Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Sprendimas nepagrįstas, nes priimtas remiantis ne tuo, jog objektyviai pakuotės atliekos nebuvo sutvarkytos, o tuo, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) (kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu (toliau – ir VRAAD sprendimas) buvo panaikinti UAB „Metrail“ išduoti dokumentai, atsitiktine tvarka susieti su pareiškėjai PTO išduotais patvirtinimais. Teigia, jog mokesčio skaičiavimas grindžiamas patvirtinimu už 2013 m. bei UAB „Metrail“ 2013–2014 m. išduotais įrodančiais dokumentais, kurie su pareiškėja niekaip nesusiję (neatitinka VRAAD sprendimu nurodytų dokumentų numeriai pareiškėjos deklaracijoje lengvatą pagrindžiančių atitinkamų dokumentų numerių). Dėl minėtų aplinkybių vertina, jog Sprendimas priimtas nesant objektyvių įrodymų, kad buvo nesutvarkytos būtent pareiškėjos atliekos. Tai pažeidžia Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatytą reikalavimą dėl individualaus administracinio akto faktinio pagrindimo, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės principą (nes vienodai mokesčio lengvatos sąlygas išpildžiusios įmonės mokesčių tikslais vertinamos skirtingai). Taip pat nurodo, jog Sprendimas pažeidžia VAĮ nustatytą reikalavimą dėl individualaus administracinio akto teisinio pagrindimo, kadangi Sprendimas grindžiamas abstrakčia teisės norma, jog gamintojai ir eksportuotojai turi pareigą mokėti mokestį (PPATĮ 7 str. 3 d.), nenurodant konkrečios nuostatos, kurią pareiškėja pažeidė, nurodyta teisės norma nesudaro pagrindo mokesčiui skaičiuoti. Be to, mano, jog pareiškėja neturėjo pareigos tikslinti deklaracijų, kadangi Deklaracijos pildymo taisyklių 12 punktas nustato mokesčių mokėtojo teisę, bet ne pareigą taisyti mokesčio deklaraciją, o vien pareiškėjos informavimas apie deklaracijos trūkumus yra tik mokesčių administratoriaus pasiūlymas patikslinti deklaraciją, kuris, remiantis teismų praktika, gali būti pagrindas mokestiniam patikrinimui, bet ne mokesčio apskaičiavimui.

Teigia, jog VRAAD sprendimas, kuriuo grindžiamas Sprendimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas VRAAD neturint įstatymais nustatytos kompetencijos priimti tokio pobūdžio sprendimą. Paaiškina, jog įstatymai nenumatė galimybės panaikinti organizacijos, organizuojančios atliekų tvarkymą, išrašytus patvirtinimus. Teigia, jog VRAAD sprendimas priimtas pažeidžiant principą lex retro non agit, kadangi tik nuo 2017 m. vasario 15 d. Dokumentų apraše atsirado nuostata, numatanti galimybę RAAD panaikinti patvirtinimus.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi (toliau – ir 2022 m. LVAT nutartis) administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 įvertino VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat nurodo, jog minėta nutartimi LVAT nurodė, kad tokiose bylose kaip nagrinėjama byla turi būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ar importuotojams taikymo proporcingumo; tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą turi būti analizuojama visa turima informacija, bei vertinama, ar gamintojai ar importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas.

Nurodo, jog Sprendimu pareiškėjai nepagrįstai perkeliamos valstybės klaidos ir neveikimo pasekmės, kas prieštarauja Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktikai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir EŽTK) nuostatoms. Teigia, jog pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti, kad atliekos tvarkomos tinkamai, sudariusi sutartį dėl atliekų tvarkymo organizavimo su į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyta įmone, kompetentingos institucijos nagrinėjamu atveju tinkamai nevykdė už atliekų tvarkymą atsakingų asmenų (BUAB „Metrail“) kontrolės, atsakomybė perkeliama gamintojams ir importuotojams, kurie objektyviai neturėjo pareigos, teisės ir galimybės patikrinti ar kontroliuoti atliekų tvarkytojo. Teigia, jog gamintojai ir importuotojai Lietuvoje atliekų tvarkyme gali dalyvauti tik kolektyviai – steigdami gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami vykdyti jiems nustatytas pareigas arba organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti jiems nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais (PPATĮ 7 str. 5 d. 2 p.). Mano, jog Lietuva ginčo laikotarpiu buvo pasirinkusi 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – ir Direktyva) 15 str. 1 d. numatytą mechanizmą (gamintojas savo atsakomybe gali dalintis arba ją deleguoti apdorojimo grandinėms dalyviams), tačiau neužtikrino jo efektyvaus įgyvendinimo, kadangi valstybės institucijos neužtikrino atliekų tvarkytojų kontrolės. Teigia, jog, remiantis EŽTT praktika, turėtų būti pripažinta, kad pareiškėjai negali būti taikoma atsakomybė už trečiųjų asmenų, tarp jų ir valstybės institucijų, neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

Teigia, jog iš esmės analogiškoje administracinėje byloje Nr. eI-1468-484/2019 dar neįsiteisėjusiu sprendimu teismas pripažino, kad gamintojui ar importuotojui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas nepagrįstai, pareiškėjos mokestinės lengvatos paneigimas po keleto metų nesiderina su pareiškėjos teisėtų lūkesčių principu, neužtikrina teisinio tikrumo ir yra socialiai neteisingas.

Teigia, jog remiantis ABTĮ 57 str. 1 d., visuotinai žinomas faktas, kad metalinė pakuotė (įskaitant ir gamintojų ir/ ar importuotojų išleista į rinką) nesimėto aplinkoje, todėl laikytina, jog pareiškėjos 2013–2015 m. į rinką išleista metalinė pakuotė yra faktiškai sutvarkyta.

Teigia, jog pagal savo pobūdį ir sukeliamas pasekmes pareiškėjai apskaičiuotas mokesčio dydis yra laikytinas sankcija (nes mokesčio dydis yra dešimtimis kartų didesnis nei faktiniai pakuočių atliekų sutvarkymo kaštai, o pareiškėja jau yra vieną kartą finansavusi atliekų, už kurias reikia sumokėti mokestį, sutvarkymą), kuri negali būti taikoma nesant pareiškėjos kaltės, o pripažinus priešingai, apskaičiuotas mokesčio dydis laikytinas neproporcingu ir privalo būti iš esmės sumažintinas, vadovaujantis aktualiausia LVAT praktika (administracinėje byloje Nr.eA-143-492/2022 mažinant mokestį už aplinkos teršimą buvo įvertinta, kad valstybės institucijos laiku nenustatė pažeidimo, laiku pareiškėjo neinformavo, todėl vertino, kad ši aplinkybė, be kita ko, taip pat sudaro pagrindą mažinti pareiškėjai paskirtą sankciją) bei atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja: 1) savo kaltais veiksmais ar neveikimu nepadarė pažeidimo ir neturėjo priemonių kontroliuoti atliekų tvarkytojų; 2) neturėjo teisės savarankiškai tvarkyti atliekas ar pasirinkti asmenis, kurie jų naudai sutvarkytų reikiamus pakuočių atliekų kiekius; 3) neturėjo teisių ir priemonių kontroliuoti atitinkamų pakuočių atliekų tvarkytojų veiklą, o atliekų tvarkytojų veiklos kontrolę privalo vykdyti valstybės institucijos atliekų tvarkytojų įsirašymo į Atliekų tvarkytojų sąrašą metu, išduodant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus bei vykdant veiklą; 4) privalo pasikliauti licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis, o pastarosios – atliekų tvarkytojais, kuriuos valstybės institucijos įtraukia į Atliekų tvarkytojų sąrašus.

Dėl pareiškėjos argumento, kad elgėsi sąžiningai, rūpestingai bei įvykdė visus su mokesčio lengvatos taikymus susijusius reikalavimus, teigia, jog pareiškėja nepatikslino mokesčio deklaracijų ir nesumokėjus mokesčio iki 2018 m. balandžio 20 d., nors buvo informuota apie šią pareigą 2017 m. gruodžio 19 d. raštu.

Teigia, jog pareiškėja skundžia sprendimo teisėtumą, kuris patvirtintas VRAAD sprendimu, bet ne skundžiamu Sprendimu, todėl šie argumentai šioje byloje nenagrinėtini. Nurodo, jog VRAAD sprendimas, kuriuo grindžiamas Sprendimas, yra apskųstas kitoje administracinėje byloje, kuri dar nėra išnagrinėta.

Dėl pareiškėjos argumento, kad Sprendime nurodytos teisės normos nesudaro teisinio pagrindo mokesčio skaičiavimui ir pareiškėja neturėjo pagrindo tikslinti deklaracijų, nurodo, jog sprendimas priimtas vadovaujantis galiojusiomis ir galiojančiomis teisės normomis (Kontrolės aprašo 9 p., MAĮ 132 str. 2 d. 1 p., Apskaičiavimo aprašo 7 p., ATĮ 32, 3421 str. 2 d. ir PPATĮ 7 str. 7 d.).

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad nėra įrodyta, jog panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai atsitiktiniu būdu susieti su pareiškėjai išduotais patvirtinimais, nėra aiškus Sprendimo faktinis pagrindas, pažeistas mokesčių mokėtojų lygybės principas. Argumentai vertintini kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad PTO patikrinimui nepateikė popierinių dokumentų, nurodydama, jog informacija yra registruota Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje (toliau – ir IS), be to, visi dokumentai išrašomi elektroniniu būdu (naudojantis IS), taigi IS duomenys laikytini pagrindiniais, o popieriniai dokumentai netinkami, kadangi neatitinka IS duomenų.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 įvertino VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nurodo, jog nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad LVAT panaikino VRAAD sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu ir VRAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų, nutartyje išvardintų įrodančių dokumentų pagrindu. Nurodo, jog atsižvelgiant į minėtos nutarties 129.1 ir 129.2 punktus, mokesčio perskaičiavimas atliekamas už 2013, 2014 metus ir pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 89 150 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus. Teismo prašo skundžiamu Sprendimu patvirtintą 135 255,52 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą sumažinti iki 89 150 Eur.

2018 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktu Nr. V-6 (toliau – ir Patikrinimo aktas) įforminti pareiškėjos planinio teminio mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimo už 2013-2015 m. rezultatai. Pareiškėjos planinis patikrinimas atliktas dėl 2013–2015 m. mokestinių laikotarpių, siekiant įvertinti pateiktose mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijose (forma FR0524) duomenis, VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažinus negaliojančiais pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (dėl 17,915 t metalinės pakuotės kiekio sutvarkymo 2013 m.; dėl 27,994 t metalinės pakuotės kiekio sutvarkymo 2014 m.; dėl 31,142 t metalinės pakuotės kiekio sutvarkymo 2015 m.). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, ją grįsdama PTO išduotais dokumentais apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, mokesčio nemokėjo. Nustatyta, kad VRAAD sprendimu panaikinti PTO pareiškėjai išrašyti patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais, todėl pareiškėja turėjo pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą metalinės pakuotės kiekį 2013–2015 m. laikotarpiais, patikslindama deklaracijas, tačiau iki 2018 m. balandžio 20 d. deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į VRAAD sprendimu panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, nustatant, kad pareiškėja 2013, 2014 ir 2015 m. neįvykdė (0 proc.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduoties (54 proc.). Nurodo, jog neįvykdžius užduoties privaloma mokėti mokestį, kaip numatyta PPATĮ 7 str. 3 d. ir Kontrolės aprašo 17 p. Atsižvelgiant į tai, Apskaičiavimo aprašo 7 punkto nustatyta tvarka apskaičiuota už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti 135 255,52 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma.

2018 m. rugsėjo 28 d. Departamentas priėmė sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 99 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą bei informavo pareiškėją apie apskaičiuotus mokesčius ir nustatytą mokestinę prievolę už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog VRAAD pripažino negaliojančiais PTO pareiškėjai išduotus pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (dėl 17,915 t metalinės pakuotės kiekio sutvarkymo 2013 m.; dėl 27,994 t metalinės pakuotės kiekio sutvarkymo 2014 m.; dėl 31,142 t metalinės pakuotės kiekio sutvarkymo 2015 m.). Pareiškėjos mokestinė prievolė grindžiama PPATĮ 7 str. 3 d., MUATĮ 5 str. 6 d. nuostatomis. Nurodoma, kad pareiškėja apie mokestinę prievolę informuota, nurodant patikslinti deklaracijas ir sumokėti mokestį iki 2018 m. balandžio 20 d. Pažymima, jog, atsižvelgiant į panaikintus patvirtinimus, atliktas faktinio į vidaus rinką išleistų pakuočių atliekų kiekių perskaičiavimas (0 t perdirbtų ar panaudotų pakuotės atliekų) konstatuojant 0 proc. Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą. Nustatyta, jog pareiškėja nurodytu terminu deklaracijų nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Remiantis MUATĮ 6 str. 9 d., Apskaičiavimo aprašo 7 p., pareiškėjai priskaičiuota už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti 135 255,52 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma.

2018 m. spalio 9 d. pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT).

LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nusprendė:

1) panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5);

2) panaikinti VRAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu (kaip išvardyta Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1 su šio procesinio sprendimo 120 punkte nurodytais patikslinimais);

3) pakeisti VRAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio, t. y. patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-4951 pripažįstamas išrašytu neteisėtai ir panaikinamas už 31,032 t, o patvirtinimas Nr. 1615VI0001-5513-9012 – už 21,005 t;

4) likusią VRAAD sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kaip matyti, 2022 m. LVAT nutartimi panaikinta VRAAD 2017 m. PTO atžvilgiu priimto sprendimo dalis dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 5), tarp jų ir pareiškėjai PTO išrašytas patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-8728, išduotas dokumento Nr. 1414KA0001-3273-5513 pagrindu, dėl 27,994 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo 2014 m. Taip pat 2022 m. LVAT nutartimi panaikinta VRAAD 2017 m. PTO atžvilgiu priimto sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, išrašytuose UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu (kaip nurodyta Departamento 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priede Nr. 1), tarp jų ir pareiškėjai PTO išrašytas patvirtinimas Nr. 1314VI0040-5513-8728, išduotas dokumento Nr. 1314VI0016-4994-5513 pagrindu, dėl 17,915 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo 2013 m. Iš 2022 m. LVAT nutarties matyti, jog VRAAD sprendimas dalyje dėl PTO pareiškėjai išrašyto patvirtinimo Nr. 1514VI0001-5513-8728, išduoto dokumento Nr. 1514VI0008-4994- 5513 pagrindu, dėl 31,142 t metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo 2015 m., palikta nepakeista.

2023 m. kovo 9 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius parengė išvadą Nr. BDR-894 dėl pareiškėjai Sprendimu paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (toliau – ir Išvada), kurioje, vadovaujantis 2022 m. LVAT nutartimi, atliktas Sprendimu pareiškėjai paskaičiuotos 135 255,52 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013– 2015 m. mokestinius laikotarpius – 89 150 Eur (33 038 Eur už 2013 m., 0 Eur už 2014 m., 56 112 Eur už 2015 m.).

2023 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėja UAB „EKO tarnyba“, j. a. k. 300928728, pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja UAB „Ecso“, j. a. k. 302446374.

Pareiškėja iš esmės teigia, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Sprendimu jai skirta sankcija, nesant pareiškėjos kaltės, pareiškėjai vykdžius visas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas (pakuočių atliekų tvarkymo klausimų sprendimą perleido PTO ir už pakuočių atliekų tvarkymą apmokėjo).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – ir Apskaičiavimo aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.).

Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

PPATĮ 7 str. 3 d. nustato, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-35956 (toliau – Dokumentų aprašas) 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).