- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-13
- Bylos Nr.
- 2S-1600-479/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05477-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- L. S.
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-1600-479/2012
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-05477-2012-9)
2012 m. rugsėjo 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo (apelianto) L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7791-777/2012 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui L. S., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2012-05-04 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo L. S. priteisti 6 428,92 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-07 nutartimi prašymą tenkino: areštavo atsakovui nuosavybes teise priklausantį kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, nutarė areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 6 428,92 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove D. S.. Nurodė, jog ieškinio padavimo dieną teismui nežinomas atsakovo finansinis pajėgumas bei pozicija, o ieškinio suma yra pakankamai didelė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas prašo atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-07 nutartį. Nurodo, jog išlaikymas vaikams išlaikymas yra teikiamas. Pabrėžia, kad ieškovė kišasi į atsakovo privatų gyvenimą, daro moralinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria buvo areštuotas atsakovo turtas, neviršijant 6 428,92 Lt sumos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininkės finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, todėl manyti, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė, neturėjo pagrindo.
Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti atsakovo interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 straipsnis, CPK 145 straipsnio 2 dalis). Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jo interesams (CPK 178 straipsnis). Savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 straipsniai).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.