Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė, sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, dalyvaujant apeliantui M. K., institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - Panevėžio AVPK KPB) atstovui D. S.,

išnagrinėjusi M. K. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė patenkinti jo skundą. Papildomai paaiškino, kad kliūtį pamatė kelių metrų atstumu važiuojant pagal automobilius. Tada jis pasuko vairą, norėdamas išvengti susidūrimo, todėl automobilis slydo ir taip pavažiavo apie 30 metrų, važiavo nedideliu greičiu, apie 20-30 km/h. Vienoje pusėje buvo daug automobilių, bet einančių pėsčiųjų nebuvo. Toks jo važiavimas nebuvo pavojingas, nes galėjo būti sunkesnių padarinių. Pareigūnai jam aiškintis neleido. P. V. nurodė, jog tai bus panaudota prieš jį.

Teisme liudytoju apklaustas E. V. patvirtino 2014-10-11 tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes. Parodė, kad apeliantas pavojingai manevravo, nes jo vairuojamas automobilis atliko šoninį slydimą, sukeldamas pavojų aplinkiniams ir sau. Slydimas nebuvo trumpalaikis. Pažeidimą stebėjo 100 metrų atstumu, tik dabar negali pasakyti, koks tuo metu buvo automobilio greitis, mano, kad greitis buvo didelis. Aikštelėje buvo daugiau automobilių, taip pat buvo žmonių, ne mažiau kaip dešimt. Protokolo rašymo metu apeliantas dviratininko nenurodė ir patys jie (pareigūnai) nematė dviratininko. Pažeidimo forminimo metu M. K. elgėsi normaliai.

Teisme liudytoju apklaustas D. D. parodė, kad tą vakarą dirbo prie ,,Babilono“, aikštelėje, kai išgirdo variklio garsą ir pamatė atvažiuojančius du automobilius. Automobiliai apsisukinėjo aplink savo ašį. Tada jie (pareigūnai) įvažiavo į aikštelę ir ,,Lexus“ automobilis sustojo. Kolega nuėjo prie šio automobilio, o jis (liudytojas) nuėjo prie kito autmobilio. Pamena, kad vairuotojai prisipažino ir nenurodė jokios pažeidimo padarymo priežasties. Jokio dviratininko ten nebuvo, o aikštelė buvo pilna žmonių. Aikštelę jis stebėjo atstumu maždaug per gatvę. Kai jie (pareigūnai) įvažiavo į aikštelę, automobiliai dar sukosi ,,saulute“. Oras tuo metu buvo sausas. Vairuotojų važiavimas buvo pavojingas, tyčinis, taip jie važiavo ne pirmą kartą.

Teisme liudytoju apklaustas L. Z., apelianto draugas, parodė, jog pamena nagrinėjamą įvykį ,,Babilono“ aikštelėje, apie 20 val., kai jis aikštelėje važiavo automobiliu ,,BMW“ paskui K. vairuojamą automobilį ,,Lexus“ ir darė lanką, tada iš už stovėjusio automobilio išvažiavo dviratininkas, ko pasekoje K. metėsi į šoną, jis taip pat metėsi į šoną. Tada pasirodė policijos pareigūnai ir už chuliganišką vairavimą surašė protokolą. Parodė, jog jie važiavo palyginti nedideliu, iki 30 km/h greičiu, automobilis slydo, nes buvo žema temperatūra. Automobilio jis (liudytojas) nebandė stabdyti. K. nevažiavo pavojingai, jis tik bandė išvengti kliūties. Aikštelėje, aplinkui, už keliolikos metrų stovėjo automobilių, bet žmonių arti nebuvo. Matė, kaip K. kalbėjo su policijos pareigūnu, tačiau, ką jie kalbėjo, negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. K. 2014-10-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (9-10 b. l., medžiagos Nr. 07-14-8824457), 2014-11-11 nutarimu M. K. nubaustas pagal ATPK 124(2) str. 2 d. 1000 Lt (289 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui už tai, kad 2014-10-11, 20 val. 25 min. vairuodamas automobilį „LEXUS IS 200“, v.n. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Klaipėdos g. 143A, automobilių stovėjimo aikštelėje, atliko šoninį automobilio slydimą, t.y. sukosi ratu aplink savo ašį, tuo išreikšdamas nepagarbą aplinkiniams bei sukeldamas pavojų savo bei aplinkinių saugumui (11 b.l.).

Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti pareigūno priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, rėmėsi policijos pareigūno – vyr. patrulio E. V. 2014-10-11 tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo (12 b.l.) ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – M. K. ATP protokole rašytiniu paaiškinimu (9-10 b.l.), kur jis su padarytu KET pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisme nagrinėjamą KET pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai patvirtino, jog M. K. automobiliu ,,LEXUS“ automobilių stovėjimo ailštelėje važiavo pavojingai, jis tyčia, be jokios pateisinamos priežasties atliko šoninį automobilio slydimą - sukosi ratu aplink savo ašį, tuo išreikšdamas nepagarbą aplinkiniams bei sukeldamas pavojų aplinkiniams. Jie nematė, kad kelyje tiek K., tiek jo draugo Z. vairuojamiems automobiliams būtų staiga atsiradusi kliūtis arba staiga be atšvaitų būtų ,,išniręs“ dviratininkas, šios aplinkybės taip pat jie nenurodė savo rašytiniuose paaiškinimuose dėl padaryto pažeidimo. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat teismo nuomone atsižvelgiant į tai, kad K. ir Z. nurodyta situacija automobilių stovėjimo aikštelėje, kur buvo nemažai automobilių, t.y. (ne gatvėje), realiai neįmanoma jų pačių (K. ir Z.) nurodytomis aplinkybėmis. Kaip jie paaiškino, abu išvydę staiga palyginti nedideliu atstumu atsiradusią kliūtį kelyje (Z. kliūtį pastebėjo 5 metrų atstumu) automobiliams važiuojant vienas paskui kitą, abu automobilių vairuotojai ne stabdė automobilius, o suko vairą tokiu būdu, kad automobiliai tapo nekontroliuojami. Be to, kaip teisme atstovas pastebėjo, automobiliai nebūtų galėję atlikti šoninio slydimo ir suktis ratu aplink savo ašį, jeigu jie būtų važiavę nedideliu greičiu, kaip teigia apeliantas ir liudytojas L. Z.. Dėl nurodytų priežasčių, teismas neturi jokio pagrindo tikėti M. K. ir jo draugo L. Z. paaiškinimais apie įvykio aplinkybes ir laiko, kad tokios aplinkybės nebuvo įrodytos, jas paneigiant, juo labiau, kai L. Z. bei jo draugas M. K. abu buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124(2) str. 2 d. ir savo veiksmais siekia išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde M. K. teigė, jog pareigūnai nenurodė, kokiu atstumu pastarieji stebėjo automobilių pavojingą slydimą, tačiau be pareigūnų teisme duotų paaiškinimų, kur jie nurodė, jog atstumas galėjo siekti iki 100 metrų, bet jie automobilių manevravimą aikštelėje gerai matė, pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog pareigūnai greitai privažiavo prie automobilio, kas iš esmės patvirtina pačių pareigūnų paaiškinimus. Apeliantas taip pat teigia, kad pareigūnas, nagrinėjęs jo bylą, tyčia nepareikalvo filmuotos įvykio medžiagos, tačiau iš teismui pateikto ,,Babilono“ rašto (15 b.l.) matyti, jog nutarimo priėmimo metu – 2014-11-11 toks įrašas jau nebuvo saugomas, todėl pareigūnas įrašo nebegalėjo reikalauti. Juo labiau, kai iš pirminio M. K. paaiškinimo ATP protokole matyti, jog jis neginčijo padaryto pažeidimo. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad nutarimą priėmęs pareigūnas jo atžvilgiu buvo šališkas. Tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu apeliantui paprašius atlikti kokius tai papildomus tyrimo veiksmus, tyrėjas D. S., kuris ir priėmė skundžiamą nutarimą, pasakė: ,,kaip tau atrodo, kuom patikės teismas, tavimi ar dviejų pareigūnų parodymais ?“, visiškai nerodo pareigūno šališkumo, nes pačiame atsakyme jis netgi nemini savęs, kaip pareigūno (o mini teismą) ir nepasisako, kad jo paties sprendimą dėl nutarimo M. K. atžvilgiu lems dviejų policijos pareigūnų paaiškinimai. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, taip pat nematyti, kad M. K. bylą nagrinėjančio pareigūno būtų prašęs apklausti kokį tai jo nurodytą liudytoją (pvz., L. Z.) ir pareigūnas būtų atsisakęs tai padaryti. Todėl negalima teigti, jog pareigūnas D. S. vengė aiškintis reikšmingas bylai aplinkybes, tirti įrodymus ir kad pažeidė tarnybinę etiką. Apeliantas taip pat nurodo, kad bendraujant su policijos pareigūnu, jautė didžiulį spaudimą ir įtampą, todėl paaiškinime nurodė, jog sutinka su padarytu pažeidimu, nes anksčiau panašioje situacijoje nebuvo atsidūręs, tačiau teismas su tokiu jo argumentu taip pat nesutinka. Pirma, M. K. anksčiau (net du kartus 2011 metais ir kartą 2012 metais) jau buvo baustas administracine tvarka, todėl akivaizdu, kad jis dar iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo bendravo su policijos pareigūnais. Antra, kaip matyti, M. K. yra jauno amžiaus, nagrinėjamą pažeidimą padarė jau sulaukęs pilnametystės, būdamas 22 metų, byloje taip pat nesurinkta duomenų apie jo psichinės negalios buvimą, dėl ko jis neadekvačiai galėtų vertinti bendravimą su policijos pareigūnais dėl padaryto pažeidimo, jam taip pat negrėsė su laisvės atėmimu susijusi nuobauda. Trečia, kaip matyti pažeidimo padarymo vietoje apeliantas buvo kartu su savo draugu (nors važiavo skirtingais automobiliais), todėl pastarasis netgi bendraudamas su policijos pareigūnu turėjo jaustis saugiai. Ketvirta, M. K. ATP protokole paaiškinimas yra surašytas įskaitomai, gražia rašysena, sklandžiai išdėstant mintį, kas taip pat patvirtina, jog savo valią jis išreiškė savo noru arba geranoriškai, o ne paveiktas pareigūno E. V.. Penkta, teisme liudytoju apklaustas L. Z. taip pat nenurodė, jog pareigūnas M. K. atžvilgiu elgėsi netinkamai ir pats pareigūnas E. V. teisme parodė, kad bendravimas su M. K. buvo normalus, nieko išskirtino.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę ir visas aplinkybes, į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų jis neturėjo, tokį šiurkštų pažeidimą jis padare pirmą kartą, todėl jam paskyrė minimalias sankcijoje numatytas administracines nuobaudas – 1000 Lt (289 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Vertinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo D. S. 2014-11-11 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 50N-21436719-14, M. K. pagal ATPK 124(2) str. 2 d. yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Palikti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo D. S. 2014-11-11 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 50N-21436719-14, nepakeistą ir M. K. skundo netenkinti.

Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.