- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- ATP-152-581/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03103-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) tyrėjo 2014-11-11 nutarimu M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 2 dalį bauda 1000 Lt (289 Eur) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. M. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014-10-11 20 val. 25 min., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, atliko šoninį automobilio slydimą, t.y. sukosi ratu aplink savo ašį, tuo išreikšdamas nepagarbą aplinkiniams bei sukeldamas pavojų savo bei aplinkinių saugumui.
M. K. apskundus šį Institucijos nutarimą, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-02-02 nutartimi netenkino M. K. skundo ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-02 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Apeliaciniame skunde M. K. nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis priimta grubiai pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, t.y. kad policijos pareigūnai laiku neišsireikalavo iš minėtos automobilių stovėjimo aikštelės vaizdą fiksuojančios vaizdo kameros įrašus, bei byloje esančius neaiškumus ar teisinio reguliavimo spragas aiškino ne jo naudai. Neatsižvelgė, kad aikštelės danga įvykio metu buvo šlapia, o dėl jo automobilio techninių duomenų (automobilis varomas galine automobilio ratų ašimi), netikėtai jo važiavimo kryptimi atsiradus kliūčiai – dviratininkui, jis buvo priverstas staigiai stabdyti, dėl ko automobilis ėmė suktis aplink savo ašį. Pažymi, kad šiuo atveju apylinkės teismas savo daromas išvadas grindė išimtinai policijos pareigūnų nurodomais duomenimis, neskyrė jo argumentams patvirtini būtinos ekspertizės, neįvertino ir aplinkybės, kad policijos pareigūnai nesiėmė priemonių šio įvykio liudytojams nustatyti. Pabrėžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas, nes neatsižvelgė į jo nurodomas aplinkybes, kad administracinio pažeidimo protokolo surašymo metu jis buvo streso būsenoje, todėl pripažino padaręs pažeidimą. Teismas šią savo išvadą argumentavo tuo, kad jis anksčiau jau buvo baustas administracine tvarka, kad jam dėl pažeidimo negrėsė su laivės atėmimu, susijusi nuobauda, kad jis buvo su draugu, dėl ko turėjo jaustis saugus bei paaiškinimas surašytas įskaitoma ir gražia rašysena bei sklandžiai dėstant mintis. Mano, kad tokie argumentai yra paremti prielaidomis ir samprotavimais, o byloje nėra jokių įrodymų, kad jis yra kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su skundo reikalavimais ir mano, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
M. K. apeliaciniame skunde kelia savo administracinės atsakomybės klausimą, tvirtindamas, kad jokio pažeidimo nėra padaręs. Akcentuoja, kad tiek administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmęs Institucijos tyrėjas, tiek jo skundą dėl šio nutarimo išnagrinėjęs apylinkės teismas yra šališki ir netinkamai taikė tiek materialines tiek procesines teisės normas.
ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamos nutarties, naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvuotas išvadas, dėl ko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė nevertino kilusių abejonių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamą nutartį apylinkės teismas priėmė remiantis byloje esančių duomenų visuma, t.y., tiek įvykio vietoje buvusio pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, pirminiu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu, kuriame jis ne tik pripažino padaręs pažeidimą, bet ir nuoširdžiai gailėjosi, o taip pat teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, t.y. policijos pareigūnų E. V. ir D. D. parodymais, kuriais šie policijos pareigūnai paneigė apeliacinį skundą pateikusio M. K. iškeltą versiją dėl netikėtai kelyje atsiradusios kliūties – dviratininko bei patvirtino realius asmens, pažeidusio teisės aktų reikalavimus ketinimus, t.y. ne išvengti eismo įvykio (kaip nurodo M. K.), o chuliganiškai vairuoti transporto priemonę, taip demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir keliant pavojų kitiems asmenims bei jų turtui.
Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu išklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo paaiškinimus ir argumentus, liudytojais apklausė policijos pareigūnus bei paskui M. K. važiavusį jo draugą L. Z., ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, pasisakė kokiais įrodymais grindžia savo daromas išvada ir kokius duomenis bei dėl kokių priežasčių atmeta bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos apeliantas tiek teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinį skundą tvirtina, kad policijos pareigūnai buvo jo atžvilgiu šališki. Tačiau, kaip nustatė apylinkės teismas, su kuo sutinka ir apygardos teismas, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų pažeidėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Procesinio sprendimo, netenkinančio asmens lūkesčių priėmimas neduoda pagrindo jį vertinti kaip šališką ar neobjektyvų. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų duotais parodymais, teismui nekilo abejonių dėl pareigūnų duotų parodymų objektyvumo. Jų parodymai nuoseklūs ir neprieštarauja vieni kitiems, jokių duomenų, kad pareigūnai turėtų išankstinį nusistatymą M. K. atžvilgiu ar konfliktinius santykius bylos duomenimis nėra nustatyta, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Nepagrįstai skunde akcentuojama, kad teismas neteisingai vertino M. K. parodymų savo kaltės pripažinimo atžvilgiu keitimą. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo skunde nurodo apeliantas, tinkamai įvertino jo argumentus dėl pirminio paaiškinimo, kuriame pilnai kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino pakeitimo. M. K. ir apeliaciniame skunde nepateikė jokių įtikinamų priežasčių dėl šios savo pozicijos pakeitimo. Argumentai, dėl pareigūnų netinkamai atliekamų pareigų ar nesavalaikiai atliekamų tyrimo veiksmų M. K. kaltės padarius pažeidimą nepaneigia. Be to, pareigūnų profesionalumo ar kompetencijos klausimas nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.
Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai ir dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo vertinant surinktų įrodymų visetą. Skunde nurodoma, kad neišsiaiškinta daug svarbių aplinkybių (neatsižvelgta, kad pareigūnai nesurinko įvykio vietoje visų įrodymų – aikštelės vaizdo įrašo ar neapklausė ten buvusių liudytojų, apelianto iškeltas versijas neva paneigė remiantis prielaidomis) atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, nenustatyta, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad apylinkės teismas nepagrįstai neskyrė ekspertizės, pažymėtina, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai teismas nusprendžia, jog administracinio pažeidimo aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Šiuo atveju teismui pakako duomenų priimti sprendimui ir su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, be to, ekspertizės būtinybės klausimą apeliantas iškėlė tik pateikdamas apeliacinį skundą.
Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Apeliacinis skundas nepagrįstas, jį tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.