Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės atstovui A. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Ignalinos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Ignalinos rajono savivaldybės administracija.

Pareikštų šioje byloje reikalavimų pagrįstumą Registrų centras palieka spręsti Teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2002 metų pradžioje (tiksli data dokumentuose nebuvo fiksuota) likviduojama Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (senas bendrovės kodas (duomenys neskelbtini) - buveinės adresas, (duomenys neskelbtini)) - šios bendrovės darbuotojui V. G. pardavė ir perdavė du grūdų sandėlius ir stacionarias automobilines svarstykles (toliau – Pastatai) . Tai patvirtina Priėmimo - perdavimo akto kopija su likvidacinės komisijos parašais ir PVM sąskaitos - faktūros Nr. 1322225 kopija (I t., b.l. 9-10).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis - 2016-12-13, LR Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292, papunktis 2.1 - Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė ( naujas kodas (duomenys neskelbtini)) išregistruota iš juridiniu asmenų registro - teisinis statusas – likviduojamas. Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė išregistruota iš juridinių asmenų registro – 2016 m. gruodžio 13 d. ( I t., b.l. 12, 13-14). Duomenų bazėje įrašų apie turtą nerasta (I t., b.l. 18).

2024 m. liepos mėnesio Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pažymoje nurodoma, jog minėti Pastatai nėra įtraukti į Švenčionių rajono savivaldybės bešeimininkio turto aprašą (I t., b.l. 21). 2024 m. rugpjūčio 20 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. (4.29)1S-3669 pranešama, kad Švenčionių rajono savivaldybės archyve (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės techninė dokumentacija nesaugoma. Perduotos saugoti 1992-1993 m. atsiskaitymų apskaitos knygos (I t., b.l. 23). 2024 m. rugsėjo 5 d. Švenčionių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (2.1E)V1-498 pastatams suteikti adresu numeriai (I t., b.l. 24-26).

2025 m. balandžio mėn. Strūnaičio seniūnijos pažymoje nurodyta, kad ūkininkas V. G. (I t., b.l. 6, 83), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 7-8), Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Strūnaičio seniūnijos teritorijos ribose nuo 2000 m. vykdo ūkininko veiklą, likvidavus (duomenys neskelbtini) bendrovę naudojasi grūdų sandėliais, esančiais (duomenys neskelbtini), pagal paskirtį. Šiuos pastatus prižiūri, remontuoja bei naudoja nepertraukiamai ir neslėpdamas valdymo fakto (I t., b.l. 16).

Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registras) duomenų bazės duomenimis 1965 m. statybos, 382,89 kv. m bendro ploto grūdų sandėlis 1F1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandėlis 1F1/p), kurio centro taško koordinatės (duomenys neskelbtini), Registre nėra įregistruotas ir nėra įregistruotos nuosavybės teisės į šį pastatą.

Registro duomenų bazės duomenimis 1965 m. statybos, 763,5 kv. m bendro ploto sandėlis 1F2/p sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (toliau – Sandėlis 1F2/p), kurio centro taško koordinatės (duomenys neskelbtini), Registre nėra įregistruotas ir nėra įregistruotos nuosavybės teisės į šį pastatą.

Abu Sandėliai 1F1/p, 1F2/p yra teisės aktų nustatyta nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Savivaldybės įmonė „Švenčionių planas“ pateikė Registrų centrui 2024-12-10 prašymą, Registrų centro paslaugų apskaitos sistemoje užregistruotas Nr. 42166979, atlikti Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2024-10-30 parengtos Sandėlio 1F1/p kadastro duomenų bylos išankstinę patikrą. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas (toliau – Kadastro tvarkytojas) 2024-12-17 suderino Sandėlio 1F1/p pateiktą bylą, uždėjo spaudą ir padarė žymą, kad yra nustatyti nauji minėto pastato kadastro duomenys, kurie neįrašyti į Kadastrą.

Savivaldybės įmonė „Švenčionių planas“ pateikė Registrų centrui 2024-12-18 prašymą, Registrų centro paslaugų apskaitos sistemoje užregistruotas Nr. 42267370, atlikti Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2024-11-11 parengtos Sandėlio 1F2/p kadastro duomenų bylos išankstinę patikrą. Kadastro tvarkytojas 2024-12-31 suderino Sandėlio 1F2/p pateiktą bylą, uždėjo spaudą ir padarė žymą, kad yra nustatyti nauji minėto pastato kadastro duomenys, kurie neįrašyti į Kadastrą (I t., b.l. 27-80).

Vadovaujantis Sandėlio 1F2/p 2024-11-11 kadastro duomenų byla 2005 metais buvo pradėtas ir užbaigtas paprastasis remontas. Tai patvirtina pareiškėjo teikiami dokumentai: PVM sąsk. Fakt. ETI Nr. 0135, Projektavimo darbai, kuriuos atliko Rytų skirstomieji tinklai ir Grūdų sandėlio prijungimas prie el. tinklų (duomenys neskelbtini); PVM sąsk. Fakt. UPD Nr.504271, apie naujų vartotojų prijungimą prie Rytų skirstomųjų tinklų (duomenys neskelbtini) PVM sąsk. faktūros apie įsigytus kabelius ir kitą reikalingą elektros instaliaciją; PVM sąsk. faktūros apie elektros energijai suvartojimą nuo 2005 m. iki šių dienų; PVM sąsk. faktūros apie įsigytas statybines medžiagas (cementas, metalo kampuočiai, OSB plokštės, medienos ruošiniai ir kitos statybinės medžiagos) skirtos sandėlių grindinio betonavimui, aruodų remontui, ventiliavimo sistemų tobulinimui, grūdų valymui ir džiovinimui, buitinių - pagalbinių patalpų, san. mazgo įrengimui su tikslu pagerinti samdomų darbininkų buitines/persirengimo sąlygas (I t., b.l. 84-111).

Pareiškėjas, atstovaujamas advokato K. G., Registrų centrui 2025 m. kovo 6 d. teikė prašymą Nr. 43195687, įrašyti Sandėlių 1F1/p, 1F2/p kadastro duomenis į Kadastrą ir Registre įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į juos. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2025-03-06 sprendimu Nr. SPR5-3187 (14. 5 E) (pateiktas Pareiškėjo) atmetė Pareiškėjo 2025-03-06 prašymą atlikti pastatų (grūdų sandėlių) teisinę registraciją, kadangi pateikti dokumentai (Priėmimo - perdavimo akto kopija su likvidacinės komisijos parašais ir PVM sąskaitos - faktūros Nr. 1322225 kopija) nėra įskaitomi ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio, tai yra nepatvirtina nuosavybės atsiradimo fakto (I t., b.l. 81-82).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Bylos duomenimis (pateiktais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad 2002 metų pradžioje (tiksli data dokumentuose nebuvo fiksuota) likviduojama Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė (senas bendrovės kodas (duomenys neskelbtini) - buveinės adresas, (duomenys neskelbtini)) - šios bendrovės darbuotojui V. G. pardavė ir perdavė du grūdų sandėlius, kuris nepertraukiamai, atvirai, sąžiningai kaip savo juos valdo jau daugiau nei dešimt metų: naudojasi jais, prižiūri, remontuoja. Prieštaravimų pateiktam pareiškimui nepateikta.

Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savąjį valdęs įstatyme nustatytą laiką, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Sąžiningo valdymo sąvoka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Taigi pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina.

Byloje nenustatyta, kad pastatai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo, ar kad paminėtus pastatus būtų užvaldęs kas nors kitas. Minėti pastatai neįregistruotas viešajame registre, byloje taip pat nėra duomenų apie kitų asmenų daiktines teises į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas pastatuams parengė Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylas.

Teismo vertinimu, minėtas turtas buvo valdomas teisėtai, byloje esantys įrodymai pagrindžia valdymo ir naudojimo faktą. Iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjui jokių pretenzijų į valdomus pastatus, nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Apie tai, kad daiktai buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai ir kreipimaisi į valstybines institucijas (pvz., į Švenčionių rajono savivaldybės administraciją, į valstybės įmonę Registrų centrą, dėl Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos parengimo). Tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys įrodymai.

Per visą valdymo laikotarpį daikto valdytojui V. G. niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl valdomo turto. Apie iškeltą civilinę bylą 2025 m. balandžio 5 d. paskelbta specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt skiltyje „teismų pranešimai“. Per nustatytą terminą dėl pareikšto pareiškimo prieštaravimų niekas nepateikė, pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis taip pat nepareikšta. Taigi galimas pastatų savininkas visą pareiškėjo nurodytą valdymo laikotarpį (nuo 2025 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos) turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo. Tai yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjo prašomą faktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniai).

Šiuo atveju, atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, jog, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė aukščiau paminėtus pastatus, todėl esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijo nuosavybės teisę į teisiškai neregistruotą nekilnojamąjį turtą (statinus) –

- 1965 m. statybos, 382,89 kv. m bendro ploto grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio centro taško koordinatės (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane Nr. 1F1/p);

- 1965 m. statybos, 763,5 kv. m bendro ploto sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio centro taško koordinatės (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane pažymėtą plane Nr. 1F2/p) (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 526–529 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į teisiškai neregistruotus daiktus:

- 1965 m. statybos, 382,89 kv. m bendro ploto grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio centro taško koordinatės (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane Nr. 1F1/p);

- 1965 m. statybos, 763,5 kv. m bendro ploto sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio centro taško koordinatės (duomenys neskelbtini) (žymėjimas plane pažymėtą plane Nr. 1F2/p)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.