Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo G. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnį 30 parų administraciniu areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu G. G. nubaustas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnyje, padarymą. Iš apelianto G. G. apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jo kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnį, nėra. G. G. apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas G. G. prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą.

Pagal ATPK 50 straipsnį smulkaus svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra BK 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Kaip matyti iš ATPK 50 straipsnio sankcijos, joje įstatymų leidėjas įtvirtina dvi alternatyvias administracines nuobaudas – baudą arba administracinį areštą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, apylinkės teismas atsižvelgė į nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 straipsnis), į G. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip atsižvelgė į tai, kad G. G., būdamas jauno amžiaus, administracine tvarka anksčiau baustas net 15 kartų, ir iš jų net 13 kartų už analogiškų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 straipsnyje, padarymą (b. l. 9–17). Pažymėtina, kad paskirtų baudų apeliantas nesumokėjo. G. G. elgesiui jokio poveikio neturėjo ir ne kartą paskirtos griežčiausios – arešto nuobaudos, išvadų iš ankstesnių nuobaudų paskyrimo jis nepadarė, savo elgesio kritiškai nevertino, ir kaip matyti, net griežčiausios nuobaudos paskyrimas jo nesulaiko nuo naujų administracinių teisės pažeidimų darymo. Šios aplinkybės pagrįstai suponuoja, kad toks elgesys yra būdingas apeliantui, analogiškus pažeidimus jis daro neatsitiktinai, o nuolat ir sistemingai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas G. G. už padarytus administracinius teisės pažeidimus pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą (ATPK 29 straipsnis), ir nustatant maksimalų jo dydį.

Apelianto nuomone, tam, kad būtų pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, užtenka deklaratyviai nurodyti, kad savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, nors ir esant byloje surinktiems neginčytiniems įrodymams, patvirtinantiems jo kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu. Iš bylos duomenų matyti, kad G. G. padarytas turto pagrobimas buvo užfiksuotas vaizdo kameromis. G. G. parduotuvės darbuotojų buvo žinomas kaip vagis iš parduotuvių. G. G. paaiškinime nurodė, kad padarytą pažeidimą pripažįsta (b. l. 3), tačiau kad jis dėl padaryto pažeidimo gailėtųsi, tokių duomenų byloje nėra. Tokiu būdu, apelianto prisipažinimą padarius administracinį teisės pažeidimą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda G. G. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.