Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė), Daliaus Jocio, Editos Lapinskienės,

išteisintiesiems D. V., A. K., juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui A. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovo S. Stoškaus bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Ališauskaitės apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo: A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį ir BK 229 straipsnį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 271 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); D. V. pagal BK 271 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). D. V. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir byla jam nutraukta. Nustatyta nuosprendžiui įsiteisėjus D. V. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad eidamas Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, o būtent: 2010 m. balandžio 23 d. Šilutės rajono savivaldybės administracija gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šilutėje, prašymą Nr. 49 „Dėl paruošiamųjų statybos darbų“, kuriuo prašoma sudaryti komisiją dėl pagal 2010-02-22 rangos sutartį Nr. R5(9.40)-93 numatytiems pradėti vykdyti projekto „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“ paruošiamiesiems statybos darbams trukdančių želdinių pašalinimo. Šį prašymą nagrinėti persiuntus jam, kaip (duomenys neskelbtini) seniūnui, jis, vadovaujantis 2008 m. liepos 1 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-586 „Dėl želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos sudarymo“, eidamas Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos pirmininko pareigas, nagrinėdamas šį prašymą, pažeidė šiuo įsakymu patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos nuostatų 9.6 p., kuris numato, kad teigiamo sprendimo atveju komisijos pirmininkas išrašo su reikalingomis institucijomis suderintą leidimą, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13.5.3 p., kuriame pasakyta, kad leidimą savivaldybė derina su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, kai medžiai ir krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, 2010-05-17 išdavė leidimą Nr. 4 kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, kuriuo leidžiama UAB „(duomenys neskelbtini)“, Minijos k., Šilutės r., vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, pašalinti 148 (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis) savaime išaugusius menkaverčius medžius pylimo juostoje, nesuderinęs jo su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padalinio atstovu. Leidimo pagrindu laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 6 d. Minijos kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šilutės rajone, Minijos upės pakrantėse, žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 8874/0003:196 ir Nr. 8827/0003:918, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išpjovė 251 (du šimtus penkiasdešimt vieną) įvairių rūšių lapuočių medžių, kurie yra Minijos kaimo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10322), vertingi elementai, ir taip kaltinamasis pažeidė šios vertybės autentiškumą, padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei, nes diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir valstybės tarnybos autoritetą.

Be to, jis buvo kaltinamas suniokojęs valstybės saugomą teritoriją, kadangi vadovaujantis 2008 m. liepos 1 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-586 „Dėl želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos sudarymo“ eidamas Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos pirmininko pareigas, pažeisdamas 2008 m. liepos 1 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-586 „Dėl želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos sudarymo“ patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos nuostatų 9.6 p., kuris numato, kad teigiamo sprendimo atveju komisijos pirmininkas išrašo su reikalingomis institucijomis suderintą leidimą, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13.5.3 p., kuriame pasakyta, kad leidimą savivaldybė derina su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, kai medžiai ir krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., kuriame pasakyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes, 2010-05-17 išdavė leidimą Nr. 4 kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, kuriuo leista UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šilutėje, Minijos k., Šilutės r., vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, pašalinti 148 (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis) savaime išaugusius menkaverčius medžius pylimo juostoje, nesuderinęs leidimo su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovu. Leidimo pagrindu laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 6 d. Minijos kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šilutės rajone, Minijos upės pakrantėse, žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 8874/0003:196 ir Nr. 8827/0003:918, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išpjovė 251 (du šimtus penkiasdešimt vieną) įvairių rūšių lapuočių medžių, kurie augo kultūros paveldo objekto – Minijos kaimo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (unikalus kodas kultūros vertybių registre 10322), teritorijoje ir taip suniokojo valstybės saugomą nekilnojamojo kultūros paveldo vertybę, nes želdiniai yra šios vertybės vertingi elementai, o juos pašalinus pažeistas šios vertybės autentiškumas.

D. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. rugpjūčio 30 d., apie 11.15 val., kelyje Klaipėda–Liepoja 9-ame kilometre, 100-me metre, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos rajone, vairavo kelių transporto priemonę – motociklą YAMAHA XVS1100, valstybinis ženklas (duomenys neskelbtini), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 4,5,6,9,133,134 punktų reikalavimus, tai yra vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų suvaldyti ir sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o atsiradus kliūčiai nesulėtino greičio, dėl to nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė motociklo ir krito važiuojamojoje dalyje. Eismo įvykio metu sužalota keleivė J. P., kuriai dėl eismo įvykio metu patirto dešinio raktikaulio petinio galo išnirimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, jis buvo kaltinamas suniokojęs valstybės saugomą teritoriją, tai yra 2010 m. vasario 22 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijai pasirašius rangos sutartį Nr. R5(9.40)-93 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suprojektuoti ir atlikti Minijos kaimo krantinių sutvarkymo darbus: prieplaukų įrengimas – 34 vnt.; pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas – apie 2,0 km; priešgaisrinio privažiavimo ir dviračių stovėjimo aikštelės įrengimas; kranto atramų, laiptų ir jų atramų įrengimas; elektros apšvietimo prie takų, kelių ir krantinių įrengimas; sezoninių elektros prievadų iki planuojamų plaukiojančių prieplaukų įrengimas kiekvienai prieplaukai (projekto numeris VP3-1.2-VRM-01-R-31-001), 2010 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. V-10 paskyrus jį šio statinio statybos vadovu, būdamas atsakingas už šio statinio statybos darbų organizavimą ir techninį vadovavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., kuriame pasakyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., kuris numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.11 p., kur pasakyta, kas statinio statybos vadovas privalo išnagrinėti statinio projektą; 59.12 p., kur pasakyta, kad statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą, statybos leidimą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (atliekant nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus, – pagal tos srities normatyvinių dokumentų reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 15.2 p., kur parašyta, kad darbo projekto pagrindu vykdomi statybos darbai; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ 3 p., kur nurodyta, kad tais atvejais, kai statinio projekte numatoma iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus, turi būti gaunamas savivaldybės leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, taip pat pažeisdamas rangos sutarties sąlygas, numatančias, kad prieš pradėdamas darbus rangovas privalo su statybų techninės priežiūros vadovu suderinti techninį darbo projektą, kartu ir detalius brėžinius, nurodant kokybės reikalavimus bei darbų vykdymo sąlygas ir technologines montavimo instrukcijas; neturėdamas šio statinio techninio ir darbo projekto, taip pat neturėdamas galiojančio saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams reikalingo leidimo, organizavo ir davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlikti paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus – Minijos kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šilutės rajone, Minijos upės pakrantėse, žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 8874/0003:196 ir Nr. 8827/0003:918, išpjauti visus medžius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, vykdydami jo nurodymą, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 6 d. išpjovė 251 (du šimtus penkiasdešimt vieną) įvairių rūšių lapuočių medžių, kurie augo kultūros paveldo objekto – Minijos kaimo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (unikalus kodas kultūros vertybių registre 10322), – teritorijoje ir taip suniokojo valstybės saugomą nekilnojamojo kultūros paveldo vertybę, nes želdiniai yra šios vertybės vertingi elementai, o juos pašalinus pažeistas šios vertybės autentiškumas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama tuo, jog suniokojo valstybės saugomą teritoriją, o būtent: 2010 m. vasario 22 d. su Šilutės rajono savivaldybės administracija pasirašė rangos sutartį Nr. R5(9.40)-93, pagal kurią įsipareigojo suprojektuoti ir atlikti Minijos kaimo krantinių sutvarkymo darbus: prieplaukų įrengimas – 34 vnt.; pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas – apie 2,0 km.; priešgaisrinio privažiavimo ir dviračių stovėjimo aikštelės įrengimas; kranto atramų, laiptų ir jų atramų įrengimas; elektros apšvietimo prie takų, kelių ir krantinių įrengimas; sezoninių elektros prievadų iki planuojamų plaukiojančių prieplaukų įrengimas kiekvienai prieplaukai (projekto numeris VP3-1.2-VRM-01-R-31-001). Tačiau pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., kuriame pasakyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., kuris numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 7.1.1 p. nurodyto reikalavimo, kad techninio projekto sklypo plano sutvarkymo dalyje nurodomi pažintiniai duomenys apie žemės sklypą, tarp jų – esami želdiniai, taip pat nurodomi sklypo paruošimo statybai darbai, tarp jų medžių ir krūmų iškirtimas; 14.3 ir 14.5 p., kur parašyta, kad techninio projekto pagrindu gaunamas statybos leidimas, rengiamas darbo projektas; 15.2 p., kur parašyta, kad darbo projekto pagrindu vykdomi statybos darbai; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ 3 p., kur nurodyta, kad tais atvejais, kai statinio projekte numatoma iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus, turi būti gaunamas savivaldybės leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, taip pat pažeidė rangos sutarties sąlygas, numatančias, kad prieš pradėdamas darbus rangovas privalo su statybų techninės priežiūros vadovu suderinti techninį darbo projektą, kartu ir detalius brėžinius, nurodant kokybės reikalavimus bei darbų vykdymo sąlygas ir technologines montavimo instrukcijas; projektinės dokumentacijos parengimas atliekamas pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. patvirtintą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 180 ir jo priedus bei pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ ir kitus šį procesą reglamentuojančius teisės aktus, remiantis Minijos kaimo krantinės ir prieplaukos (duomenys neskelbtini) sen., Šilutės r. sav. detaliuoju planu ir (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generaliniu (bendruoju) planu; techninio ir darbo projektų rengimas, derinimas ir įforminimas – tiekėjas parengia techninį ir darbo projektus, išsaugodamas Minijos kaimo istorinę formą, planinę – erdvinę struktūrą, atsižvelgiant į tuos elementus ir aspektus, kurie išreiškia Minijos kaimo bei jo apsupties istorinę, kraštovaizdžio, gamtinę, funkcinę ir kitas vertes, neturėdama šio statinio techninio ir darbo projekto, taip pat neturėdama galiojančio saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams reikalingo leidimo, organizavo ir atliko paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 6 d. Minijos kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šilutės rajone, Minijos upės pakrantėse, žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 8874/0003:196 ir Nr. 8827/0003:918, išpjovė 251 (du šimtus penkiasdešimt vieną) įvairių rūšių lapuočių medžių, kurie augo kultūros paveldo objekto – Minijos kaimo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (unikalus kodas kultūros vertybių registre 10322), teritorijoje, ir taip suniokojo valstybės saugomą nekilnojamojo kultūros paveldo vertybę, nes želdiniai yra šios vertybės vertingi elementai, o juos pašalinus pažeistas šios vertybės autentiškumas.

Apeliantės atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje privalėjo vadovautis apeliacinės instancijos civilinėje byloje nustatytais prejudiciniais faktais dėl padarytų veikų neteisėtumo savavališkai iškertant medžius, ir galėjo spręsti tik dėl padarytos žalos masto, t. y. nuspręsti tik dėl padarytos žalos dydžio ir baudžiamosios atsakomybės taikymo/nebuvimo.

Nurodo, jog teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad A. K. didelės žalos valstybei nepadarė, savo veiksmais nepažeidė daugelio žmonių interesų. Pažymi, kad teismui buvo nurodyta (pateikta) informacija, kad iškirsti medžiai augo Kultūros paveldo objekte, į viešą valstybinį Kultūros vertybių registrą įrašyto valstybės saugomame kultūros paveldo objekte, saugomame viešajam pažinimui ir naudojimui, Minijos etnografiniame kaime, ir buvo jo vertingoji (saugoma įstatymo) savybė. Teigia, kad vien jau objekto įrašymas į Kultūros vertybių registrą yra laikytinas įrodymu, kad objektas yra svarbus Lietuvos Respublikai, visuomenei ir tarnauja visų žmonių pažinimui ir naudojimui bei jų interesams. Tokio objekto vertingosios savybės, autentiškos materijos (su kuria galima susipažinti, pagal ją identifikuoti kultūros paveldo objektą) neteisėtas sunaikinimas padarė didelę žalą visuomenei, Lietuvos Respublikai.

Taip pat pažymi, kad D. V. 2010 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr.V-10 buvo paskirtas statinio statybos vadovu. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai konstatuoja, kad D. V. ėjo ne darbų vadovo, bet ėjo bendrovėje darbų vykdytojo pareigas. Mano, jog akivaizdu, kad šie teismo motyvai prieštarauja BPK 1 straipsnyje įtvirtintai proceso paskirčiai bei BPK 305 straipsnyje įtvirtintam motyvų pagrįstumo principui dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pažymi, kad teismo nuosprendyje naudojamas terminas „darbų vykdytojas“ nėra teisinė kategorija, tuo tarpu darbų vadovas yra teisinė definicija, teisinė kategorija. Išteisintojo D. V. kaip darbų vadovo teisės ir pareigos yra įtvirtintos Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje „Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę“; 10 straipsnis. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys. 1. Statybos techninės veiklos pagrindinės sritys: <...> 2. Statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims gali vadovauti: <...> statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovas <...>; 15 straipsnis. Teisė būti rangovu. Rangovo pareigos ir teisės 1. Būti rangovu Lietuvos Respublikos Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: <...> 3. Vadovauti ypatingų statinių statybai (eiti statinio statybos vadovo ir statinio specialiųjų darbų vadovo pareigas) turi teisę statybos inžinieriai, atitinkantys šio Įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus; Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 Statybos darbai, IX. skyriuje Vadovavimas statybos darbams: „33.1. statinio statybos vadovas - fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinerinį išsimokslinimą), atestuotas nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu), įgyvendina statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, kartu yra bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę; 33.2. statinio statybos specialiųjų darbų vadovas - fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos ar kitą aukštąjį arba aukštesnįjį inžinerinį išsimokslinimą), atestuotas nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir Įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, vadovauja tam tikriems statybos specialiesiems darbams, būdamas techniškais klausimais pavaldus statinio statybos vadovui ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę; 33.3. statinio statybos bendrųjų darbų vadovas (tuo atveju, kai jis nėra statinio statybos vadovas) - fizinis asmuo (specialistas turintis statybos, architektūros ar kitą aukštąjį inžinerinį išsimokslinimą), atestuotas nustatyta tvarka [4.20], kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu), įgyvendina statinio projektą nuo statybos pradžios iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti, vadovauja bendriesiems statybos darbams, būdamas techniškais klausimais pavaldus statinio statybos vadovui ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę“.

Atstovo manymu, iš to, kas nurodyta anksčiau, akivaizdu, kad teismas, išteisindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog D. V. ėjo bendrovėje vadovaujamas pareigas, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus bendrovės vardu ar kontroliuoti bendrovės veiklą, taip pat nėra duomenų, kokios naudos ar interesų jis siekė bendrovei. Akcentuoja ir tai, kad medžiai buvo kertami ne vykdant polderių priežiūrą, bent vykdant statybos projektą, kurių darbams vadovavo D. V. (darbai vykdyti neteisėtai, neturint techninio projekto).

Atkreipia dėmesį, kad teismas konstatuojamoje dalyje nurodė, kad „2010 m. liepos 8 d. Eksperto išvada nustatyta, kad medžių kirtimas nuo Mingės kaime esančių polderių šlaitų yra teisėtas. Pažymi, kad gynybos teismui pateiktą „Eksperto išvadą“ parengęs J. B. nėra ekspertas, nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, teismas posėdžio metu buvo informuotas nukentėjusiojo atstovo, kad tokia „eksperto išvada“ yra niekinė ir nelaikytina įrodymu“. Tačiau, pasak apelianto, išteisinamajame nuosprendyje teismas toliau savo argumentus grindžia minėto „eksperto“ išvadomis. Apkaltinamasis nuosprendis nemotyvuotas taip, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik formaliai išvardyti byloje surinkti duomenys, nepateikiant jų įvertinimo, nenurodant, kodėl atmetami Departamento pateikti rašytiniai įrodymai ir jo teisiamojo posėdžio metu atstovo duoti paaiškinimai, nevertinti pateikti įrodymai dėl padarytos žalos, jos masto. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių motyvų teismo nuosprendyje nėra.

Apelianto manymu, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei įtvirtinto teisinio reguliavimo, todėl išteisinamasis nuosprendis yra neišsamus, priimtas nepagrįstai ir neteisėtai, dėl to naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. K. ir D. V..

Nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 271 straipsnio 1 dalį kaltinama už veiksmus, kuriuos šios bendrovės naudai atliko 2010-04-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. V-10 paskirtas statinio statybos vadovas D. V., kuris pagal teisės aktus ir buvo atsakingas už šio statinio statybos darbų organizavimą ir techninį vadovavimą. Akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-582/2010) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko - fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Darytina išvada, kad, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu. Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudą ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko - fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-95/2012).

Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo, civilinėje byloje Nr. 2-389- 253/2012 2012-02-13 sprendime pasisakė, kad nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad veikla, įskaitant ir medžių kirtimą Mingės (Minijos) kaimo architektūriniame draustinyje, gali būti vykdoma darbus atliekant pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrinės ir gamtinės aplinkos formavimo priemones. Sprendimai turi būti priimami kompleksiškai, išsamiai išnagrinėjus visus teisės aktus, o ne remiantis tik vienu aplinkos ministro įsakymu. Šioje byloje neteisėti atsakovių veiksmai konstatuoti, kadangi jos pažeidė imperatyvias saugomų teritorijų ir aplinkos apsaugos teisės normas ir reikalavimus. Žala gamtai padaryta, iškirtus 251 vnt. lapuočių medžių, tuo pažeidžiant nekilnojamosios kultūros vertybės – Minijos kaimo vertingąsias savybes – autentiškumą, kuris apibūdinamas kultūros paveldo vietovės išraiška bei aplinka. Tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-13 sprendimo, 2013-03-23 civilinėje byloje Nr. 2A-741/2013 pasakė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovų veiksmai, be tinkamai išduoto ir suderinto leidimo minėtuose žemės sklypuose iškertant medžius, yra neteisėti, taip pat kad tarp atsiradusios žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akcentuoja, kad šių teismų išvados dėl to paties veiksmo (medžių kirtimo) teisėtumo kardinaliai skiriasi nuo Šilutės rajono apylinkės teismo išvadų, padarytų nagrinėjant tą patį veiksmą baudžiamojoje byloje. Nors bylų procesai visiškai skirtingi, tačiau to paties veiksmo įvertinimas teisės aktų kontekste negali būti skirtingas, sprendimas civilinėje byloje turi prejudicinę galią. Kaip matyti iš civilinės bylos, teismai išanalizavo visas teisės normas, reglamentuojančias veiklą saugomose teritorijose, tuo tarpu baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas neatliko jokios teisės aktų analizės, rėmėsi tik aplinkos ministro įsakymu, kuris pagal teisės aktų viršenybę yra žemiausioje vietoje lyginant su tais teisės aktais, kurių pažeidimai inkriminuoti kaltinamiesiems.

Teigia, kad pagal byloje esamus ir teisme ištirtus įrodymus kaltinamieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. V. turi būti pripažinti kaltais, nes jų kaltės įrodymų dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pakanka. Kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal baudžiamąjį įstatymą.

A. K. atsikirtimu į apeliacinius skundus prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad visi veiksmai buvo atlikti tvarkant esančius polderius ir siekiant įgyvendinti teritorijos detaliojo plano sprendinius ir „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“ projektą. Pažymi, kad iš byloje esančio Minijos kaimo krantinių ir prieplaukų detaliojo plano, patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T1-455, matyti, kad ginčo žemės sklypuose turėjo būti įrengtos krantinės ir prieplaukos. Patvirtintame detaliajame plane nurodoma, kad bus atliekamas reljefo fizinių pažeidimų atstatymas, sanitarinių kirtimų metu pašalinamų medžių kelmų duobių užlyginimas. Pažymi, kad viešasis interesas negali būti pažeistas ir žala negali būti padaryta, kai želdiniai turėjo būti sunaikinti vykdant teisėtą veiklą.

2016 m. birželio 23 d. teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme prokurorė Jurgita Ališauskaitė pateikė prašymą pakeisti kaltinimus baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimo, numatyto BK 271 straipsnio 1 dalyje, D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė:

D. V. kaltinamas tuo, kad 2010 m. vasario 22 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijai pasirašius rangos sutartį Nr. R5(9.40)-93 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suprojektuoti ir atlikti Minijos kaimo krantinių sutvarkymo darbus: prieplaukų įrengimas – 34 vnt.; pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas – apie 2,0 km; priešgaisrinio privažiavimo ir dviračių stovėjimo aikštelės įrengimas; kranto atramų, laiptų ir jų atramų įrengimas; elektros apšvietimo prie takų, kelių ir krantinių įrengimas; sezoninių elektros prievadų iki planuojamų plaukiojančių prieplaukų įrengimas kiekvienai prieplaukai (projekto numeris VP3-1.2-VRM-01-R-31-001), 2010 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. V-10 paskyrus jį šio statinio statybos vadovu, jis, būdamas atsakingas už šio statinio statybos darbų organizavimą ir techninį vadovavimą, pažeidė: 1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., kuriame pasakyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes; 2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., kuris numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų; 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.11 p., kur pasakyta, kad statinio statybos vadovas privalo išnagrinėti statinio projektą; 59.12 p., kur pasakyta, kad statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą, statybos leidimą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (atliekant nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus – pagal tos srities normatyvinių dokumentų reikalavimus); 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ 3 p., kur nurodyta, kad tais atvejais, kai statinio projekte numatoma iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus, turi būti gaunamas savivaldybės leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams; 5. Rangos sutarties sąlygas, numatančias, kad prieš pradėdamas darbus rangovas privalo su statybų techninės priežiūros vadovu suderinti techninį darbo projektą, kartu ir detalius brėžinius, nurodant kokybės reikalavimus bei darbų vykdymo sąlygas ir technologines montavimo instrukcijas; tiekėjas parengia techninį ir darbo projektus, išsaugant Minijos kaimo istorinę formą, planinę-erdvinę struktūrą, atsižvelgiant į tuos elementus ir aspektus, kurie išreiškia Minijos kaimo bei jo apsupties istorinę, kraštovaizdžio, gamtinę, funkcinę ir kitas vertes; 6. 2001 m. liepos 2 d. SPAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. patvirtintų darbų vykdytojo pareiginių nuostatų 2.4 p., kuris darbų vykdytoją įpareigoja prieš darbų pradžią išanalizuoti projektinę dokumentaciją, nes neturėdamas šio statinio techninio projekto, statybos leidimo, darbo projekto, taip pat neturėdamas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams reikalingo leidimo, organizavo Minijos kaimo krantinių statybos darbus – davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkams Minijos upės pakrantėse išpjauti medžius, kurie vykdydami jo, D. V., nurodymą, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 6 d. Minijos kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šilutės rajone, žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 8874/0003:196 ir Nr. 8827/0003:918, išpjovė 251 (du šimtus penkiasdešimt vieną) įvairių rūšių lapuočių medžių, kurie augo kultūros paveldo objekto – Minijos kaimo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (unikalus kodas kultūros vertybių registre 10322), teritorijoje ir taip suniokojo valstybės saugomą nekilnojamojo kultūros paveldo vertybę, nes želdiniai buvo šios vertybės vertingi elementai, o juos pašalinus pažeistas šios vertybės autentiškumas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinama tuo, kad suniokojo valstybės saugomą teritoriją, o būtent: 2010 m. vasario 22 d. pasirašius su Šilutės rajono savivaldybės administracija rangos sutartį Nr. R5(9.40)-93, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suprojektuoti ir atlikti Minijos kaimo krantinių sutvarkymo darbus: prieplaukų įrengimas – 34 vnt.; pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas – apie 2,0 km; priešgaisrinio privažiavimo ir dviračių stovėjimo aikštelės įrengimas; kranto atramų, laiptų ir jų atramų įrengimas; elektros apšvietimo prie takų, kelių ir krantinių įrengimas; sezoninių elektros prievadų iki planuojamų plaukiojančių prieplaukų įrengimas kiekvienai prieplaukai (projekto numeris VP3-1.2-VRM-01-R-31-001), veikdama per 2010 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. V-10 paskirtą šio statinio statybos vadovą D. V., kuris pagal einamas pareigas turėjo teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei priimti sprendimus dėl šio statybos objekto, būdamas atsakingas už šio statinio statybos darbų organizavimą ir techninį vadovavimą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, pažeidė: 1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., kuriame pasakyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes; 2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 str. 5 d. 3 p., kuris numato, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų; 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211 patvirtinto statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.11 p., kur pasakyta, kad statinio statybos vadovas privalo išnagrinėti statinio projektą; 59.12 p., kur pasakyta, kad statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą, statybos leidimą, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (atliekant nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus – pagal tos srities normatyvinių dokumentų reikalavimus); 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. Dl-193 „Dėl želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo“ 3 p., kur nurodyta, kad tais atvejais, kai statinio projekte numatoma iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus, turi būti gaunamas savivaldybės leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams; 5. Rangos sutarties sąlygas, numatančias, kad prieš pradėdamas darbus, rangovas privalo su statybų techninės priežiūros vadovu suderinti techninį darbo projektą, iš jų detalius brėžinius, nurodant kokybės reikalavimus bei darbų vykdymo sąlygas ir technologines montavimo instrukcijas; tiekėjas parengia techninį ir darbo projektus, išsaugant Minijos kaimo istorinę formą, planinę-erdvinę struktūrą, atsižvelgiant į tuos elementus ir aspektus, kurie išreiškia Minijos kaimo bei jo apsupties istorinę, kraštovaizdžio, gamtinę, funkcinę ir kitas vertes; 6. 2001 m. liepos 2 d. SPAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. L. patvirtintų darbų vykdytojo pareiginių nuostatų 2.4 p., kuris darbų vykdytoją įpareigoja prieš darbų pradžią išanalizuoti projektinę dokumentaciją, nes neturėdamas šio statinio techninio projekto, statybos leidimo, darbo projekto, taip pat neturėdamas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams reikalingo leidimo, organizavo Minijos kaimo krantinių statybos darbus – davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkams Minijos upės pakrantėse išpjauti medžius, jie, vykdydami D. V. nurodymą, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 6 d. Minijos kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šilutės rajone, žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 8874/0003:196 ir Nr. 8827/0003:918, išpjovė 251 (du šimtus penkiasdešimt vieną) įvairių rūšių lapuočių medžių, kurie augo kultūros paveldo objekto – Minijos kaimo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (unikalus kodas kultūros vertybių registre 10322), teritorijoje ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ suniokojo valstybės saugomą nekilnojamojo kultūros paveldo vertybę, nes želdiniai buvo šios vertybės vertingi elementai, o juos pašalinus pažeistas šios vertybės autentiškumas.

Teismo posėdyje teisėjų kolegija nutarė atlikti įrodymų tyrimą byloje, priimti prokurorės prašymą pakeisti kaltinimą, byloje daryti pertrauką, kad šalys galėtų susipažinti su pakeistais kaltinimais ir kitame teismo posėdyje apklausti išteisintuosius pagal pakeistą kaltinimą.

2016 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje prokurorė J. Ališauskaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti išteisinamąjį nuosprendį, pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. V. ir A. K. kaltais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. V. paskirti bausmes, o A. K. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai bylą nutraukti. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas atstovas S. Stoškus palaikė prokuratūros poziciją, prašė apeliacinį skundą tenkinti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjas advokatas S. Aviža prašo apeliacinius skundus atmesti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas nurodė, kad nei su pirminiais, nei su patikslintais kaltinimais nesutinka. Išteisintasis A. K. ir jo gynėja advokatė V. Šeikienė prašė apeliacinius skundus atmesti, nurodė, kad su kaltinimais nesutinka. Išteisintasis D. V. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė apeliacinius skundus atmesti, nurodė, kad nei su pirminiais, nei su patikslintais kaltinimais nesutinka.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovo S. Stoškaus bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Ališauskaitės apeliaciniai skundai atmestini.

Kadangi tiek Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovo S. Stoškaus, tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Ališauskaitės apeliaciniuose skunduose keliamas išteisintųjų A. K., D. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės klausimas, tai siekiant išvengti pasikartojimų apeliaciniai skundai nagrinėtini kartu.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 straipsnių, reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, t. y. nuosprendyje išvardijo visus tiek įžanginei, tiek aprašomajai, tiek ir rezoliucinei nuosprendžio dalims priskirtus duomenis. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas dėl A. K., D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu iš esmės atitinka išteisinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.

Apeliantai apeliaciniais skundais nesutikdami su A. K., D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimu, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl A. K., D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad A. K., D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga, o iš apeliacinių skundų pagrindų ir motyvų matyti, kad apeliantai siekia, jog būtų panaikintas išteisinamasis nuosprendis ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliantai teigia, kad teismas, vadovaudamasis Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 4.10 punktu, kuriame nurodyta, kad saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga pylimo (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos juostose, bei aprašo 10.1 punkte nurodyta, kad leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose, nepagrįstai konstatavo, jog medžių kirtimas nuo Minijos kaime esančių polderių šlaitų buvo teisėtas. Apeliantai pažymi, kad tokia teismo pozicija visiškai prieštarauja prejudiciniams faktams, nustatytiems Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-13 sprendimo, 2013-03-23 civilinėje byloje Nr. 2A-741/2013 pasakė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovų veiksmai be tinkamai išduoto ir suderinto leidimo minėtuose žemės sklypuose iškertant medžius yra neteisėti, taip pat, kad tarp atsiradusios žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliantai akcentuoja, kad šių teismų išvados dėl to paties veiksmo (medžių kirtimo) teisėtumo kardinaliai skiriasi nuo Šilutės rajono apylinkės teismo išvadų, padarytų nagrinėjant tą patį veiksmą baudžiamojoje byloje. Nors bylų procesai visiškai skirtingi, tačiau to paties veiksmo įvertinimas teisės aktų kontekste negali būti skirtingas, sprendimas civilinėje byloje turi prejudicinę galią. Teismai civilinėje byloje išanalizavo visas teisės normas, reglamentuojančias veiklą saugomose teritorijose, tuo tarpu baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas neatliko jokio teisės aktų analizės, rėmėsi tik aplinkos ministro įsakymu, kuris pagal teisės aktų viršenybę yra žemiausioje vietoje lyginant su tais teisės aktais, kurių pažeidimai inkriminuoti kaltinamiesiems.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu faktu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, jis turi atitikti tam tikras sąlygas, t. y. faktas turi būti nustatytas teismo; teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje arba administracinėje byloje; kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009). Kaip matyti, viena iš sąlygų, kad faktas taptų prejudiciniu faktu, – sprendimas turi būti įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Kasacinio teismo nutartis ar nutarimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Jei teismo sprendimas neįsiteisėjęs, taikyti prejudicijos negalima. Prejudicinė galia baigiasi, kada sprendimas yra panaikinamas apeliacine ar kasacine tvarka. Šiuo atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo, tretieji asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, ieškinį tenkino pripažindamas negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimą Nr. 4 kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, ir valstybės naudai solidariai iš atsakovų priteisė žalos, padarytos dėl neteisėtai iškirstų medžių, augusių Minijos upės pakrantėse, Mingės (Minijos) kaime, atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo dalį dėl žalos, žyminio mokesčio, procesinių išlaidų priteisimo panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį dėl leidimo pripažinimo negaliojančiu paliko nepakeistą. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties paduotas kasacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 4 d. priėmė nutartį ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo nuosprendis Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-351/2014. Nurodė, kad baudžiamąja tvarka teisme nagrinėjamoje byloje bus nustatinėjami kaltinamųjų asmenų neteisėti veiksmai – saugomos teritorijos ar gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas, atitinkamai ir leidimą kirsti medžius saugomose teritorijose reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, kurie turi esminę reikšmę nagrinėjant šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus pripažinti negaliojančiu ginčo leidimą ir atlyginti Mingės kaimui padarytą žalą; bus nustatomas ir tiriamas saugomų teritorijų bei gamtos paveldo objektų sunaikinimas ar suniokojimas, t. y. ar Mingės kaimui padaryta žala, jei taip, koks jos pobūdis ir dydis. Šiuo atveju pritartina UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjo advokato pozicijai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, jog veikų teisėtumo klausimas spręstinas baudžiamąja tvarka nagrinėjamojoje byloje ir tai neabejotinai patvirtina, jog apeliacinės instancijos teismo išvados civilinėje byloje yra kvestionuotinos, todėl pagrindo remtis civilinę bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvadomis nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl sprendimo, priimto civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo pasisakys tik, kai bus priimtas ir įsiteisės teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje, todėl kalbėti apie civilinėje byloje nustatytus faktus, kurie, pasak apeliantų, yra prejudiciniai faktai, ir teismas, priimdamas nuosprendį, privalėjo jais remtis, nėra jokio pagrindo.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad medžių kirtimas nuo Minijos kaime esančių polderių šlaitų buvo teisėtas. Nurodo, kad teismas rėmėsi vieninteliu Aplinkos ministro įsakymu, o tuo tarpu turėtų būti vertinami visi teisės aktai, reglamentuojantys veiklą saugomose teritorijose, tai yra Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymas ir visi kiti su tuo susiję įstatymo įgyvendinamieji aktai, kaip tai padarė teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančią medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, su apeliantų pozicija nesutinka ir pritaria apylinkės teismo teisės aktų vertinimui bei padarytai išvadai, kad medžių kirtimas nuo Minijos kaime esančių polderių šlaitų buvo teisėtas.

Byloje nėra ginčijamas faktas, kad Minijos (Mingės) kaimas yra Nemuno deltos regioniniame parke, Minijos kaimo architektūriniame draustinyje, todėl norint vykdyti kokią nors veiklą šioje teritorijoje, yra aktualūs Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Želdinių, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Teritorijų planavimo ir kiti įstatymai. Šiuo atveju ginčas kyla dėl to, ar Minijos kaime, Minijos upės pakrantėse, abiejuose upės krantuose, medžiai išpjauti teisėtai ar ne, ar tokiai veiklai, vadovaujantis teisės aktais, buvo reikalingas leidimas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ Minijos kaime, Minijos upės pakrantėse išpjovė medžius. Šioje teritorijoje medžiai išpjauti kaip augę ant pylimų polderių, vadovaujantis 2008 m. sausio 31 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 10.1. punktu numatyta, kad „Leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose“. Apeliantai teigia, kad toks medžių kirtimas nebuvo galimas, nes tai buvo saugotini medžiai, ir jiems kirsti buvo reikalingas leidimas. Tai, kad saugotinų medžių šalinimas buvo negalimas, numato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintas Kriterijų sąrašas, kurio 3.2 punkte nustatytas vienas iš kriterijų, kurį atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, t. y. jeigu jie auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, jog vietovė, kurioje buvo iškirsti medžiai, yra įtraukta į saugomų objektų sąrašą ir kad jų apsauga reglamentuota įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais aktais, niekam nekyla abejonių, tačiau kiekvienas teisės aktas reguliuoja skirtingus teisinius santykius. Nurodyti teisės aktai, tai yra 2008 m. sausio 31 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas“ bei Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintas Kriterijų sąrašas reguliuoja skirtingus teisinius santykius. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas aprašas numato konkrečią saugotinų medžių ir krūmų kirtimo tvarką, o Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintas Kriterijų sąrašas pateikia kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Šis įstatymas reguliuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą, tai sudaro objektų apskaitą, skelbimą saugomu, saugojimą – tvarkybą ir naudojimą, pažinimą, jo sklaidą, atgaivinimą (reabilitaciją). Šio įstatymo 19 straipsnis numato Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kas tokioje vietovėje draudžiama, ir vienas iš šios dalies punktų, tai yra 1 punktas, draudžia naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, šis draudimas niekaip nėra susijęs su medžių, krūmų ar kitų želdinių tvarkymu, o pats jų tvarkymas niekaip nesusijęs su aplinkos niokojimu ar žalojimu.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo paskirtis nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Vadinasi, šis įstatymas reguliuoja želdynų veisimą, tvarkymą, apsaugą. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nurodo, kad saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.2 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius. Vyriausybės nutarimu Nr. 206 nurodomi kriterijai, kuriais remiantis medžiai, krūmai priskiriami saugotiniems, tačiau nereguliuoja santykių, susijusių su medžių ir kitų želdynų tvarkymu, kaip jau ir buvo minėta anksčiau.

Byloje kilęs ginčas, ar iškirsti medžiai buvo saugomi, ar savaime išaugę. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog iškirsti medžiai būtų buvę specialiai sodinti, todėl laikant juos savaime išaugusiais Želdynų įstatymas jiems nėra taikomas, o jų apsauga nėra reglamentuota. Net jei iškirstus medžius galima būtų pripažinti saugotinais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus veiksmus negalima laikyti neteisėtais. Želdynų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejus, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. To paties straipsnio 5 dalis nurodo, kad želdinių apsaugą vykdant statybos darbus reglamentuoja Aplinkos ministerijos nustatytos Želdinių apsaugos vykdant statybos darbus taisyklės. Aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintos Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės. Šių taisyklių 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai statinio projekte numatoma iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus, būtina gauti savivaldybės leidimą. Savivaldybė leidimą išduoda vadovaudamasi Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu. Šio aprašo 4.10 punkte nurodyta, kad saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga pylimo (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos juostose. Aprašo 10.1 punkte nurodyta, kad leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose.

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-802-253/2011 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo, atlikta teismo statybinė ekspertizė, kurios akte nurodyta, kad Polderis yra pakrančių sekluma ar žemuma prie jūros, upės, ežero ar tvenkinio, nuo vandens atitverta dambomis. Damba yra neaukštas pylimo pavidalo hidrotechnikos statinys, vienas svarbiausių polderio elementų. Minijos (Mingės) k. Minijos upės krantuose ir pakrantėse, įskaitant žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. 4400-1968-3355 (žemės sklypas Nr. 1) ir unikalus Nr. 4400- 1968-3244 (žemės sklypas Nr. 2), yra įrengti polderiai: Stankiškių vasarinis polderis (žemės sklypas Nr. 1) ir Minijos vasarinis polderis (žemės sklypas Nr. 2). Šių polderių dambų (pylimų) atkarpos yra pastatytos Minijos upės krantuose (priekrantėse); Stankiškių polderio – dešiniajame Minijos upės krante, Minijos polderio – kairiajame Minijos upės krante. Be to, statybos metu pagal papildomus projektus Mingės kaimo ribose prie pylimų buvo supiltos iš grunto kelios aikštelės, kurių paviršių amplitudės sutapatintos su dambų amplitudėmis. Polderio sąvoka yra platesnė nei statinio sąvoka, jame yra atskirų statinių (statybos elementų), kurie aptarti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-18 įsakymu Nr. Dl-538 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.02.06:2004 ir LR aplinkos ministro 2005-09-26 įsakymu Nr. D1-466 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 2.03.03:2005, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-01-09 įsakymu Nr. 3D-2 patvirtintame Melioracijos techniniame reglamente MTR 2.02.01:2006. Stankiškių bei Minijos vasariniai polderiai funkcionuoja nuo jų statybos pabaigos (1970 m., 1974 m.), jie funkcionavo 2010 m. birželio mėn. ir funkcionuoja dabartiniu momentu. Iki šio laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šilutės rajono polderių sistemų eksploatacijos, priežiūros ir remonto darbus vykdė pagal sutartis, pasirašytas su Šilutės rajono savivaldybės administracija, kur numatyta, kokiais Lietuvos Respublikos įstatymais, techniniais reglamentais ir kitais normatyviniais dokumentais vadovaujasi UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama polderių priežiūros ir eksploatacijos reikalavimus. Be to, polderių priežiūros ir eksploatacijos reikalavimai išdėstyti polderių pasuose bei brošiūroje „Rekomendacijos, kaip prižiūrėti ir naudoti Nemuno žemaslėnio polderius“ (Vilnius, Lietuvos vandens ūkio institutas, 2000, psl. 36). Pagrindiniai polderių priežiūros ir eksploatavimo reikalavimai yra polderių dambų, sausinimo kanalų, siurblinių, susisiekimo kelių, vandens priimtuvų (upių) tinkamos techninės būklės užtikrinimas. Polderių dambos saugomos nuo bebrų, bangų, medžių, krūmų užaugimo ir kt. Iš sausinimo kanalai valomos sąnašos, jie atstatomi po deformacijų. Vandens priimtuvai (upės) reguliuojami, kad nekeistų vagos formos, neuždumblėtų ir neužželtų. Žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. 4400-1968-3355 (žemės sklypas Nr. 1) ir unikalus Nr. 4400-1968-3244 (žemės sklypas Nr. 2), – polderių dambų (pylimų) šlaituose augę medžiai dambų šlaitų pastovumui ir stabilumui turėjo neigiamą poveikį, kuris pasireiškia tuo, kad polderių dambų (pylimų) šlaituose augantys medžiai tampa deformacijų, paplovimų priežastimi, polderių dambų (pylimų) šlaituose augantys medžiai ir krūmai trukdo potvynių vandenims laisvai tekėti, dėl to potvynių vandens lygis paaukštėja, aplinkos plotų apsėmimas padidėja, sukelia pavojų dambų šlaitų pastovumui ir stabilumui, be to, gali tapti ledų sangrūdų priežastimi. Medžių ir krūmų poveikiai trukdė polderiams funkcionuoti, komplikavo jų naudojimą bei priežiūrą. Medžių iškirtimas ribotame Minijos upės dambų (pylimų) ruože buvo tikslinga numatytų dambų rekonstrukcijos darbų prielaida (t. 4, b. l. 6–11). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2010 m. birželio 1–6 dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Minijos k., Minijos upės pakrantėse (abiejuose upės krantuose) išpjovė medžius kaip augusius ant pylimų polderių vadovaudamiesi 2008 m. sausio 31 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 10.1. punktu numatyta, kad „Leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisės aktų analizė patvirtina, jog leidimas kirsti medžius nuo polderių nebuvo reikalingas, todėl medžių kirtimas nuo Minijos kaime esančių polderių šlaitų buvo teisėtas, todėl nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai.

Departamento atstovas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas konstatuojamojoje dalyje nurodė, jog „2010 m. liepos 8 d. Eksperto išvada nustatyta, kad medžių kirtimas nuo Mingės kaime esančių polderių šlaitų yra teisėtas (t. 2, b. l. 19–20). Pažymi, kad gynybos teismui pateiktą „Eksperto išvadą“ parengęs J. B. nėra ekspertas, nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, teismas posėdžio metu buvo informuotas nukentėjusiojo atstovo, kad tokia „eksperto išvada“ yra niekinė ir nelaikytina įrodymu“. Tačiau, pasak apelianto, išteisinamajame nuosprendyje teismas toliau savo argumentus grindžia minėto „eksperto“ išvadomis. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalys įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymų reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Byloje surinkti įrodymai vertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad įrodymai turi būti vertinami ne kiekvienas atskirai, bet jų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Tam tikri įrodymai gali būti laikomi patikimesniais, atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokią informaciją jie patvirtina. Šiuo atveju eksperto išvadoje esantys duomenys vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai. Teismas, padarydamas išvadą, kad medžių kirtimas nuo Mingės kaime esančių polderių šlaitų buvo teisėtas, vadovavosi ne tik minima eksperto išvada, bet ir analizuodamas teisės aktus.

Apeliantai teigia, kad medžių išpjovimas sukėlė pasekmes – kultūros paveldo vertybės suniokojimą, nes želdiniai, kurie buvo išpjauti Minijos kaime, buvo šios kultūros paveldo vertybės vertingi elementai, o juos pašalinus pažeistas šios vertybės autentiškumas, šiais veiksmais padaryta žala kultūros paveldo vertybei.

BK 271 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalauja konkrečių padarinių atsiradimo – saugomos gamtinės teritorijos sunaikinimo ar suniokojimo. Saugomos teritorijos sunaikinimas – tai toks poveikis tai teritorijai ar neveikimas, dėl kurio šios teritorijos apskritai nelieka ar ji praranda savo savybes, dėl kurių buvo pripažinta saugoma, ir šias savybes atkurti jau neįmanoma. Remiantis tuo, saugomos teritorijos suniokojimas – tai veikimas ar neveikimas, dėl kurio saugoma teritorija praranda dalį savo savybių, tačiau jos mokslinė, ekologinė, kultūrinė ir kitokia vertė, nors ir sumažėja, tačiau išlieka tokia, kad ši teritorija ir toliau turi būti saugoma. Vadinasi, šiuo atveju būtina įrodyti ne tik medžių neteisėto kirtimo faktą, bet ir tai, kaip tai pakenkė saugomos teritorijos mokslinei, ekologinei, kultūrinei ar kitokiai vertei, ar buvo padaryta žala ekosistemai ir pan. Tik nustačius minėtus padarinius, galima kalbėti apie BK 271 straipsnio 1 dalyje įtvirtino nusikaltimo padarymą.

Nagrinėjimu atveju kaltinimas dėl valstybės saugomos teritorijos suniokojimo grindžiamas tuo, jog buvo neteisėtai iškirsti saugomi medžiai, neturint įstatymų numatyta tvarka išduoto leidimo tokiems veiksmams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus teisės aktus byloje pagrįstai nustatyta, kad leidimas medžiams iškirsti nebuvo reikalingas, nes pastarieji augo pylimų (polderių) šlaituose, todėl medžių kirtimas nuo Minijos kaime esančių polderių šlaitų buvo teisėtas. Nesant neteisėtų veiksmų – nėra ir nusikaltimo sudėties. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog buvo suniokota aplinka. Tokių faktų nepatvirtina nei specialių žinių turintys asmenys, šiuo klausima nėra atlikta jokia ekspertizė. Priešingai, teritorijos sutvarkymas iškertant medžius buvo numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Teritorijos sutvarkymas buvo svarbus Mingės kaimo gyventojams. Pastarieji apie būsimus polderių krantinės tvarkymo darbus buvo informuoti iš anksto ir jiems neprieštaravo. Mingės kaimo sodybų atstovai dalyvavo pasitarime „Dėl Minijos kaimo krantinių statybos projekto įgyvendinimo“ ir savo parašais pritarė numatomam medžių ir krūmų šalinimui. Teritorijos sutvarkymas buvo aktualus tiek rekreacijos ir turizmo plėtrai, tiek kultūros vertybių, tokių kaip žvejų sodybų, apsaugai, tiek užtikrinant pačių gyventojų saugą. Tai, kad polderiai buvo netvarkingi, patvirtina byloje esanti medžiaga. Dėl nepakankamo finansavimo polderių priežiūrai polderiai buvo apleisti, apaugę medžiais, krūmais, kurie trukdė polderiams tinkamai funkcionuoti, komplikavo jų naudojimą bei priežiūrą. Medžiai ardė pylimus ir juose įrengtus polderius, kas sudarė apleistą ir netvarkomą kultūros vertybės objekto vaizdą. Kaip jau ir buvo minėta, medžiai ir kiti želdiniai buvo iškirsti pylimų (polderių) šlaituose, kurių pašalinimui leidimas nebuvo reikalingas. Byloje nustatyta, kad polderiai yra dirbtinai pastatyti statiniai, ant kurių pagal jų statybos ir funkcionavimo principus medžiai negali augti. Įrengtų pylimų (polderiai) pagrindinė funkcija – apsaugoti vietoves nuo vandenų išsiliejimo ir užtvindymo. Minijos kaime įrengti melioracijos įrenginiai – pylimai (polderiai) – turi apsaugoti Mingės (Minijos) kaimą ir jo vertingąsias savybes – žvejų sodybas – nuo upės išsiliejimo ir potvynių. Tinkamas šių įrenginių funkcionavimas užtikrina, kad bus apsaugotas Mingės kaimas ir jo vertingosios Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymu saugomos savybės – žvejų sodybos, taip pat Mingės kaimo gyventojų sveikata ir gyvybė bei neatsiras materialinė žala. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju iškirtus medžius bei kitus želdinius ir sutvarkius teritoriją nebuvo padarytas toks poveikis tai teritorijai, dėl kurio šios teritorijos apskritai neliko ar ji prarado savo savybes, dėl kurių pastaroji buvo pripažinta saugoma, ir šių savybių atkurti jau neįmanoma. Taip pat pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad buvo siūloma atsodinti medžius, teikiami projektai, tačiau, nustatyta, kad šią dieną medžių atsodinimas negali būti suderintas, nes yra saugomas atviras Mingės kaimo vaizdas. Akcentuotina ir tai, kad BK 271 straipsnio 1 dalyje numatytam nusikaltimui kvalifikuoti būtina žala. Tačiau nei civilinį ieškinį pateikusi institucija, nei kaltinimą palaikanti prokurorė kaltinime nenurodė jokių duomenų, kokia konkreti žala saugomai teritorijai buvo padaryta, kokią įtaką turi saugomos teritorijos režimui, todėl lieka neaišku, ar sumažėjo šios teritorijos mokslinė, ekologinė, kultūrinė ar kitokia vertė. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ne tik neteisėti veiksmai, bet ir kilę padariniai, tai yra, kad suniokota valstybės saugoma teritorija, liko neįrodyti.

Apeliantai nesutinka dėl A. K. išteisinimo pagal BK 229 straipsnį. Nesutinka su teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad A. K. didelės žalos valstybei nepadarė, savo veiksmais nepažeidė daugelio žmonių interesų. Nurodo, kad iškirsti medžiai augo Kultūros paveldo objekte, todėl jų sunaikinimas padarė didelę žalą visuomenei, Lietuvos Respublikai. Prokurorė pažymi, kad būtent dėl A. K. veiksmų – išduoto netinkamo leidimo, o jo kaip Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos pirmininko pareiga buvo išduoti leidimą, suderintą su reikalingomis institucijomis, įvyko kitas veiksmas – medžių pjovimas, tai sukėlė pasekmės – kultūros paveldo vertybės suniokojimą, nes želdiniai, kurie buvo išpjauti Minijos kaime, buvo šios kultūros paveldo vertybės vertingi elementai, o juos pašalinus pažeistas šios vertybės autentiškumas.

Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Tarnybos pareigų neatlikimo, numatyto BK 229 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga valstybės tarnybai veika – neatlikimu savo pareigų ar jų netinkamu atlikimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Savo pareigų neatlikimas teismų praktikoje aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-10/2008). Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų, pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai.

A. K. kaltinamas tuo, kad eidamas Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigas netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, tai yra Šilutės rajono savivaldybės administracijai gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą Nr. 49 „Dėl paruošiamųjų statybos darbų“, kuriuo prašoma sudaryti komisiją dėl pagal 2010 m. vasario 22 d. rangos sutartį Nr. R5(9.40)-93 numatytiems pradėti vykdyti projekto „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“ paruošiamiesiems statybos darbams trukdančių želdinių pašalinimo ir šį prašymą nagrinėti persiuntus jam, kaip (duomenys neskelbtini) seniūnui, jis, vadovaudamasis 2008 m. liepos 1 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-586 „Dėl želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos sudarymo“, eidamas Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos pirmininko pareigas, nagrinėdamas šį prašymą, pažeidė šiuo įsakymu patvirtintų Šilutės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos nuostatų 9.6 punktą, kuris numato, kad teigiamo sprendimo atveju komisijos pirmininkas išrašo su reikalingomis institucijomis suderintą leidimą, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13.5.3 punktą, kuriame pasakyta, kad leidimą savivaldybė derina su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, kai medžiai ir krūmai kertami, genimi ar pertvarkomi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, 2010 m. gegužės 17 d. išdavė leidimą Nr. 4 kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, juo leidžiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ Minijos k., Šilutės r., vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, pašalinti 148 (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis) savaime išaugusius menkaverčius medžius pylimo juostoje, nesuderinęs jo su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padalinio atstovu. Leidimo pagrindu laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 6 d. Minijos kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šilutės rajone, Minijos upės pakrantėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškirto medžius, kurie yra Minijos kaimo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, vertingi elementai ir taip kaltinamasis pažeidė šios vertybės autentiškumą, padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei, nes diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir valstybės tarnybos autoritetą.

Kaip matyti, kaltinimas grindžiamas tuo, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, tai yra išduotas leidimas kirsti saugotinus medžius, jis nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu, kaip tai numatyta teisės aktuose, dėl to medžiai, Minijos kaimo, kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, vertingi elementai, buvo iškirsti ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, nes A. K. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir valstybės tarnybos autoritetą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad vadovaujantis Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad Minijos kaime upės krantuose bei pakrantėse, žemės sklypuose, unikalus Nr. 4400-1968-3355 ir Nr. 4400-1968-3244, yra įrengti polderiai, tai yra Stankiškių vasarinis polderis ir Minijos vasarinis polderis, o iškirsti medžiai ir kiti želdynai augo būtent šių pylimų (polderių) šlaituose, todėl leidimo šiems želdiniams iškirsti nereikėjo. Aplinkybės, kad procedūra buvo pradėta ir leidimas buvo išduotas, nepaneigia nustatyto fakto, kad medžių kirtimui leidimo nereikėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad sprendimo dėl medžių iškirtimo A. K. nepriėmė vienasmeniškai. Nors leidimas nebuvo būtinas, tačiau šiam klausimui spręsti buvo surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas V. B., Nemuno deltos regioninio parko direktorius N. G., vyriausiasis specialistas – gamtosaugininkas R. R., Mingės (Minijos) kaimo gyventojai, buvo pakviesta žiniasklaida. Pasitarime buvo akcentuota, kad medžiai, augantys pylimo šlaite, galėtų būti šalintini be leidimo, vadovaujantis hidrotechniniam statiniui keliamais reikalavimais. Tačiau tai buvo daroma, norint suteikti visuomenei daugiau informacijos apie Minijos kaimo krantinių įrengimo specifiką, atsižvelgiant į projektuojamų krantinių konstrukcijos ypatumus, teritorijos svarbą gamtosauginiu, kultūriniu aspektu, buvo nutarta papildomai šį klausimą aptarti želdinių apsaugos komisijos posėdyje, pasikviečiant suinteresuotą visuomenę ir žiniasklaidos atstovus. Buvo nutarta leidimą išduoti, nors pagal galiojančius teisės aktus jis ir nebuvo privalomas. Teigti, kad A. K. netinkamai atlikdamas savo pareigas diskreditavo valstybės tarnybos vardą, sumenkino Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir valstybės tarnybos autoritetą ir taip padarė didelę žalą Valstybei, nėra jokio pagrindo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta pozicija, kad didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. Byloje jokie panašūs faktai konkrečiai nenurodyti. Vien tik argumentų, kad buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir valstybės tarnybos autoritetas, tokiai išvadai pagrįsti nepakanka. Nenustatyti BK 229 straipsnio būtinieji požymiai, tai yra A. K. neteisėti veiksmai ir padaryta didelė žala, todėl A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, išteisintas pagrįstai.

Dėl D. V. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad D. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo darbų vykdytojo pareigas (t. 4, b. l. 91). Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. V. ėjo bendrovėje vadovaujamas pareigas, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu arba kontroliuoti jo veiklą, taip pat nėra duomenų, kokios naudos ar interesų jis siekė bendrovei. Taip pat teismas pažymėjo, jog kaltinamajame akte nenurodyti ir byloje nenustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti specifiniai požymiai, kuriais remiantis D. V., kaip subjektas, atliko nusikalstamus veiksmus, už kuriuos būtų galima traukti baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį.

Apeliantai su teismo konstatuotomis aplinkybėmis nesutinka. Departamentas nurodo, jog D. V. 2010 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. V-10 buvo paskirtas statinio statybos vadovu, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog D. V. ėjo ne darbų vadovo, o darbų vykdytojo pareigas. Pažymi, kad D. V. kaip darbų vadovo teisės ir pareigos numatytos Statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002. Mano, kad akivaizdu, jog teismas išteisindamas juridinį asmenį nepagrįstai padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad D. V. bendrovėje ėjo vadovaujamas pareigas, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus bendrovės vardu ar kontroliuoti bendrovės veiklą bei kad nėra duomenų, kokios naudos ar interesų jis siekė bendrovei. Prokuratūra taip pat nurodo, kad bendrovės naudai veiksmus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. V-10 paskirtas statinio statybos vadovas D. V., kuris pagal teisės aktus ir buvo atsakingas už statinio statybos darbų organizavimą ir techninį vadovavimą. Pažymi, kad byloje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žinojo, ir skatino D. V. kaip statybos vadovo veiksmus Minijos kaime, iškertant medžius, nes dėl jų kirtimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybę ir gavus netinkamą (negaliojantį) leidimą, pradėjo darbus, nors pagal pasirašytą rangos sutartį visų pirma turėjo parengti techninį ir darbo projektus. D. V. kaip statybos vadovo įgaliojimai numatyti įvairiuose statybų teisės aktuose ir jo pareiginiuose nuostatuose, iš kurių darytina išvada, kad jis statybos objekte turėjo visus įgaliojimus veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip šios bendrovės atstovas, ir jis davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkams vykdyti medžių pjovimą.

BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog D. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo vadovaujamas pareigas, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir Bendrovės vadovas. Įstatuose taip pat nurodyta, kad bendrovė turi vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą (direktorių). Byloje esanti 2006 m. vasario 1 d. darbo sutartis Nr. 721 patvirtina, kad D. V. buvo priimtas į darbų vykdytojo pareigas. D. V. darbų vykdytojo pareiginiai nuostatai numatė, kad darbų vykdytojas tiesiogiai pavaldus vyriausiajam inžinieriui ir savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, bendrovės įstatais, direktoriaus įsakymais ir kitais bendrovės veiklą reglamentuojančiais dokumentais. Vyriausiojo inžinieriaus pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad jam tiesiogiai pavaldūs marketingo vadovas ir darbų vykdytojai, o pats vyriausiasis inžinierius pavaldus bendrovės direktoriui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareiginiuose nuostatuose akivaizdžiai matyti, kad būtent direktorius vadovauja bendrovei, atstovauja bendrovei visose veiklos sferose, priima sprendimus bendrovės vardu. Tuo tarpu D. V. kaip darbų vykdytojas tokių funkcijų neatlieka, sprendimų įmonės vardu nepriima. Pastarojo pareiginiai nuostatai jam suteikia įgaliojimus veikti darbų objekte, todėl teigti, kad D. V. ėjo vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, nėra jokio pagrindo.

Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas yra tai, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga nustatoma tada, kai iš fizinio asmens, atitinkančio BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus požymius, padarytos nusikalstamos veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Kartu pažymėtina, kad nors juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė išvestinė – jis atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad jokie neteisėti veiksmai, pažeidžiant teisės aktus, nebuvo atlikti. Byloje pripažinta, kad leidimas medžių ir kitų želdinių kirtimui pylimų (polderių) šlaituose, vadovaujantis teisės aktais, nebuvo reikalingas, nors pati procedūra leidimui gauti buvo pradėta ir D. V. leidimo kopiją kirsti medžius turėjo, ją parodęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ir vyriausiajam inžinieriui, gavo nurodymus pradėti darbus, tai yra šalinti medžius Minijos kaime. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. V. bendrovės vardu ir jos naudai būtų vykdęs neteisėtus veiksmus, pažeisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus, nėra nustatyta. Teismas nenustatė nei A. K., nei D. V., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir juos išteisino. Nenustatyta, jog pastarieji pažeisdami teisės aktus organizavo Minijos kaimo krantinių statybos darbus, neteisėtai davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkams Minijos upės pakrantėse išpjauti medžius, kurie vykdydami neteisėtą D. V. nurodymą, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. birželio 6 d. Minijos kaime išpjovė medžius ir dėl tokių veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų turėję materialinės ar kitokios naudos. Dėl to nėra pagrindo D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 271 straipsnio 1 dalyje.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis išteisintųjų A. K., D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės klausimu, pripažįsta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumą, juos tinkamai analizavo ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog nagrinėjamu atveju išteisintųjų A. K., D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiama įvykio versija nebuvo paneigta, todėl Departamento, prokurorės apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir A. K., D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo baudžiamąją bylą A. K. dėl nusikaltimų, numatytų BK 229 straipsnyje ir BK 271 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taikant nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją, kuri reglamentavo 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminą neatsargiems nusikaltimams. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, prokurorės prašymas A. K. dėl nusikaltimų, numatytų BK 229 straipsnyje ir BK 271 straipsnio 1 dalyje, bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovo S. Stoškaus bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Ališauskaitės apeliacinius skundus atmesti.