Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo A. R. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2012-11-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 18 d. 17.35 val. Minijos g. – Naikupės g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,92 ‰ girtumo laipsnis (alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARAJ-0009“ galima paklaida ± 0,17 %). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 126 str. 4 d., pagal kurią administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R., inter alia numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 Lt iki 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

ATPK 30¹ str. 1 d., kurią prašo taikyti apeliantas, nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apeliacinis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo A. R. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.

A. R. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

A. R. nurodyta aplinkybė – savo kaltę pripažino ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi – apylinkės teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją buvo atsižvelgta skiriant administracinę nuobaudą. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, taip pat atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, t.y., kad administracine tvarka nebaustas, kadangi per metus nuo tos dienos, kai pasibaigė ankstesnės administracinės nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 36 str.). Nors A. R. už vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, anksčiau jis ne kartą buvo baustas už tyčinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (leistino greičio viršijimą, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairavimą neprisisegus saugos diržo), kas, priešingai negu teigia apeliantas, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, jog jis ignoruoja visuomenėje nustatytas transporto eismą reglamentuojančias elgesio taisykles ir vairuodamas transporto priemonę piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Tai, kad po administracinio teisės pažeidimo padarymo A. R. buvo atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, kadangi sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą būtina atsižvelgti ne tik į asmens elgesį, veiksmus po administracinio teisės pažeidimo padarymo, bet ir iki jo.

Apeliantas nurodo, jog jis dirba užsienio kompanijoje „N.“ ir savo darbinių pareigų atlikimui epizodiškai naudojasi teise vairuoti padidinto tonažo transporto priemones. Iš byloje esančio A. R. darbovietės „N.“ atstovo rašto (b.l. 31-32) matyti, jog A. R. dirba laive „N.“, atlieka denio darbuotojo darbą. Kokios jo tiesioginės pareigos, nenurodyta. Tačiau pats A. R. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teise vairuoti transporto priemones darbe jis naudojasi tik epizodiškai, t.y. ne nuolat. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir ši teismo suformuota praktika nėra pakeista), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo. Taigi aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones A. R. kartais yra reikalinga ir darbe, nėra pagrindas neskirti jam šios specialiosios teisės atėmimo. Byloje nėra duomenų, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo A. R. neteks darbo, todėl jis ir toliau galės materialiai padėti savo tėvams.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik viena A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurios tikrai nepakanka, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Į šią aplinkybę bei A. R. asmenybę buvo pakankamai atsižvelgta skiriant jam administracinę nuobaudą. Šioms aplinkybėms apylinkės teismas suteikė ypatingą reikšmę, kadangi A. R. buvo paskirta minimali 2000 Lt bauda ir teisė vairuoti transporto priemones atimta taip pat minimaliam dvejų metų laikotarpiui.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad A. R. skirta švelniausia ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka A. R. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.