Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-44908-2025-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2026 m. sausio 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „V. f.“, tarnaujantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

1. Kaltinamasis V. K. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną su kolega išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį, šeima buvo išvažiavusi pailsėti į Rygą ir nenorėdamas, kad jie su lagaminais važiuotų taksi, nusprendė nuvažiuoti pasiimti juos iš stoties. Sėdo prie vairo netrukus po alkoholio suvartojimo. Jautėsi puikiai, apsvaigimo požymių nejautė, tačiau suprato, kad yra vartojęs alkoholį ir vairuoti neturi teisės. Važiavo nuo Viršuliškių iki stoties, jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė, bet V. Pietario ir S. Konarskio gatvių sankryžoje buvo reidas. Iš pradžių nesutiko, kad taip greitai „kyla promilės“, bet pripažino, kad yra neblaivus, su pareigūnu nesiginčijo. Alkoholio vartojimo problemų neturi, vartoja tik švenčių metu, nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, vairuoja nuo 2002 metų, pagalba nėra reikalinga. Iki šio įvykio jis buvo nepriekaištingos reputacijos. Yra (duomenys neskelbtini) savanoris, turi (duomenys neskelbtini) karinį laipsnį, yra skyriaus vadas, dalyvavo taikos palaikymo misijose 2009 metais, 2012–2013 metais Afganistane, 2021 metais Afrikoje. Apie savo elgesį jis pranešė, tai paveiks jo veiklą kariuomenėje, jam gali būti skirtas papeikimas, laipsnio sumažinimas arba atleidimas. Automobilis yra registruotas jo vardu, bet 2021 metais, kai grįžo iš misijos, jį pirko kartu su sugyventine E. J.. Su pirmąja sutuoktine neišsiskyrė, nes yra nesutarimų, ji prieštarauja skyryboms. Kartu su E. J. gyvena šeimoje 11 metų, kartu augina vaiką, juos sieja puikūs santykiai, ji yra jam autoritetas, idealas, daro teigiamą įtaką tiek jam, tiek visai aplinkai. Įsipareigoja klausyti E. J.. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, jam gėda, stengsis, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų.

Motyvuojamoji dalis

2. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

1. Kaltinamojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2025 m. gruodžio 27 d., apie 20.30 val., buvo svečiuose pas giminaičius Naujamiestyje, tikslaus adreso neprisimena. Pabuvo apie 15 minučių ir išvažiavo, kadangi turėjo nuvažiuoti į stotį paimti šeimos narius. Prieš išvažiuojant iš mandagumo išgėrė vieną stikliuką degtinės, daugiau alkoholio nei tą dieną, nei dieną prieš nevartojo. Važiuojant V. Pietario gatve pateko į policijos vykdomą reidą. Pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,07 promilių girtumas, dėl tokių alkotesterio rodmenų buvo nustebęs, tačiau su jais sutiko. Antro patikrinimo metu alkotesterio rodmenys buvo didesni. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 83–86).

2. Liudytojo M. L. (M. L.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Kelių policijos skyriaus 1-ajame poskyryje specialistu. 2025 m. gruodžio 27 d. vykdė blaivumo kontrolę ties V. Pietario ir S. Konarskio gatvių sankryža. Apie 21.01 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotoją, kaip vėliau nustatyta – V. K., patikrinus bekontakčių alkotesteriu, nustatyta, kad iškvėptame ore yra alkoholio. 21.05 val. patikrinus vairuotoją alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0102, nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. 21.21 val. antro patikrinimo metu buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. V. K. bendravo nenoriai, buvo nepatenkintas (b. l. 55–58).

3. VA VPK specialisto 2025 m. gruodžio 27 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. gruodžio 27 d. 21.01 val. ties V. Pietario–S. Konarskio gatvių sankryža, Vilniuje, vykdant blaivumo kontrolės policijos priemones, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoją V. K. patikrinus bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė alkoholio koncentraciją. Vairuotojo blaivumą patikrinus alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0102, 21.05 val. buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, 21.21 val. – 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 19).

4. 2026 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašas, pavadinimu „export-542a3“ (2025 m. gruodžio 27 d. 21.02 val.). Iš vaizdo įrašo matyti priešais tarnybinį automobilį esantis automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareigūnas pasiima alkotesterį, minėto automobilio vairuotojas prieina prie pareigūno, nurodo, kad viršys leistiną normą, paaiškina, kad važiavo pasiimti šeimą iš stoties. Tikrinamas asmens blaivumas, alkotesteris rodo 2,07 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Pareigūnas nurodo laukti antro pūtimo, antrą kartą patikrinus asmens blaivumą, nustatomas 2,23 promilių neblaivumas. Asmuo patvirtina, kad jis yra automobilio, kurį vairavo, savininkas (b. l. 32–34).

5. 2025 m. gruodžio 28 d. apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi ties V. Pietario–S. Konarskio gatvių sankryža, Vilniuje (b. l. 20–29).

6. 2025 m. gruodžio 27 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2399763, iš kurių matyti, kad V. K. 2025 m. gruodžio 27 d. 21.05 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas, o 2025 m. gruodžio 27 d. 21.21 val. – 2,23 promilių girtumas. Taip pat nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija pėda po pėdos jis gali, taip pat gali stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą (b. l. 35–38).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

2. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad V. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,07 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis V. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad vakare važiavo į svečius, dviese išgėrė 0,5 l degtinės (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad stikliuką degtinės), po to nusprendė važiuoti į stotį pasiimti šeimos narius, apsvaigimo požymių nejautė, tačiau suprato, kad neturi teisės vairuoti automobilį. Liudytojas M. L. 2025 m. gruodžio 27 d., apie 21.01 val., vykdydamas blaivumo kontrolę ties V. Pietario–S. Konarskio gatvių sankryža, patikrinimui sustabdė automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 21.05 val. patikrinus vairuotojo V. K. blaivumą alkotesteriu, nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu (21.21 val.) jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. Visas šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūno surašytas tarnybinis pranešimas, pareigūno kūno kamera fiksuotas vaizdo įrašas. Iš apžiūros protokolo matyti, kur buvo sustojęs kaltinamojo vairuotas automobilis. Etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (mažiausiai 2,07 promilių) ir neblaivumo požymis (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis V. K. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

4. Teisme gautas kaltinamojo sugyventinės E. J. prašymas atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei 1 metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kaltinamasis V. K. pateikė analogiško turinio prašymą, jį palaikė.

17. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, žala nepadaryta. Be kita ko, būtina įvertinti ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. V. K. gyvena su ilgamete sugyventine, augina nepilnametį sūnų, dirba vairuotoju, praeityje neteistas. Kaltinamasis užsiima savanoriška karine tarnyba (duomenys neskelbtini), yra pelnęs NATO, Jungtinių tautų pripažinimą, yra gavęs (duomenys neskelbtini) savanorių pajėgų ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės apdovanojimus už pavyzdingą kario savanorio tarnybą, tarptautines operacijas, (duomenys neskelbtini) savanorių pajėgų padėką už pavyzdingą tarnybą, profesionalumą ir iniciatyvą. 2025 m. gruodžio 30 d. duomenimis, kaltinamasis per paskutinius 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas 7 kartus už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, jog ši veika buvo atsitiktinio pobūdžio, kaltinamasis laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors asmens baustumas administracine tvarka vertinamas neigiamai, tačiau tai šiuo konkrečiu atveju neužkerta kelio taikyti laidavimo institutą.

19. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

20. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti E. J., kuri yra kaltinamojo sugyventinė. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš E. J. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad juos sieja itin artimas ryšys, jie vienas kitu pasitiki, tariasi įvairiais gyvenimo klausimais. Kartu kaip šeima asmenys gyvena 11 metų, augina vaiką, kartu leidžia laisvalaikį, sportuoja, savaitgaliais važiuoja į sodą. Apie įvykį E. J. sužinojo paskambinus V. K., atvykusi į įvykio vietą bendravo tiek su pačiu kaltinamuoju, tiek su pareigūnu, matė, kad V. K. jau tuo metu suvokė, ką padarė, pripažino savo kaltę ir jam buvo gėda pažiūrėti jai į akis. E. J. buvo nusivylusi tokiu kaltinamojo elgesiu, tai ją labai nuliūdino, šeimai tai labai daug kainuoja, jie apie tai kalbėjosi, nusprendė, kad buvo padaryta neatsakinga klaida ir toks elgesys nesikartos. E. J. nurodė, kad V. K. padarė reikiamas išvadas, mano, kad ateityje nenorės jausti tą pačią gėdą. Jos teigimu, jis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, daug dirba, yra atsakingas, rūpinasi vaiku. E. J. manymu, ji yra autoritetas savo sugyventiniui. Prašyme E. J. nurodo, kad V. K. nebūdingas kriminogeninis elgesys, nebūdingos nihilistinės ar antivisuomeninės nuostatos, kaltinamąjį apibūdiną kaip ramaus būdo, draugišką, teisingą ir taikų. Galimos laiduotojos įsitikinimu, padaryta nusikalstama veika neparodo tikrosios V. K. vertybinės orientacijos, jis tinkamai įvertino savo veiksmus, supranta neigiamas pasekmes, savo elgesį pasmerkė ir padarė teigiamas išvadas. Galima laiduotoja nurodė galinti užtikrinti, kad ateityje kaltinamojo nusikalstamas elgesys nesikartos, o prireikus pagalbos, ieškos būdų jam padėti, nes jai rūpi jo gerovė ir ateitis. Sutiktų laiduoti metams, nes tai yra pakankamas laikas asmeniui pasitaisyti. Pageidauja netaikyti užstato, nes ši nusikalstama veika šeimai finansiškai daug kainuos, jos pajamos siekia 2 100 Eur, o V. K. yra vairuotojas ir dabar neteks darbo, dėl ko šeimos pajamos dar labiau sumažės.

21. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad E. J. dirba UAB „E. L.“, regiono vadovė ją apibūdina kaip atsakingą, kruopščią, profesionalią darbuotoją, pasižyminčią aukštu atsakomybės jausmu, gebančią analizuoti sudėtingas situacijas ir priimti pagrįstus sprendimus. E. J. pasižymi puikiais bendravimo įgūdžiais – lengvai sutaria su kolektyvu, yra draugiška, paslaugi, visada pasirengusi padėti. E. J. neteista, Administracinių nusižengimų registro pažymos apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenimis, du kartus (2024 ir 2021 metais) buvo bausta administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos. Visos aptartos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ji yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą įtaką.

22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant E. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

23. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

24. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad V. K. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. K. skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

25. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. V. K. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,07 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. daugiau nei penkis kartus viršijanti alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, vis dėlto kaltinamajam buvo nustatytas tik vienas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija pėda po pėdos jis galėjo, taip pat galėjo stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), jis buvo sustabdytas ne dėl to, kad vairuodamas pažeidė Kelių eismo taisykles ar pavojingai manevravo, bet dėl to, kad vyko reidas. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis dirba vairuotoju, kas reiškia, kad teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su jo darbine veikla, taip pat jis augina nepilnametį vaiką, jį turi vežti į ugdymo įstaigas, taigi teisė vairuoti jam yra reikalinga tiek tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, tiek ir nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat ir tai, kad iki nagrinėjamo įvykio V. K. reputacija buvo nepriekaištinga, jis tarnauja (duomenys neskelbtini), yra skyriaus vadas, turi (duomenys neskelbtini) laipsnį, ne kartą yra buvęs taikos palaikymo misijose „karštuose taškuose“, nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra duomenų apie turimą priklausomybę nuo alkoholio ar piktnaudžiavimą juo, teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas vienerių metų skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 29 d., t. y. nuo dienos, kai V. K. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

26. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020 ir kt.).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-50-788/2018). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018).

28. BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-91-303/2021, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022, Nr. 2K-30-788/2023).

29. V. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios V. K. nebūtų turėjęs galimybės padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku registruotas V. K., tokiu jis prisistatė ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo sugyventinė teigė, kad ši transporto priemonė yra jų abiejų nuosavybė, vis tik abu nurodė, kad ji buvo įsigyta iš kaltinamojo lėšų, gautų šiam grįžus iš taikos palaikymo misijos, t. y. iš jo asmeninių lėšų. Nors abu šeimos nariai teigė, kad su transporto priemonės priežiūra susijusios išlaidos (draudimas, remonto išlaidos) buvo dalinamos, vis tik byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų (nėra galimybės nustatyti, kiek tokių išlaidų buvo, kas ir kokia dalimi jas apmokėjo). Taigi teismui trūksta duomenų konstatuoti, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso abiem asmenims, t. y. V. K. ir E. J., o tai ir nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, nes net ir nustačius, jog automobilis yra bendroji jų nuosavybė, fakto, kad jis turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tai nekeičia. Šioje byloje nėra BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų šio turto vertės išieškojimui. Tai, kad automobilis yra reikalingas kaltinamojo šeimos kasdieniame gyvenime, nėra pagrindas konstatuoti, kad jo konfiskavimas yra netikslingas, nes transporto priemonės poreikis kasdieniame gyvenime yra būdingas visiems asmenims, būtent tuo tikslu asmenys ir turi tokio pobūdžio turtą.

30. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad V. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas viršijo 1,51 promilių ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,07 promilės etilo alkoholio koncentracija. V. K. vairavo automobilį Vilniaus mieste, tamsiu paros metu, važiavo pakankamai ilgą atstumą ir jo neblaivumas su laiku tik didėjo. Teismui nekyla abejonių, kad jis, turėdamas ilgametį vairavimo stažą, darbo vairuotoju patirtį, gerai suprato grėsmę, kurią jo veiksmai kelia kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, ir tik policijos pareigūnų dėka ši grėsmė buvo suvaldyta. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog jis prie automobilio vairo sėdo netrukus po to, kai su kolega išgėrė 0,5 l degtinės butelį, suprasdamas, kad vairuoti tokios būsenos negali ir sąmoningai nuspręsdamas tai daryti, nors realaus poreikio vairuoti iš esmės nebuvo. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė nekonfiskuoti automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi kaltinamasis prieš nusikalstamos veikos padarymą atitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, yra karininkas, dalyvavo taikos palaikymo misijose, neturi jokių priklausomybių, dėl šio įvykio labai išgyvena. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra abejojama teigiama V. K. charakteristika, vis tik kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių (kaip antai šiuo atveju), kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes prieš darydamas nusikaltimą, todėl nusikaltęs turi jas prisiimti. Kaltinamojo gynėjo pateiktais duomenimis, t. y. 2026 m. sausio 5 d. kilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. 26-001, nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonės „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė buvo 5 400 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl V. K. priklausantis automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

31. BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Programos nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinėmis programomis, nukreiptomis į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygų daromą žalą asmenims, išklausymą, jos skatina asmenis įvertinti galimybę pradėti atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Konkrečiu atveju teismas nemano esant tikslinga V. K. skirti tokio pobūdžio įpareigojimą, kadangi jis būtų perteklinis, nėra poreikio skatinti kaltinamąjį pradėti savanorišką gydymą nuo priklausomybės ligų. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl savo elgesio, dėl to išgyvena. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis turėtų priklausomybę nuo alkoholio, už su tuo susijusius pažeidimus niekada nėra baustas. Apklausta V. K. ilgametė sugyventinė teigė, kad kaltinamasis alkoholio reguliariai nevartoja, tai daro išimtinai per šventes, taigi alkoholio vartojimas nėra probleminis aspektas jo gyvenime. Tam pritarė ir kaltinamasis, nurodydamas, kad pagalba šiuo klausimu jam nėra reikalingas. Tai akivaizdu ir iš jo darbinės veiklos – dirba vairuotoju. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. K. savanoriškai užsiima karine tarnyba, ne kartą dalyvavo tarptautinėse operacijose, reikalaujančiose atitinkamo pasiruošimo, taip pat ir nepriekaištingos reputacijos, kas taip pat nėra suderinama su reguliaru alkoholio vartojimu. Šio aplinkybės patvirtina, kad V. K. ir jo sugyventinės teiginiai, susiję su BK 72⁵ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimu, nėra deklaratyvūs. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad V. K. jau yra skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas, teismas mano, kad prokurorės prašomos BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų neproporcingas. Aukščiau aptartų dviejų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas ir kitos kaltinamajam kilsiančios neigiamos pasekmės (darbo netekimas, pasekmės (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, patiriama gėda) šiuo atveju yra visiškai pakankamos, kad asmuo padarytų reikiamas išvadas, padaręs nusikalstamą veiką asmuo neturi būti varžomas labiau nei tai yra būtina.

VI. Kiti klausimai

32. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

33. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2026 m. birželio 30 d.) apribota V. K. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas V. K. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

34. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 29 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti V. K. priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Laikiną V. K. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti AB „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos tomo galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

V. K. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. K. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

E. J. išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.