- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- e2-696-1048/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06888-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- UAB „Globalita“
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Vadimas Toločkas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V., atstovaujamo advokatės Dianos Višinskienės, ieškinį atsakovui UAB „Globalita“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2022-11-08 priimtas ieškovo ieškinys, kuriuo pareiškė reikalavimą atmesi atsakovo UAB „Globalita“ reikalavimą dėl 5000 Eur žalos priteisimo iš ieškovo; priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas 2021-12-20 neterminuotos darbo sutarties Nr. 1489G pagrindu įsidarbino UAB „Globalita“ (toliau - darbdavys), I kategorijos izoliuotojo skardininko pareigose. Darbo sutartyje darbo pradžia buvo nurodyta 2022-01-10. Vadovaujantis darbdavio 2022-04-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas nuo 2022-04-22 dirbo užsienio komandiruotėje Švedijoje, tikslas - projekto vykdymas pagal sutartį su rangovu (duomenys neskelbtini). 2022-05-30 Rangovo darbuotojai atliko UAB „Globalita“ darbuotojų blaivumo patikrinimą, t. y. buvo patikrintas ieškovo blaivumas ir alkotesteriu nustatyta, kad jo iškvepiamame ore yra 0,65 proc. alkoholio koncentracija. Darbuotojas nedelsiant buvo nušalintas nuo darbo darbdavio sprendimu. Su nušalinimo aktu supažindintas pasirašytinai ir su juo sutiko. Ieškovas 2022-05-30 pateikė paaiškinimą raštu, kur pripažino neblaivumą darbo metu darbo vietoje. Nuo 2022-05-31 iki 2022-06-09 ieškovas atliko darbo funkcijas kitame objekte, tačiau nesutiko 2022-06-10 persikelti dirbti į kitą miestą Švedijoje (Skelleftea), dėl ko 2022-06-11 buvo pripažinta pravaikšta, o 2022-06-12 ieškovas darbdavio sąskaita grįžo į Lietuvą, 2022-06-14 darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. 2022-09-05 darbdavys kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau - DGK), prašydamas priteisti iš ieškovo 5 000 Eur dydžio turtinę žalą. Prašyme nurodoma, kad darbdavį ir rangovą siejo 2021-09-10 subrangos sutartis, pagal kurią darbdavys įsipareigojo teikti darbuotojus rangovo vykdomiems darbams, o pagal sutarties 26, 27 punktus darbdavys įsipareigojo kompensuoti rangovui 5000 Eur baudą už kiekvieną darbdavio darbuotoją, kuris atvyks į darbą apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad esant tokiam pažeidimui, rangovas turi teisę nedelsiant pašalinti tokį darbuotoją iš projekto. Darbdavys 2022-06-13 iš rangovo gavo pretenziją dėl 5 000 Eur nuskaitymo iš būsimo mokėjimo už atliktus darbus, dėl ko 2022-06-30 rangovas darbdaviui išrašė sąskaitą faktūrą 38 401,60 Eur sumai (kurioje buvo išminusuota 5 000 Eur bauda). Ieškovas pažymėjo, kad subrangos sutarties 26, 27 punktų nuostatos darbuotojui nebuvo žinomos darbo sutarties galiojimo metu, apie 5000 Eur atsakovui taikytą baudą ieškovas sužinojo tik po darbo sutarties nutraukimo, gavęs pretenziją iš darbdavio. DGK 2022-10-04 priėmė sprendimą Nr. DGKS-4531 darbo byloje Nr. APS-108-16583/2022, kuriuo UAB „Globalita“ prašymą tenkino visiškai ir nusprendė išieškoti iš ieškovo 5000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu, dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas buvusio darbuotojo atsakomybės sąlygas. Ieškovas mano, jog neegzistuoja viena iš būtinųjų materialinės atsakomybės taikymo sąlygų - darbuotojo kaltė, t. y. ieškovas, nors pasirodė darbo vietoje neblaivus, tačiau nežinojo, kad toks jo elgesys gali sukelti ne tik nušalinimą nuo darbo (t. y. asmenines pasekmes darbuotojui negaunant darbo užmokesčio už neteisėtą elgesį - pasirodymą neblaiviam darbo vietoje arba netgi darbo sutarties nutraukimą), tačiau ir sankcijas jo darbdaviui, juo labiau nežinojo, kad tų sankcijų apimtis - 5 000 Eur dydžio bauda, kurią nusprendė taikyti rangovas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas aplinkybę, jog ieškovas žinojo apie galimą baudos skyrimą grindžia darbo sutarties 6.2 punktu, kuris patvirtina, jog ieškovas susipažinęs su Elgesio kodeksu, kuriame numatyta galimybė darbuotojui už alkoholio vartojimą skirti baudą nuo 2000 iki 5000 Eur. Tačiau ieškovas nurodo, jog su Etikos kodeksu nebuvo supažindintas, jo turinio nežinojo iki šio darbo ginčo nagrinėjimo DGK. Darbo sutarties tekstą rengė atsakovas, o ieškovas neturėjo jokių galimybių koreguoti jo turinio. Faktas, kad darbo sutartyje įtraukta 6.2. punkto nuostata, nereiškia, kad ieškovui iš tiesų buvo pateiktas susipažinimui Etikos kodeksas, kurį jis galėjo perskaityti ir įsigilinti į jo turinį. Be to, Etikos kodekso 13 psl. numatyta sankcija neatitinka ginčo santykio aplinkybių. Darbdavys į DGK kreipėsi dėl to, kad reikalavo atlyginti paties darbdavio jau patirtus nuostolius, kai darbdaviui buvo taikyta sutartinė civilinė atsakomybė, numatyta darbdavio ir rangovo pasirašytoje subrangos sutartyje. Taigi, akivaizdu, kad ieškovui nebuvo žinomos rangos sutarties sąlygos bei jose numatyta sutartinė civilinė atsakomybė. Jei atsakovas įrodytų, kad ieškovas prieš atlikdamas neteisėtus veiksmus (pasirodydamas neblaivus darbo vietoje), žinojo, kad dėl šios priežasties jo darbdavys privalės sumokėti 5000 Eur dydžio baudą rangovui, tik tokiu atveju ieškovo veiksmai galėtų būti pripažįstami tyčiniu neteisėtu veikimu, kuris priežastiniu ryšiu susijęs su darbdaviui taikyta sutartine civiline atsakomybe. Pažymėjo, kad ieškovas alkoholį vartojo savaitgalį ir nesitikėjo, kad ryte jo iškvėptame ore dar bus nustatyta alkoholio koncentracija. Jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, ieškovas būdamas neblaivus nesukėlė rangovui jokios žalos, dėl ko mano, kad, jeigu teismas nuspręstų taikyti ieškovui materialinę atsakomybę, tai ji turėtų būti mažinama. Darbdavys tinkamai nesupažindino su gresiančiomis neblaivumo pasekmėmis; darbdavys nepaskyrė jokio atsakingo darbuotojo, kuris komandiruotės metu patikrintų kitų darbuotojų blaivumą prieš jiems patenkant į darbo vietą, nes jeigu darbdavys šiuo aspektu būtų buvęs pakankamai atidus ir rūpestingas, 5000 Eur dydžio sankcijos iš rangovo būtų galėjęs išvengti, nes pats darbdavys būtų sukontroliavęs, jog neblaivus asmuo nebūtų pasirodęs darbo vietoje. Be to, ieškovo turtinė padėtis yra tokia, kad 5000 Eur yra labai ženkli priteistina suma, todėl ji turėtų būti sumažinta.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo priteisti iš ieškovo 5000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „Globalita“ naudai; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepažymėjo, jog iškart po savo atleidimo iš darbo 2022-06-14 jis 2022-06-17 kreipėsi į DGK su prašymu išieškoti jo naudai iš atsakovo darbo užmokestį, dienpinigius, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir kt., iš viso bendrai 5000 Eur sumai, bet 2022-07-14 atsisakė savo reikalavimų. Būdamas tinkamai supažindintas dėl savo atleidimo priežasčių bei žalos padarymo atsakovui fakto bei dydžio, ieškovas 2022-06-17 kreipdamasis į DGK dėl darbo užmokesčio priteisimo neginčijo nei savo atleidimo, nei žalos padarymo fakto bei dydžio, tuo patvirtindamas, kad sutinka tiek dėl savo kaltės dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, tiek ir dėl žalos nustatymo ir dydžio. Be to, nagrinėjant atsakovės prašymą DGK ieškovas nepateikė nei atsiliepimo, nei prieštaravimo dėl to, kad jis neva nežinojo ir nebuvo supažindintas su Etikos kodeksu ir nežinojo apie jam gresiančią atsakomybę pasirodžius darbo vietoje apsvaigusiam. DGK sprendime nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu A. V. savo kaltę dėl atvykimo į darbą neblaiviame stovyje pripažino, bet nesutiko su baudos dydžiu, t. y. nurodė, kad sutiktų sumokėti 1000 Eur baudą. Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo kaltės formos ir jos rūšies vien darbuotojo pasirodymas neblaiviu darbo metu darbo vietoje yra pakankamas materialinei atsakomybei atsirasti. Turėdamas savo darbo sutarties egzempliorių, ieškovas turėjo pakankamai laiko susipažinti su prisiimtais pagal darbo sutartį įsipareigojimais, apie žalos padarymą ieškovas sužinojo atleidimo metu, detali informacija jam buvo pateikta atsiliepimuose į jo paties prašymą dėl darbo užmokesčio priteisimo ir atsakovo prašymą dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad Etikos kodeksas yra patalpintas į UAB „Globalita“ interneto svetainę ir yra lengvai prieinamas tiek esamiems, tiek ir potencialiems darbuotojams bei klientams, o VDI, kuri atlieka darbo rinkos nuolatinę priežiūrą, nepateikia jokių kitų rekomendacijų dėl darbuotojų tinkamo informavimo. Savo supažindinimo su visais reikalavimais faktą ieškovas patvirtino pasirašydamas darbo sutartį ir atsakovo žurnale. Darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją – tokia darbdavio teisė išplaukia iš CK 6.280 straipsnio 1 dalies, kuri bendriausia prasme reguliuoja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę. DK 154 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo. Etikos kodekse nurodytos baudos nuo 2000 iki 5000 Eur nenurodo ribų, kurių rėmuose darbdavys nustato konkretų baudos dydį, bet nurodo baudos dydžius, kurie yra taikomi skirtingose šalyse ir įmonėse, kuriose tenka dirbti darbuotojams. Iš Rangos sutarties aiškiai matosi, kad baudos dydis priklauso nuo nusižengimo lygio ir pavojaus tiek paties darbuotojo sveikatai ir gyvybei, tiek ir kitiems šalia jo esantiems asmenims (Sutarties 26, 27 str.). Be to, mano, jog ieškovas turi pakankamai lėšų atlyginti 5000 Eur sumą.
Teismo posėdžio metu ieškovas A. V. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis pirmą kartą UAB „Globalita“ įdarbintas buvo 2021-02-26, antrą kartą - 2021 metų gruodžio mėnesį, izoliuotojo skardininko pareigoms. Pirmą kartą nutraukė darbo sutartį, nes nepatiko įmonė. Antrą kartą įsidarbino, nes galvojo, gal pagerėjo situacija įmonėje. Įdarbinimo metu paduoda didžiausią krūvą dokumentų ir valandą laiko (jei ne daugiau), vien parašus dedi. Jis pasirašė darbo sutartį, visos krūvos neįmanoma perskaityti. Čia vienintelė įmonė, kur daugiausia dokumentų, tiek nebuvo matęs. Naujos darbo sutarties neskaitė, nes turėjo seną sutartį, jam naujos nereikėjo. Pirmą darbo sutartį perskaitė, ją turi namuose. Antrą sutartį pasirašydamas darė viską pagal pirmą sutartį, nes pasitikėjo. Viską pasirašinėjo valandą ar pusantros. Skaudėjo ranką nuo parašų dėjimo. Pažymėjo, kad jis turėjo galimybę viską skaityti, sąlygos buvo sudarytos. Papildomai laiko susipažinti su visais dokumentais neprašė. Antrą kartą atmintinės negavo. Pirmą kartą pasirašant darbo sutartį gautą atmintinę jis skaitė, su ja susipažino, ją pasirašė, tačiau su kitais dokumentais, ar susipažinęs, negalėjo pasakyti. Tą atmintinę, kurią turėjo jis, ir pateikė byloje, gavo prieš du metus, kai pirmą kartą buvo sudaryta darbo sutartis. Atmintinėje nenurodyta apie baudos dydį, tokią atmintinę jam pateikė vežtis su savimi, tik tokią atmintinę yra pasirašęs. Atsakovo pateiktų atimtinių nepasirašinėjo, ten ne jo parašas. Susipažinęs tik su ta atmintine, kurią jis pateikė pats byloje, su kitomis byloje pateiktomis atmintinėmis nėra susipažinęs, negalėjo pažiūrėti ir pasakyti, ar tai jo parašas, nors jam buvo atsiųstos atsakovo byloje pateiktos atmintinės susipažinimui, bet jų neskaitė. Jam jų skaityti ir nereikėjo, nes jų nepasirašinėjo. Jeigu žinai, kad nepasirašei tokių dokumentų, tai kam skaityti. Pagal advokatei pateiktą atmintinę žinojo, kad gali atleisti iš darbo, bet dėl jokių baudų nežinojo. Etikos kodekso neskaitė, nesusipažinęs. Tik atmintinę skaitė, daugiau jokių kitų dokumentų. Tai paprasčiausiai popieriai ir tiek, žinojo, kad įdarbintas. Nežinojo, kad visi lokaliniai aktai patalpinti įmonės puslapyje, jam neįdomu, neskaito ten, todėl prieš pradedant dirbti ar kitu reikiamu atveju neskaitė nieko tame puslapyje. Pagal antrą darbo sutartį išvažiavo į Švediją, Umėja miestelį, sausio mėnesį. Įmonei pasakė, kad išvažiuos paskutinį kartą. Prieš išvykstant į komandiruotę jokių dokumentų nepasirašė, nes visi dokumentai buvo įteikti gruodžio mėnesį. Iki gegužės mėnesio komandiruotėje jokių dokumentų nepasirašinėjo. Komandiruotės metu važinėjo visus į oro uostą ir kitur, jokių priedų jam nemokėjo. Pagrinde dirbo vairuotoju ir izoliuotoju skardintoju. Atsikėlus ryte jautė lyg kvapą, paprašė baltarusio vairuotojo pavairuoti, nes nebuvo pats tikras, ar galės vairuoti, būtent tą dieną patikrinimas buvo. Galvojo gal neįpūs, bet įpūtė. Pakvietė darbų vadovas ir parvežė namo. Tą dieną nuo darbo buvo nušalintas, visą savaitę sprendė dėl baudos, sakė tu turi dirbti. Iš karto gavo laišką, kad 5000 Eur baudą už tą dalyką ir tą pačią dieną kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Paskui išmokėjo dalį pinigų, palaukus dar dalį išmokėjo, paskui plius minus viską, trūko gal už pargabenimą namo apie 500 Eur. Dėl to atsiėmė prašymą iš darbo ginčų komisijos, nes gavo pinigus. Tada įmonė padavė jį į darbo ginčo komisiją. Jis neturėjo pretenzijų, nes jam pinigus buvo sumokėję. Darbo ginčų komisijoje nagrinėjant bylą dalyvavo, sakė, kad nebuvo susipažinęs su Etikos kodeksu, tuo metu sutiko su bauda, tik nesutiko su jos dydžiu, neturėjo iš ko mokėti. Šiuo metu dirba Lietuvos įmonėje, bet yra komandiruotėje (duomenys neskelbtini), dirba izoliuotoju skardininku. Pajamos per mėnesį išdirbus visą mėnesį apie (duomenys neskelbtini) Eur. Dar nebuvus atleistam iš UAB „Globalita“, pradėjo įdarbinimą toje kitoje įmonėje. Jo išsilavinimas – vidurinis. Dabar dirba tik komandiruotėse, dažniausiai Belgija, Olandija. Į Lietuvą grįžta trumpam, apsistoja pas mamą, nes savo turto neturi. Savo šeimos neturi, bet turi išlaikomą 16 metų sūnų, įmonė išieško iš algos išlaikymą po 200 litų. Savo noru išlaikymo neteikia, su sūnumi nebendrauja. Turi automobilį išsimokėtinai, jo vertė 6700 Eur, moka po 600 Eur kas mėnesį, mokės dar pusantrų metų. Su išperkama nuoma gausis apie 12000 Eur. Galvoja išeiti iš darbo, nes neužtenka pinigų pragyventi.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Diana Višinskienė palaikė ieškovo poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2017 metais priimtas UAB „Globalita“ vidaus teisės aktas – Elgesio kodeksas (kokybės, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir sveikatos politika), skyriuje Darbuotojų sauga ir sveikata 13 puslapyje esančiame poskyryje „Alkoholis“ nurodyta, kad darbuotojui, kuris darbe (biure, projekto vykdymo vietoje Lietuvos ir komandiruotės užsienyje metu, klientų patalpose, vairuojant įmonės transporto priemonę ir t.t.) bus apsvaigęs nuo alkoholio, skiriama 2000-5000 Eur bauda. 2021-09-10 tarp UAB „Globalita“ ir rangovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta subrangos sutartis, kurios 26 punkte nurodyta, kad jei narkotikų/alkoholio testas teigiami ir asmenys yra rangovo darbo vietose, rangovas pasilieka teisę nutraukti sutartį ir skirti subrangovui 5000 Eur baudą už aplaidumą vienam montuotojui. Ieškovo darbo pradžia - 2022-01-10. Darbo sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad darbuotojas patvirtina, kad susipažino su įmonės Kokybės, Aplinkos apsaugos, Darbuotojų saugos ir sveikatos politika ir įsipareigojo šių taisyklių laikytis. Kyla abejonių, kaip susipažinimas vyksta, per kokį laiką ir kaip pavyko asmeniui su tiek dokumentų susipažinti. 2022-05-30 rangovas atliko UAB „Globalita“ darbuotojų patikrinimą, alkotesteriu nustatyta, kad ieškovui 0,65 proc. alkoholio koncentracija. Darbuotojas nedelsiant nušalintas nuo darbo, su nušalinimo aktu supažindintas pasirašytinai ir su juo sutiko. Taip pat 2022-05-30 ieškovas pateikė paaiškinimą, kur pripažino neblaivumą darbo metu, darbo vietoje. Darbuotojas nuo 2022-05-31 iki 2022-06-09 atliko darbo funkcijas kitame objekte. 2022-06-10 ieškovas nesutiko persikelti dirbti į kitą miestą Švedijoje, dėl ko 2022-06-11 buvo pripažinta darbuotojo pravaikšta ir 2022-06-14 darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. 2022-06-30 UAB „Globalita“ išrašė sąskaitą faktūrą rangovui už jam suteiktų darbuotojų paslaugas ir pati UAB „Globalita“ susimažino sąskaitą 5000 Eur, padarydama įrašą „alcoholic incident“. Darbo ginčų komisija 2022-10-04 priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-108-16583/2022, kuriuo nusprendė UAB „Globalita“ prašymą tenkinti ir išieškoti iš ieškovo 5000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju neegzistuoja darbuotojo kaltė. Darbuotojas nors pasirodė darbo vietoje neblaivus, tačiau nežinojo, kad toks jo elgesys gali sukelti ne tik jo nušalinimą nuo darbo ar sutarties nutraukimą, bet ir tai, kad sankcija yra 5000 Eur, kurią taikė rangovas. Ieškovas remiasi Elgesio kodekso nuostatomis, darbdavio teigimu, ieškovas buvo susipažinęs su Elgesio kodeksu, nes tokia nuostata nurodyta darbo sutarties 6.2. punkte. Tačiau ieškovas su minėtu kodeksu nebuvo supažindintas, jo turinio nežinojo iki ginčo nagrinėjimo DGK. Toks kiekis dokumentų, su kuriais turėjo susipažinti, turi būti pateiktas darbuotojui, kadangi jų susipažinimui reikia atitinkamo laiko. Darbdavys kreipėsi į DGK prašydamas atlyginti paties darbdavio patirtus nuostolius pagal subrangos sutartį. Jei darbdavys įrodytų, kad ieškovas prieš pasirodydamas neblaivus darbo vietoje žinojo apie tai, kad jo darbdavys už tai privalės sumokėti 5000 Eur baudą, tokiu atveju jo veiksmai būti pripažinti tyčiniu neteisėtu veikimu. Taip pat egzistuoja DK 152 straipsnio 3 dalies sąlygos sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį. Ieškovo turtinė padėtis sunki. Ieškovas, būdamas neblaivus, nesukėlė rangovui jokios žalos. Asmuo turi būti supažindintas su visais dokumentais, jam turi būti išaiškinta, kad už tam tikrus pažeidimus gali įmonė mokėti baudą. Taigi ieškovas nebuvo supažindintas ir su subrangos sutartimi, nors formaliai žurnale ir galimai pasirašė. Pažymėjo, jog subrangos sutarties 26 punkte aiškiai nurodoma, kad „rangovas pasilieka teisę nutraukti sutartį ir skirti subrangovui 5000 Eur baudą už aplaidumą vienam montuotojui“, nėra alternatyvos ir / ar. Turėjo būti nutraukta ir sutartis. Kyla klausimas, ar bauda iš tikro buvo pervesta rangovui. Iš esmės šiuo atveju yra santykiai tarp rangovo ir subrangovo. Be to, ieškovo pateikta atmintinė akivaizdžiai patvirtina, jog jokių kitokių sankcijų, išskyrus atleidimą, nenumatyta. Vienintelė atmintinė, kurią gavo ieškovas iš UAB „Globalita“ yra ta, kurią pateikė byloje ieškovas. Ieškovas paaiškino, kad nustačius pažeidimą, jo buvo reikalaujama toliau dirbti. Nors pagal atmintinės Alkoholio skilties 2 punktą, darbuotojas turėjo būti nedelsiant atšaukiamas iš komandiruotės ir su juo nutraukiama darbo sutartis. Ieškovas grįžo dirbti į kitą bendrovę, tai rodo, kad jis nepiktnaudžiauja. Kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovė elgiasi sąžiningai, ieškovui leisdama dirbti toliau, kodėl ieškovas nebuvo atšauktas iš komandiruotės, o toliau dirbo. UAB „Globalita“ taiko taisykles, kurių nebuvo atmintinėje. Atsakovė nesąžiningai prašo priteisti baudą. Prašo teismo atkreipti dėmesį į skirtingus ieškovo parašus atmintinėse.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Vadimas Toločko su ieškiniu nesutiko, prašė iš ieškovo atsakovei priteisti 5000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanas. Nurodė, kad 2017 metais buvo priimtas vidaus teisės aktas, kuriame buvo nuspręsta kokybės, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir sveikatos politika, kitaip trumpiau pavadinta - Elgesio kodeksas, kuriame nurodyta, kaip įmone save laiko ir kaip prašo elgtis savo darbuotojų. 13 puslapyje yra aiškiai pasakyta, kokia atsakomybė yra darbuotojui, jeigu jis darbo vietoje bus aptiktas apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodyta bauda nuo 2000 iki 5000 Eur yra bauda ne pagal tai, koks jo atsakomybės sunkumas, o pagal tai, kad UAB „Globalita“ sudaro sutartis su užsienio partneriais, kuriose taip pat numato baudos dydį. Skirtingose šalyse yra skirtingas baudos dydis, pvz. Suomijoje ar Švedijoje atsakomybės lygis už buvimą darbe neblaiviam yra daug aukštesnis nei Lenkijoje ar Lietuvoje. Atsakomybės ribos Švedijoje yra labai aukštos. Kaip matyti sutartyje su Švedijos kompanija, yra numatyta 5000 Eur bauda, kuri numatyta ne pagal abiejų šalių susitarimą, o vadovaujantis Švedijos vidaus teisės aktais. Neblaivumas yra pavojingas reiškinys, todėl už tai tokia bauda. Darbuotojai apie šią atsakomybę ir Etikos kodeksą yra supažindinami prieš priimant į darbą. Be to, Etikos kodeksas yra viešai paskelbtas atsakovo elektroninėje erdvėje. Pažymėjo, jog subrangos sutarties 26 punkte numatytos dvi galimybės - arba nutraukti sutartį, arba skirti baudą, arba abu. Rangovas gali sąlyginai elgtis kaip norės. Nurodė, jog atsakovas perduodamas darbuotojus yra atsakingas tik už tai, kad jie laiku atvyktų į darbą, paties darbo objekte negali organizuoti. Kad nebūtų ginčo tarp rangovo ir subrangovo, blaivumą tikrina nepriklausoma organizacija. Prieš patekimą į objektą periodiškai atliekami testai. Ieškovas apie tai žinojo, tai nebuvo pirmas kartas. Testai atliekami pakankamai dažnai. Pagal subrangos sutarties 27 punktą numatyti kriterijai, baudos dydis svyruoja nuo 500 Eur iki 5000 Eur. Taigi gavus informaciją apie ieškovo neblaivumą, jį iš karto nušalino nuo darbo vietos ir paprašė pateikti pasiaiškinimą. Ieškovas sutiko su nustatytu neblaivumu, parašė, kad gailisi. Taigi darbuotojas paties fakto neginčijo ir pripažino kaltę. 2022-06-13 elektroniniu paštu buvo gauta pretenzija iš rangovo dėl 5000 Eur baudos su sąskaita, ta sąskaita buvo apmokėta birželio 30 dieną, t. y. šiuo atveju buvo užskaityta. Kadangi atsakovui rangovas turėjo mokėti už darbuotojus (tai daro kiekvieną mėnesį), bet atsižvelgus, jog buvo pateikta pretenzija, tai buvo atlikta įskaita ir išminusuota žala, t. y. atsakovas iš rangovo gavo sumą mažesnę - 5000 Eur suma. Buvo sudaryta komisija ir birželio 14 dieną aktu buvo nustatyta, kad ieškovas savo kaltais veiksmais įmonei padarė 5000 Eur žalą. 2022-06-14 priimtu įsakymu buvo aiškiai nurodyta, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir konstatuota, kad ieškovas padarė 5000 Eur žalą. Taigi apie žalą darbuotojas sužinojo tą pačią dieną, kai buvo atleistas – birželio 14 dieną. Pirmą kartą dėl žalos ieškovui buvo žinoma sudarant įsakymą dėl atleidimo, birželio 14 dieną, buvo aiškiai numatyta, kad ieškovo padaryta žala yra 5000 Eur, įsakymas ieškovui įteiktas tą pačią dieną. Kartu su įsakymu buvo pridėtas aktas dėl žalos. Birželio 17 dieną pats ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neva jam neišmokėto atlyginimo ir pateikė darbo sutartį, taigi jis turėjo sutarties egzempliorių. Darbo sutarties 6.2 punkte nurodytas Etikos kodeksas ir kelios kitos politikos, kur nurodyta, kad darbuotojas patvirtina, jog susipažino su nurodytais aktais. Taigi ieškovas neginčijo atleidimo fakto ir žalos įmonei, nepateikė jokių pretenzijų, kad negavo kažkokių dokumentų, ar, kad įmonė nevykdė kokių pareigų. Tačiau ieškovas atsisakė savo prašymo DGK. Nagrinėjant bylą DGK buvo pateikti visi dokumentai, susiję su atlyginimo išmokėjimu pagal antrą darbo sutartį. Išskaitų iš darbo užmokesčio dėl įvykio įmonė neatliko. Jeigu ieškovui kyla abejonių dėl kažkokių negautų sumų, tai turėtų būti kita byla. Šiai dienai nėra įrodymų, kad laiku nebuvo išmokėtas atlyginimas, tokių klausimų ieškovas nekėlė. Vėliau atsakovui pačiam pasikreipus į DGK dėl 5000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, ieškovas neginčijo pačio fakto ir neginčijo, kad nebuvo informuotas apie dokumentus, jis tik prašė sumažinti žalos dydį. Be to, DGK pasisakė, kad ieškovas nedėjo visų pastangų susipažinti su Etikos kodeksu, ten tas klausimas išnagrinėtas. Pažymėjo, jog darbuotojas nebuvo supažindintas, bet ir neturi būti supažindintas su subrangos sutartimi. Tai yra komercinė paslaptis tarp dviejų ūkio subjektų, kur šalys susitaria dėl tam tikrų darbų ir atsakomybės. Taigi darbuotojas visada turėjo darbo sutartį, be to, Elgesio kodeksas viešai skelbiamas atsakovės internetiniame puslapyje, kur išaiškinta bauda nuo 2000 iki 5000 Eur, tai jis galėjo bet kada susipažinti arba paprašyti dar kartą pateikti. Ieškovui nebuvo daromas spaudimas ir jis turėjo pakankami laiko visada susipažinti su visais įmonės dokumentais. Be to, Darbo kodekse nurodyta, kad baudos dydis gali būti iki 3 vidutinių darbo užmokesčių. Ieškovo darbo užmokestis yra apie 1700 Eur, tai reiškia tai patenka į paskirtą baudą. Pagal LAT praktiką, kaltė yra preziumuojama, nesvarbu kokia rūšis, visais atvejais tai pakankamas pagrindas pagal Darbo kodeksą atsakomybei atsirasti. Ieškovo ieškinyje argumentai nepagrįsti. Kadangi 5000 Eur suma buvo sumokėta rangovui, tai atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą iš realaus pažeidėjo. Žalos mažinimas nenumatytas, žala turi būti pilnai kompensuota tokio paties dydžio, kokia sumokėta rangovui. Ieškovo materialinė padėtis negali būti laikoma sunkia vien dėl to, kad jis turi sutartį dėl automobilio, be to, ieškovas samdo advokatę, tai finansiškai jis gali išmokėti tą sumą. Darbo kodekse yra nurodyta, su kokiais dokumentais ir informacija darbuotojas turi būti supažindintas pasirašytinai. Darbo sutarties 6.2. punkte pažymėta, jog ieškovas susipažino ir tai patvirtino. Ieškovas atsakovo įmonėje dirba antrą kartą, dėl to byloje pateiktos dvi darbo sutartys. Prieš vykstant į komandiruotę darbuotojai gauna atmintines, šiuo atveju byloje pateiktos dvi atmintinės, gautos iš personalo vadovės – 2021-02-26 ir 2021-12-20, dokumentai pasirašyti paties ieškovo parašu. Atmintinės duodamos darbuotojams, kad turėtų su savimi ir galėtų susipažinti su informacija. Pateiktoje pažymoje dėl įdarbinimo nurodyta, jog pasirašius darbo sutartį yra pasirašoma ir atmintinė, vienas egzempliorius duodamas darbuotojui, kitas pasirašytas lieka darbo byloje. Dėl atmintinės, kurią pateikė ieškovas, nežino iš kur ją gavo, joje „Alkoholio“ skiltyje nėra 5 punkto, ji nesutampa su ieškovo pasirašyta atmintine, esančia įmonės personalo dokumentuose. Jis gavo skanuotą dokumentą ir pateikė teismui. Ieškovo pateikta atmintinė negali būti priimtas kaip įrodymas, tai ne tas dokumentas, kurį jis pasirašė priimant į darbą. Pažymėjo, jog atmintinės byloje pateiktos dar sausio mėnesį, bet ieškovas nesugebėjo su jomis susipažinti ir pasakyti, ar ten jo parašas. Ieškovo advokatė nevykdė pareigos tinkamai supažindinti ieškovą su byloje pateiktais dokumentais. Šiuo atveju parašai ant atmintinių vienodi, jokių kitų duomenų, kad tai ne ieškovo parašai, byloje nėra. Pažymėjo, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su visais dokumentais, kuriais remiantis jis galėjo suprasti, kad pažeidžiant darbo drausmę jam gali būti taikomos tam tikros sankcijos, žala padaryta dėl neblaivaus ir neatsakingo jo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.
Klaipėdos darbo ginčų komisijoje 2022-09-05 gautas UAB „Globalita“ prašymas dėl 5000,00 Eur turtinės žalos priteisimo, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš A. V. 5000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „Globalita“ naudai.
2022-10-04 Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-108-16583/2022 sprendimu tenkino ieškovo UAB „Globalita“ prašymą išieškoti iš atsakovo A. V. 5000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas A. V. su atsakovo UAB „Globalita“ atstovu V. K. 2021-02-26 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1062G, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas atsakovo įmonėje izoliuotojo skardininko pareigoms atlikti, darbo sutartis įsigaliojo 2021-02-27.
Ieškovas su atsakovu 2021-12-20 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1489G, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas atsakovo įmonėje izoliuotojo skardininko pareigoms atlikti, darbo sutartis įsigaliojo 2022-01-10.
Darbo sutarties Nr. 1489G 6.1. punkte nurodyta, kad „Darbuotojas įsipareigoja laikytis įmonės darbo tvarkos taisyklių ir kitų vidaus norminių aktų“; 6.2 punkte nurodyta, kad „Darbuotojas yra susipažinęs su įmonės Kokybės, Aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos politika, Integruotos Vadybos Sistemos (IVS) vadovu ir tikslais, įmonės Darbo apmokėjimo sistema, duomenų privatumo politika, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka. Vykdydamas darbo funkcijas Darbuotojas įsipareigoja laikytis šių įmonės vidaus taisyklių, politikos ir kitų vidaus norminių aktų, būti lojalus Darbdaviui“.
UAB „Globalita“ 2017 metais priimtas vidaus lokalus teisės aktas Kokybės, Aplinkos apsaugos, darbo saugos ir sveikatos politika (trumpiau – Elgesio kodeksas), kurio „Darbuotojų sveikata ir sauga“ dalyje, pastraipoje „Alkoholis“ (12-13 psl.) įtvirtinta, kad „bet kuris darbuotojas, darbe pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio, bus nedelsiant nušalintas nuo darbo, kol bus ištirtos aplinkybės. <...> darbuotojui, kuris darbe (biure, projekto vykdymo vietoje Lietuvos ir komandiruotės užsienyje metu, Klientų patalpose, vairuojant įmonės transporto priemonę ir t.t.) bus apsvaigęs nuo alkoholio, skiriama 2000-5000 Eur bauda.“.
UAB „Globalita“ Elgesio kodekso „Tiekėjo įsipareigojimai ir atranka“ dalyje (15 psl.) numatyta, kad „UAB „Globalita“, jos darbuotojai, verslo partneriai, tiekėjai, subrangovai ir kiti su Bendrovės verslo šalimis susiję asmenys turi būti supažindinti su šiuo Elgesio kodeksu ir oficialiai pareikšti, kad jo laikosi, pasirašydami Tiekėjo ir subrangovo pareiškimą.“
Iš 2023-01-26 UAB „Globalita“ personalo vadovės J. J. pažymos Nr. 2023-P0126 matyti, kad kandidatas prieš priimant jį į darbą UAB Globalita atvyksta į ofisą Klaipėdoje, kur jam yra pateikiami visi dokumentai (Darbo sutartis, tvarkos ir taisyklės, pareiginiai nuostatai) bei suteikiama pakankamai laiko su jais tinkamai susipažinti ir juos pasirašyti; personalo vadybininkai papildomai prašo perskaityti visą darbo sutartį bei kitus dokumentus atidžiai ir esant neaiškumams – klausti; visi darbuotojai iškart po darbo sutarties pasirašymo be savo darbo sutarties egzemplioriaus, gauna Atmintinę komandiruojamam darbuotojui, kurioje surašyti esminiai momentai, patarimai ir įspėjimai, susiję su darbuotoju jo komandiruotės metu, vienas Atmintinės egzempliorius paliekamas darbuotojui tam, kad jis nuolat jį turėtų prie savęs, o kitas (darbuotojo pasirašytas) lieka Personalo skyriuje. A. V. UAB Globalita priėmimo į darbą procedūrą atliko du kartus, t. y. pasirašant Darbo sutartis 2021-02-26 bei 2021-12-20, atitinkamai jis du kartus buvo supažindintas su visais UAB Globalita dokumentais, nurodytais darbo sutartyje, ir du kartus gavo Darbo sutarties ir Atmintinės komandiruojamam darbuotojui egzempliorius.
Byloje atsakovas pateikė dvi kopijas „Atmintinė komandiruojamam darbuotojui“, iš kurių matyti, kad atmintinės pasirašytos A. V. vardu pavarde ir parašu 2021-02-26 ir 2021-12-20 datomis, atmintinių antroje dalyje „Alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų patikra“ 5 punkte nurodyta, kad „Visi nuostoliai, atsiradę dėl alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų naudojimo komandiruotės metu bus išskaičiuojami iš darbuotojų, šiurkščiai pažeidus darbo pareigas“.
Ieškovas pateikė nepasirašytą „Atmintinė komandiruojamam darbuotojui“, iš kurios matyti, kad joje nėra įtraukto antroje dalyje „Alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų patikra“ 5 punkto.
Tarp UAB „Globalita“ (subrangovo) ir (duomenys neskelbtini) (rangovo) 2021-09-10 sudaryta Subrangos sutartis, kurios 26 punkte numatyta, kad „Subrangovas privalo užtikrinti, kad prireikus būtų galima patikrinti visus Subrangovo darbuotojus, dirbančius Rangovo darbo vietoje, naudojant oficialų narkotikų/alkoholio patikros testą ir kad darbdaviui pareikalavus būtų galima parodyti rašytinę sutartį su darbuotojais dėl narkotikų/alkoholio patikros pažymėjimo. Narkotikų/alkoholio testas gali būti atliekamas iš anksto nepranešus. Jei testų rezultatai teigiami ir asmenys yra Rangovo darbo vietose, Rangovas pasilieka teisę nutraukti sutartį ir skirti Subrangovui 5 000 EUR baudą už aplaidumą vienam montuotojui.“
Iš 2022-04-21 UAB „Globalita“ direktoriaus įsakymo Nr. K22-587 matyti, kad ieškovas nuo 2022-04-22 iki 2022-06-12 buvo išsiųstas į tarnybinę komandiruotę užsienyje – Švediją, (duomenys neskelbtini), tikslas – projekto vykdymui pagal sutartį su užsakovu (duomenys neskelbtini).
Iš Pept 2022-05-30 protokolo matyti, kad A. V. nustatytas 0,65 promilių neblaivumas.
2022-05-30 UAB “Globalita“ projektų vadovas K. K. surašė tarnybinį pranešimą dėl darbuotojo A. V. patikrinimo alkotesteriu darbo vietoje, kuriuo jam nustatytas 0,65 promilės.
2022-05-30 surašytas Nušalinimo nuo darbo aktas Nr. 3005, kuriuo darbuotojas A. V. nušalintas nuo darbo dėl gautų alkotesterio rezultatų. A. V. aktą pasirašė savo vardu, pavarde, parašu.
Iš ieškovo 2022-05-30 pasiaiškinimo dėl neblaivumo darbe matyti, kad komandiruotėje Švedijoje buvo patikra alkotesteriu, nustatytas 0,65 promilės neblaivumas, jis gailisi.
2022-06-10 UAB „Globalita“ projektų vadovas surašė tarnybinį pranešimą dėl darbuotojo A. V. pranešimo, kad jis nevažiuos į kitą darbo vietą tęsti darbus.
2022-06-11 UAB „Globalita“ projektų vadovas surašė tarnybinį pranešimą, jog A. V. nepasirodė darbo vietoje.
Pept Oy Ab 2022-06-13 pateikė pretenziją UAB „Globalita“ dėl 5000 Eur baudos pagal A. V. nustatytą neblaivumo testą.
2022-06-14 UAB „Globalita“ projektų vadovas surašė tarnybinį pranešimą, jog A. V. nepasirodė darbo vietoje 2022 m. birželio 13-14 dienomis ir nepateikė jokių paaiškinimų.
Iš 2022-06-14 UAB „Globalita“ akto dėl A. V. žalos nustatymo matyti, jog šiurkščiai pažeisdamas darbo drausmės taisykles, A. V. padarė UAB „Globalita“ 5000 Eur žalą pagal 2022-05-30 alkoholio patikrinimo protokolą, 2022-05-30 (duomenys neskelbtini) pranešimą, 2022-05-30 A. V. pasiaiškinimą, 2022-06-13 (duomenys neskelbtini) pretenziją dėl 5000 Eur.
Iš 2022-06-14 UAB „Globalita“ direktoriaus įsakymo matyti, kad nuo 2022-06-14 su ieškovu nutraukta darbo sutartis pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas); įsakyme nurodytas terminas, už kurį darbuotojui atžymėtos pravaikštos bei konstatuota, kad ieškovas padarė UAB „Globalita“ 5000 Eur žalą. Įsakymas ieškovui išsiųstas tą pačią dieną ieškovo elektroninio pašto adresu.
Iš 2022-06-30 UAB „Globalita“ PVM sąskaitos faktūros mokėtojui (duomenys neskelbtini) matyti, jog sąskaitos suma 38401,60 Eur sumai, kurią sudaro 34 848,00 Eur „work hours“, 8553,60 Eur „overtime“ ir išminusuota 5000 Eur suma su atžyma „alcohol incident“.
Sodros duomenimis, ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas.
VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovo A. V. vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto.
Iš 2022-09-01 UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutarties specialiųjų sąlygų matyti, jog klientas A. V. 36 mėn. terminui mokant mėnesines įmokas įsigijo automobilį Skoda Octavia, turto kaina – 6700 Eur.
VĮ Regitra duomenimis, ieškovo, kaip valdytojo, vardu registruotas automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad regreso teisės apimtis tiesiogiai (proporcingai) priklauso nuo atlygintos žalos dydžio (nebent įstatymai nustato kitokią regreso teisės apimtį). Tokia regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimties apibrėžtimi yra užtikrinamas civilinės atsakomybės teisiniams santykiams reikšmingo principo, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018). Tokia darbdavio teisė yra reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) kaip lex specialis (specialusis įstatymas).
DK 153 straipsnyje nustatytos darbuotojo atlygintinos turtinės žalos ribos. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, išskyrus DK ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje – turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė bei nustatytos papildomos sąlygos – pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisinių santykių buvimas, o žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos yra privalomos ir nors vienos iš jų nesant, civilinės atsakomybės taikymas negalimas.
Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Globalita“ reikalauja regreso tvarka priteisti iš ieškovo A. V. 5000 Eur, kuriuos kaip baudą atsakovas (subrangovas) sumokėjo Švedijos įmonei (duomenys neskelbtini) (rangovui) 2012-09-10 sudarytos Subrangos sutarties pagrindu, kurios 26 punkte numatyta, jog darbuotojui darbo vietoje nustačius neblaivumą, rangovas turi teisę subrangovui skirti 5000 Eur baudą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, komandiruotės metu ieškovui dirbant Švedijos įmonėje (duomenys neskelbtini), 2022-05-30 ieškovui darbo vietoje buvo nustatytas 0,65 promilių neblaivumas, tą pačią dieną ieškovas buvo nušalintas nuo darbo, 2022-06-14 UAB „Globalita“ direktoriaus įsakymu ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų darbuotojo pažeidimą (pravaikštas), be to, įsakyme konstatuota, jog ieškovas padarė UAB „Globalita“ 5000 Eur žalą. Švedijos įmonei 2022-06-13 pateikus pretenziją UAB „Globalita“ dėl 5000 Eur baudos sumokėjimo dėl darbuotojui A. V. nustatyto neblaivumo, atsakovas UAB „Globalita“ 2022-06-30 pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurią turėjo apmokėti rangovas – Švedijos įmonė (duomenys neskelbtini), ir sąskatoje išminusavo 5000 Eur sumą, pažymėdamas „alcohol incident“, tokiu būdu atsakovas Švedijos įmonei sumokėjo reikalaujamą 5000 Eur baudą.
Pažymėtina, kad ieškovas neginčija aplinkybės, jog komandiruotės metu dirbant Švedijos įmonėje, jam buvo nustatytas neblaivumas. Ieškovas nesutinka su atsakovo reikalaujama priteisti 5000 Eur bauda, kadangi jam buvo žinoma tik tai, jog už neblaivumo nustatymą darbe jam gali grėsti nušalinimas nuo darbo ir atleidimas iš darbo, tačiau apie tai, kad už neblaivumo nustatymą darbe gali būti skiriama bauda, jis nežinojo.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, tarp UAB „Globalita“ (subrangovo) ir (duomenys neskelbtini) (rangovo) 2021-09-10 sudaryta Subrangos sutartis, kurios 26 punkte numatyta, kad darbuotojui darbo vietoje nustačius neblaivumą, rangovas turi teisę subrangovui skirti 5000 Eur baudą. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad Subrangos sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, t.y. dvišalė sutartis, kurios 26 punkte aptarta subrangovo sutartinė civilinė atsakomybė. Teismas pabrėžia, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų supažindintas su minėta Subrangos sutartimi. Apie tai, kad ieškovas nebuvo supažindintas su |Subrangos sutarties sąlygomis, patvirtino ieškovas ir atsakovas.
Atsakovas aplinkybę, kad ieškovas buvo supažindintas su tuo, jog ieškovui už neblaivumo nustatymą darbe gali būti skiriama bauda, grindžia su ieškovu sudaryta darbo sutartimi, kurios 6.2 punkte nurodyta, jog darbuotojas, be kita ko, yra susipažinęs su įmonės Kokybės, Aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos politika (sutrumpintas pavadinimas – Elgesio kodeksas). Pažymėtina, kad Elgesio kodekso 12-13 puslapiuose, be kita ko, numatyta, kad apsvaigusiam nuo alkoholio darbuotojui skiriama 2000-5000 bauda. Kaip paaiškino pats ieškovas A. V., prieš pasirašant darbo sutartį, jam buvo pateikta didelis kiekis dokumentų, kuriuos jis pasirašė, pasirašydamas dokumentus jų neskaitė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad priimant ieškovą į darbą, t.y. prieš ieškovui pasirašant darbo sutartį ar prieš išvykstant ieškovui į komandiruotę Švedijoje, UAB „Globalita“ atstovas būtų atkreipęs ieškovo dėmesį ir supažindinęs su Elgesio kodekse numatyta nuostata, susijusia su baudos už neblaivumo nustatymą skyrimu darbuotojui. Pažymėtina, kad UAB „Globalita“ personalo vadovės pažymoje nurodyta, jog kiekvienas darbuotojas yra supažindinamas su darbo sutartyje pažymėtais dokumentais, tačiau ir ši pažyma nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas buvo išskirtinai supažindintas su Elgesio kodekse numatyta nuostata dėl baudos už neblaivumo nustatymą skyrimu darbuotojui.
Dar daugiau, paties Elgesio kodekso 16 puslapyje numatyta, kad „UAB „Globalita“, jos darbuotojai, verslo partneriai, tiekėjai, subrangovai ir kiti su Bendrovės verslo šalimis susiję asmenys turi būti supažindinti su šiuo Elgesio kodeksu ir oficialiai pareikšti, kad jo laikosi, pasirašydami Tiekėjo ir subrangovo pareiškimą.“ Taigi, pačiame Elgesio kodekse yra numatyta darbuotojų supažindinimo tvarka su Elgesio kodeksu, t.y. darbuotojai ne tik turi būti supažindinti su Elgesio kodeksu, bet darbuotojai turi oficialiai pareikšti, kad jo laikosi, pasirašydami tiekėjo ir subrangovo pareiškimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas oficialiai būtų pareiškęs, kad jis Elgesio kodekso laikosi, pasirašydamas tiekėjo ir subrangovo pareiškimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju darbo sutarties viename iš punktų formalus nurodymas, jog ieškovas susipažino su Elgesio kodeksu, nėra tinkamas ieškovo supažindinimas su Elgesio kodekso nuostata, numatančia baudos už neblaivumo nustatymą darbuotojui skyrimą. Kaip nurodė ieškovas, jis neskaitė Elgesio kodekso, kita vertus, kad ir būtų skaitęs, yra didelė tikimybė darbuotojui skaitant Elgesio kodeksą ir nepastebėti nuostatos dėl baudos skyrimo už neblaivumo nustatymą darbuotojui. Atsižvelgiant į Elgesio kodekse numatytą su Elgesio kodeksu susipažinimo tvarką, atsakovas, sudaręs su Švedijos įmone Subrangos sutartį, kurioje numatyta atsakovo (kaip subrangovo) civilinė sutartinė atsakomybė už darbuotojo neblaivumą darbe (5000 Eur baudos sumokėjimas rangovui), siekdamas ateityje sumokėtą baudą regreso tvarka išsiieškoti iš kalto darbuotojo, teismo vertinimu, atsakovas prieš ieškovui išvykstant į komandiruotę Švedijoje privalėjo pasirašytinai informuoti ieškovą pareiškimu, kuriame turėjo būti nurodyta Elgesio kodekso nuostatos, susijusios su alkoholiu, tarp jų numatančios baudos už darbuotojo neblaivumą darbe skyrimą, Subrangos sutartyje numatytas atsakovo (kaip subrangovo) įsipareigojimas sumokėti konkretaus dydžio - 5000 Eur baudą Švedijos įmonei (rangovui) už darbuotojui nustatytą neblaivumą bei informacija darbuotojui apie atsakovo teisę regreso tvarka baudą išsiieškoti iš kalto darbuotojo. Pabrėžtina, kad tokio pobūdžio pareiškimą turėjo pasirašyti ieškovas, patvirtindamas, jog jis susipažino su pareiškimu ir laikysis Elgesio kodekso nuostatų, susijusių su alkoholiu. Tik pasirašytinai ieškovą supažindinus su minėtomis sąlygomis, teismo vertinimu, būtų pagrindas pripažinti, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie galimas pasekmes už neblaivumo ieškovui nustatymą komandiruotės metu Švedijoje (5000 baudos skyrimą atsakovui ir baudos išieškojimą iš ieškovo regreso tvarka) ir atsakovui atsirastų pagrindas reikšti reikalavimą ieškovui dėl baudos išieškojimo regreso tvarka.
Pažymėtina, kad atsakovo pateiktos dvi „Atmintinės komandiruojamam darbuotojui“ nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie numatytas pasekmes už ieškovui neblaivumo nustatymą dirbant komandiruotės metu Švedijoje, t.y. apie rangovo (Švedijos įmonės) teisę skirti subrangovui UAB „Globalita“ 5000 Eur baudą ir atsakovo UAB „Globalita“ teisę išieškoti baudą regreso teise iš ieškovo. Pabrėžtina, kad atsakovo pateiktų atmintinių skirsnių „Alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų patikra“ 5 punktai yra bendro pobūdžio, nesusieti su numatytos baudos už neblaivumo nustatymą darbuotojui skyrimu.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas UAB „Globalita“ neįrodė aplinkybės, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Elgesio kodekso nuostatomis, susijusiomis su alkoholio vartojimu ir baudos už neblaivumo darbuotojui nustatymą skyrimu, neįrodė aplinkybės, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie numatytas pasekmes už ieškovui neblaivumo nustatymą dirbant komandiruotės metu Švedijoje, t.y. apie rangovo (Švedijos įmonės) teisę skirti subrangovui UAB „Globalita“ konkretaus dydžio - 5000 Eur baudą ir atsakovo UAB „Globalita“ teisę išieškoti baudą regreso teise iš ieškovo, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo iš ieškovo atsakovui priteisti 5000 Eur sumokėtos baudos regreso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas ir atsakovo UAB „Globalita“ reikalavimas dėl 5000 Eur turtinės žalos priteisimo iš ieškovo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2022-10-31 pinigų priėmimo kvitas) patvirtina, kad ieškovas šioje byloje patyrė 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą.
Ieškinį tenkinus ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą patvirtintų maksimalaus dydžio nurodytų kriterijų, iš atsakovo ieškovui priteistina 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 113,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 96 straipsnis).
2023-03-20 teismo pažyma patvirtina, kad teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atmesti atsakovo UAB „Globalita“, juridinio asmens kodas 300870029, reikalavimą dėl 5000 Eur turtinės žalos priteisimo iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo UAB „Globalita“, juridinio asmens kodas 300870029, 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) išlaidų už advokatės teisinę pagalbą ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo UAB „Globalita“, juridinio asmens kodas 300870029, 113 Eur (vieną šimtą trylika Eur) žyminio mokesčio ir 13,28 Eur (trylika Eur 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-696-1048/2023. Išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-696-1048/2023.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.