- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-225-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00993-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- F. V.
- Ieškovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-225-826/2015
NUTARTIS
2015 m. sausio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo F. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui F. V., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje prašė atidalyti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 420 kv. m žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu S2, patvirtintą 2001-04-12 Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 69 pagal A. P. personalinės įmonės 2001-02-19 sudarytą žemės sklypo ribų planą, bei priteisti iš atsakovo F. V. ieškovei S. S. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-12-12 pradėjo savo žemės sklypo dalies atidalijimo procesą, nes nesutarė su atsakovu dėl žemės sklypo atidalijimo būdo. Norimame atidalyti žemės sklype yra nustatyta ir natūra (pagal 420 kv. m. sklypo ribą) atidalyta pastato – ūkinio pastato (MN), pažymėto indeksu 2I1p, priklausomybė, kuri, VĮ Registrų centro duomenimis, yra ieškovės nuosavybė pagal Kretingos rajono apylinkės teismo ir Palangos miesto apylinkės teismo nutartimis. Atidalijus žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės objekto, ieškovei nebebus reikalingas atsakovo F. V. sutikimas nesudėtingiems statiniams statyti ir juos rekonstruoti. Ieškovės nuosavybės atidalijimo būdas nesukels atsakovo turto naudojimo paskirčiai žalos ir visiškai nepažeis atsakovo nuosavybės teisių, o žemės sklypo naudojimo tvarka faktiškai jau yra nustatyta, ieškovė nurodyta sklypo dalimi ir naudojasi.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-10-08 sprendimu ieškinį tenkino – atidalijo iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 420 kv. m žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu S2, patvirtintą 2001-04-12 Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 69, pagal A. P. personalinės įmonės 2001-02-19 sudarytą žemės sklypo ribų planą, priteisė iš atsakovo F. V. ieškovei S. S. 2644 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 61,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo galimybes, nenustatęs, kad iš ieškovės prašomo atsidalyti sklypo negali būti formuojamas atskiras sklypas, kurio plotas yra 420 kv. m, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, padarė išvadą, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ieškovės prašomu būdu yra galimas, toks atsidalijimas nepažeis atsakovo F. V. teisių ir interesų, nesukels žalos daikto (žemės) paskirčiai. Teismas atmetė atsakovo F. V. nesutikimo argumentus dėl ieškovės S. S. žemės sklypo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, kaip nepagrįstus ir neparemtus jokiais konkrečiais įrodymais, jog toks atidalijimas pažeis jo teises. Teismas taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo dalies atidalijimas atitinka nusistovėjusią ir patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką, žemės sklypo ribas ir dydį, turimos nuosavybės dalys ir plotas nesikeis, todėl žala bendraturčiams neatsiras.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-08 sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra leidžiama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ne visą, o tik dalį turto – šiuo atveju buvo atidalyta tik dalis ieškovės naudojamo sklypo. Be to, pagal 2002 m. kovo 28 d. Palangos miesto tarybos sprendimą Nr. 44, Palangos miesto teritorijoje negali būti formuojami mažesni kaip 10 arų sklypai, todėl 4,2 aro sklypas negali būti formuojamas. Šis atidalijimas pažeistų atsakovo teises, nes jis turėtų gauti iš ieškovės sutikimą vykdyti statinio MN rekonstrukciją, kuriai atlikti yra išduotas statybos leidimas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės žemės sklypo atidalijimo motyvų, ieškovės siekis tokiu būdu išspręsti savo problemas dėl nelegalių statinių bendrosios dalinės nuosavybės žemėje negali būti vertinamas ir iškeliamas aukščiau kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įvykdė 2014-01-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (civ. b. Nr. 2A-50-112/2014) duotus nurodymus. 2002-03-28 Palangos miesto tarybos sprendimas Nr.44 yra pakeistas 2007-07-26 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu T2-149 ir jo paskirtis yra naujai formuojamų sklypų minimalių dydžių nustatymo procedūra, o ne jau suformuotų žemės sklypų padalijimo procedūra. Ieškovė siekia pasidalyti sklypą, kad išvengtų ginčų su atsakovu. Atsakovės teisių gynimo būdas pagal CK 4.80 str. yra pats tinkamiausias.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, tada apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; kt.).
Nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei S. S., atsakovui F. V. ir M. B., kuris į bylos nagrinėjimą neįtrauktas (b. l. 7–9). Bendraturčiai pagal bendraturčių gyvenamojo pastato valdymo dalis nusistatė sklypo naudojimosi tvarką (b. l. 13–14), pagal kurią ieškovė S. S. naudojasi sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais S1 ir S2, atsakovas F. V. – V1 ir V2, o M. B. – A. Ant sklypų, pažymėtų indeksais V2 ir S2, stovi statinys, pažymėtas indeksu MN.
Visi žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (LR CPK 45, 47 straipsniai), todėl privalo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju ieškovei 2014-02-20 patikslinus reikalavimus iš civilinės bylos buvo pašalintas vienas iš bendraturčių, tai yra, M. B., o pirmosios instancijos teismas jo į bylos nagrinėjimą savo iniciatyva neįtraukė.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukdamas į jos nagrinėjimą sklypo bendraturčio, ši aplinkybė sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi spręsti dėl M. B. įtraukimo į bylos nagrinėjimą (LR CPK 45 str., 47 str.). Be to, pažymėtina, kad pakartotinai nagrinėjant civilinę bylą būtina išsiaiškinti, kokiu būdu bus suformuotas ar pertvarkytas atidalytas žemės sklypas, ar apskritai šiuo atveju gali būti formuojamas atskiras sklypas, kurio plotas yra 420 kv. m, bei ar jis atitiks Žemės įstatyme numatytas tokio sklypo ribas ir pan., tai yra turi būti atsižvelgta į Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., 3–6 d. nuostatas ir turi būti pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas. Be to, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). Todėl teikdama atidalijimo projektą ieškovė turi atsižvelgti į šias nuostatas.
Atsakovui F. V. grąžintinas 108,00 Lt (31,28 EUR) žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b. l. 160, LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovui F. V. 31,28 EUR (108,00 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2014-11-07 į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.