Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Tauragės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-02-14 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p., 290 str., subendrinta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 m. 6 mėn.; teistas 2012-08-21 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 4 d. – 10 MGL (1300 Lt.) bauda. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. bausmė subendrinta su 2011-02-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo ir 10 MGL baudos bausmė. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Bausmė atlikta 2012-09-07, teistumas išnykęs, kaltinamas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

T. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Tauragės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas J. B. parodė, kad buvo pakviestas sutikti 2014 metus Dauglaukio kultūros namuose kartu su Dauglaukio jaunimu. Tačiau jis atsisakė švęsti kartu ir prie vakaro savo lėšomis neprisidėjo. Jis šventė kartu su E. N., jo žmona, savo drauge V. S., E. N. ir jo drauge. Jau sutikus 2014-uosius metus, jie visi atvyko į Dauglaukio kultūros namus. V. M. pakvietė užeiti į kultūros namus ir jie užėjo, gėrė alkoholinius gėrimus hole. Apie 3-4 val. Dauglaukio kultūros namuose dėl asmeninių priežasčių jis sukonfliktavo su T. V.. Įvykus konfliktui su T. V., jo draugė V. S. jį išvežė į namus. Jis jokių muštynių nematė. Tik sekančią dieną iš V. S. sužinojo, kad kultūros namuose įvyko muštynės ir buvo sumuštas E. N., o taip pat T. V. sudavė smūgį į krūtinę R. N.. Praėjus kuriam tai laikui, jam paskambino K. K. ir paprašė E. N. telefono numerio. Jis suprato, kad K. K. nori atsiprašyti E. N., tačiau telefono numerio nedavė, nes jam buvo uždraudęs telefono numerį duoti E. N..

Liudytoja V. S. parodė, kad 2014-01-01 sutiko su draugu J. B., E. N., R. N., E. N., jo drauge R.. Paskui nuvyko į Dauglaukio kultūros namus. Į Naujų metų sutikimo šventę ji su J. B. buvo pakviesti anksčiau, tačiau jie atsisakė eiti ir prie vakaro organizavimo finansiškai neprisidėjo. Nuvažiavus nekviestiems prie kultūros namų, kažkas iš ten buvusių pakvietė užeiti į holą. Po to, užėjo ir į salę pašokti. Vienu metu būnant kultūros namų salėje, matė, kaip tarp E. N. ir K. B. kilo konfliktas dėl E. N. draugės. Ji su E. N. konfliktą apramino, kad būtų suduoti smūgiai salėje, ji nematė. Vėliau lauke J. B. susistumdė su T. V.. Todėl ji J. B. parvežė į namus ir jokio konflikto hole nematė. Kai grįžo į kultūros namus, pamatė ant laiptų sėdintį E. N. kruvinu veidu ir iki pusės nuogą, matė, kad E. N. buvo praskelta lūpa.

Liudytoja L. T. parodė, kad 2014-01-01, apie 1 val., su V., jos draugu J. B., seserimi R., sesers vyru E. N., jo broliu E. bei jo drauge nuvyko į Dauglaukio kultūros namus. Į šventinį vakarą jie nebuvo kviesti, šventinis vakaras buvo uždaras. Ar atvykus prie kultūros namų, kas pakvietė užeiti į vidų, neatsimena. Kultūros namuose šventė didelė kompanija, todėl jie įsikūrė hole, bet įeidavo į salę pašokti. Apie 4.30 val. hole sukonfliktavo E. N. su jaunesniu vaikinu. Nematė, kad jie būtų susimušę, tik girdėjo jų šūksnius. Matė, kad E. N. buvo hole gerai nusiteikęs. Staiga pamatė, kad E. N. guli ant grindų, suprato, kad jam kažkas sudavė smūgius. Kas sudavė smūgius, ji nepastebėjo. Kad būtų E. N. spardomas, nematė. Matė, kad sambrūzdyje E. N. žmona R. N. puolė į tarpą norėdama išskirti besimušančius, tuomet kažkas jai sudavė smūgį į krūtinę. Viskas vyko greitai, buvo daug žmonių, tarp jų buvo ir K. K. su T. V..

Iš esmės analogiškus parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo metu (It., b. l. 160-161).

Liudytojas V. M. parodė, kad 2014 Naujus metus sutiko su draugais Dauglaukio kultūros centre. Už tvarkos palaikymą buvo atsakingas K. K.. Šventinį vakarą organizavo patys, o švęsti pradėjo apie 20 val. Tai buvo uždaras vakaras, nes į jį galėjo patekti tik tie, kas buvo kviesti ir prisidėjo prie vakaro finansiškai. Iš pradžių durys buvo rakinamos, o po Naujų sutikimo, nebebuvo rakinamos. Po vidurnakčio prie kultūros centro atėjo kita kompanija: J. B., E. N., jo brolis E. N., R. N., jos sesuo V. ir E. draugė. Kurį laiką pasikalbėjo prie kultūros namų, tačiau kadangi lauke buvo šalta, todėl jis minėtai kompanijai pasiūlė užeiti į vidų, prie salės esantį koridorių (holą). Ši kompanija atsinešė alkoholinių gėrimų ir juos gėrė hole. Po kurio laiko E. N. su savo mergina ėjo į salę pašokti. E. mergina buvo neblaivi, elgėsi įžūliai, kibo prie salėje šokančių vaikinų, o E. N. akivaizdžiai pavyduliavo ir kabinėjosi prie vaikinų su kuriais šoko jo mergina. Tokiu būdu jie abu kėlė salėje konfliktinę situaciją ir įtampą. Kažkas iš draugų papasakojo, kad būnant ir šokant salėje, E. N. sudavė smūgį K. B.. Išėjus jam į holą, ten buvo ir E. N.. Jis priėjo prie E. N. ir mandagiai paprašė, kad jeigu jis nesusitvarko su savo mergina, tai tegul eina visa jo kompanija namo. Tada šis pasakė „ar aš tau kokia žiurkė esu, kad išeičiau“ ir trenkė galvą jam į galvą. Jis atsitraukė, tada E. N. bandė suduoti smūgį ranka, tačiau neišlaikę pusiausvyros, abu apvirto ant grindų. Jis E. prispaudė prie grindų ir neleido atsikelti, tokiu būdu abu buvo ant grindų. Jiems būnant ant grindų, prasidėjo šurmulys, tačiau ar vyko muštynės ir kas ką mušė, nei jis, nei E. N. nematė, kadangi abu buvo ant grindų ir grūmėsi. Tik vėliau sužinojo, kad kilo muštynės tarp E. N. bei kitų vaikinų iš jo kompanijos, tačiau kas ką mušė, jis nematė.

Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu (T.I, b. l. 149-151).

Liudytojas K. B. parodė, kad 2014 Naujus metus sutiko Dauglaukio kultūros namuose su pažįstamais ir draugais. Ten vyko uždaras šventinis vakaras, į kurį rinkosi tik kviesti asmenys. Po vidurnakčio, apie 2 val. į kultūros namus atėjo nekviesti J. B. ir dar 2 ar 3 nepažįstami vyrai su moterimis. Jie šventė atskirai hole, tik ateidavo į salę pašokti. Kažkuriuo momentu jam šokant, prie jo prisijungė šokti ir viena iš atėjusių merginų. Jis su šia mergina nebendravo, tačiau prie jo priėjo vienas iš atėjusių vyriškų, stambus ir aukštas, kuris buvo šalia šokusios merginos draugas. Šis vaikinas sudavė jam delnu per pakaušį. Nenorėdamas konfliktuoti su šiuo vaikinu, jis atsitraukė ir nuėjo prie stalo. Vėliau matė, kaip tas pats vyriškis, kuris jam sudavė delnu per pakaušį ir dar vienas iš atėjusių vaikinų, užkabinėjo salėje šokusius asmenis, jis pagalvojo, kad gali kilti didesnis konfliktas, todėl išėjo į namus ir jokių muštynių nematė.

Analogiškus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu (It.,b. l. 190-191).

Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu (T.I, b. l. 174-175).

Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu (T.I, b. l. 166-167).

Liudytoja J. R. parodė, kad 2014 metus ji sutiko draugų kompanijoje Dauglaukio kultūros namuose. Šventę organizavo K. K.. Šventė vyko sklandžiai, kol maždaug apie 1-2 val. prie kultūros namų atėjo J. B., V. S., R. N., jos vyras E. N., jo brolis E. N. bei jo mergina. Kadangi lauke buvo šalta, ji pakvietė V. S. užeiti į holą pasišildyti. Visi užėjo į holą ir ten gėrė alkoholinius gėrimus. Po to, E. draugė nuėjo į salę šokti ir pakvietė visus kitus draugus eiti į salę šokti. E. draugė elgėsi vulgariai, iššaukiamai, tyčia provokavo konfliktą, buvo matyti, kad specialiai taip elgiasi norėdama išprovokuoti E. N. pavydą. Matė, kaip E. N. elgėsi agresyviai, stumdėsi salėje, o vėliau sudavė K. B. delnu per galvą. V. M. paprašė E. N., kad išeitų iš šventės. Tačiau tai nepatiko E. N. ir pradėjo muštynes su V. M., jie susikibo, nugriuvo ant grindų ir grūmėsi. Vykstant šventei, kultūros namų durys buvo užrakinamos, tačiau atėjus naujai kompanijai, nebebuvo rakinamos. Po muštynių šventė nutrūko ir visi išsiskirstė namo. Kaip susimušė E. N., nematė. Sekančią diena matė, kad T. V. ir L. N. veidai buvo sužaloti.

Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu (T.I, b. l. 186-187).

Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 168-169).

Liudytoja J. M. parodė, kad 2014 metus sutiko su draugu T. V. ir kitais pažįstamais Dauglaukio kultūros namuose. Vakaras buvo uždaras ir vyko ramiai. Jame dalyvavo tik kviesti asmenys. Po vidurnakčio į salę atėjo maždaug 5-6 asmenų grupė. Iš pradžių jie buvo hole, vėliau atėjo į salę pašokti. E. N. elgėsi iššaukiančiai, kibo prie kitų žmonių, pavyduliavo dėl savo merginos, kuri taip pat elgėsi vulgariai, kibo prie salėje šokusių vaikinų. Apie 4 val. hole matė, kaip ant grindų parvirtę grumiasi E. N. ir V. M.. Matė, kaip E. N. brolis E. sudavė kumščiu T. V. į veidą. T. V. veidas buvo sužalotas, praskelta lūpa. Dėl atėjusių asmenų sukelto konflikto, šventinis vakaras nutrūko ir ji išėjo į namus.

Iš esmės analogiškus parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo metu (T.I,b.l. 170-172).

Liudytoja G. J. parodė, kad K. K. suorganizavo Naujų metų šventę ir pakvietė ją dalyvauti. Vakaras buvo uždaras, jame galėjo dalyvauti tik tie asmenys, kurie buvo pakviesti. Viskas vyko sklandžiai ir linksmai, kol po 24 val. į kultūros namus atėjo pašalinių žmonių: jai nepažįstami trys vyrai ir trys moterys. Iš pradžių jie hole gėrė alkoholinius gėrimus. Po to, jie atėjo į salę pašokti. Atėjusi viena iš merginų, elgėsi vulgariai, provokuojančiai, o jos draugas aiškiai pavyduliavo, darėsi agresyvus, matėsi, kad į visus žiūri piktai ir gali kilti konfliktas. Vienu momentu ji išėjo susitikti su drauge, o kai grįžo į kultūros namus, hole buvo triukšmas, pikti šūkčiojimai, tačiau muštynių jau nebuvo. Pamatė, kad hole yra sumuštas T. V., kurio veidas buvo kruvinas. Tuoj pat ji paprašė, kad K. K. ją palydėtų ir ji išėjo į namus. K. K. jai pasakė, kad konfliktas kilo dėl to, kad buvo paprašyta nekviestų asmenų išeiti iš kultūros namų.

Iš esmės analogiškus parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo metu (T.I, b. l. 184-185).

Liudytoja A. U. parodė, kad 2014 metus ji sutiko draugų kompanijoje Dauglaukio kultūros namuose. Ją ten pakvietė K. K.. Vakaras buvo uždaras, ateiti į jį galėjo tik tie, kas buvo pakviesti. Salės durys buvo užrakinamos. Viskas buvo gerai iki maždaug 1 val., kol į kultūros namus neatėjo R. N., V. S., E. N., E. N., asmuo vardu J. Iš pradžių jie buvo hole ir ten gėrė alkoholinius gėrimus, po to atėjo į salę pašokti. Tuomet prasidėjo neramumai. E. N. mergina elgėsi įžūliai, kibo prie jų kompanijos vaikinų, provokavo neblaivų E. N., o šis akivaizdžiai pavyduliavo ir pyko ant vaikinų. E. N. elgėsi agresyviai ir atrodė, kad tuoj gali kilti muštynės. Tokia situacija niekam nepatiko, šventė buvo sugadinta, todėl susiruošė eiti namo. Muštynių ji nematė.

Iš esmės analogiškus parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo metu (T.I, b. l. 188-189).

Liudytojas S. P. (Tauragės AVPK OVS specialistas) parodė, kad jis 2013-12-31 d. dirbo pagal nustatytą grafiką nuo 21 val. iki 9 val. Gavus iškvietimą nuvyko Dauglaukio k., Tauragės r., prie Dauglaukio kultūros namų, kur sėdėjo vyriškis su praskelta lūpa. Šalia jo stovėjo dvi merginos ir vienas vaikinas. Akivaizdžiai matėsi, kad visi buvo stipriai išgėrę, jie kalbėjo nerišliai, svirduliavo, sklido stiprus alkoholio kvapas. Apžiūrėjus aplink tuos asmenis akivaizdžiai nesimatė nei kraujo dėmių, nei kažkokių kitų požymių, kad įvykis vyko lauke. Bandydamas surasti liudytojus, nustatyti įvykio vietą, rasti faktinius duomenis apie įvykį, ėjo į Dauglaukio kultūros namus, tačiau durys buvo užrakintos, į patalpą patekti nebuvo galimybės ir kultūros namų neapžiūrėjo. Sužalotą asmenį ir merginas pristatė į Tauragės ligoninės priimamąjį. Paprašyti paaiškinti situaciją šie asmenys nieko neaiškino, nurodydami, kad viską išsiaiškins patys, „padarys savo teismą“. Jis pasiūlė kreiptis į policijos pareigūnus, kai prablaivės. Pasiūlė nusistatyti girtumą, tačiau jie kategoriškai atsisakė.

Liudytoja E. T. parodė, kad 2014 metų sutiktuvių vakaras buvo uždaras, jį organizavo Dauglaukio kaimo jaunimas. Kai organizuojami uždari vakarai, į juos renkasi tik kviesti asmenys. Atėjus jai į darbą, kultūros namai buvo tvarkingi, jokių konflikto žymių nesimatė.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad Dauglaukio kaimo kultūros centras yra Tvenkinio g. 9, dviejų aukštų U formos pastate. Pro vieną iš įėjimų į pastatą, iš kiemo pusės, patenkama į maždaug 10 m2 holą, kur yra kėdės, kabykla. Holo dešinėje laiptai į antrąjį aukštą, o kairėje durys į 45 -50 m2 salę. ( t.I., b.l. 85-88).

Vertinant ir analizuojant ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. parodymai yra nenuoseklūs. Nukentėjusysis E. N. po įvykio, t.y. 2014 m. sausio 2 d. rašytame pareiškime policijai ir liudytojo apklausos metu nurodė, kad kas jam sudavė pirmą smūgį, jis negali nurodyti. Jis parodė, kad po pirmo jam suduoto smūgio, jis prarado sąmonę ir nieko daugiau pasakyti negali. 2014 m. balandžio 9 d. apklausos metu E. N. parodė, kad hole pamatė stovinčius apie penkis vietinius vaikinus, tarp kurių buvo K. K., T. V., kurie visi puolė ant jo, o K. K. sudavė keletą stiprių smūgių jam į veidą ir jis prarado sąmonę, kas vėliau mušė, nežino. 2015 m. birželio 26 d. apklaustas liudytoju E. N. parodė, kad po vykusių muštynių jam žmona R. N. pasakė, kad jį mušė K. K. ir T. V.. Tuo tarpu nukentėjusioji R. N. teisme parodė, kad nematė, ar K. K. sudavė smūgius, nes jis stovėjo nugara. Parodė, kad matė, kaip aplink jos vyrą E. N. buvo keletas jaunuolių, kažkas pradėjo jį mušti. Ji puolė į tarpą norėdama išskirti besimušančius ir griebė T. V. už rankos. Šis trenkė jai į krūtinę ir ji nugriuvo. Griūdama matė, kad T. V. sudavė jos vyrui E. N.. Apklausta liudytoja 2014 m. sausio 3 d. R. N. apie esmines įvykio aplinkybes parodė, kad jai trenkė tas pats asmuo, kuris mušė ir jos vyrą, jo vardas T., kuris anksčiau gyveno Dauglaukyje, o šiuo metu gyvena Tauragėje. Jos vyrą E. N. mušė keletas vaikinų, bet kas konkrečiai nurodyti negalėjo. Apklausta liudytoja 2015 m. birželio 30 d. R. N. apie esmines įvykio aplinkybes parodė, kad pirmasis jos vyrui E. N. smūgius sudavė K. K.. Ji puolė į besimušančių tarpą ir griebė už rankos T. V., kad šis nemuštų jos vyro, tuomet šis sudavė jai vieną smūgį į krūtinę ir ji nugriuvo. Kas mušė ir ar mušė jos vyrą toliau, ji nebematė.

Iš šių nukentėjusiųjų E. N. ir R. N. parodymų matyti, kad apie esmines aplinkybes, kas sudavė smūgius E. N., aplinkybes jie nurodo kiekvienoje apklausoje skirtingai. Todėl teismas nukentėjusiųjų parodymus vertina, kaip nenuoseklius ir jais remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojai E. N. ir S.R. R. parodė, kad matė, kaip K. K. ir T. V. kojomis spardė E. N.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. N. yra nukentėjusiojo brolis, o S.R. R. E. draugė, todėl jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Šie du liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu tik 2014 m. gegužės 2 d., t.y. nuo įvykio praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams ir savo pozicijas galėjo suderinti su nukentėjusiaisiais. Šių liudytojų parodymai apie kitas bylos aplinkybes, t.y. apie S.R. R. elgesį salėje šokių metu, E. N. elgesį salėje šokių metu, jo konfliktą su K. B., visiškai prieštarauja daugelio byloje apklaustų liudytojų parodymams. Be to, E. N. nurodo, kad V. M. jį buvo prispaudęs prie grindų, laikė ir jie grūmėsi. Būtent tuo momentu jis matė, kaip K. K. ir T. V. spardė E. N.. E. N. nurodo, kad jo brolis E. buvo ant grindų virš jo galvos. Todėl teismas daro išvadą, kad esant E. N. nurodytoje padėtyje, jis realiai matyti, kas vyksta virš jo galvos, negalėjo. Esant kitų esminių prieštaravimų, atsižvelgiant į tai, kad šie liudytojai yra artimi asmenys nukentėjusiesiems, teismas šių liudytojų parodymus vertina kritiškai ir remiasi jais tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamasis T. V. pripažįsta, kad sudavė smūgius E. N. ir pastūmė R. N., tačiau nurodo, kad tai jis padarė gindamasis, t.y. po to, kai E. N. jam sudavė smūgį į veidą. Tą aplinkybę, kad nukentėjusysis E. N. pirmas sudavė smūgį į veidą kaltinamajam T. V., patvirtina kaltinamasis K. K., liudytoja J. M.. Eilė liudytojų patvirtino, kad matė sužalotą T. V. veidą. Kaltinamojo T. V. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai, todėl teismas jais netikėti neturi pagrindo.

Kaltinamasis T. V. parodė, kad nukentėjusiajai R. N. smūgio į krūtinę nesudavė, tik ją pastūmė. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo klausimu nukentėjusioji R. N. davė nuoseklius parodymus, teismo med. ekspertas nustatė jos kūno sužalojimą, kuris patvirtina R. N. nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, jog kaltinamasis T. V. panaudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusiąją R. N. ir nuo jo panaudotos fizinės jėgos šiai nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011 ir kt.). Taigi sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-141/2015 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju konfliktą išprovokavo nukentėjusysis E. N. ir jo brolis E. N.. Teismas pažymi, kad 2014 m. sutiktuvių vakaras buvo uždaras, nes į jį rinkosi tik iš anksto pakviesti asmenys. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, iš pradžių kultūros namų durys buvo užrakinamos, vėliau po 24 val. nebuvo rakinamos, bet tai nereiškia, kad į uždarą vakarą buvo galima ateiti nekviestiems asmenims. Nukentėjusieji E. N., R. N. ir kt. su jais atėję asmenys nebuvo kviesti į vakarą ir atėjo savavališkai. Iš daugumos liudytojų parodymų daroma išvada, kad konfliktui pradžią davė su šia kompanija atėjusios S.R. R. veiksmai, nes ji elgėsi netinkamai, iššaukiančiai salėje šokusių vietinių vaikinų atžvilgiu, siekdama sukelti pavydą savo draugui E. N.. E. N. salėje elgėsi agresyviai. Jo iniciatyva prasidėjo konfliktas, kur buvo naudojamas fizinis smurtas, t.y. E. N. salėje sudavė delnu smūgį į pakaušį K. B.. Tik pastarajam pasitraukus, didesnis konfliktas nekilo. Vienam iš vakaro organizatorių V. M. paprašius E. N., kad jis su savo kompanija išeitų iš kultūros namų, E. N. sudavė smūgį V. M. ir jie susigrūmė. Konfliktas tarp T. V. ir E. N. prasidėjo, E. N. ir V. M. besigrumiant ant grindų. Šį konfliktą pradėjo E. N., galimai norėdamas ginti savo brolį E. N., ir būtent E. N. sudavė pirmus smūgius K. K. ir T. V.. Kaltinamojo T. V. smurto panaudojimas E. N. ir R. N. atžvilgiu, buvo išprovokuotas nukentėjusiojo E. N. ir jo brolio E. N.. Nors realiai po konflikto šventinis vakaras nutrūko, nes visi šventės dalyviai išėjo, tačiau taip atsitiko dėl nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo E. N. neteisėtų veiksmų šventinio vakaro dalyvių atžvilgiu, o ne dėl kaltinamojo T. V. nusikalstamų veiksmų. Visas konfliktas vyko labai trumpą laiko tarpą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš nukentėjusiųjų kompanijos S.R. R. taip pat dalyvavo konflikte ir sudavė smūgius L. N., kuriai buvo sužalotas veidas.

Esant tokioms faktinėms aplikybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis T. V. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką, nutraukti šventinį vakarą, o jo veiksmai buvo išprovokuoti nukentėjusiojo E. N. ir liudytojo E. N. veiksmų.

Kaltinamasis T. V. kaltės nepripažįsta ir nurodo, kad jis elgėsi pagal būtinosios ginties sąlygas. Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas.

Šioje byloje nėra duomenų, koks sužalojimas buvo padarytas kaltinamajam T. V., nes jis pas teismo med. ekspertą ar gydymo įstaigą nesikreipė. Pagal nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus matyti, kad kaltinamasis T. V. sudavė keletą smūgių, dviems asmenims padarė nežymius sveikatos sutrikdymus. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal sukeltas pasekmes, kaltinamojo T. V. veiksmai neatitiko būtinosios ginties sąlygų. Todėl kaltinamojo T. V. veiksmai iš Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. perkvalifikuojami į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kadangi nukentėjusieji E. N. ir R. N. teisme išreiškė poziciją, kad pageidauja, jog kaltinamieji būtų teisiami ir pagal šį straipsnį, jeigu jų veiksmai būtų perkvalifikuoti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis T. V. parodė, kad nukentėjusiojo E. N. K. K. nemušė. Kaltinamasis K. K. nuosekliai nurodo, kad smūgių nukentėjusiajam E. N. nesudavė. Tai patvirtina kiti liudytojai. Nukentėjusiųjų E. N., R. N., liudytojų E. N., S.R. R. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl teismas daro išvadą, kad objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad smūgius E. N. būtų sudavęs K. K., surinkta nėra. Todėl kaltinamasis K. K. pagal jam pareikštą įtarimą išteisintinas.

Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama ta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jo Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.

Kaltinamasis T. V. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, mokosi ir dirba, padarė nesunkų nusikaltimą, buvo išprovokuotas nukentėjusiojo ir jo brolio netinkamo elgesio. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 55 str. jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t.y. skiriama laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusysis E. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinei ir 3045,27 Eur turtinei žalai atlyginti. (T.I, b. l. 93-117). Nukentėjusioji R. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. (T..I, b. l. 127-128). Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 42.93 Eur turtinei žalai atlyginti dėl E. N. suteiktų medicininių paslaugų (T.I, b. l. 141-142).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, vertinama reikšmingų kriterijų visuma: nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Tačiau atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiesiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sužalojimai, nenustatyta nepataisomų liekamųjų reiškinių ar pablogėjusių nukentėjusiojo darbo bei socialinių santykių. Atsižvelgiama, kad nukentėjusiajam R. N. atlygintina didelė turtinė žala. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad žalai atsirasti įtakos turėjo paties nukentėjusiojo E. N. ir jo brolio E. N. neteisėti veiksmai ir iššaukiantis elgesys. Todėl neturtinės žalos dydis mažinamas E. N. iki 200,00 Eur, o R. N. iki 100,00 Eur.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 42.93 Eur sumai yra įrodytas ir priteistinas iš kaltinamojo T. V..

Nukentėjusiojo E. N. civilinis ieškinys 3045,27 Eur turtinei žalai atlyginti yra įrodytas ir priteistinas iš kaltinamojo T. V..

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas V. Kelpšas prašo iš kaltinamųjų priteisti 250 Eur turėtų išlaidų, susijusių su advokato paslaugų suteikimu atstovaujant ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo priimta eilė nutarimų, kuriais ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes pareigūnų atlikusių tyrimą išvados buvo skirtingos, dėl ko negali būti atsakingas kaltinamasis T. V., taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. V. mokosi, teismas sumažina nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 100 Eur E. N. ir iki 100 Eur R. N..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-307 str. teismas

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kardomąją priemonę T. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo įvykio ir sudėties.

Kardomąją priemonę K. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš T. V., a.k. (duomenys neskelbtini): nukentėjusiajam E. N., gim. (duomenys neskelbtini), 200,00 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 3045, 27 ( tris tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus 27 ct) turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai R. N., gim. 1980-11-09, 100,00 (vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, įmonės kodas 191351679, a.s. Lt 217300010002484333 AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000 ) civilinį ieškinį 42 Eur 93 ct (keturiasdešimt du eurus 93 ct.) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti: nukentėjusiajam E. N. 100 Eur ir nukentėjusiajai R. N. 100 Eur.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per apylinkės teismą apeliaciniu skundu.