Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VT-5500-952/2018 pagal pareiškėjo L. Ž. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui A. B. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas L. Ž. kreipėsi į antstolį A. B. su skundu, prašydamas panaikinti 2018 m. sausio 10 d. nurodymą Nr. S-18-41-1611 priverstinai nurašyti pinigines lėšas; grąžinti priverstinai nurašytas lėšas ir nutraukti jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini), nes yra suėję išieškojimo senaties terminai. Mano, kad antstolio veiksmai yra neteisėti. Nurodo, kad paskirtų policijos komisariato baudų nėra sumokėjęs dėl sunkios materialinės padėties, nes šiuo metu niekur nedirba.

Antstolis A. B. 2018 m. vasario 21 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo pareiškėjui nurodė, kad prašymas nutraukti vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini) netenkinamas, nes vykdymo procese nėra dviejų metų laikotarpio, kad antstolis nebūtų atlikęs jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjo L. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Teismas pagal vykdomųjų bylų dokumentus nustatė, kad trijų mėnesių terminas vykdomajam dokumentui perduoti vykdyti nepažeistas. Kadangi skolininko atžvilgiu vykdomi du nutarimai, todėl vykdomieji veiksmai atliekami pagrindinėje vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis darė užklausas dėl skolininko lėšų arešto, Sodrai – dėl pareiškėjo darbovietės, atliko paieškas dėl skolininko turimo registruoto nekilnojamojo turto, jo vardu registruotų transporto priemonių, todėl nenustatyta 2 metų termino, kai antstolis vykdomojoje byloje neatliko jokių veiksmų. Teismas pažymėjo, kad byloje pareiškėjas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kurie leistų spręsti, jog dėl antstolio neveikimo nebuvo išieškotos pareiškėjui paskirtos baudos, todėl sprendė, kad nėra pagrindo taikyti vykdymo senatį ir įpareigoti antstolį nutraukti bylas (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, nesiėmė priemonių papildomoms ir nuolatinėms pajamoms gauti, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nebendradarbiavo su antstoliu, sprendė, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas L. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirajame skunde apeliantas išdėstė tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti skunde dėl antstolio veiksmų, taip pat nurodė, kad:

Teismo motyvas, kad baudų išieškojimas užsitęsė dėl pareiškėjo L. Ž. elgesio yra neteisingas, nes policijos komisariato paskirtų baudų pareiškėjas nėra sumokėjęs dėl sunkios materialinės padėties. Pareiškėjas niekur nedirba, neturi piniginių lėšų, ieško darbo užsienyje, už atsitiktinius darbus gautos lėšos yra minimalios; šios aplinkybės patvirtina sunkią materialinę padėtį, o ne vengimą įvykdyti paskirtą nuobaudą.Nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra penkeri metai (LR ANK 672 str.), o pareiškėjo atveju priverstinis baudos išieškojimas yra vykdomas daugiau kaip 14 -15 metų, todėl užsitęsusi baudos išieškojimo procedūra pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir nesvarbu, kad LR ANK tuo metu dar negaliojo, tuo labiau, kad pareiškėjo padarytų pažeidimų pavojingumas visuomenei nepasikeitė nuo dabar padarytų tokių pačių pažeidimų.Antstolis iki šiol vykdydamas priverstinį baudų išieškojimą atlieka neteisėtus veiksmus, pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, o teismas, atmesdamas skundą, antstolio savivalės nesustabdė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo L. Ž. skundas nutraukti jo atžvilgiu atliekamas vykdomąsias bylas atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantas mano, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomos nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nuostatos, nes įsigaliojus ANK priverstinis baudų išieškojimas vykdomas 5 metus, o pareiškėjo atveju priverstinis baudų išieškojimas vykdomas 14-15 metų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos, išduoti 2003 ir 2004 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, baudos nebuvo perkvalifikuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vykta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Vadovaujantis išdėstytais motyvais atmestinas apelianto argumentas, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas ANK 672 straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 metų vykdymo senaties terminas.Įstatymų leidėjo nustatyta, kad iki 2013-11-19 įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01, Žin., 2013, Nr. 124-6280) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki 2013 11 19 įstatymo Nr. XII-601 galiojusio ATPK 308 str. 1 d. (ar kiti šio akto straipsniai) nenumatė administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus arešto kaip administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, pasikeitęs teisinis reguliavimas vertintinas kaip neturintis teisinės reikšmės šiam ginčui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio A. B. kontoroje vykdomos dvi bylos, kuriose iš pareiškėjo L. Ž. valstybės naudai yra išieškomos administracinės nuobaudos – baudos. Iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 1158,48 Eur baudos buvo pateiktas vykdyti 2003 m. lapkričio 25 d.; 2004 m. kovo 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 1187,44 Eur baudos buvo pateiktas vykdyti 2004 m. birželio 15 d., t. y . ATPK 308 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas vykdomajam dokumentui perduoti vykdyti nepažeistas.

Toliau apeliacinės instancijos teismas vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis vykdomosiose bylose neatliko jokių veiksmų dėl baudų išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktomis vykdomosiomis bylomis, nustatė, kad vykdomosiose bylose 2004 m., 2007 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2013 m., 2014 m. buvo atliktos užklausos Sodrai, 2007 m., 2009 m, 2010 m., 2011 m., 2013 m., 2014 m. atliktos užklausos bankams, 2004 m., 2012 m., 2014 m. – užklausos VĮ „Regitra“. Iš 2012 m. užklausos VĮ „Registrų centras“ matyti, kad skolininko vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruota dalis žemės sklypo ir statinių (įregistruota hipoteka). Antstolis 2005 m. vasario 21 d. patvarkymu pareikalavo UAB (duomenys neskelbtini atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, 2006-02-09 patvarkymu pareikalavo UAB (duomenys neskelbtini) atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, antstoliui pervesta 100,26 Lt; 2006-06-28 patvarkymu pareikalavo A. P. ir R. R. tikrosios ūkinės bendrijos (duomenys neskelbtini) atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, antstoliui pervesta 549,72 Lt. 2007-12-27 skolininkas pateikė prašymą antstoliui, kuriame nurodė, kad prašo leisti visą skolą ir vykdymo išlaidas sumokėti iki 2008-11-01, nes išvažiuoja į užsienį. 2016-11-28 pareiškėjas parašė prašymą antstoliui leisti mokėti skolą ir vykdymo išlaidas dalimis po 20 Eur.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad baudų išieškojimo laikotarpiu antstolis periodiškai atliko užklausas Sodrai, bankams, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ ir nėra dviejų metų laiko tarpo, kai antstolis nieko neatliko dėl nuobaudų išieškojimo. Aplinkybė, kad antstolis užklausų dokumentus įdėjo ne į kiekvieną L. Ž. atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, nėra pagrindas spręsti dėl antstolio neveikimo ir taikyti baudų vykdymo senaties terminą, priešingai, toks antstolio elgesys siekiant nedidinti vykdymo išlaidų atitinka antstolio veiklos principus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo L. Ž. elgesį, siekiant išvengti baudos sumokėjimo, pažymi, kad skolininkui buvo žinoma apie jam skirtas baudas, du kartus jis kreipėsi į antstolį su prašymu leisti skolą sumokėti vėliau ir mokėti dalimis; jis turėjo suprasti, kad nesumokėjus baudų bus tęsiami priverstiniai baudų išieškojimo veiksmai. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 16 pastraipoje, 2005 ir 2006 metų patvarkymais antstolis pareikalavo atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, antstoliui buvo pervesta dalis skolininko darbo užmokesčio. Minėta aplinkybė taip pat patvirtina, kad skolininkui buvo žinoma apie jo atžvilgiu atliekamus priverstinius baudų išieškojimo veiksmus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog realiai antstolis neturėjo galimybės išieškoti paskirtų baudų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas L. Ž., žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas – baudas bei faktus, jog nėra baudų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas apsiribojo tik pasižadėjimais dėl baudų sumokėjimo ir neatliko jokių veiksmų, rodančių siekį sumokėti paskirtas baudas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas L. Ž. neveikimu vengė atlikti jam paskirtas nuobaudas ir baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą po administracinių nuobaudų jam paskyrimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškotos priteistos baudos, todėl nėra pagrindo byloje taikyti vykdymo senaties terminą ir nutraukti jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nėra pagrindo nutraukti pareiškėjo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos nutraukimą, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 584 straipsnis, 629 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.