Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-11-27 · Civilinė byla Nr. 2-17556-638/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-27
Bylos Nr.
2-17556-638/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
UAB „Robert Bosch“
Advokatai
Nida Kazokienė, Agnietei Venckieneiir
Civilinė byla Nr. 2-17556-638/2014Proceso numeris 2-69-3-13335-2014-2
Proc. sprendimo kategorija 15.3;116.1(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei ir Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovui A. V. jo atstovei advokatei Nidai Kazokienei, atsakovo UAB „Robert Bosch“ atstovams advokatams Agnietei Venckienei ir I. D., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui UAB „Robert Bosch“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė panaikinti atsakovo generalinio direktoriaus 2014-06-18 sprendimą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo ir pripažinti darbo sutarties nutraukimą 2014-06-18 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu; į darbą negrąžinti, priteisti 4 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 3-12).

Ieškovas prašė patenkinti ieškinį. Paaiškino, kad nuo 2005-11-21 dirbo UAB „Robert Bosch“ prekybos atstovu. Iki 2014 m. balandžio mėnesio jokių pretenzijų ieškovui dėl darbo kokybės nebuvo reiškiama. 2014 metų balandžio mėnesį ieškovas buvo informuotas, kad turės vykti į 2-3 dienų komandiruotes Lietuvoje. Ieškovas dėl to išreiškė nepasitenkinimą. 2014-05-07 į atsakovo biurą Lietuvoje atvyko įmonės vadovai iš Latvijos, ieškovui buvo pateiktas klausimas, ką jis veikė 2014-05-06, ieškovas atsakė, kad padėjo savo žmonai, t.y. nuvyko į susitikimą su žmonos įmonės klientu dėl batuto pastatymo, tačiau susitarimo nesudarė, pinigų negavo. Ieškovo vadovai pareikalavo ieškovą išeiti iš darbo savo noru. Ieškovas nesutiko. Ieškovui buvo liepta palikti biurą, atiduoti kompiuterį, automobilio raktus, dokumentus ir laukti skambučio. Kitą dieną, 2014-05-08, ieškovas atvyko į darbą, čia jam buvo daromas psichologinis spaudimas, J. P. liepė pildyti kuro ataskaitą, ieškovas buvo stebimas, kaip ruošia atskaitą, dėl to ieškovas padarė klaidų, be to, J. P. reikalaujamas parašė paaaiškinimą, kad 100 km nuvažiavo savo reikmėms. 2014-05-09 buvo pakeistas ieškovo darbo užmokestis, 2014-05-12 iš ieškovo pareikalauta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, neteisingai užpildant balandžio mėnesio kelionės lapą, 2014-05-15 ieškovas gavo reikalavimą pasiaiškinti, dėl darbo drausmės pažeidimo naudojant įmonės kurą asmeninėms reikmėms, 2014-05-19 ieškovas gavo reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, kai kelionės lapuose 2013 m. lapkričio- 2014 m. balandžio mėnesį buvo neteisingai nurodomi nuvažiuoti kilometrai. 2014-05-19 ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda- pastaba už tai, kad jis panaudojo įmonės kurą asmeninėms reikmėms ir nuvažiavo 100 kilometrų. 2014-06-18 atsakovo generalinio direktoriaus sprendimu ieškovui paskirta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo už tai, kad jis šiurkščiai pažeidė darbo pareigas; darbo bendrovėje metu teikė paslaugas kitai įmonei , nei atsakovas, ir užsiėmė veikla kitos įmonės naudai, naudodamas bendrovės turtą ( automobilį ir kurą). Ieškovas mano, kad abi drausminės nuobaudos jam paskirtos nepagrįstai- dėl kuro panaudojimo ieškovas klaidingai užpildė ataskaitą, nes buvo skubinamas ir spaudžiamas, be to, sutiko apmokėti už kurą. Dėl paslaugų teikimo kitai įmonei ar veiklos kitoje įmonėje- ieškovas teigia pažeidimo nepadaręs, kitoje įmonėje nedirbo ir veiklos nevykdė, tik trumpam, savo pietų pertraukos metu susitiko su žmonos įmonės klientu, nes tą dieną ieškovo žmona turėjo vežti vaikus į sanatoriją, todėl nenorėdama nuvilti kliento, kuris labai aktyviai skambino, paprašė ieškovo susitikti. Mano, kad atsakovas parinko vienu atveju per griežtą nuobaudą, kitu atveju apskritai išprovokavo įvykį, nors jokio darbo drausmės pažeidimo ieškovas nepadarė.

Ieškovo atstovė advokatė Nida Kazokienė prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino iš esmės analogiškai kaip ir ieškovas, be to, nurodė, kad 2014-05-06 ieškovas tik buvo nufotografuotas prie atsakovo įmonės lipduku pažymėto automobilio. Tačiau nenustatyta aplinkybių, kad ieškovas prisistatė kitos įmonės darbuotoju, neįrodyta, kad jis atvežė batutą ar bandė pastatyti batutą, neįrodyta, kad paėmė iš slapto pirkėjo 10 eurų mokestį. Todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas dalyvavo kitos įmonės veikloje ar dirbo kitoje įmonėje.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė advokatė A. V. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas, dirbdamas atsakovo įmonėje turėjo daug laisvės organizuoti savo darbą, nebuvo griežtai kontroliuojamas, tačiau jis buvo įsipareigojęs nedirbti ar kaip kitaip neveikti kitų įmonių naudai. Tačiau ieškovas šiuos įsipareigojimus pažeidė, tą įrodė slaptas pirkimas, kurio metu akivaizdžiai užfiksuota, kad ieškovas atvyko atsakovo įmonės automobiliu susitikti su ieškovo žmonos UAB „Veromelitas“ klientu, su juo kalbėjo. Ieškovo versija, kad jis tik padėjo žmonai, kuri vežė vaikus į sanatoriją, nėra įtikinama, nes ir anksčiau ieškovo darbdavys turėjo duomenų, kad ieškovas užsiima veikla kitoje įmonėje, naudodamas tam atsakovo resursus- kurą, laiką, automobilį. Ieškovas visuomet pasižymėjo kaip daugiausiai kilometrų nuvažiuojanti prekybos atstovas. Tikėtina, kad jis nuolat užsiėmė veikla kitoje įmonėje. Atsakovas prarado pasitikėjimą tokiu darbuotoju ir negalėjo leisti, kad ieškovas ir toliau dirbtų įmonėje.

Atsakovo atstovas advokatas I. D. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino iš esmės analogiškai, kaip ir advokatė A. V..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo nuo 2005-11-21 ( t.1, b.l.15). Darbo sutartis su ieškovu buvo atnaujinta 2011-12-13 (t.1, b.l. 15-33). Ieškovo pareigos buvo prekybos atstovas.

Ieškovui buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos: 2014-05-19 atsakovo prokuristės O. P. sprendimu paskirta pastaba ( t.1, b.l. 49-50); o 2014-06-18 generalinio direktoriaus sprendimu- atleidimas iš darbo ( t.1, b.l. 57-58).

Dėl drausminės nuobaudos- pastabos

Drausminė nuobauda- pastaba ieškovui paskirta už tai, kad jis 2014-04-30 nuvažiavo 100 km ( paaiškinime anglų kalba- 100 mylių) savo reikmėms, naudodamas bendrovės kurą.

Ieškovas neginčijo šios drausminės nuobaudos paskyrimo. Ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., t.y. už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Todėl teismas sprendžia, kad skiriant antrąją nuobaudą darbdavys nevertino to fakto, kad darbuotojui jau yra skirta drausminė nuobauda ir antrosios drausminės nuobaudos parinkimui ankstesnis pažeidimas neturėjo įtakos.

Dėl drausminės nuobaudos- atleidimo iš darbo

Drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo- ieškovui buvo paskirta už tai, kad jis 2014-05-06 14.25 val. ( t.y. darbuotojo darbo bendrovėje metu) asmeniškai pristatė kitos įmonės UAB „Veromelitas“ užsakovui pastarosios įmonės teikiamą paslaugą - pripučiamą batutą. Darbuotojas pristatymą atliko naudodamas bendrovės automobilį ir, greičiausiai, bendrovės kurą. Taip darbuotojas pažeidė darbo sutarties 10.5.2, 10.5.3, 10.5.4, 10.6 ir 10.7 punktus, darbuotojas neskyrė viso savo laiko bendrovei ir savo tiesioginių užduočių bendrovėje vykdymui ( darbo sutarties 10.5.2 punktas), darbo laiku vykdė kitą veiklą, neįeinančią į jo darbo pareigas bendrovėje, be išankstinio bendrovės raštiško sutikimo tiesiogiai arba netiesiogiai veikė kitame versle, esančiame už bendrovės ribų, pristatydamas prekes kitos įmonės vardu ir naudai, naudojo bendrovei priklausantį turtą, t.y. automobilį ir, tikėtina, kurą.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad raštu pareikalavo iš darbuotojo, t.y. ieškovo, pateikti pasiaiškinimą dėl 2014-05-06 įvykusio susitikimo tarp ieškovo ir UAB „Veromelitas“ kliento. Liudytoju apklaustas J. P. 2014-10-22 teismo posėdyje (garso įrašas Nr.2, nuo 0:44 min.) parodė, kad jis yra vadovas įmonės „Robert Bosch SIA“, jis nėra darbuotojas UAB „Robert Bosch“, tačiau „prižiūri“ visų „Robert Bosch“ įmonių veiklą. Ieškovas nebuvo jam tiesiogiai pavaldus. 2014-05-07 liudytojas atvyko į Kauną ir kalbėjosi su ieškovu dėl 2014-05-06 buvusio ieškovo susitikimo dėl batutų pastatymo. Liudytojas teigė, kad jis kartu su generaliniu direktoriumi K. K. pateikė klausimą ieškovui, ką jis veikė ginčo susitikime gegužės 6 dieną, tačiau ieškovas nieko nepaaiškino, tylėjo. Tik vėliau, gal dienos pabaigoje, po konsultacijų su kažkuo ieškovas pasakė, kad gegužės 6 dieną padėjo savo žmonai, kuri tą dieną vežė vaiką į Palangą. Darbdavio nepareikalavimas raštu pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, už kurį darbuotoją ketinama nubausti, nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą, tačiau konstatuotina, kad darbdavys nesilaikė DK 240 str. 1 d. reikalavimo.

Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės ( DK 234 str.).

Ieškovas dirbo prekybos atstovu. Jo darbo funkcijos yra nurodytos darbo sutarties priede Nr. 1: filialo produktų ( elektrinių įrankių) pardavimas, klientų aptarnavimas, lankymas, nusiskundimų vertinimas, konsultavimas, informacijos apie klientų poreikius rinkimas, derybos, prekių platinimo tinklo kūrimas, plėtojimas, pasiūlymų ir užsakymų rengimas, dalyvavimas mugėse, parodose, verslo kelionėse Lietuvoje ir užsienyje, reikalingų ataskaitų rengimas, ir t.t. ( t.1, b.l. 23-27).

Pirmiausia teismas pastebi, kad ieškovas nebuvo drausmine tvarka nubaustas už tai, kad netinkamai atliko jam pavestas darbines užduotis ar darbines funkcijas. Dėl ieškovo darbo kokybės paskutiniais metais atsakovo atstovai ir liudytojai išsakė teiginius, kad ieškovo darbo kokybė pablogėjo, kad jis ėmė blogai atlikti darbą, tačiau tai laikytina tik svarstymais be jokių konkrečių įrodymų. Pastebėtina, kad ieškovui 2014 m. birželio mėnesį buvo išmokėta pusmetinė premija ( t.1, b.l. 180), 2012 metais jo darbas buvo vertinamas kaip „tenkinantis iš dalies“ ( t.1, b.l. 188), 2013 metais ieškovo darbas vertintas daugiausia kaip „tenkinantis iš dalies“ ( t.1, b.l. 197). Liudytoju apklaustas ieškovo tiesioginiu viršininku dirbęs A. L. parodė, kad ieškovas dirbo gerai ( 2014-10-22 teismo posėdis, įrašas Nr.2). Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovo darbo pareigų netinkamas atlikimas ar neatlikimas nėra įrodytas.

Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas savo darbo funkcijų atlikimą organizuodavo savarankiškai. Darbdavys iš ieškovo nereikalavo pateikti atskaitas apie kiekvienos dienos susitikimus, susitikimų planus, ieškovui nebuvo nurodoma, kada ir kur važiuoti, su kuo susitikti. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad iš ieškovo, kaip ir iš kitų prekybos atstovų, nebuvo reikalaujama atvykti į darbą 8 valandą, išvykti pietų pertraukai 12 val., ir darbą baigti 17 val., kaip kad yra nustatyta atsakovo darbo tvarkos taisyklėse ( b.l.84-98). Ieškovas teigė, kad 2014-05-06 jis dirbo iki 14 valandos be pietų pertraukos, todėl po 14 valandos išvyko iš atsakovo biuro pietų pertraukos sąskaita. Atsakovo atstovai nepateikė priešingų įrodymų, būtent, kad ieškovas gegužės 6 d. pietų pertrauką turėjo kitu laiku, o laikotarpiu nuo 14 iki 15 valandos jis turėjo vykdyti darbines užduotis. Ta aplinkybė, kad liudytojas A. D. parodė, kad po 14 valandos jis nepietaudavęs, nes jau netoli darbo pabaiga, neįrodo, kad ieškovas elgėsi taip pat. Nesant įrodymų apie ieškovo konkretų pietų pertraukos laiką 2014-05-06, teismas laiko neįrodytu faktą, kad ieškovas 2014 m. gegužės 6 dieną susitiko su UAB „Veromelitas“ klientu savo darbo laiku, t.y. kad panaudojo darbo laiką ne darbinėms užduotims vykdyti, o pašaliniams reikalams.

Ieškovui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo buvo paskirta už tai, kad jis 2014-05-06 savo reikmėms panaudojo darbdavio turtą: automobilį ir kurą.

Iš šalių sudaryto „Įmonės automobilio perdavimo akto neatlygintinai naudotis“ matyti, kad 2012-03-02 ieškovas priėmė neatlygintinam naudojimui įmonės automobilį VW Golf Variant, v.n. (duomenys neskelbtini) automobilio naudojimas pripažįstamas darbuotojo pajamomis natūra ir apmokestinamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ( t.1, b.l.64). Atsakovo atstovai neginčijo, kad ieškovui buvo leidžiama automobilį naudoti savo asmeniniams reikalams, tik nurodė, kad automobiliu nebuvo leidžiama naudotis siekiant gauti kitų pajamų ar dirbti kitą darbą. Tačiau teismas pažymi, kad pateiktame automobilio perdavimo neatlygintinai naudotis akte ieškovui nebuvo nustatyta jokių apribojimų naudoti automobilį savo reikmėms, pats automobilio naudojimas buvo pripažintas darbuotojo pajamomis natūra. Pastebėtina, pajamas natūra pripažįsta ir leidžia gauti LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 15d., 9 str.). Atsakovas neįrodė, kad ieškovas naudojo įmonės turtą – automobilį- neteisėtai, tuo darydamas žalą darbdaviui, nes automobilis buvo perduotas naudotis ieškovui.

Ieškovas buvo nubaustas taip pat už tai, kad savo reikmėms panaudojo įmonės kurą tuo laiku, kai 2014-05-06 nuvyko susitikti su UAB „Veromelitas“ klientu, atliekančiu slaptą pirkimą. Susitikimas įvyko Kaune, Miško gatvėje esančiame „Europa Royal“ viešbučio kieme, kai tuo tarpu atsakovo biuras, kuriame ir ieškovas dirbdavo, yra (duomenys neskelbtini). Atstumas į abi puses sudarytų apie 22 km.

Įsakyme paskirti ieškovui drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo nurodoma, kad ieškovas „greičiausiai panaudojo įmonės kurą“ arba „tikėtina“, kad panaudojo įmonės kurą. Atsakovo įmonėje buvo nustatyta, kad automobilio naudotojas privalo pateikit darbdaviui ataskaitą apie kurą, suvartotą per praėjusį mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos ( t.1, b.l. 165, atsakovo vidaus direktyva „Bendrosios bendrovės automobilių naudojimo taisyklės ir sąlygos“, 1.8p.). Ataskaitoje darbuotojas turėdavo nurodyti, kada ir kokiais maršrutais važiavo, kiek kilometrų nuvažiavo. Paskutinė ieškovo pildyta kelionių ataskaita buvo pildyta 2014 m. balandžio mėnesį. Ieškovas teigė, kad 2014 metų gegužės mėnesio kelionių atskaitos jis nepildė, tą turėjo padaryti iki 2014-06-15, tačiau darbdavys jam neleidęs to daryti, o birželio 18 buvo atleistas iš darbo. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovas užpildė 2014 metų gegužės mėnesio kuro panaudojimo ataskaitą ir joje nuslėpė, kad 22 kilometrus nuvažiavo Kauno mieste savo reikalais. Nesant pateiktos ataskaitos, nėra aišku, kokių objektyvių įrodymų pagrindu atsakovas nusprendė, kad ieškovas panaudojo įmonės kurą savo reikmėms, kurio būtų nenurodęs ataskaitoje ir už kurį nebūtų atsiskaitęs. Pastebėtina, kad reikalavimas iš anksto pranešti darbdavio įgaliotam asmeniui, kur ketina vykti įmonės duotu naudotis automobiliu buvo nustatytas tik tais atvejais, kai buvo ketinama važiuoti į užsienį ( jau minėtos vidaus direktyvos „Dėl automobilių naudojimo“ 9.1p.). Spręstina, kad ieškovui drausminė nuobauda toje dalyje, kurioje ji paskirta už įmonės kuro panaudojimą, buvo paskirta prielaidų ir įtarimų pagrindu. Teismas mano, kad tokia jokia nuobauda negali būti skiriama prielaidų ir įtarimų pagrindu, nesant įrodymų apie padarytą pažeidimą.

Pastebėtina, kad darbdavys paskutiniais ieškovo darbo mėnesiais ( pradedant nuo 2014 metų balandžio) ieškovui reiškė įvairias pretenzijas dėl netinkamai naudojamo, netinkamai nurodomo ataskaitose sunaudoto kuro. Liudytojai O. P., A B parodė, kad ieškovas nuolat išnaudodavo daugiau kuro, negu kiti prekybos atstovai. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kad anksčiau, t.y. iki 2014 m. balandžio mėnesio ieškovo pateiktos kuro panaudojimo ataskaitos būtų buvę darbdavio įgaliotų asmenų nepriimtos, išsamiai tikrinamos, prašoma ieškovo patikslinti, paaiškinti ir pan. Priešingai, O. P., kuri teigė esanti atsakinga už įmonės finansų naudojimą, ieškovo pateiktas atskaitas pasirašydavo ir jokių pretenzijų neturėdavo ( t.1, b.l. 133, 137), arba ataskaitas pasirašydavo ieškovo tiesioginis viršininkas, padalinio vadovas A. L. ( t., b.l. 144, 147).

Atsakovo atstovai teigė, kad ieškovui perduotas naudotis automobilis buvo pažymėtas įmonės „Bosch“ lipduku, todėl šio automobilio pasirodymas prieš kitos įmonės klientą galėjo diskredituoti įmonę „Bosch“. Į šiuos argumentus atsakytina, pirmiausia, kad sprendime paskirti drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo- šis pažeidimas- firmos vardo diskreditavimas, nebuvo nurodytas, o antra, darbdavys, perduodamas automobilį naudotis darbuotojui ir pažymėdamas jį firmos lipduku, pats pademonstravo, kad jam nėra svarbios aplinkybės, kur pasirodys lipduku pažymėtas automobilis, nes jokių papildomų apribojimų ieškovui nenustatė.

Ieškovui drausminė nuobauda paskirta taip pat už tai, kad jis „be išankstinio bendrovės raštiško sutikimo tiesiogiai arba netiesiogiai veikė kitame versle, esančiame už bendrovės ribų, pristatydamas prekes kitos įmonės vardu ir naudai“. Šalių sudarytoje darbo sutartyje 10.6p. nustatyta, kad „dirbdamas įmonėje, darbuotojas įsipareigoja be išankstinio raštiško įmonės leidimo tiesiogiai ar netiesiogiai nedirbti, nedalyvauti ir neveikti jokioje įmonėje ar versle už įmonės ribų“ ( t.1, b.l.19). Tos pačios darbo sutarties 10.5 p. nustatytos nekonkuravimo ir intereso konflikto vengimo nuostatos. Sistemiškai analizuojant šalių darbo sutartį matyti, kad 10.6p. sąlyga nedirbti ( nedalyvauti, neveikti) jokioje įmonėje ar versle yra platesnės apimties negu kad nekonkuravimo sąlyga, nes draudžia darbuotojui dirbti bet kokį darbą bet kokioje kitoje įmonėje darbo sutarties galiojimo laikotarpiu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, analizuodamas nekonkuravimo sąlygas darbo sutartyse, yra pasisakęs, kad „tokie susitarimai ( nekonkuravimo- teismo past.) neišvengiamai riboja juos pasirašiusių darbuotojų teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, tačiau tiek pakankama darbdavio turtinių interesų apsauga, tiek darbuotojo darbo teisių apsauga – būtinos normalios ūkinės veiklos šiuolaikinėje visuomenėje prielaidos. Kilus ginčui dėl šių teisių ir interesų pažeidimo, teismas, aiškindamas ir taikydamas teisės normas, privalo įvertinti skirtingus interesus ir užtikrinti jų pusiausvyrą“ ( LAT nutartis 3K-3-401/2013). Šioje byloje nagrinėjamu atveju šalys sudarė dar platesnių apribojimų susitarimą, t.y. kad darbuotojas negali dirbti jokio darbo ar imtis jokios veiklos. Atsakovas nenurodė ir nepagrindė, kokius savo interesus siekė apginti suvaržydamas darbuotojo teisę dirbti papildomai ir kitoje darbovietėje, nekonkuruojančioje su atsakovu. Be to, nebuvo nustatyta jokia kompensacija, proporcinga suvaržymams ir teisinga, už tai, kad darbuotojas negalės dirbti kito darbo ar imtis kitos veiklos. Spręstina, kad šalių sudarytos darbo sutarties 10.6p. nustatyta sąlyga yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžianti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. nustatytą laisvę pasirinkti darbą ir verslą, todėl teismas ex officio pripažįsta šią sąlygą negaliojančia.

Kartu pastebėtina, kad tokio pobūdžio sąlyga, draudžianti dirbti kitą darbą, laikytina civiliniu teisiniu sandoriu nepaisant to, kad sudaryta darbo sutarties šalių ir inkorporuota į šalių sudarytą darbo sutartį kaip jos dalis. Todėl darytina išvada, kad net jeigu ieškovas ir būtų pažeidęs minėtą darbo sutarties 10.6p., t.y. dirbęs kitą/papildomą darbą ar veikęs kitame versle, tai už šį pažeidimą negalėjo būti skiriama drausminė nuobauda pagal Darbo kodekso normas, nes pažeidimas nesusijęs su darbo sutarties vykdymu ir nesusijęs su ieškovo darbinių pareigų, darbinių funkcijų vykdymu.

Toliau analizuojant atsakovo pateiktus įrodymus, pastebėtina, kad ieškovo sutuoktinė I-V-V yra UAB „Veromelitas“ akcininkė nuo 2001-12-12 ir direktorė nuo 2013-09-12 ( t.1, b.l.85). Atsakovo pasamdytas apsimestinis pirkėjas 2014-05-05 paskambino UAB „Veromelitas“ tinklalapyje nurodytu telefono numeriu, atsiliepė moteris ir pažadėjo, kad rytojaus dieną prekę ( batutą) pristatytas direktorius ( ataskaitoje anglų kalba- „director“) ( t.1, b.l. 89 ir 92). Toliau ataskaitoje apsimestinis pirkėjas nurodo, kad 2014-05-06 atvyko jiems nepažįstamas asmuo 14.25 val. ir pateikia foto nuotraukas, iš kurių matyti, kad atvykęs asmuo buvo ieškovas ( t.1, b.l. 91). Liudytoju apklaustas V. Č. parodė, kad jo įmonės darbuotojas vykdė slaptą pirkimą, o liudytojas fiksavo susitikimą (filmavo ir fotografavo). Liudytojas parodė, kad pirmiausia telefonu atsiliepė moteris, su kuria buvo suderintas susitikimo laikas ir vieta, moteris sakė, kad atvyks direktorius ( rusų kalba „director“). Kitą dieną sutartu laiku moteris neatvyko, todėl dar kartą su ja buvo susiskambinta, tada ji pasakė, yra šalia žmogus, jis atvyks. Ieškovas atvyko į susitikimą automobiliu, pažymėtu „Bosch“ ženklu ir kalbėjo dėl batuto pastatymo, konkretaus pokalbio turinio liudytojas nenurodė, nes susitikimas buvo filmuojamas iš tolo, be garso. Liudytojas teigė, kad ieškovas atvykęs niekaip neprisistatė. Pirkėju apsimetęs asmuo norėjo, kad ieškovas pastatytų batutą viešbučio aikštelėje, tačiau vėliau atsisakė to prašymo, pasakė, kad batuto nereikia, nes taip buvo numatyta užsakyme atlikti slaptą pirkimą. Ieškovas pasakė: „nereikia, tai nereikia“. Ieškovui sumokėjo 10 eurų, ieškovas paėmė pinigus. Įrodymų ( video įrašo ar foto nuotraukų, kad ieškovas paėmėm 10 eurų, neturi). Ar ieškovas turėjo atvežęs batutą, nesidomėjo ir nežino, neprašė ieškovo parodyti batuto ir ieškovas nerodė batuto.

Ieškovas nepripažino, kad paėmė 10 eurų už sugaištą laiką. Ieškovas teigė, kad atliko paslaugą savo žmonos paprašytas, kuri tą dieną vežė vaikus į sanatoriją. Tai įrodinėdamas ieškovas pateikė UAB „Fama bona“ pažymą, kad ieškovo vaikai buvo gydomi sanatorijoje nuo 2014-05-02 iki 2014-05-20 ( t.2, b.l.61). Išvardinti įrodymai (fotonuotraukos, liudytojo V. Č. parodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas dirbo UAB „Veromelitas“ ar kad gavo pajamų iš UAB „Veromelitas“ kliento. Galima sutikti su teiginiu, kad ieškovas ginčo susitikimo metu veikė kitame versle, nes atvyko susitikti su UAB „Veromelitas“ klientu, nesvarbu, ar darydamas paslaugą savo žmonai arba siekdamas naudos pačiam sau. Tai galėtų būti vertinama kaip civilinio teisinio susitarimo tarp šalių pažeidimas, neįeinantis į darbo sutarties tarp šalių vykdymo sritį. Tačiau pats susitarimas teismo yra vertinamas kaip negaliojantis ( žr. motyvus aukščiau).

Spręstina, kad drausminė nuobauda ieškovui- atleidimas iš darbo- buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

Ieškovas jo grąžinti į ankstesnį darbą neprašė. Todėl pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ieškovas į darbą negrąžintinas, darbo sutartis laikytina nutraukta šiuo teismo spendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką - po 257,28 Lt už kiekvieną darbo dieną ( t.2, b.l.28) nuo 2014-06-19 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos susidaro 32 160 Lt ( priskaityta suma) ir toliau po 257,28 Lt ( priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įsigaliojimo.

Taip pat ieškovui priteistina išeitinė išmoka keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (vidutinis mėnesio darbo užmokestis paskaičiuojamas 257,28 Lt dauginant iš 21 ( vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius 2014 metais) ir dauginant iš 4, susidaro 21 611,52 Lt, priskaityta suma).

Dėl neturtinės žalos

Ieškovas prašė priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas ilgą laiką iki atleidimo iš darbo atliko ieškovo atžvilgiu neteisėtus veiksmus- reikalavo pasiaiškinti, nušalino nuo pagrindinio darbo - produktų pardavimo pareigų, tuo sumažindamas galimybę gauti kintamąją darbo užmokesčio dalį, sudarė psichologiškai sunkias darbo sąlygas, darė spaudimą pasitraukti iš darbo savo paties prašymu, skyrė neteisėtą drausminę nuobaudą. Dėl patirto atsakovo spaudimo, grėsmės netekti darbo ir atleidimo iš darbo pablogėjo sveikata, patyrė neigiamas emocijas, pergyvenimus.

CK 6.250 straipsnis nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas pan., teismo įvertinti pinigais. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006).

Nustatyta, kad 2014 m. gegužės 12, 15 ir 19 dienomis atsakovas reikalavo iš ieškovo pateikti pasiaiškinimus raštu dėl panaudoto kuro ataskaitų už praėjusius pusę metų ( t.1, b.l.34,38,41). Darbdavys turi teisę reikalauti įvairių paaiškinimų dėl darbdavio priemonių naudojimo, todėl tokių reikalavimų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais veiksmais. Pačių reikalavimų intensyvumas ir dažnumas pats savaime nereiškia neteisėtų veiksmų, nors ieškovas ir buvo nustebintas staigaus darbdavio elgesio pasikeitimo, kai ilgą laiką kuro ataskaitos buvo netikrinamos ir priimamos be jokių pastabų, darbuotojo darbas faktiškai nekontroliuojamas, o paskui staiga reikalaujama pateikti smulkius paaiškinimus. Teismų praktikoje yra pastebėta, kad ilgalaikis darbdavio požiūris, kuriuo toleruojamas darbuotojo elgesys, gali sukurti darbuotojui neteisingą įsivaizdavimą apie taikytinas taisykles, todėl darbdavys, norėdamas staiga pakeisti savo vidaus politiką, turėtų pirmiausia įspėti darbuotoją, kad daugelį metų nusistovėję taisyklės yra keičiamos, ir tik po to imtis drausminių priemonių.

Taip pat ieškovas teigė, kad jis buvo nušalintas nuo darbo, t.y. produktų pardavimo, tuo atimant jam galimybę gauti kintamąją darbo užmokesčio dalį. Iš pateiktos užduoties ieškovui ir darbdavio raštiško paaiškinimo ( t.1, b.l. 60-61) matyti, kad 2014-05-09 ieškovui paskirtos užduotys atitiko jo darbo funkcijų aprašymą ( t.1, b.l.23-24): informacijos apie padėtį rinkoje ir konkurencijos tyrimas, reikalingų ataskaitų rengimas ir teikimas ir pan. Ieškovas pats ėmė kelti pretenzijas dėl jam planuojamų komandiruočių, nors ilgus metus jo darbas buvo komandiruočių pobūdžio, o kai gavo užduotis, nesusijusias su komandiruotėmis, vėl buvo nepatenkintas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad darbdavys buvo neteisėtai nušalinęs darbuotoją nuo darbo ar neteisėtai pakeitęs darbo sąlygas.

Pripažintina, kad darbdavio elgesyje 2014 metų gegužės mėnesį ieškovo atžvilgiu buvo jaučiamas siekis, kad ieškovas išeitų iš darbo, taip pat teismas jau pasisakė, kad paskirtoji drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo yra neteisėta. Tačiau pastebėtina, kad ieškovas pats buvo pripažinęs, kad 100 km nuvažiavo 2014 m. balandžio mėnesį naudodamas įmonės kurą, be to, važiavo į Palangą naudodamas įmonės kurą ( paaiškinimas t.2, b.l.32), tai rodo, kad ieškovo elgesys nebuvo be priekaištų. Nukentėjusio asmens elgesys gali būti pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį ar apskritai nepriteisti žalos atlyginimo. Spręstina, kad pripažinimas ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos neteisėta ir atitinkamų išmokų ( priverstinės pravaikštos ir išeitinės kompensacijos) priteisimas yra pakankama satisfakcija ieškovui, ir neturtinės žalos atlyginimas papildomai jam nepriteistinas.

Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovui iš atsakovo (5402,88 Lt/1564,78eurų, priskaityta suma) vykdytinas skubiai.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Laikytina, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas 90 proc. Ieškovui iš atsakovo priteistina 2160 Lt/625,58 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( t.2, b.l.64).

Atsakovas prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti 18 069 Lt (t.2, b.l. 66-68). Prašymas tenkintinas iš dalies. Pirmiausia priteistina suma mažintina pagal LR Teisingumo ministro 2004-04-02 Įsakymu Nr. 1R-85 nustatytus rekomenduojamus maksimalius dydžius, įvertinant, kad atsakovui reikėjo rašyti atsiliepimą (gali būti mokama advokatui 3 minimalių mėnesinių algų suma), teismo posėdžiai byloje iš viso užtruko 10 valandų 30 min. ( 10,5x0,15x1035 Lt), byla dideliu sudėtingumu nepasižymi, todėl pagrįstos atsakovo išlaidos advokatui galėjo būti 4735,13 Lt. Atsakovui iš ieškovo priteistina 500 Lt (penki šimtai litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus vienarūšių prievolių ( sumokėti advokato samdymo išlaidas) tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 1660 Lt /480,77 eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Žyminis mokestis ( 1613 Lt) ir pašto išlaidos ( 13 Lt) priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ieškovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „Robert Bosch“ generalinio direktoriaus 2014-06-18 sprendimu iš prekybos atstovo pareigų. Į darbą negrąžinti. Laikyti, kad darbo sutartis tarp A. V. ir UAB „Robert Bosch“ yra nutraukta šiuo teismo spendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisti ieškovui AV, a.k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Robert Bosch“, įm.k. 111761933, darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos dienos po atleidimo iš darbo (2014-06-19) iki šio teismo sprendimo paskelbimo dienos- 32 160 Lt/9314,18 eurų ( trisdešimt du tūkstančius šimtą šešiasdešimt litų arba devynis tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų ir 18 euct, priskaityta suma) ir po 257,28 Lt/ 74,51eurų ( du šimtus penkiasdešimt septynis litus ir 28 ct, priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo ( 2014-11-28) iki teismo sprendimo įsigaliojimo, išeitinę išmoką -21 611,52 Lt/6259,13 eurų (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus vienuolika Lt ir52 ct arba šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 13 euct, priskaityta suma), ir 1660 Lt /480,77 eurų ( tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt litų arba keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 77 euct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovui iš atsakovo - 5402,88 Lt/1564,78eurų (penkių tūkstančių keturių šimtų dviejų Lt ir 88 ct arba tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 78 euct, priskaityta suma) vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Robert Bosch“, įm.k. 111761933, 1613 Lt/ 467 eurų ( vieną tūkstantį šešis šimtus trylika litų arba keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 13 Lt/3 eurus ( trylika litų/tris eurus) pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Diana Labokaitė