- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- 1S-203-468/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- Ž. L.
išnagrinėjusi nuteistojo Ž. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ž. L. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, Ž. L. paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. gegužės 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir Ž. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką tęsti mokslą, nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2017 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir Ž. L. pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2. Ž. L. paskirtos subendrintos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. rugpjūčio 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. lapkričio 7 d., 1/3 bausmės atliko 2019 m. sausio 7 d. Neatliktos bausmės dalis - 7 mėnesiai 3 dienos.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 59-66, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarė taikyti nuteistajam Ž. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siūlant teismui nustatyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemones: iki 2019 m. lapkričio 7 d. neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigoje dienos.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 59-66, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis Ž. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį, patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 59-66 ir paleisti jį lygtinai.
6. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Pabrėžia, kad skundžiamoje nutartyje padaryta klaida, nurodant datą (vietoje 2019 metų nurodyti 2018 metai), kas, nuteistojo manymu, įrodo teisėjos priešiškumą nuteistiesiems. Pažymi, kad žmogui privalu suteikti šansą pasitaisyti, tuo tarpu, skundžiamą nutartį priėmusio teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti tik visiškai atlikus laisvės atėmimo bausmę.
7. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių bei kelti prielaidas dėl jo elgesio laisvėje, tačiau tai nereiškia, kad pastarojo teigiamas elgesys bausmės atlikimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Tokiu būdu, BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatos tampa deklaratyviomis. Skunde akcentuojama ir tai, kad teismas sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo grindžia ne pataisymo tikslu, prioritetu laikydamas nubaudimo tikslą. Nebuvo įvertintos aplinkybės, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nei karto nepažeidė režimo reikalavimų, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nurodo esant nesuprantama, kuo vadovaujantis padaryta išvada, kad nuteistasis nesugebės vykdyti įsipareigojimo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nedarys nusikalstamų veikų, bei kuo vadovaujantis skundžiamą nutartį priėmusi teisėja atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.
8. Skunde pažymima, kad tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo klausimą, nėra esminiai faktoriai. Pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų įgyvendinimo rezultatais.
9. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. gegužės 20 d. gautas nuteistojo prašymas prie nagrinėjamo skundo bylos prijungti prokuratūros pateiktą pažymą dėl prašymo suteikti leidimą dirbti tam tikrą darbą bausmės atlikimo metu, kuri gali turėti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. L. skundas atmetamas.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. L. yra išsamiai motyvuota, pagrįsta objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, priešingai skundo teiginiams, nei vienam iš jų nesuteikiant pernelyg didelės reikšmės, vertinant visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl pripažįstama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidą, nurodydamas skundžiamos nutarties priėmimo datą, nesuponuoja išvados dėl jos nepagrįstumo ir, juo labiau, negali būti vertinama kaip nutartį priėmusios teisėjos priešiškumas nuteistiesiems.
12. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Iš BVK 157 straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad nuteistasis Ž. L. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Tai yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, juos nustatė bei įvertino ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Vis dėlto, vien šių formaliųjų pagrindų nustatymo fakto nepakanka, siekiant taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Iš paminėtos BVK normos seka, jog viena esminių lygtinio paleidimo sąlygų – tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo manymui, jog, paleistas lygtinai, asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Su tokia pozicija sutinka ir aukštesnysis teismas.
14. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 74 balais. Statiniai veiksniai, kurių nėra galimybės sumažinti, sudaro 35 balus, o dinaminiai veiksniai (yra galimybė mažinti) – 39 balus. Nuteistasis Komisijai dėl lygtinio paleidimo klausimo svarstymo pristatytas pirmąjį kartą, todėl tokiu atveju svarbu įvertinti, ar nuteistasis deda pakankamai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
15. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad bausmę nuteistasis, kaip minėta, atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad režimo reikalavimų nepažeidė ir nebuvo baustas, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 8 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 28-159 Ž. L. nubaustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. dėl to, kad gyvenamojo korpuso laiptinėje, pamatęs ateinančius pareigūnus, pradėjo garsiai švilpti, taip įspėdamas kitus nuteistuosius, taip pat nuteistasis matomoje vietoje ant drabužių neturėjo pataisos įstaigos administracijos išduotos kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu bei pavarde. Nuteistajam skirta nuobauda - uždraudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (asmens bylos 43 lapas). Teismui pateiktos asmens bylos duomenimis, ši nuobauda apskųsta ir panaikinta nebuvo. Nors nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė tik vieną kartą ir toks pažeidimas nėra vertinamas kaip itin šiurkštus, būtina pažymėti, kad Ž. L. per visą buvimo pataisos įstaigoje laiką nei karto nebuvo paskatintas, vangiai dalyvauja elgesio pataisos programose (asmuo dalyvavo tik „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“ bei „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“). Tokios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, rodo, kad asmuo visgi nededa pakankamai pastangų tinkamai atlikti jam paskirtą bausmę, įrodyti, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
16. Negalima sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, prioritetu laikė nubaudimo tikslą, esą jam prikaišiojama praeitis. Ž. L. iki Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nuosprendžio priėmimo buvo teistas keturis kartus. Jam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau abu kartus teismo nustatytų įpareigojimų nuteistasis nesilaikė, dėl ko laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, paskiriant atitinkamas pareigas. Teisėjų kolegijos vertinimu, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Tuo tarpu, Ž. L., kaip matyti iš aptartų duomenų, teismų ne kartą parodyto pasitikėjimo visgi nepateisino, bausmės vykdymo atidėjimo metu buvo išvykęs į užsienio valstybę. Ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai, taip pat netinkamas elgesio modelių pasirinkimas yra kriminogeniniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumu (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-594/2017). Nagrinėjamo klausimo kontekste buvo įvertintos ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad Ž. L. negeba atpažinti savo probleminių sričių, jo mąstymas stokoja lankstumo, jis kartoja tas pačia klaidas, negeba įvertinti ankstesnio patyrimo, iškilusių problemų sprendimui surasti alternatyvių sprendimo būdų. Nuteistasis yra linkęs savo elgesį minimalizuoti, racionalizuoti. Visos šios išvardintos aplinkybės neleidžia daryti tvirtos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės laikytis jam nustatytų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
17. Teigiamai vertintinos nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis Ž. L. mokosi dešimtoje klasėje, atlieka gerbuvio darbus, palaiko socialinius ryšius su mama. Tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nors ir įtvirtintas įstatyme ir nustatyti objektyvūs kriterijai, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai teismui nekyla abejonių dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima.
18. Nuteistasis skundą nagrinėjančiam teismui pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės raštą „Dėl prašymo suteikti leidimą dirbti tam tikrą darbą bausmės atlikimo metu“. Šiame rašte nurodoma, kad prašymas dirbti besargyboje ir dėl paleidimo lygtinai persiunčiamas nagrinėti Vilniaus pataisos namų administracijai, o dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo nurodyta, kad šis yra užbaigtas ir atliekamas susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei kiti baigiamieji veiksmai. Taigi nuteistojo teismui pateiktame prašyme nurodyti teiginiai, esą prokuratūra pažymi, jog galima jį paleisti į laisvę, taikant lygtinį paleidimą ir vykstantis kitas ikiteisminis tyrimas neturi jokios įtakos, yra nepagrįsti. Pažymoje pateikti duomenys esminės reikšmės lygtinio paleidimo taikymo klausimo išsprendimui neturi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,
nutaria:
atmesti nuteistojo Ž. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.