Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-13 · Civilinė byla Nr. 2A-50-112/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-13
Bylos Nr.
2A-50-112/2014
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00993-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvida Zubernienė (pirm.), Alona Romanovienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas
F. V.
Ieškovas
S. S.
Pranešėjas R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-50-112/2014Teisėja D. Vercinskė (Proceso Nr. 2-10-3-00993-2012-2)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo F. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui F. V. dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė nutraukti 2011-01-19 jungtinės veiklos sutartį, pasirašytą bendraturčių S. S. ir M. B., VĮ Registrų centre įregistruotą 2001-03-02. Iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atidalyti ieškovei S. S. priskirtus 96 kv. m ir 420 kv. m žemės sklypus, atitinkamai su indeksais S1 ir S2, pažymėtus A. P. personalinės įmonės atliktame žemės sklypo ribų plane, patvirtintame 2001-04-12 Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 69. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo F. V. bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu pranešė, kad iš bylos šalina atsakovą M. B., atsakovu byloje palieka tik F. V. bei atsiima reikalavimą dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir reikalavimą dėl 96 kv. m žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, plane pažymėtos indeksu S1, esančios (duomenys neskelbtini), ir šiuos reikalavimus prašė palikti nenagrinėtus.

Atsiliepimas

Atsakovas F. V. nesutiko, jog ieškovė atsiimtų reikalavimus, ir prašė juos visus atmesti, nes dalies žemės sklypo atidalijimas pažeis jo teises, t. y. statydamas namą, privalės laikytis didesnių atstumų nuo ieškovės S. S. žemės sklypo ribos. Kai žemė neatidalyta, atstumų laikytis nereikia.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-07-01 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atidalijo ieškovei S. S. iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 420 kv. m žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu S2, patvirtintą 2001-04-12 Palangos m. valdybos sprendimu Nr. 69, pagal A. P. personalinės įmonės 2001-02-19 sudarytą žemės sklypo ribų planą. Atmetė ieškovės S. S. ieškinio reikalavimų dalis atsakovui F. V. dėl 2011-01-19 jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir 96 kv. m žemės sklypo dalies, esančios Jūros g. 15, Palangoje, plane pažymėtos indeksu S2, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Priteisė iš atsakovo F. V. 144 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei S. S.. Iš ieškovės S. S. priteisė 500 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui F. V.. Priteisė iš atsakovo F. V. 25,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su korespondencijos siuntimu, valstybei. Teismas atmetė reikalavimus dėl 2011-01-19 jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir 96 kv. m žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu S2, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes 96 kv. m (plane pažymėta S1) bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo dalis nesiriboja su atsakovo F. V. naudojamos žemės sklypo dalimis. Teismas pažymėjo, jog atsakovas F. V. nesutiko, jog ieškovė jų atsisakytų, todėl negalėjo šių reikalavimų palikti nenagrinėtų (CPK 139 str.). Ieškinio dalį dėl 420 kv. m žemės sklypo dalies atidalijimo teismas tenkino visiškai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisines šio reikalavimo aplinkybes bei bendruosius teisės principus, padarė išvadą, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra yra galimas, nesudarysiantis sąlygų pažeisti bendraturčių teisių ir interesų ar kilti neproporcingai žalai daikto (žemės) paskirčiai. Atsakovo F. V. nesutikimą dėl atidalijimo teismas vertino kaip asmeninės naudos siekimą. Pažymėjo, kad žemės dalies atidalijimas atitinka naudojimosi turtu tarp bendraturčių tvarką, žemės sklypo ribas ir dydį. Nurodė, kad turimos nuosavybės dalys ir plotas nesikeis, todėl žala bendraturčiams neatsiras, atidalijimas nesukels piniginės kompensacijos mokėjimo būtinybės. Atsakovo argumentą, jog bus atidalyta tik dalis turto, teismas atmetė, nes 420 kv. m žemės sklypo dalis yra atskira turto dalis ir ši dalis atidalijama visa šios dalies neskaidant. Pažymėjo, kad tai, jog ieškovė kitoje to paties žemės sklypo dalyje turi kitą bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu naudojamą žemės sklypo dalį (96 kv. m), kuri ribojasi su kitų bendraturčių turtu, nesudaro pagrindo neatidalyti tą nuosavybės dalį, kurią galima atidalyti natūra, nepažiedžiant kitų bendraturčių interesų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2013-07-01 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su daliniu atidalijimu. Teigia, jog ieškovei priklauso sklypo dalys, pažymėtos indeksais S1 ir S2, kurios nėra sujungtos. Mano, kad prašyti atidalyti galima tik iš visos bendrosios dalinės nuosavybės, o ne iš dalies. Ieškovė neprašė atidalyti pastatų nuosavybės, žemės po pastatais nuosavybės, taip pat neprašė atidalyti bendro naudojimo sklypo dalies, pažymėtos indeksu B. Teigia, jog teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl sklypo dalies, pažymėtu indeksu S1, nenurodė motyvų, kodėl šis reikalavimas atmestas. Taip pat teigia, jog teismas visiškai nepagrįstai nesiaiškino ir neanalizavo atidalijimo priežasčių. Mano, jog vien tai, kad ieškovė pateikė ieškinį, nesudaro pagrindo manyti, jog yra pagrindas atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teigia, jog turto dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės sukelią chaosą tarp bendraturčių, suvaržo kitų bendraturčių teises. Teigia, jog šiuo atveju apeliantui atsiranda pareiga gauti ieškovės sutikimą dėl statinio, esančio greta V2 ir S2 sklypų ribos, ir mano, kad ieškovės siekis atidalijus dalis išspręsti savo problemas dėl nelegalių statinių negali būti iškeltas aukščiau už kitų bendraturčių interesus.

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia ir tuo, jog neįmanoma atidalyti sklypo, neatidalijus žemės sklypo dalių po statiniais. Teigia, jog šiuo atveju atidalytas sklypas ribojasi su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomais statiniais MG ir MN ir tai sukuria situaciją, kuomet prie statinio yra suformuoti du sklypai. Pažymėjo, kad reikalavimas prie statinio suformuoti tik vieną sklypą, reikalingą statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog apelianto motyvai, jog negalima atidalyti tik dalies nuosavybės teise turimo turto iš bendrosios nuosavybės, neparemti jokia materialinės teisės norma. Apeliantas visiškai nepagrįstai siekia apriboti teisę ieškovei disponuoti asmenine nuosavybe. Teigia, jog ieškovei jos žemės sklype įsiterpusi statinio dalis nuosavybės teise jai nepriklauso, todėl žemės sklypo dalių po statiniais atidalijimo klausimas ieškovei nėra aktualus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 2501-0010-0129, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei S. S., F. V. ir M. B. (b. l. 7–9). Bendraturčiai pagal bendraturčių gyvenamojo pastato valdymo dalis pasidalijo sklypą (b. l. 13–14). Ieškovė naudojasi sklypo dalimis, pažymėtomis, indeksais S1 ir S2. Atsakovas F. V. – V1 ir V2. Ant sklypų, pažymėtų indeksais V2 ir S2, stovi statinys, pažymėtas indeksu MN.

Pirmosios instancijos teismas iš bendrosios nuosavybės atidalijo ieškovei S. S. 420 kv. m žemės sklypo dalį, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu S2. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.80 str. 1 d. nustato galimybę iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyti bendraturčiui tenkančią dalį. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų, t. y. atidalytas žemės sklypas turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės įstatymo 40 straipsnyje yra nurodyti atvejai, kada rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Šiuo atveju, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., atidalijus sklypą, privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu būdu bus suformuotas ar pertvarkytas atidalytas žemės sklypas, ar apskritai šiuo atveju gali būti formuojamas atskiras sklypas, kiurio plotas yra 420 kv. m. bei ar jis atitiks Žemės įstatyme numatytas tokio sklypo ribas ir pan. (ŽĮ 40 str. 1 d. 4 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ant ieškovei priklausančios sklypo dalies, kurią pirmosios instancijos teismas atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės, stovi statinio, pažymėto indeksu MN, dalis. Pastatas, kaip nurodė ieškovė, jai nepriklauso. Teismų praktikoje nurodoma, kad atidalijimas negali pasunktini ar suvaržyti kitų bendraturčių teisių. Teismas privalo ginčą išspręsti taip, kad ateityje būtų išvengta konfliktinių situacijų, t. y. teismas privalo atsižvelgti į visų bendraturčių interesus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių dėl sklypo dalies, esančios po statiniais, kurie nepriklauso ieškovei, atidalijimo. Taip pat nesiaiškino, ar, atidalijus sklypo dalį, priklausančią ieškovei, nebus pažeisti statinio, kurio dalis įeina į ieškovei priklausančią sklypo dalį, savininko interesai. Nesiaiškinta, kokiu būdu statinio, pažymėto indeksu MN, savininkas galės naudotis savo turto, stovinčio ant ieškovei priklausančios žemės, dalimi.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iki galo neišsiaiškino visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus anksčiau nurodytų pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jų pagrįstumas gali būti vertinamas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjai Alona RomanovienėAlmantas Padvelskis