- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- 2-1314-800/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20601-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- T. B.
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui T. B. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 209,97 € negrąžintą paskolos sumą, 199,41 € palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 15,65 € žyminį mokestį, kitas jos turėtas išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2011-09-02 tarp ieškovės ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt, buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 88554401, pagal kurią ieškovė atsakovui paskolino 217,22 € sumą 20 d. terminui su 249,91 proc. dydžio metine palūkanų norma. Atsakovas prasitęsė paskolos grąžinimo terminą ir dalį paskolos grąžino, Šalys susitarė, kad 2011-10-22 atsakovas grąžins nesumokėtą 209,97 € paskolos sumą. Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė pilnai ir pervedė atsakovui prašomą sumą, tačiau atsakovas laiku ir nustatytais terminais skolos negrąžino.
Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2015-01-07 CPK 130 str. nustatyta tvarka (b.l. 13, 14). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str.). Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. ir 286 str.).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsakovo piniginę prievolę ieškovei patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2011-09-02 vartojimo kredito sutartis Nr. 88554401, 2011-09-03 sąskaitos išrašas.
Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.256 str.). CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Remiantis CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė atsakovui suteikė 217,22 € kreditą, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė, todėl darytina išvada, kad atsakovas prievolės neįvykdė, šiais veiksmais pažeidė sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.881 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 209,97 € skola.
Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovui 249,91 procentų palūkanas, kurių suma sudaro 199,41 €, ir prašo priteisti jas iš atsakovo. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti, nors šalys buvo susitarusios dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvada, kad paskolos gavėjas negali buti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovui palūkanas (249,91 proc. dydžio metinė palūkanų norma), kurių suma už itin trumpą laikotarpį nuo 2011-10-22 iki 2014-04-24 sudaro 199,41 € sumą.
Ieškovė nepateikė teismui tikslaus palūkanų paskaičiavimo būtent pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 249,91 proc. dydžio metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 209,97 € sumą, patyrė būtent tokio dydžio (199,41 €) nuostolius už itin trumpą laikotarpį nuo 2011-10-22 iki 2014-04-24 dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (209,97 €) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (199,41 €), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į jau minėtą ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 60,00 € (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).
CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2014-11-06, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovės ieškovei, nuo priteistos sumos 269,97 €, priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pateikdama ieškinį, CPK nustatyta tvarka, ieškovė sumokėjo žyminį mokestį 15,65 € (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str.), kuris priteistinas iš atsakovės ieškovės naudai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (66 %) (CPK 93 str. 2 d.).
Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų suma (1,16 €) mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nurodyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 3,00 € (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 209,97 € (du šimtus devynis eurus 97 ct) skolos, 60,00 € (šešiasdešimt eurų) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 269,97 € sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,33 € (dešimt eurų 33 ct) žyminį mokestį, ieškovės UAB „4finance“ į.k. 301881644, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį LR CPK 287 str., 80 str. 3 d. reikalavimus.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.