Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2019 m. rugpjūčio mėnesio veika) – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo,

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2020 m. gegužės mėnesio veika) – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo,

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 25 (dvidešimt penkios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir prie griežčiausios už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2020 m. gegužės mėnesio veika) paskirtos 1 (vienerių) metų laivės atėmimo bausmės pridėtos už kitas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dalys, švelnesnę arešto bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, 2 dalis) ir I. V. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių 21 (dvidešimt vienos) dienos laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. V. paskirta sumažinta bausmė – 10 (dešimt) mėnesių 14 (keturiolika) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1–3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu I. V. paskirtos laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams bausmės neatlikta dalimi ir su 24 MGL (903,84 Eur) dydžio baudos bausme, bausmes iš dalies ir visiškai sudedant – prie nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (3 mėnesiai 16 dienų), o taip pat visa nesumokėta 24 MGL (903,84 Eur) dydžio bauda ir I. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo ir 24 (dvidešimt keturių) MGL (903,84 Eur) dydžio bauda.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. V. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė su savimi kuprinėje viename plastikiniame maišelyje 7,508 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir antrame plastikiniame maišelyje – šešiuose folijos paketėliuose 3,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iki kol 2019 m. rugpjūčio 28 d., apie 4.00 val., prie (duomenys neskelbtini) pastato, (duomenys neskelbtini), sustabdžius automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo I. V., dalinės apžiūros metu pareigūnai minėtas narkotines medžiagas rado ir paėmė.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – kastetą, priskiriamą prie civilinėje apyvartoje draudžiamų smogiamojo-triuškinamojo pobūdžio nešaunamųjų šaltųjų ginklų, jį laikė savo išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. gegužės 5 d., laikotarpiu nuo 01.01 val. iki 01.35 val., atliktos įvykio vietos apžiūros metu minėtą nešaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Be to, jis nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 21,384 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias 2020 m. gegužės 5 d., laikotarpiu nuo 01.01 val. iki 01.35 val., atliktos įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nuteistasis I. V. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje (2019 m. rugpjūčio mėnesio veika) numatytas nusikalstamas veikas, tačiau nesutinka su 2020 m. gegužės mėnesio veikoje pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nurodytu kanapių kiekiu, mano, jog už 2020 m. gegužės 5 d. kratos metu rastas kanapių dalis baudžiamoji atsakomybė apskritai negali būti taikoma, taip pat prašo peržiūrėti bausmės individualizavimą ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Taigi, šiais aspektais patikrinamas skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas.

8. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Jei tie patys alternatyvūs veiksmai padaromi su nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. V. nuomojamame kambaryje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 5 d. atliktos kratos metu drabužių spintoje buvo rasti dviejuose plastikiniuose maišeliuose su žemėmis augantys augalai (apšviesti lempomis), galimai narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 101–108). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui buvo pateikti tirti trys minėtų augalų stiebai (antžeminės dalys). 2021 m. sausio 13 d. specialisto išvada nustatyta, kad tirti pateiktų žalios spalvos augalų bendroji masė yra 21,384 g. Atlikus augalinės kilmės medžiagos mikroskopinį tyrimą, nustatyta, kad tirti pateikti žalios spalvos augalai yra kanapės (antžeminės dalys), kuriose yra 1,2 % ?9-tetrahidrokanabinolio. Vadovaujantis 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254 ir 2019 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-476, kanapės (antžeminės dalys), išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas, yra narkotinė medžiaga.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors kratos I. V. nuomojamame kambaryje metu jis pats nedalyvavo, tačiau ginčo, jog rasti augalai priklauso jam, šioje byloje nėra. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra trijų kambarių, visi kambariai nuomojami skirtingiems asmenims, kambariai yra rakinami, taigi, kiekvienas nuomininkas gali patekti tik į savo kambarį. Šio buto komendantė V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog iš I. V. kambario sklido keistas kvapas (smarvė), be to, dėl neaiškių priežasčių buvo padidėjęs elektros suvartojimas. Kadangi I. V. kurį laiką nesugrįžo į butą, todėl su buto savininkės žinia bei leidimu buvo nuspręsta patikrinti šio nuomininko kambarį, taip buvo surasti auginami neaiškios kilmės augalai ir iškviesta policija detalesnei patikrai bei aplinkybių aiškinimuisi (1 t., b. l. 188–189). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, I. V. pripažino, kad nuomojamame kambaryje gyveno vienas, rūkydavo kanapes, kurias pirkdavo iš nepažįstamo romų tautybės asmens. Vėliau sumąstė, jog pigiau būtų pačiam užsiauginti šių narkotinių medžiagų, todėl nusipirko kanapių augalų ir juos augino nuomojamo kambario spintoje (2 t., b. l. 108–109, 111). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, I. V. patvirtino, jog augino kelis augaliukus „žolės“, tačiau nelabai sutiko su nustatytu jos kiekiu, vis dėlto, kiek vėliau, tos pačios apklausos metu pripažino visas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. sutiko ir su kaltinime nurodytu narkotinės medžiagos kiekiu – 21,384 g (2 t., b. l. 152).

10. Apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu I. V. savo poziciją pakeitė, teigdamas, jog kaltę pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino tik dėl to, jog tikėjosi švelnesnės bausmės skyrimo, tačiau šiuo metu mano, jog baudžiamąja tvarka neturėtų būti baudžiamas, nes niekur neapibrėžta, už kokias konkrečiai kanapių dalis yra baudžiama – lapus, žiedus ar stiebus. Šiuo aspektu pažymėtina, jog specialistams tirti pateiktose kratos metu paimtų augalų (trijų stiebų) antžeminėse dalyse buvo rasta veikliosios medžiagos – 1,2 % ?9-tetrahidrokanabinolio, todėl buvo pasverta ir nustatyta bendra visų stiebų masė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ patvirtintomis rekomendacijomis, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu pripažįstama ne daugiau kaip 5 g, o dideliu kiekiu – daugiau kaip 500 g. Kadangi trijų kanapių stiebų masė sudarė 21,384 g, todėl I. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė, jog apeliantas tiksliai nežinojo, už kurias augalo dalis jam gali kilti baudžiamoji atsakomybė, jo kaltės nešalina. Nuteistasis pripažino, jog siekė užsiauginti narkotinės medžiagos – kanapių – asmeniniam vartojimui, kad nereikėtų šių medžiagų pirkti iš nepažįstamų asmenų ir tokiu būdu permokėti. Taigi, jis suprato, kokį augalą augina ir kokiam tikslui tai daro. Todėl apelianto išteisinimui dėl šios veikos padarymo teisinio pagrindo nėra.

11. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimą, pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam I. V., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

12. Apeliantas padarė tris nusikalstamas veikas – du nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Anksčiau jis ne kartą teistas (2 t., b. l. 12–17), taip pat baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 64–72), kas rodo, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų imperatyvų. Švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės (viešieji darbai, bauda, areštas) jam nebuvo efektyvios ir neskatino daugiau nebenusikalsti. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu jam inkriminuotos veikos buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi, I. V. nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo ir savo gyvenimo tikslų nesugebėjo siekti teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas anksčiau yra teistas, be kita ko, ir dėl analogiškų nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, be tikslo jas platinti, padarymo. Dėl šių medžiagų vartojimo jis ne kartą baustas ir administracine tvarka, kas patvirtina, jog I. V. galimai turi priklausomybę minėtoms medžiagoms, tačiau nesigydo ir nebando spręsti šios problemos. Duomenų, kad nuteistasis dirbtų ar mokytųsi, bylos medžiagoje taip pat nėra, taigi, prasmingo užimtumo jis nesiekia. Aptartos aplinkybės apelianto asmenybę charakterizuoja neigiamai, jis yra recidyvistas, todėl švelnesnė bausmė nei realus laisvės atėmimas šiuo atveju nepasiektų bausmės tikslų. Pažymėtina, jog kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Asmuo, negerbiantis šalies įstatymų bei kitų visuomenės narių teisių ir teisėtų interesų, negali tikėtis švelnaus baudžiamumo, t. y. tokios bausmės, kuria jis nebūtų bent kuriam laikui izoliuotas nuo visuomenės.

13. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo parinkti bausmių už atskiras nusikalstamas veikas dydžiai yra adekvatūs ir proporcingi atliktų neteisėtų veiksmų apimčiai. Nors buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau apylinkės teismas I. V. vis tiek paskyrė bausmes, mažesnes nei sankcijų vidurkiai. Be to, šios bausmės tarpusavyje buvo bendrinamos nuteistajam palankesniu, dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Taip pat pagrįstai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, įvertinus I. V. prisipažinimą, atgailą bei to pagrindu bylos išnagrinėjimą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taigi, bausmė jam sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė už visas tris nusikalstamas veikas paskirta – 10 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta ir teisinga bausmė. Dar labiau ją mažinti teisinio pagrindo nėra. Apelianto teigimu, ši bausmė buvo netinkamai subendrinta su ankstesniu jo atžvilgiu priimti nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo nenustatė.

14. I. V. 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas galutine subendrinta – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 24 MGL dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant konkrečius įpareigojimus. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo I. V.. Nutarta vykdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. V. sulaikymo vykdant šią nutartį dienos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis I. V. į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2020 m. rugpjūčio 25 d., o į Alytaus pataisos namus – 2020 m. rugsėjo 3 d. (2 t., b. l. 17). Kadangi naujos (šiuo metu inkriminuotos) nusikalstamos veikos buvo padarytos bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis ir prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo neatliktos bausmės dalį, o ne visą neatliktą bausmę, t. y. buvo pasirinktas nuteistajam palankesnis bausmių bendrinimo būdas. Tokiu būdu galutinė bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo ir 24 MGL dydžio bauda yra pagrįsta, teisėta ir teisinga.

15. Pirmosios instancijos teismas bausmės pradžią nusprendė skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 6 d. Apeliantas tam nepritaria, nes tokiu atveju jam nusikelia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo terminas, jis taip pat negali būti perkeltas į lengvąją nuteistųjų grupę. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nenurodo nuo kada turi būti skaičiuojama laisvės atėmimo bausmės pradžia, tai paliekama spręsti teismo diskrecijai. Paprastai terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Tačiau, vadovaujantis teismų praktika, galimi ir kitokie bausmės pradžios skaičiavimo variantai, pavyzdžiui, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba nuo laikinojo sulaikymo dienos ir kt. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuo teismų praktikoje suformuotos bendrosios taisyklės nenukrypo, todėl keisti bausmės atlikimo pradžią nepagrįsta. Tai, kad I. V. nusikelia lygtinio paleidimo taikymo terminas ir kt., yra jo paties neteisėtų veiksmų rezultatas. Padarius naujas nusikalstamas veikas bausmės vykdymo atidėjimo metu neabejotinai pasunkėja nuteistojo teisinė padėtis, tačiau tai yra natūralus baudžiamojo įstatymo nesilaikymo rezultatas.

16. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Tik simbolinės, apeliantui priimtinos, bausmės skyrimas nepadėtų pasiekti baudžiamojo proceso tikslų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo ir bendrinimo taisyklių nepažeidė, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-5004, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam I. V., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Ramutė Budrytė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą I. V. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 50,94 Eur.

18. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2021 m. liepos 12 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja (3 t., b. l. 12). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti objektyvius duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas.

19. Nagrinėjamu atveju nuteistojo I. V. apeliacinis skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo materialinė padėtis yra sunki, apeliantas nepateikė, be to, dirbti bei gauti darbo užmokestį galima ir atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš nuteistojo I. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 50,94 Eur (penkiasdešimt eurų 94 centus), kurias sudaro advokato užmokestis, įpareigojant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą ((duomenys neskelbtini)), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.