Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, rašytinio proceso tvarka, informuojant šalis apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB DNB banko skundą suinteresuotiems asmenims BUAB „Žydra“, Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialui dėl antstolės J. Ž. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pažymėtina, kad

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) BUAB „Žydra“, atstovaujama bankroto administratoriaus B. D., atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo teismo panaikinti antstolės J. Ž. 2016-01-05 patvarkymą Nr. S16-195 vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/13344. 2009 m. vasario 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Žydra“, administratoriumi paskirtas B. D.. 2009-04-28 Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinti BUAB „Žydra“ kreditoriniai reikalavimai. 2009-07-08 Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Žydra“ pripažinta bankrutavusi ir likviduotina. 2015-11-05 Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, išieškoti pinigines lėšas iš bankrutavusios UAB „Žydra“ kaupiamosios sąskaitos ir garantinio fondo piniginėms lėšoms naudoti skirtos sąskaitos, esančioms AB DNB banke. Antstolė J. Ž. pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0161/15/03344 ir įpareigojo AB DBN banką priverstinai nurašyti nuo bankrutavusios UAB „Žydra“ kaupiamosios ar garantinio fondo sąskaitos pinigines lėšas, išieškotojo naudai. Antstolės pateiktame patvarkyme nurodyta, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra mokėtinos iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų, todėl vykdomas išieškojimas, nors skolininko teisinis statusas „bankrutavęs“. Antstolė J. Ž. tikslingai pateikė AB DNB bankui popierinėje formoje 2016-01-05 patvarkymą Nr. S16-95, tikslu priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo BUAB „Žydra“ sąskaitų, nes piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje (PLAIS) nėra numatyta piniginių lėšų nurašymas nuo bankrutavusios įmonės sąskaitų. Piniginių lėšų nurašymas nuo bankrutavusios UAB „Žydra“ kaupiamosios, bei garantinio fondo sąskaitų yra neteisėtas ir negalimas pagal galiojančius teisės aktus. Informacinė sistema (PLAIS) yra sudaryta vadovaujantis ne tik LR CPK nuostatomis, bet ir LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) normomis, kadangi bankroto įstatymas yra specialusis įstatymas ir turi viršenybę prieš CK bei CPK nuostatas. Pagal CPK pirmojo straipsnio pirmosios dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal minėto kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). Todėl darytina išvada, kad antstolė neturi teisės nei jokia forma nurašyti bankrutavusios įmonės piniginių lėšų nuo kaupiamosios sąskaitos, juo labiau nuo garantinio fondo lėšoms apskaityti skirtos banko sąskaitos. Pažymėtina, kad teisės normos, reglamentuojančios administravimo išlaidų patvirtinimą, sudaro vieningą sistemą, kurios tikslas - užtikrinti tinkamą bankroto proceso eigą ir šiame procese dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų apsaugą. Pagal įtvirtintą reglamentavimą kreditorių susirinkimas, esant teisėtam pagrindui, turi teisę ir pareigą pakeisti administravimo išlaidas, laikydamasis pirmiau minėtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atsižvelgdamas į reikšmingas nustatytas aplinkybes. Teisę į administravimo išlaidas turi tik bankrutavusi bendrovė, bet net ne bankroto administratorius. Jis įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3, 6, 14 punktai). ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), o kai įmonė neturi lėšų ar jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ĮBĮ 23 straipsnio 5 ir 8 punktų normos tik kreditorių susirinkimui suteikia teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. ĮBĮ normos administravimo išlaidų nustatymo ir paskirstymo kreditoriams klausimą priskiria kreditorių susirinkimo kompetencijai, be to, įstatymo normose nustatyta, iš kokių lėšų yra apmokamos administravimo išlaidos ir administravimo išlaidų sudėtis. Tai, kad teismas nagrinėjamu atveju nurodė mokėti išieškotojui bylinėjimosi išlaidas iš administravimo lėšų, nereiškia, kad nustatė konkretų administravimo išlaidų dydį, kurį turi sumokėti bankrutavusi UAB „Žydra“ neįteisintam bankroto byloje kreditoriui ar jo atstovui antstoliui. Įpareigojimas padengti bylinėjimosi išlaidas iš administravimo išlaidų pažeistų kreditorių teises. Administravimo išlaidos yra apmokamos iš bankrutavusios įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditoriniai reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.). Dėl šios priežasties egzistuoja tiesioginis ryšys tarp administravimo išlaidų ir kreditorių reikalavimų tenkinimo. Taigi akivaizdu, kad antstolei nepagrįstai nurašius administravimo išlaidas, sumažės įmonės kreditorių galimybė patenkinti savo reikalavimus, kas yra vertintina kaip kreditorių teisių pažeidimas. Pagal ĮBĮ nė vienas kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ar lėšų, todėl nė vienas BUAB „Žydra“ kreditorius ar išieškotojas negali reikalauti jų reikalavimus tenkinti kitaip, nei ĮBĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei CPK nėra nustatytos tvarkos vykdymo veiksmams atlikti, kai įmonei jau yra iškelta bankroto byla, ir antstolė privalo vadovautis CPK 626 straipsnyje nustatytu įpareigojimu sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto bylą, ir persiųsti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Įmonių bankroto įstatymo normos daro poveikį ne tik bankroto bylos nagrinėjimui ir sprendimų priėmimui, bet ir vykdymo procesui. (CPK 632 straipsnio 6 punktas). Savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, funkcionuojanti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius. Antstolė nepateikė duomenų, jog išieškotojas, draudimo įmonė COMPAGNIE FRANCAISE D'ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR, apskritai yra bankrutavusios įmonės kreditorius ir yra įrašyta BUAB „Žydra“ kreditorių sąrašą, kuriai taikytinas ĮBĮ 35 straipsnis. Kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai patikslinami, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Antstolė nepateikė įrodymų, kad BUAB „Žydra“ bankroto byloje kreditoriaus COMPAGNIE FRANCAISE D'ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR reikalavimas yra įrašytas į BUAB „Žydra“ administravimo išlaidų sąmatą, o tai reiškia kad antstolė savarankiškai neturi teisės keisti administravimo išlaidų sąmatos, bei pažeisdama ĮBĮ nuostatas negali išieškoti pinigines lėšas iš bankrutavusios įmonės administravimo lėšų, priverstinai nurašydama jas nuo įmonės sąskaitų. Taigi administravimo išlaidų klausimų sprendimas, nepriklauso atskirų kreditorių ar antstolės kompetencijai, nes, kaip jau minėta, šiuos klausimus sprendžia BUAB „Žydra“ kreditorių susirinkimas arba kreditorių komitetas (ĮBĮ 36 str. 2 d, 23 str. 5 p., 9 p., 13 p.). Dėl šių aplinkybių antstolės sprendimas iš esmės negali būti įvykdytas, todėl darytina išvada, kad antstolės patvarkymas, priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo BUAB „Žydra“ banko sąskaitų, yra neteisėtas ir naikintinas. Teismo prašo antstolės J. Ž. pradėtą vykdomąją bylą Nr. 0161/15/03344 sustabdyti, 2016-01-05 patvarkymą panaikinti.

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialas, atstovaujamas advokato S. A., atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog išieškotojas su banko pateiktu skundu nesutinka, nes antstolės priimtas skundžiamas patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas. Išieškotojas antstolei pateikė vykdyti Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, išduotą Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-2041-343/2015 pagrindu, kuria išieškotojo naudai iš ieškovo BUAB „Žydra“ buvo priteistos išieškotojo patirtos 2418,14 Eur bylinėjimosi išlaidos numatant, kad bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos iš administravimo išlaidų ieškovo BUAB „Žydra“ bankroto byloje. Išieškotojo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš Ieškovo BUAB „Žydra" administravimo išlaidų, nes pats subjektas, turintis atlyginti patirtas išlaidas, yra bankrutuojanti bendrovė. Kadangi BUAB „Žydra“, iš kurios administravimui skirtų lėšų yra priteistos 2418,14 Eur išlaidos, yra bankrutuojanti bendrovė, antstolė objektyviai per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą negali pateikti bankui nurodymo nurašyti 2418,14 Eur išlaidas iš administravimo skirtų lėšų, nes tą draudžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtinti Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatai (PLAIS). Šių PLAIS nuostatų 11.5 ir 11.5.2 p. numatyta, kad: informacinė sistema stabdo nurašymo nurodymų formavimą ir siuntimą kredito įstaigoms, kai gaunamas pranešimas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKG) apie įsiteisėjusią teismo nutartį iškelti bankroto bylą skolininkui. Antstolė objektyviai per PLAIS negali bankui pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas, nes BUAB „Žydra“ yra bankrutuojanti. Svarbu ir tai, kad toks antstolės nurodymas turi būti vykdomas ne iš bankrutuojančios bendrovės lėšų, o iš administravimui skirtų lėšų. Atitinkamai dėl šios priežasties antstolė objektyviai negali pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas per PLAIS. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad CPK 689 str. 1 d. neva įtvirtinta, kad nurodymai dėl lėšų nurašymo išimtinai gali būti pateikti tik per PLAIS elektroniniu būdu. Nesutinkant su šiuo pareiškėju teiginiu, pažymėtina, kad minėtame CPK 689 str. 1 nėra įtvirtinta, kad antstolio nurodymai dėl piniginių lėšų nurašymo gali būti pateikti išimtinai tik per PLAIS. CPK 689 str. 1 d. įtvirtina tik bendra nuostata, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Vadinasi, CPK nėra įtvirtinta įpareigojimo antstolei nurodymus nurašyti pinigines lėšas vykdyti tik per PLAIS. Kadangi nėra įtvirtinta aiškaus reglamentavimo, kaip turi būti vykdomi teismo sprendimai nurašyti pinigines lėšas iš bankrutuojančios bendrovės administravimui skirtų lėšų antstolė pagrįstai ir teisėtai vadovavosi bendrosiomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. CPK 585 str. 1 d. įtvirtintas antstolio nurodymų privalomumas, t.y. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 585 str. suteikia teisę antstolei patvarkymus nurašyti pinigines lėšas teikti ir ne per PLAIS, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, negalint objektyviai nurodymo pateikti per PLAIS. Kadangi antstolė nurodymo nurašyti pinigines lėšas iš BUAB „Žydra“ administravimui skirtų lėšų objektyviai negali pateikti per PLAIS, nes išieškojimas turi būti vykdomas iš administravimo išlaidų, o ne bankrutuojančios bendrovės lėšų, antstolė pagrįstai ir teisėtai nurodymą bankui nurašyti pinigines lėšas pateikė popierinėje formoje, ne per PLAIS. Banko skundžiamas antstolės patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo priimtas sprendimas priteisti išlaidas iš bankrutuojančios bendrovės administravimui skirtų lėšų atitinka teismų praktiką ir turi būti įvykdytas, siekiant užtikrinti teismo sprendimo realumą. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2041-343/2015 išieškotojui buvo priteista 418,14 EUR bylinėjimosi išlaidų numatant, kad bylinėjimosi išlaidos yra atlyginamos iš administravimo išlaidų ieškovo BUAB „Žydra“ bankroto byloje. Teisėtai priimtas ir vykdytinas teismo sprendimo privalo būti operatyviai įvykdytas, siekiant užtikrinti Išieškotojo interesus. Atitinkamai priverstinio sprendimų vykdymo procesas - svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas - užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šiuo atveju antstolė, atsižvelgdama į tai, kad per PLAIS objektyviai negali būti pateiktas nurodymas nurašyti pinigines lėšas iš bankrutuojančios bendrovės UAB „Žydra“ administravimui skirtų lėšų, tokį nurodymą (patvarkymą) priėmė popierinėje formoje, laikydamasi CPK nustatytų reikalavimų, tame tarpe ir CPK 585 str., nes tik dviem būdais pagal CPK 585 str., 689 str. gali būti pateikti patvarkymai, t.y.: per PLAIS; įprastinėje popierinėje formoje ar el. būdu. Antstolė, laikydamasi CPK reikalavimų ir priėmė patvarkymą (nurodymą) nurašyti pinigines lėšas, pateikiant popierinėje formoje, nes kitų būdų, įtvirtintų CPK, kuriais šiuo atveju galėtų būti įvykdytas teismo sprendimas nėra. Banko skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir atmestinas (b.l. 30-33).

Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais bei viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016-02016-03-14 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d., b.l. 39).

Pagal PLAIS sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-04-19 įsakymu Nr. 1R-126 12 punktą, informacinės sistemos valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal 13 punktą informacinės sistemos tvarkytojas yra VĮ Registrų centras.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras yra PLAIS tvarkytojas, jis teismo nutartimi buvo įpareigotinas pateikti informaciją ar šiuo metu yra galimybė (ir ar tokia galimybė buvo 2016-01-05) nurašyti pinigines lėšas per PLAIS sistemą iš bankrutavusių įmonių sąskaitų (b.l. 14).

VĮ Registrų centras teismui nurodė, jog pagal Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. IR-126 „Dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (PLAIS nuostatai), 11.8 papunktį, jei skolininko, juridinio asmens statusas - „bankrutuojantis“, „bankrutavęs“ ar „restruktūrizuojamas“ PLAIS vykdo tik Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Muitinės departamento pateiktus einamuosius nurašymo nurodymus. Einamojo nurašymo nurodymas - einamojo nurašymo nurodymų teikėjų -Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Muitinės departamento - elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas arba informacinės sistemos suformuotas besąlygiškas nurodymas nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje, kai skolininkas turi bankrutuojančio, bankrutavusio ir (ar) restruktūrizuojamo asmens statusą (PLAIS nuostatų 4.3 papunktis). PLAIS nevykdo antstolio teikiamų nurašymo nurodymų, jei skolininko statusas yra „bankrutuojantis“, „bankrutavęs“ ar „restruktūrizuojamas“. Nurodymų teikėjai antstoliai negali vykdyti išieškojimų elektroninio ryšio priemonėmis per PLAIS iš skolininkų piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytose skolininko sąskaitose, kai juridinio asmens statusas yra „bankrutavęs“, tokios galimybės nebuvo ir 2016 m. sausio 5 d. (b.l. 34).

Skundas atmestinas.

Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga, nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje 2015-11-25 gautas ir 2015-11-25 patvarkymu priimtas vykdyti Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-3808-713/2015 dėl 2418,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų, išieškojimo iš skolininko BUAB „Žydra“ išieškotojo Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur Lietuvos filialo naudai (vykdomoji byla Nr. 0161/15/03344, b.l. 21, 30). 2015-11-25 surašytas raginimas įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kurie 2015-11-27 įteikti bankroto administratoriui B. D. (vykdomoji byla Nr. 0161/15/03344, b.l. 30-34). 2015-12-16 surašytas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuris išsiųstas AB DNB bankui, AB SEB bankui ir BUAB „Žydra“ (vykdomoji byla Nr. 0161/15/03344, b.l. 44, 45). Šis patvarkymas AB DNB banke gautas 2015-12-21 (vykdomoji byla Nr. 0161/15/03344, b.l. 46). 2015-12-29 iš AB DNB banko antstolė gavo raštą, kuriame bankas nurodė, jog pateikto nurodymo bankas vykdyti negali, nes jo pateikimo forma neatitinka įstatymo reikalavimų, patvarkymas buvo grąžintas antstolei, nurodant pateikti nurodymą per PLAIS (vykdomoji byla Nr. 0161/15/03344, b.l. 47). 2016-01-05 antstolė priėmė patvarkymą „Dėl antstolio patvarkymo vykdymo“ Nr. S16-195, kuriuo AB DNB bankui nurodė, jog nurodymo pateikti per PLAIS nėra galimybės, nes nurodymai nurašyti pinigines lėšas iš bankrutavusių juridinių asmenų sąskaitų per PLAIS nėra vykdomi - jie atmetami, todėl nurodymas teikiamas paštu tiesiogiai kredito įstaigai ir antstolė prašo jį vykdyti (vykdomoji byla Nr. 0161/15/03344, b.l. 48).

Skundo dalykas yra antstolės patvarkymas, kuriuo nurodyta bankui priverstinai nurašyti pinigines lėšas, ir kuris pateiktas tiesiogiai bankui, o ne per PLAIS sistemą. Todėl dėl kitų pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų argumentų (kad prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį, kad piniginių lėšų nurašymas nuo bankrutavusios UAB „Žydra“ kaupiamosios, bei garantinio fondo sąskaitų yra neteisėtas ir negalimas pagal galiojančius teisės aktus, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą antstolė privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir persiųsti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kad antstolė nepateikė duomenų jog išieškotojas apskritai yra bankrutavusios įmonės kreditorius ir yra įrašytas BUAB „Žydra“ kreditorių sąrašą, kad administravimo išlaidų klausimų sprendimas nepriklauso atskirų kreditorių ar antstolės kompetencijai ir pan.) teismas nepasisako, nes jie nėra šios bylos dalykas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Lietuvos Respublikos CPK 7 str. įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar kitas vykdomasis dokumentas) būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir numatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, antstolis negali teikti pirmenybės kuriai nors vykdymo proceso šaliai, jis privalo vadovautis jų interesų derinimo principu.

Lietuvos Respublikos CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos CPK 689 str. 2 d. numato, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Matyti, jog 2015-12-09 antstolė nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, teikė vykdyti AB SEB bankui ir AB DNB bankui per PLAIS, tačiau nurodymas nebuvo įvykdytas, kadangi skolininkas yra bankrutavusi įmonė (vykdomoji byla Nr. 0161/15/03344, b.l. 40, 41).

Pagal PLAIS sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-04-19 įsakymu Nr. 1R-126 12 punktą, informacinės sistemos valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal 13 punktą informacinės sistemos tvarkytojas yra VĮ Registrų centras. Kad šiuo atveju, kai skolininkas yra juridinis asmuo ir šio juridinio asmens statusas „bankrutavęs“, nėra galimybės pateikti nurodymų per PLAIS, patvirtina ir VĮ Registrų centro 2016-03-03 raštas Nr. (1.11.16)s-1094 (b.l. 34).

Todėl akivaizdu, jog nesant techninės galimybės pateikti nurodymų per PLAIS, tiek 2015-12-16, tiek 2016-01-05 antstolė pagrįstai nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas tiesiogiai.

Todėl darytina išvada, kad antstolė, išnaudojusi visas įstatyme numatytas galimybes, apriboti skolininko pinigines lėšas, nustatyto teisinio reglamentavimo nepažeidė.

Vykdymo proceso metu antstolio padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str. str., 510 str., 604 str., 644 str.

nutaria:

Pareiškėjo AB DNB banko skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.