- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- 2S-584-278/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- J. K.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-584-278/2018
teisėja Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00369-2018-3
2018 m. rugsėjo 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3405-731/2018 pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio Sigito Osvaldo Grašio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. K. skundu kreipėsi į antstolį S. O. Grašį dėl antstolio priimtų patvarkymų pagrįstumo bei prašė sumažinti iš jo gaunamų lėšų vykdomus išskaitymus.2018 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. R7-239 antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį perdavė nagrinėti teismui.Atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, antstolis S. O. Grašys, iš skundo turinio sprendė, kad pareiškėjas J. K. nesutinka su 2018-03-01 patvarkymu Nr. S-18-168-11106 dėl grąžintinos lėšų sumos dydžio, 2018-03-01 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-18-168-11107 ir 2018-03-19 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-18-168-13771 bei nurodė, jog šiais patvarkymais paskirstant skolininko J. K. lėšas buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733-743 straipsnių nuostatomis, o teisės aktų nuostatos mažinti išskaitų dalį, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA dydžio, antstoliui teisės ir pareigos nesuteikia. Be to, nurodė, jog skolininkas, prašydamas sumažinti išskaitų dydį 10 proc. už kiekvieną šeimos narį, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nurodyti asmenys būtų nedarbingi ar reikalingi skolininko pagalbos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas.Pirmosios instancijos teismas sutiko su antstolio patvarkyme Nr. R7-239, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą, išdėstytais teiginiais. Be to, nurodė, kad skolų (baudos, žalos atlyginimo) išieškojimas iš skolininko J. K., patvarkymo priėmimo dieną, buvo vykdomas pagal tris vykdomuosius dokumentus. Išieškotojams J. M. ir N. J. išieškomas žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas, todėl vadovaujantis CPK 736 str. 1 dalies 1 ir 3 punktais, antstolis pagrįstai 2018-03-01 patvarkymu Nr. S-18-168-11106 dėl skolininkui J. K. grąžintinos lėšų sumos dydžio, paskaičiavo iš skolininko J. K. darbo užmokesčio bei kitų pajamų išskaityti 50 procentų iš pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, ir 70 procentų iš pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytos MMA.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Seimas yra nustatęs, kad iš sumos neviršijančios 235 Eur nėra galimi išskaitymai. Taip pat prašo mažinti iš jam priklausančių piniginių lėšų atliekamus išskaitymus 10 proc. už kiekvieną šeimos narį – žmoną, dukrą, tėvus ir močiutę bei iš sumos neviršijančios 1 MMA iš viso neatlikti išskaitymų, o iš 1 MMA viršijančios sumos išskaityti tik 30 proc. Šiuo pagrindu prašo iš 1 000 Eur grąžinti jam sumą neviršijančią 1 MMA, o iš sumos viršijančios 1 MMA grąžinti 70 proc., o ne 50 proc. ir 79,85 Eur ir 60 Eur sumas grąžinti be išskaitymų. Be to, prašo teismo išlaidas priteisti antstoliui, nes jis elgiasi nesąžiningai.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. O. Grašys prašo skundą atmesti. Nurodo, jog atsižvelgiant į skolininko gautų bei antstolio patvarkymu paskirstytų lėšų kilmę, nevykdyti išskaitų iš sumos neviršijančios 1 MMA nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas J. K. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl antstolio S. O. Grašio 2018-03-01 priimto patvarkymo Nr. S-18-168-11106 dėl skolininkui J. K. grąžintinos lėšų sumos dydžio bei 2018-03-01 ir 2018-03-19 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų Nr. S-18-168-11107 ir S-18-168-13771, vykdant išieškojimą iš skolininkui J. K. į sąskaitą pervestų lėšų.Iš vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad skundžiamų antstolio patvarkymų priėmimo metu antstolio S. O. Grašio kontoroje buvo vykdomi vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš skolininko J. K.: SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2012-04-19 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 23,17 Eur skolos – baudos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Zarasų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-731/2015 2015-11-18 išduoti vykdomieji raštai dėl 728,96 Eur skolos – žalos atlyginimo, išieškojimo J. M. ir dėl 579,24 Eur skolos – žalos atlyginimo, išieškojimo N. J.. Į antstolio depozitinę sąskaitą 2016-01-19 Alytaus pataisos namai pervedė skolininko J. K. gautas lėšas, tai yra 79,58 Eur 2016-01-18 persiųstus Z. Č. ir 1000 Eur, 2016-12-14 persiųstus Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, kaip neturtinės žalos atlyginimą, priteistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-09-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-6918-244/2016. Nustatyta, kad išieškojimo iš paminėtų piniginių lėšų klausimas pagal J. K. skundus jau buvo sprendžiamas ir apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismo 2018-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-13-2782018, buvo konstatuota, jog skolininko į pataisos namų sąskaitą gautos lėšos – 1 000 Eur, kaip neturtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos Respublikos, yra prilyginamos kitoms pajamoms CPK 736 straipsnio prasme, ir atsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą sąrašą sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, išieškojimas iš J. K. lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, turi būti vykdomas laikantis CPK 733 – 743 straipsniuose nustatytos tvarkos. Vadovaudamasis šia nutartimi antstolis ir priėmė skundžiamą 2018-03-01 patvarkymą Nr. S-18-168-11106 dėl skolininkui J. K. grąžintinos lėšų sumos dydžio bei patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo.Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Minėto straipsnio 2 dalis nustato, jog iš skolininko pajamų, viršijančių Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).Skundžiamu 2018-03-01 patvarkymu Nr. S-18-168-11106, antstolis vadovaudamasis CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, 2 dalies nuostatomis atliko išskaitymus iš 1 000 Eur, pervestų J. K. kaip neturtinės žalos atlyginimas, – iš pajamų dalies neviršijančios 1 MMA (400 Eur) išskaitė 50 procentų, o iš 1 MMA viršijančios pajamų dalies (600 Eur) išskaitė 70 procentų bei nurodė, jog iš šios sumos J. K. yra grąžintini 380 Eur (200 Eur + 180 Eur = 380 Eur). Antstolio 2018-03-19 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-18-168-13771, analogiškai, vadovaujantis CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, buvo paskirstyti ir 130 Eur, kurią į antstolio depozitinę sąskaitą, kaip žalos atlyginimą, pervedė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija bei skolininkui J. K. grąžinti 65 Eur.Kaip minėta, iš J. K. išieškojimas antstolio kontoroje yra vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, taip pat ir dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo, ginčo dėl piniginių lėšų kilmės nėra, todėl konstatuotina, jog antstolis, apskaičiuodamas grąžintinos lėšų sumos dydį ir skirstydamas skolininko lėšas, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi CPK 736 straipsniu, reglamentuojančiu išskaitų iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų dydį. Skundžiamuose patvarkymuose nurodyti iš apelianto išskaičiuotini pajamų dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius. Be to, skundžiamas antstolio patvarkymas dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio ir kitų skolininko gaunamų pajamų taip pat atitinka ir šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog išskaitos iš 79,58 Eur antstolio 2018-03-01 patvarkymu atliktos nebuvo – antstolis, atsižvelgęs į tai, jog ši suma ankstesniu antstolio 2017-04-11 patvarkymu bei tos pačios dienos pavedimu visa buvo grąžinta pareiškėjui – tai yra dar iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimant 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 bei išaiškinant, jog į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai CPK 736 straipsnio prasme, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, išskaitų iš 79,58 Eur sumos neatliko. Taigi pirmiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į apelianto pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų (CPK 733-744 straipsnių normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko pajamų). Iš skundo turinio akivaizdu, jog skolininkas nesutinka tik su antstolio atliktais išskaitymais iš jam priklausančių sumų, o ginčo dėl lėšų paskirstymo tarp kreditorių nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.Apeliantas prašo mažinti iš jam priklausančių piniginių lėšų atliekamus išskaitymus po 10 procentų už kiekvieną šeimos narį bei šiuo pagrindu iš sumos neviršijančios 1 MMA iš viso neatlikti išskaitymų, o iš 1 MMA viršijančios sumos išskaityti tik 30 procentų, tai yra iš skundo akivaizdu, jog J. K. siekia, jog išskaitymai iš jo gaunamų piniginių lėšų iš esmės iš viso nebūtų atliekami arba būtų išskaitoma labai maža piniginių lėšų dalis.CPK 736 straipsnio 3 dalies nuostatos numato galimybę mažinti iš skolininko vykdomus išskaitymus, tačiau tos pačios nuostatos taip pat imperatyviai nurodo, kad negali būti sumažinama įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Kaip jau buvo minėta, iš 1 000 Eur sumos antstolis išskaitė įstatymu nustatytą išskaitomą dalį, kuri, vadovaujantis prieš tai minėta nuostata, negali būti mažinama. Išskaitų dydis iš 1 MMA neviršijančios sumos, nustačius įstatyme numatytų aplinkybių egzistavimą galėtų būti mažinamas, tačiau pareiškėjas jokių objektyvių duomenų apie savo šeimos narius bei įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie teikiamą paramą artimiesiems, nei su atskiruoju skundu nei su ankstesniais skundais nepateikė. Pažymėtina, jog kiekvienas prašymas turi būti pagrįstas, tai yra, teikdamas bet kokio turinio prašymą pareiškėjas privalo pateikti ir jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliantas nei antstoliui, nei teismams jokių duomenų nepateikė, apeliantas nurodo, tik deklaratyvius teiginius apie asmenis reikalingus jo paramos, todėl tenkinti prašymo nėra pakankamo pagrindo.Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.