešine koja, sunkiai einantį. Paklausus, kas jam nutiko, kodėl šlubuoja, nukentėjusysis aiškinti nenorėjo, tačiau pripažino, kad buvo sumuštas lazdomis. Kreiptis į gydymo įtaigą atsisakė. Kitą dieną pas ją į namus atėjo benamiai N. S. ir K. D.. Bendraujant su šiais asmenimis pasakė, kad matė šlubčiojantį A. L.. Kaltinamajam K. D. be to pasakė, kad tai jis bus sumušęs nukentėjusįjį. Taip pasakė dėl to, kadangi iš kitų benamių buvo girdėjusi, jog D. G., su kuriuo pastoviai vaikščiodavo K. D., buvo davęs nukentėjusiajam priduoti į metalo supirktuvę du vandens maišytuvus, kurių vertė 14-16 eurų, o šis pardavęs neatidavė pinigų. Manė, kad būtent todėl šis kaltinamasis galėjo A. L. atžvilgiu pavartoti smurtą. K. D. ne tik, kad neneigė, jog tai jis vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, bet ir pasidžiaugė, kad taip pasielgė. Šis kaltinamasis papasakojo, jog rado A. L. landynėje, kad toje vietoje buvo įvairių pagalių, vamzdžių, su kuriais ir sumušė nukentėjusįjį. Papriekaištavus, jog taip elgtis negalima, kad A. L., pririnkęs ir pridavęs butelius, būtų skolą gražinęs, kaltinamasis atsakė, jog nukentėjusysis „mažai gavo“, nurodė, kad kai tik sutiks A. L., vartos šio asmens atžvilgiu fizinį smurtą. Paskutinį kartą A. L. matė 2017 m. gruodžio 29 d. vakare, einantį Šv. G. gatve. Nukentėjusysis ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą. Aiškiai matė, kad A. L. veidas kruvinas, akys buvo kažkokios keistos. Nukentėjusiojo veido bruožai buvo neatpažįstami, iškreipti sužalojimų, ėjo jis šlubuodamas, svyrinėdamas, jį atpažino tik iš rūbų. A. L. praėjo jos neužkalbinęs, nieko nesakęs. Jau po 2017 m. gruodžio 29 d. pas ją atėjo D. G.. Šiam kaltinamajam pasakė, jog matė stipriai sumuštą A. L. ir liepė nueiti pažiūrėti kaip šis jaučiasi, nes kaip jau minėjo, nukentėjusysis tuomet atrodė labai prastai. Ji taip pat papriekaištavo dėl tokio jų elgesio, paklausė kodėl jis (D. G.) kartu su K. D. nukentėjusiojo A. L. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. D. G. jai paaiškino, jog kitaip pasielgti negalėjo, kad K. D. jaunas, kad jo neklauso. 2018 m. sausio 1 d. pas ją, pasveikinti su Naujaisiais metais, atėjo N. S.. Šiam asmeniui pasakė, kad matė sumuštą A. L. ir N. S. paprašė, kad nueitų pas nukentėjusįjį ir pažiūrėtų, kokia jo būklė. 2018 m. sausio 4 d. apie 21 val. pas ją į namus vėl atėjo D. G. ir paklausė, ar ši nieko negirdėjo apie A. L., paaiškino, kad šis asmuo mirė, greičiausiai išgėręs prastos kokybės alkoholio. Jai atsakius, kad nukentėjusysis mirė dėl kaltinamųjų pavartoto smurto, D. G. labai supyko ir išėjo.
Liudytoja G. B. paaiškino, kad nuo 2017 m. gruodžio 31 d. vakaro iki 2018 m. sausio 2 ar 3 dienos kartu su kaltinamaisiais ir dar keliomis moterimis sutikinėjo Naujuosius metus. Apie muštynes, smurto vartojimą niekas iš pas ją šventusių asmenų nekalbėjo, tik girdėjo kaip K. D. su D. G. kalbėjo apie tai, kad iš kažkokio asmens reikia išsireikalauti skolą.
Liudytoja S. Š. paaiškino, kad apie penkerius metus pažįsta kaltinamąjį D. G.. Su šiuo asmeniu gerai sutardavo iki to laiko, kai kaltinamasis susipažino su K. D., kuris yra ūmaus būdo, agresyvus, linkęs vartoti smurtą. Po šios pažinties jos santykiai su D. G. pablogėjo, nes kaltinamasis pasikeitė į blogąją pusę, kartą buvo ją net sumušęs. Su A. L. jai kelis kartus teko vartoti alkoholinius gėrimus. Kartą nukentėjusiojo paprašė priduoti į supirktuvę jos pririnktą metalą. Metalą A. L. pridavė, už jį gavo apie 20 eurų, tačiau pinigų negražino, o išleido alkoholiniams gėrimams. D. G. nukentėjusįjį kelis kartus įspėjo, kad reikia grąžinti skolą, tačiau šiam pinigų negrąžinus, pavartojo A. L. atžvilgiu fizinį smurtą – kelis kartus spyrė koja. Liudytojos nuomone kaltinamieji, norėdami ją ir V. J. apginti, sako, kad tai jiems nukentėjusysis A. L. turi grąžinti pinigus už metalą. 2018 metų sausio mėnesio pradžioje jai paskambino kaltinamasis D. G. ir pasakė, kad užmušė A. L., kad negali ilgai kalbėti, nes galbūt jo pokalbių klausomasi.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 112-115) liudytoja S. Š. be kita ko nurodė, jog paskambinęs D. G. pasakė, kad negali kalbėti telefonu, kad jo klausosi, o gal ir seka. Praėjus maždaug valandai laiko V. gatvėje esančiame parkelyje susitiko (ji buvo su V. J.) su D. G., kuris atėjo su kitu kaltinamuoju – K. D.. Susitikus D. G. pradėjo kartoti žodžius „užmušėm, užmušėm“. Paklausus ar ne A. L., kaltinamasis patvirtino. Po to visi kartu nuėjo vartoti alkoholinių gėrimų. Begeriant D. G. ne kartą minėjo, kad užmušė nukentėjusįjį.
Liudytojas E. J. paaiškino, kad yra benamis, gyvena (duomenys neskelbtini) centre vieno namo griuvėsiuose. Pragyvenimui užsidirba tame pačiame rajone iš šiukšlių konteinerių rinkdamas ir priduodamas butelius. Pažįsta daugelį benamių gyvenančių centre. Paprastai pririnkę ir pridavę butelius susitikdavo K. gatvėje, netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, šalia spaudos kiosko, kuriame dirba A. L. teta. 2017 m. gruodžio mėnesį, prieš Šv. Kalėdas tokiu būdu susitikus, kaltinamasis K. D. pradėjo nukentėjusiajam priekaištauti, kad šis, iš N. S. gavęs vandens maišytuvus, gautų pinigų negrąžino, juos išleido alkoholiniams gėrimams. A. L. pripažino, kad už parduotus maišytuvus gavo 16 eurų. Kažkurią kitą dieną, eidami K. gatve kartu su kaltinamuoju K. D. vėl sutiko A. L.. Kaltinamasis paklausė kada grąžins 16 eurų, o šis atsakė, kad pinigus turės penktadienį (galimai 2017 m. gruodžio mėn. 22 d.). Tuo metu nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Sekančią dieną vėl sutiko A. L.. Nukentėjusysis buvo su smurto žymėmis – kraujosruva prie kairės akies, buvo prakirsta lūpa, patinęs kairys skruostikaulis. A. L. paaiškino, kad jį sumušė K. D. už tai, kad negrąžina 16 eurų ir, kad šis kaltinamasis vartos smurtą jo atžvilgiu tol, kol nukentėjusysis negražins skolos. Tuo metu A. L. matė paskutinį kartą. Po šio susitikimo kaltinamuosius K. D., D. G., taip pat N. S. buvo sutikęs ne kartą, kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. Tokių susitikimų metu K. D. girdavosi, jog sumušė („sudaužė“) A. L.. Taip pat kartą prieš pat Naujuosius metus N. S. jam papasakojo, kad kartu su kaltinamaisiais ieškant konteineriuose butelių, nuėjo pas E. O. gatvėje rūsyje gyvenusį nukentėjusįjį A. L., kuriame K. D. ir sumušė nukentėjusįjį. Apie tai, kokius veiksmus atliko kitas kaltinamasis – D. G., N. S. neminėjo. Kartą 2018 m. sausio mėnesio pradžioje, kartu su K. D. vartojant alkoholinius gėrimus, kaltinamajam kažkas paskambino ir pasakė, kad rastas A. L. lavonas. Tai išgirdęs K. D. atsakė „nejaugi persistengiau, galėjau užmušti“.
2018 m. sausio 4 d. apžiūrėjus vietą, kurioje buvo rastas nukentėjusiojo A. L. lavonas, užfiksuota, jog tai trijų aukštų pastatas adresu (duomenys neskelbtini). Pastato kairėje pusėje metaliniai automatiniai vartai į kiemą, pro kuriuos įėjus patenkama į vidinį pastato kiemą. Dešinėje kiemo pusėje yra metalinė tinklinė tvora, uždengianti praėjimą link rūsio. Priekinė tvoros dalis atardyta, numesta ant žemės. Už tvoros yra laiptai, kuriais nusileidus žemyn patenkama į rūsio patalpą (6x6 m dydžio), kurioje daugybė šiukšlių, nenaudojamų daiktų, maisto likučių. Vieno metro atstumu nuo įėjimo rastas vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis. Pagal pirštų antspaudus nustatyta, kad tai A. L. (1 t., b. l. 16-23).
2018 m. sausio 11 d. papildomai apžiūrėjus įvykio vietą, rūsio patalpoje, 2,5 metro nuo įėjimo į rūsį, šalia kairės pusės sienos, ant šiukšlių rastas medinis kuolas su raudonos spalvos dėmėmis, kurio ilgis apie 75 cm, plotis apie 7 cm, o aukštis apie 5 cm (1 t., b. l. 24-30).
Apžiūrėjus (2018 m. birželio 19 d.) 2018 m. sausio 12 d. paimtus A. L. rūbus (laikytus šaldiklyje) matyti, kad ant striukės matomos daugybinės dėmės, ant megztinio, krūtinės srityje, ant apykaklės taip pat matosi tamsios spalvos dėmės, ant viso kelnių paviršiaus irgi matomos tamsios spalvos dėmės (1 t., b. l. 135-149).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (2 t., b. l. 7-13) teigiama, kad A. L. mirė nuo politraumos, pasireiškusios galvos ir krūtinės sumušimu, kaukolės bei šonkaulių lūžiais ir dėl šių sužalojimų išsivysčius žaizdų supūliavimui, sepsiui, pūlingam galvos minkštųjų dangalų uždegimui ir progresuojant galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui. Nukentėjusysis mirė apie 2-4 paros iki jo palaikų autopsijos (kuri atlikta (duomenys neskelbtini)). A. L. kūne konstatuoti tokie sužalojimai: a) šešios muštinės žaizdos veide ir kaktos bei viršugalvio srityje, kurios padarytos šešiais smūgiais, bukos briaunos savybes turinčiu daiktu ar įrankiu, o bent viena žaizda kairio kaktikaulio gumburo srityje padaryta ir kampo formos bukos briaunos savybes turinčiu daiktu. Sprendžiant pagal kompaktišką žaizdų išsidėstymą galvoje labiausiai tikėtina, kad visos muštinės žaizdos galvoje padarytos tuo pačiu daiktu ar įrankiu, tik galbūt buvo smūgiuota ne ta pačia daikto dalimi. Smūgiai šiuo daiktu ar įrankiu į viršugalvio sritį komplikavosi kaukolės skliauto ir pamato lūžiais, epidurine hematoma viršugalvio srityje, o žaizdoms supūliavus sepsiu ir galiausiai mirtimi. Tokiu būdu visi sužalojimai galvoje tiek visumoje, tiek vertinant atskirai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus; b) krūtinės dešinės pusės sumušimas su II-V šonkaulių tiesioginiais lūžiais priekinėje pažastinėje linijoje, kurie galėjo išsivystyti nuo vienintelio smūgio kietu buku daiktu ar įrankiu. Šio traumuojančio daikto savybės galėjo būti panašios kaip ir galvos traumos atveju – dėl išsivysčiusio šios srities minkštųjų audinių pūlyno tiksliau apibūdinti žalojančio daikto, įrankio nėra galimybės. Vertinant atskirai šis sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus, tačiau dėl kvėpavimo funkcijos sutrikdymo įtakojo mirtį; c) dvi odos žaizdos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje išsivystė nuo dviejų poveikių briauną turinčiu daiktu, šie sužalojimai atskirai vertinant atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir galėjo išsivystyti pasyvios savigynos metu ranka mėginant prisidengti nuo smūgių. Sprendžiant pagal sužalojimų gijimą ir išplitusias pūlines komplikacijas, minėti sužalojimai padaryti apie 5-10 parų iki mirties. Beveik neabejotina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tuo pačiu metu. Tiksliau spręsti apie sužalojimų padarymo laiką ir juolab eiliškumą nėra galimybės. A. L. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,27 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Mirtis nukentėjusįjį ištiko nuo sužalojimų galvoje ir krūtinėje visumos, progresuojant pūlingoms komplikacijoms. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Iš karto po patirtų sužalojimų A. L. galėjo prarasti sąmonę, o vėliau net kelias paras galėjo būti aktyvus, tačiau vystantis pūlingoms komplikacijoms silpo, o galiausiai neteko sąmonės ir mirė. Labiausiai tikėtina, kad užpuolikas smūgiavo iš priekio ir šonų nukentėjusiojo atžvilgiu.
Tyrimą atlikęs specialistas Ą. S. papildomai paaiškino, kad nukentėjusiajam A. L. nustatyti sužalojimai galvos srityje tikrai nebuvo padaryti smūgiuojant kumščiu. Tik nedidelė tikimybė, kad galvos sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant (nebent batas buvo kaustytas). Užfiksuoti sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti mediniu kuolu ar panašiu įrankiu. Negalima atmesti galimybės, kad į galvos sritį buvo smūgiuojama ir rankomis ar spiriama, tačiau tik tokiu atveju, jei po tokių smurtinių veiksmų buvo suduodami smūgiai kuolu ar panašiu įrankiu, kurių padaryti sužalojimai užmaskavo ankstesnius (pirmesnius) sužalojimus. Šonkauliai buvo sulaužyti spiriant ar suduodant baslio galu. A. L. apatinėje kūno dalyje jokių sužalojimų neužfiksavo. Jeigu smūgiai per kojas buvo suduoti kuolu, tai tokių sužalojimų žymės (kojose) tikrai turėjo likti ir jis būtų juos matęs. Iš ant nukentėjusiojo drabužių sudžiūvusio (didelio kiekio) kraujo akivaizdu, kad A. L. kurį laiką vaikščiojo. Sprendžiant pagal lavono apžiūrą po sužalojimų A. L. gyvas galėjo būti apie 7-10 parų, o atsižvelgiant į nukentėjusiojo gyvenimo būdą, higieną, pakantumą skausmui, gal šiek tiek ir ilgiau.
Išanalizavus kaltinamojo K. D. mobiliojo ryšio telefono (Nr. (duomenys neskelbtini)) skambučių ir trumpųjų žinučių siuntimo duomenis laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nustatyta, kad šiuo laikotarpiu kaltinamasis daugybę kartų (kiekvieną dieną nuo 2017 m. gruodžio 25 d. iki 2018 m. sausio 5 d.) bendravo (kontaktavo) su kitu kaltinamuoju – D. G.. Nurodytu laikotarpiu K. D. mobiliojo ryšio telefonas pagrinde buvo prisijungęs prie mobilaus ryšio operatorių celių, veikiančių (duomenys neskelbtini) miesto centre. Adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas A. L. lavonas, veikia kelios mobilaus ryšio operatoriaus celės. Prie šių celių K. D. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi 2017 m. gruodžio 24 d 19 val., 19.01 val., 19.16 val., 19.17 val.; 2017 m. gruodžio 27 d. 16.43 val.; 2017 m. gruodžio 30 d. 15.28 val.,15.44 val., 15.46 val.; 2018 m. sausio 1 d. 17.40 val., 2018 m. sausio 2 d. 18.11 val., 19.23 val., 19.24 val., 19.26 val., 19.27 val., 19.28 val.; 2018 m. sausio 3 d. 9.24 val., 13.33 val., 15.26 val., 20.06 val. 20.07 val.; 2018 m. sausio 4 d. 19.54 val., 20.20 val., 20.23 val., 20.25 val., 20.27 val., 20.29 val.; 2018 m. sausio 6 d. 18.35 val., 18.36 val. (1 t., b. l. 150-179, 184- 186).
Išanalizavus kito kaltinamojo – D. G. mobiliojo ryšio telefono (Nr. (duomenys neskelbtini)) skambučių ir trumpųjų žinučių siuntimo duomenis laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nustatyta, kad šiuo laikotarpiu kaltinamasis kiekvieną dieną nuo 2017 m. gruodžio 25 d. iki 2018 m. sausio 5 d. daugybę kartų kontaktavo su kaltinamuoju K. D.. Kaip matyti iš prisijungimų prie mobilaus ryšio operatoriaus celių nurodytu laikotarpiu ir šio kaltinamojo mobiliojo ryšio telefonas daugiausia buvo prisijungęs prie celių, veikiančių (duomenys neskelbtini) miesto centre. Adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas A. L. lavonas, veikia kelios mobilaus ryšio operatoriaus celės. Prie šių celių kaltinamojo D. G. mobiliojo ryšio telefonas jungėsi 2017 m. gruodžio 22 d. 15.42 val.-16.01 val., 19.22 val.; 2017 m. gruodžio 24 d. 18.33 val., 19.03 val., 19.04 val.; 2017 m. gruodžio 27 d. 16.05 val., 16.43 val., 16.50 val.-16.57 val., 19.44 val., 19.45 val.; 2017 m. gruodžio 31 d. 14.40 val., 23.20 val.; 2018 m. sausio 2 d. 19.30 val., 2018 m. sausio 3 d. 12.58 val.-13.37 val., 19.56 val., 23.19 val.; 2018 m. sausio 4 d. 19.05 val.-20.49 val.; 2018 m. sausio 5 d. 19.16 val. (1 t., b. l. 180-181, 187-193).
Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad prie adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas nukentėjusiojo kūnas, veikiančių mobilaus ryšio operatorių celių kaltinamųjų K. D. ir D. G. naudojami mobiliojo ryšio telefonai praktiškai tuo pačiu metu jungėsi šiomis dienomis: 2017 m. gruodžio 24 d. 18.33 val.-19.17 val., 2017 m. gruodžio 27 d. 16.43 val., 2018 m. sausio 2 d. 19.30 val., 2018 m. sausio 3 d. 13.33 val.-13.37 val.
Atlikus objektų tyrimą (2 t., b. l. 36-39) nustatyta, kad ant pateikto tirti kuolo, 2018 m. sausio 11 d. paimto papildomos įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. L. genotipu (tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000000007 proc.).
Ant šio medinio kuolo (paimto papildomos įvykio vietos apžiūros metu) rankų pėdsakų, tinkamų asmeniui identifikuoti, neaptikta (2 t., b. l. 41- 42).
Medinį kuolą, 2018 m. sausio 11 d. paimtą papildomos įvykio vietos (duomenys neskelbtini), metu kartu su kitais panašiais kuolais daiktų parodymo atpažinti metu parodžius D. G., šis minėtą kuolą atpažino kaip tą, kuriuo (duomenys neskelbtini) namo rūsyje kelis kartus sudavė nukentėjusiajam A. L. per kojas (3 t., b. l. 130-133).
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Byloje surinkti duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.
Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, tyrimą atlikusio specialisto paaiškinimo teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusysis A. L. mirė nuo politraumos, pasireiškusios galvos ir krūtinės sumušimu, kaukolės bei šonkaulių lūžiais ir dėl šių sužalojimų išsivysčius žaizdų supūliavimui, sepsiui, pūlingam galvos minkštųjų dangalų uždegimui ir progresuojant galvos smegenų ir plaučių pabrinkimui. Kaltinamieji neneigia vartoję smurtą A. L. atžvilgiu. K. D. prisipažįsta sudavęs smūgius nukentėjusiajam į veidą prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ K. g. bei delnu trenkęs per kairę ausį prie požeminės pėsčiųjų perėjos bei abu, K. D. ir D. G., (duomenys neskelbtini) namo rūsyje atlikę nukentėjusiojo A. L. atžvilgiu smurtinio pobūdžio veiksmus – K. D. nurodo spardęs kojomis į veidą bei krūtinės sritį, o D. G. – mediniu kuolu mušęs per kojas. Tačiau abu kaltinamieji nemano, kad A. L. mirė dėl jų pavartoto smurto, tvirtina, kad jų atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai nebuvo tokie, kurie būtų galėję sukelti nukentėjusiojo mirtį.
Iš tokių šių asmenų parodymų galima daryti išvadą, jog kaltinamieji įsitikinę, kad A. L. po jų pačių pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį mirtinai sužalojo kitas asmuo (ar asmenys). Tačiau toks K. D. ir D. G. manymas ne tik niekuo nepagrįstas, bet jį paneigia ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Nei vienas iš apklaustų liudytojų (benamių) nepaminėjo, kad 2017 metų gruodžio mėnesio antroje pusėje matė patys ar girdėjo pasakojant kitus benamius, jog A. L. atžvilgiu fizinį smurtą vartotų kiti asmenys (ne kaltinamieji), nors kaip patys nurodė, visi vieni kitus pažinojo, nukentėjusįjį, kadangi jų (konteinerių tikrinimo) maršrutas tas pats, matydavo beveik kiekvieną dieną. Atvirkščiai, šie liudytojai smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu matė vartojant tik kaltinamuosius D. G. ir (ar) K. D. arba girdėjo (iš kaltinamųjų, kitų asmenų pasakojimų) tik apie šių kaltinamųjų atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus prieš A. L.. Pats nukentėjusysis nei vienam iš 2017 metų gruodžio mėnesio pabaigoje sutiktų liudytojų neminėjo, kad smurtą jo atžvilgiu pavartojo kokie nors kiti asmenys, išskyrus kaltinamuosius.
Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, turėjo šie kaltinamieji ir priežastį vartoti smurtą A. L. atžvilgiu – nukentėjusysis negražino pinigų už priduotus (į metalo supirktuvę) vandens maišytuvus, melavo, kad neturi pinigų. Nors kaltinamieji D. G. ir K. D., taip pat liudytojai E. J., S. Š. skirtingai nurodo, kuris asmuo (D. G., K. D. ar N. S.) perdavė nukentėjusiajam priduoti į supirktuvę maišytuvus (ar metalą), kam šie maišytuvai priklausė, ši aplinkybė nepašalina dingsties (motyvo) kaltinamiesiems reikalauti pinigų ir dėl skolos negrąžinimo pavartoti fizinį smurtą A. L. atžvilgiu, kadangi pats vandens maišytuvų perdavimo nukentėjusiajam ir pinigų už juos negrąžinimo faktas abejonių nekelia.
Taigi, kaip jau minėta, be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, kad (duomenys neskelbtini) namo rūsyje jie vartojo fizinį smurtą A. L. atžvilgiu, šią aplinkybę patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai. Liudytojas N. S. patvirtino, kad kaltinamiesiems K. D. ir D. G. užėjus į rūsyje esantį apleistą šiluminį mazgą, kuriame gyveno nukentėjusysis, jis, būdamas visai šalia šios patalpos, girdėjo panašius į smūgių, trankymo garsus, nukentėjusiojo dejavimus, prašymą nemušti. Be to, išėjus iš rūsio, N. S. smurtą nukentėjusiojo A. L. atžvilgiu vartojęs prisipažino ir pats K. D.. Liudytojas R. J. taip pat nurodė, jog N. S. jam pasakojo, kad prieš Naujuosius metus su kaltinamaisiais buvo nuėjęs pas A. L. į rūsį, kur K. D. ir D. G. sumušė nukentėjusįjį. Šis liudytojas (R. J.) nurodė ir tai, kad ir pats K. D. jam prisipažino, jog sumušė A. L. už tai, kad šis pavogė 14 eurų, taip pat, kad nukentėjusysis irgi pasakojo, jog smurtą jo atžvilgiu pavartojo kaltinamasis K. D. dėl to, jog negrąžino 14 eurų. Apie tai, kad dėl to, jog nukentėjusysis A. L. negrąžino skolos, pavartojo šio asmens atžvilgiu fizinį smurtą, kaltinamasis K. D. papasakojo ir liudytojoms V. M. (kad spardė kojomis galvą, šokinėjo ant nukentėjusiojo), M. D. G.. Liudytoja M. D. G. patvirtino ir tai, jog kitas kaltinamasis – D. G., taip pat prisipažino vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Kita liudytoja, S. S., ne tik nurodė, kad D. G. jai prisipažino vartojęs smurtą A. L. atžvilgiu, bet ir daug kartų kartojo, kad nukentėjusįjį užmušė.
Tačiau kaltinamieji skirtingai aiškina apie tai, kokius smurtinio pobūdžio veiksmus atliko D. G.. Pats kaltinamasis D. G. nurodo, kad, paėmęs keturkampį pagalį, kokius penkis kartus sudavė gulinčiam A. L. per kojų blauzdas. Į kitas nukentėjusiojo kūno vietas tvirtina nesudavęs. Tuo tarpu kitas kaltinamasis – K. D., nurodo, kad D. G. mediniu kuolu daužė A. L. ne tik per kojas, bet ir per rankas, krūtinę, galvą, kad sudavė 6-8 smūgius. Tiek iš teismo medicinos specialisto išvados (2 t., b. l. 7-13), tiek iš paties tyrimą atlikusio specialisto Ą. S. paaiškinimo irgi matyti, jog tyrimo metu užfiksuoti (šeši) sužalojimai nukentėjusiojo A. L. galvoje padaryti bukos briaunos savybes turinčiu daiktu ar įrankiu, labiausiai tikėtina – mediniu kuolu ar panašiu įrankiu, tik galbūt buvo smūgiuota ne ta pačia daikto dalimi. Be to, teismo medicinos specialistas užfiksavo ir dvi odos žaizdas kairės nukentėjusiojo plaštakos nugariniame paviršiuje, kurios išsivystė nuo dviejų poveikių briauną turinčiu daiktu (kuolu), kas irgi patvirtina būtent K. D. nurodytus kito kaltinamojo atliktus smurtinio pobūdžio prieš A. L. veiksmus. Ir atvirkščiai, nukentėjusiojo kojose tyrimą atlikęs specialistas jokių (net menkiausių) sužalojimų neužfiksavo. Dar daugiau, ant įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, rasto apie 75 cm ilgio medinio kuolo (1 t., b. l. 24-30), kurį D. G. atpažino kaip tą, kuriuo kelis kartus sudavė A. L. per kojas (3 t., b. l. 130-133), buvo rasta (2 t., b. l. 36-39) nukentėjusiojo kraujo (DNR). Tuo atveju, jeigu smūgiai kuolu būtų buvę tik per kojas, kraujo ant šio kuolo atsirasti negalėjo, kadangi nebūtų buvę tiesioginio kuolo kontakto su nukentėjusiojo kūnu – smurto vartojimo metu A. L. buvo su kelnėmis (kaip nurodė kaltinamasis K. D.). Pažymėtina ir tai, kad būtent tokius kito kaltinamojo – D. G., atliktus fizinio poveikio veiksmus K. D. nurodė iš karto po sulaikymo, 2018 m. sausio 10 d., kai medicininis tyrimas dar nebuvo baigtas ir jo rezultatai (dėl sužalojimų pobūdžio ir mechanizmo) nebuvo galutinai aiškūs.
Dėl nurodytų priežasčių teismas atmeta kaltinamojo D. G. tvirtinimą, kad jis mediniu kuolu sudavė nukentėjusiajam tik per kojas ir laiko nustatyta, jog D. G. bukos briaunos savybes turinčiu daiktu – kuolu, tyčia sudavė A. L. ne mažiau kaip šešis smūgius per kojas (tiek patys kaltinamieji, tiek liudytoja M. D. G. po paminėtų smurtinių veiksmų matė nukentėjusįjį šlubuojant, todėl bent vienas smūgis, A. D. dengiantis nuo smūgių, galėjo kliūti ir į kojų sritį), rankas, galvą, krūtinę. Kaltinime buvo nurodyta, kad šis kaltinamasis (D. G.) sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, A. L. kūne užfiksuotos šešios muštinės žaizdos veide ir kaktos bei viršugalvio srityje bei dvi žaizdos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kurios visos, kaip teigiama išvadoje, padarytos buką briauną turinčiu daiktu. Tačiau negalima atmesti tikimybės, kad žaizda veide (ar kaktoje, viršugalvyje) ir plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta vienu ir tuo pačiu smūgiu, tai yra vieno smūgio jėga galėjo paveikti tiek plaštaką, ja dengiantis nuo smūgio, tiek veidą ar kitą galvos vietą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į kaltinamojo K. D. parodymus, jog smūgių metu nukentėjusysis dengėsi rankomis galvą, taip pat specialisto išvadą, kurioje teigiama, kad sužalojimai plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo išsivystyti pasyvios savigynos metu ranka mėginant prisidengti nuo smūgių. Todėl kaltinimas patikslinamas, kad D. G. sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius. Taip pat kaltinime nurodyta, jog minėti smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bukos briaunos savybes turinčiu daiktu ar įrankiu. Tačiau kaip anksčiau nustatyta šiame nuosprendyje, minėti smūgiai buvo suduoti įvykio vietoje rastu mediniu kuolu. Todėl ir šioje vietoje kaltinimas atitinkamai patikslinamas.
Nors liudytojas N. S. nurodo, kad išėjęs iš rūsio kaltinamasis K. D. teigė, jog sumušė A. L. su kuolu, tačiau vien iš to neabejotinai daryti išvadą, jog ir K. D., smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, naudojo įvykio vietoje rastą medinį kuolą (ar kitą panašų įrankį), negalima. Pats kaltinamasis K. D. tvirtina (duomenys neskelbtini) namo rūsyje (šiluminiame mazge) sudavęs A. L. kelis smūgius (kumščiu) į galvą, taip pat keletą kartų spyręs į krūtinės sritį. Kad spardė nukentėjusiojo galvą, kaltinamasis K. D. pasigyrė ir liudytojai V. M.. Tuo tarpu kitas kaltinamasis – D. G., nurodo, jog kokius konkrečiai smurtinio pobūdžio veiksmus atliko K. D. nematė, kadangi rūsyje buvo tamsu. Pats liudytojas N. S., buvęs prie įėjimo į šiluminį mazgą, taip pat betarpiškai nematė kaip buvo vartojamas smurtas prieš nukentėjusįjį A. L.. Negalima atmesti ir to, kad pasakodamas N. S. apie tai, jog A. L. buvo sumuštas kuolu, kaltinamasis turėjo mintyje abiejų kaltinamųjų atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus ar tiesiog norėjo tiesiog pasigirti. Dėl to teismas laiko nustatyta, jog kaltinamasis K. D. sudavė kumščiu nukentėjusiajam keletą kartų į galvos sritį, taip pat keletą kartų spyrė A. L. į krūtinę. Atitinkamai patikslinamas ir kaltinimas.
Teismo nuomone, nors nukentėjusysis A. L. dar kelias dienas buvo aktyvus, vaikščiojo, būtent šie, anksčiau nuosprendyje aptarti smurtiniai kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį sąlygojo (lėmė) A. L. mirtį. Taigi laikoma nustatyta, kad kaltinamieji K. D. ir D. G., kurių veiksmus sąlygojo pyktis dėl negražinamų pinigų už priduotus į metalo supirktuvę vandens maišytuvus, o sujungė bendras motyvas – noras „pamokyti“, nubausti nukentėjusįjį už neatgaunamą skolą, šio asmens melavimą, kad neturi pinigų, smurtavo (duomenys neskelbtini) namo rūsyje A. L. atžvilgiu. Ir jų smurtiniai veiksmai buvo nukreipti iš esmės išimtinai į gyvybiškai svarbius, lengvai pažeidžiamus žmogaus kūno organus – galvą, krūtinę. Šių kaltinamųjų pavartotas smurtas buvo gan intensyvus, smūgiuojant rankomis, spiriant batu, kurio priekinis paviršius metalinis, suduodant smūgius mediniu kuolu. Kaip jau nustatyta šiame nuosprendyje, nukentėjusiojo A. L. mirties priežastimi buvo tiek galvos, tik ir krūtinės sumušimai, kaukolės bei šonkaulių lūžiai ir dėl šių sužalojimų išsivystęs žaizdų supūliavimas, sepsis, pūlingas galvos minkštųjų dangalų uždegimas bei progresuojantis galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. Nors nukentėjusiojo galvoje užfiksuoti tik sužalojimai, padaryti bukos briaunos savybes turinčiu daiktu – kuolu, kurį naudojo D. G., kaip jau minėta, nustatyta, kad į galvos sritį A. L. smūgius sudavė ir kaltinamasis K. D.. Taip pat būtent šis kaltinamasis spyrė kaustytu batu nukentėjusiajam į krūtinę. Todėl įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, prieš nukentėjusįjį A. L. pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kūno vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai, teismas daro išvadą, kad tiek K. D., tiek D. G., naudodami smurtą A. L. atžvilgiu suvokė ne abstraktų savo veiksmų pavojingumą, o pavojingumą kito asmens sveikatai ir gyvybei, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis gali mirti. Smurtą jie panaudojo tuo pačiu metu, papildydami vienas kito veiksmus, vadinasi, suvokdami jų pavojingą sveikatai ir gyvybei pobūdį, pritardami vienas kito veiksmams. Todėl darytina išvada, kad K. D. ir D. G., susitarę tarpusavyje, kas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, išreiškė savo tikrąją valią – norą žiauriai smurtauti, suduoti A. L. kuo daugiau smūgių. Veikė jie neapibrėžtos tyčios forma, apimančia sunkaus sveikatos sutrikdymo ar net nužudymo padarymą. Esant tokiam susitarimui, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, kokius smurtinio pobūdžio veiksmus kiekvienas jų atliko, įgyvendino BK 129 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, todėl atsako pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Jų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo A. L. mirties priežastis buvo būtent kaltinamųjų padarytas sveikatos sutrikdymas, K. D. ir D. G. atsakomybės pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nešalina ir ta aplinkybė, kad jeigu nukentėjusysis būtų kreipęsis į gydymo įstaigą, jam būtų suteiktas savalaikis ir tinkamas gydymas, A. L. gyvybę galbūt būtų buvę galima išgelbėti.
Kaip nustatyta iš kaltinamojo K. D., liudytojų parodymų, šis kaltinamasis dar du kartus (iki smurto pavartojimo (duomenys neskelbtini) namo rūsyje) atliko smurtinio pobūdžio veiksmus A. L. atžvilgiu – suduodamas kumščiu (pirmą kartą) ir delnu (antrą kartą). Nors šie smurtiniai veiksmai tiesiogiai reikšmės nukentėjusiojo mirčiai neturėjo, tačiau ir šie veiksmai buvo sąlygoti pykčio dėl negrąžinamų pinigų už maišytuvus. Taigi visi smurtiniai veiksmai buvo iš esmės atliekami vienu tikslu, vieninga tyčia – pamokyti, nubausti ir priversti A. L. grąžinti 14-16 eurų skolą.
Be to, pats kaltinamasis K. D. teigia, kad delnu vieną kartą sudavė A. L. per ausį prie (duomenys neskelbtini) senamiesčio požeminės perėjos, o ne prie K. gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta pareikštame kaltinime. Kad prie (duomenys neskelbtini) senamieščio požeminės perėjos (po B. g.) matė smurtinius K. D. veiksmus prieš nukentėjusįjį, patvirtino ir liudytojas N. S.. Tik jis teigia matęs kaip šis kaltinamaisis smogė kumščiu, o ne delnu. Daugiau nei vienas iš apklaustų asmenų – kitas kaltinamasis, liudytojai, apie tai, kad matė K. D. smūgį delnu, savo parodymuose apskritai nemini. Todėl laikoma, kad smūgį delnu A. L. per ausį kaltinamasis K. D. sudavė prie požeminės perėjos, vedančios į (duomenys neskelbtini) senamiestį ir atitinkamai patikslinamas kaltinimas.
Kaltinime teigiama, kad visus smurtinio pobūdžio veiksmus kaltinamieji K. D. ir D. G. atliko laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 0.00 val. iki 2017 m. gruodžio 31 d. 23.59 val. Iš tiesų, ir pačių kaltinamųjų, ir apklaustų liudytojų (benamių) parodymai – tiek apie smurtinio pobūdžio veiksmus prieš A. L., tiek apie tai, kada jie matė sužalotą nukentėjusįjį, lyginant juos tarpusavyje, nėra visiškai sutampantys ir vienodi. Tačiau atsižvelgiant į visų šių asmenų gyvenimo būdą, sąlygas, tai, kad visų jų dienotvarkė iš esmės vienoda – tai vaikščiojimas po (duomenys neskelbtini) centrą ir ieškojimas konteineriuose vertingų daiktų, butelių, nuolatinis alkoholinių gėrimų vartojimas, natūralu, kad dienos tampa vienodos, jiems nėra taip svarbu, kuri mėnesio ar savaitės diena yra. Kad galėjo suklysti nurodydamas įvykių datas, teigė ir liudytojas N. S.. Specialisto išvadoje taip pat nėra kategoriškai pasisakyta, kada buvo pavartotas smurtas nukentėjusiojo A. L. atžvilgiu. Vien tik pagal tai, kuomet K. D. ir D. G. naudojami mobiliojo ryšio telefonai tuo pačiu metu jungėsi prie adresu (duomenys neskelbtini), veikiančių mobilaus ryšio operatorių celių, teigti, jog ir smurtas buvo vartojamas tuo metu, irgi kategoriškai tvirtinti negalima. Patys kaltinamieji teigia smurtą vartoję apie 21-22 val, o tokiu laiku bendrų kaltinamųjų prisijungimų nurodytu adresu nėra užfiksuota. Todėl tiksliau nusikaltimo padarymo laiko nustatyti nėra galimybės.
Pažymėtina ir tai, kad lyginant kaltinamųjų, liudytojų parodymus tarpusavyje, be jau paminėtų (dėl to, kas perdavė maišytuvus A. L., dėl smurto pavartojimo aplinkybių, vietos, dėl to, kada matė sužalotą nukentėjusįjį) nustatyta ir daugiau prieštaravimų. Tačiau, kaip jau pasisakyta, atsižvelgiant į minėtų asmenų vedamą gyvenimo būdą, kitas anksčiau paminėtas aplinkybes, tai, kad prieštaravimai nėra esminiai, jie nekeičia teismo išvados dėl kaltinamųjų kaltės įvykdžius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – nužudžius A. L..
Kaltinamųjų D. G. ir K. D. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) – jie patys pripažino, kad iki smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį atlikimo vartojo alkoholinius gėrimus (alų, naminės gamybos alkoholį), buvo netgi supykę, kad A. L. nepasidalijo su jais turėtu naminės gamybos alkoholiu, dėl ko negalėjo pavartoti didesnio kiekio alkoholinių gėrimų ir visa tai neabejotinai turėjo įtakos jų veiksmų pobūdžiui, smurtinių veiksmų intensyvumui. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikomas provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) – A. L., pridavęs į metalo supirktuvę kaltinamiesiems priklausančius vandens maišytuvus ir už juos gavęs 14-16 eurų, šiuos pinigus neatidavė D. G. ar K. L., o išleido alkoholiniams gėrimams įsigyti, smurto (duomenys neskelbtini) namo rūsyje dieną sutikus kaltinamuosius jiems melavo, kad pinigų nepavyko surinkti, nors buvo įsigijęs namų gamybos alkoholio ir cigarečių, kad namų gamybos alkoholinių gėrimų neturi melavo ir K. D. bei D. G. atėjus į minėto namo rūsį.
Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Tai sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
K. D. padarė labai sunkią nusikalstamą veiką, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis nors ir jauno amžiaus, tačiau anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir užsienio valstybėse, baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 90-117), liudytojų charakterizuojamas kaip agresyvus, linkęs vartoti smurtą asmuo. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad K. D. nusikaltimą padarė ne atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o tokie veiksmai buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo, kas rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Kauno Tardymo izoliatoriaus administracijos charakteristikoje šio kaltinamojo elgesys vertinamas teigiamai (4 t., b. l. 145).
D. G. nuo vaikystės neįgalus, tačiau taip pat padarė labai sunkią nusikalstamą veiką, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Jis anksčiau daugybę kartų teistas, tame tarpe ir užsienio valstybėje, baustas administracinėmis nuobaudomis (3 t., b. l. 79-102). Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ir D. G. nusikaltimą padarė ne atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o tokie veiksmai buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo, kas rodo didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei.
Tuo pačiu skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos (lėmė) ir pats nukentėjusysis, kuris negrąžino pinigų už priduotus į metalo supirktuvę vandens maišytuvus, melavo, kad neturi pinigų, kas supykdė kaltinamuosius, turėjo įtakos tokios nusikalstamos veikos padarymui.
Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tyčios rūšį, smurtinio pobūdžio veiksmus, bausmių už tokią nusikalstamą veiką dydis kaltinamiesiems K. D. ir D. G. nustatytinas atitinkantis bausmės vidurkį. Tokių bausmių paskyrimas, teismo vertinimu, atitiks padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkų asmenybes, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Kaltinamajam K. D. paskirta bausmė turi būti subendrinta (vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi) su 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Atsižvelgiant į anksčiau nuosprendyje nurodytas kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį apibūdinančias aplinkybes, taikytinas dalinio bausmių sudėjimo būdas, pridedant didesnę dalį 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais
nusprendžia:
K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaityti laikotarpius nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. (sulaikymas pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį) ir nuo 2018 m. sausio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaityti laikotarpį nuo 2018 m. sausio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: medinį kuolą, A. L. rūbus – striukę, megztinį, marškinius, sportines kelnes, kojinę juodos spalvos ir kojinę pilkos spalvos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; penkis kompaktinius diskus su 2018 m. sausio 4 d. ir sausio 11 d. įvykio vietos apžiūros fotonuotraukomis, K. D. ir D. G. mobiliojo ryšio telefonų nuskaitymo duomenimis, K. D. apklausos vaizdo ir garso įrašu – palikti prie bylos.
K. D. ir D. G. asmens dokumentus iki bausmės atlikimo pabaigos palikti nuteistųjų asmens bylose, K. D. daiktus – odinę piniginę, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia3500C“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę „Pildyk“, mikrokortelę „Nokia“, nuolaidų kortelę „Ačiū“, nuolaidų kortelę „Medus“, Kauno miesto kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), balto metalo žiedą, telefono įkroviklį „Nokia“, D. G. daiktus – mobiliojo ryšio telefoną suskaldytu ekranu „Nokia 2330c-2“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę „Pildyk“, telefono aparato pakrovėją „Nokia“, piniginę, nuolaidų kortelę „Maxima“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuolaidų kortelę „Maxima“ Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistiesiems.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).