Kauno apygardos teismo nuosprendis

2024-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-593/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-11-08Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-01-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-31
Bylos Nr.
1A-81-593/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12474-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Indrė Averkienė
Nuteistasis
I. B.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Stasė Kupčiūnienė, Vykintas Gutauskas
Kategorijos
  • 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-593/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12474-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; (S) 2.4.6.4.4; 2.4.6.4.4.; 1.1.7.1.; 1.1.9.5.; 1.1.10.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Kemežienei,dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui,nuteistojo I. B. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vykintui Gutauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Vykinto Gutausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš BK 182 straipsnio 2 dalies), ir jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ši bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista iš I. B. 19 482,64 Eur (devyniolika tūkstančių keturi šimtai aštuoniasdešimt du eurai 64 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2024 m. sausio 11 d. įskaitytinai I. B. turtui: keleiviniam automobiliui „F. F. C-Max“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviniam automobiliui „S. C.“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuspręsta pratęsti iki šiuo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio visiško atlyginimo, po to – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. B. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 13 d., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, sudarydamas įspūdį, kad yra kvalifikuotas teisės specialistas ir taip įgydamas pasitikėjimą, 2020 m. sausio 2 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo – atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, teikiant teisines paslaugas susitarimo galiojimo laikotarpiu, t. y. tinkamai ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, siekiant susitarimo tikslo, iš anksto žinodamas, kad šių paslaugų dėl tinkamo teisinio išsilavinimo trūkumo nesuteiks, išrašė 2020 m. balandžio 27 d. sąskaitą faktūrą LEX Nr. 0115/20 už byloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ arbitravimo rinkliavos kompensavimą 19 482,64 Eur sumai ir pateikė ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. B. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).lt, kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytomis aplinkybėmis pagamintu netikru UAB (duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 24 d. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, jog 2020 m. balandžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini)“ apmokėjo (duomenys neskelbtini) arbitražui į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 19 482,64 Eur sumą arbitravimo rinkliavos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, taip suklaidindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors rinkliavos (duomenys neskelbtini) komerciniam arbitražui nesumokėjo ir arbitražas kitais būdais rinkliavos negavo, po ko 2020 m. balandžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į UAB (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini) “ 19 482,64 Eur, ir jis, gavęs žinomai apgaulės būdu pervestas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias, pinigines lėšas, iš viso – 19 482,64 Eur, atliko finansines operacijas: 423 Eur panaudojo UAB (duomenys neskelbtini)“ veikloje, t. y. 2020 m. balandžio 28 d. pervedė 320 Eur į B. I. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 103 Eur paliko bendrovės banko sąskaitoje, o 19 059 Eur panaudojo savo įsiskolinimams padengti, t. y. 2020 m. balandžio 27 d. pervedė 14 000 Eur skolą į savo motinos G. B. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 25 d. pervedė 1029 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už įsigytą pirkinį, 4030 Eur pervedė į Jungtinės Karalystės internetiniame banke atidarytą savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , taip apgaule savo ir UAB (duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, pinigines lėšas – 19 482,64 Eur.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Vykintas Gutauskas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti – vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi ir 69 straipsniu, nuteistajam I. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą turtinę žalą – 19 482,64 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo.

2.1. Skunde advokatas nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra itin svarbus realus dėl nusikalstamos veikos patirtos žalos atlyginimas, todėl yra tikslinga taikyti ieškinio įvykdymo užtikrinimą. Skundo autoriaus vertinimu, įpareigojimas atlyginti padarytą turtinę žalą būtų kur kas racionalesnis sistemingai nusikaltimus nuosavybei darančiam asmeniui, nei, pavyzdžiui, apylinkės teismo nustatytas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Pastarasis įpareigojimas paprastai skiriamas vagysčių, plėšimų ar viešosios tvarkos pažeidimų bylose, kai nusikaltimas yra padarytas tamsiu paros metu. Tuo tarpu I. B. yra nuteistas dėl 19 482,64 Eur pasisavinimo, apgaule klaidinant bendrovę dėl tariamos Vilniaus komercinio arbitražo teismo rinkliavos, t. y. jo nusikalstama veika nėra susijusi nei su nakties metu, nei su išėjimu iš namų.

2.2. Advokato teigimu, šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisė realiai gauti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą liko neužtikrinta, tuo pačiu liko neįgyvendintas teisingumo principas, kiek jis susijęs su žalą patyrusio asmens interesų apsauga. Nors pirmosios instancijos teismas pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. B. turtui iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, tačiau šis turtas yra menkavertis ir neturi nieko bendro su realiu civilinio ieškovo teisės gauti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą užtikrinimu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuteistojo nuosavybės teise turimas 4286 Eur vertės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas jau devynis kartus. Taip pat daug kartų areštuotos ir transporto priemonės „F. F. C-Max“, 1700 Eur vertės, bei „S. C.“, 1000 Eur vertės.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Vykintas Gutauskas palaikė savo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokuroras ir nuteistojo gynėja advokatės Stasė Kupčiūnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Vykinto Gutausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš civilinio ieškovo atstovo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl I. B. kaltės, tačiau apeliantas prašo vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi ir BK 69 straipsniu nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo. Taigi, šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, jog civilinės ieškovės atstovo pateiktas apeliacinis skundas yra pagrįstas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu I. B. pripažinęs kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskyrė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino iki 1 (vienerių) metų. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 7 punktais, pirmosios instancijos teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 (dviems) metams ir įpareigojo nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

6. Iš 2023 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad baigiamųjų kalbų metu civilinės ieškovės atstovas prašė skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ar neskyrimo visiškai nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas, numatytas šios dalies 1-11 punktuose. Viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

7. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

8. BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą arba pašalinimą – teismas skiria tada, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Baudžiamojo poveikio priemonė tokiu atveju įpareigoja kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti nukentėjusio asmens teises, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, jog I. B. padarė savanaudišką, tyčinį, nesunkų nusikaltimą ir savo nusikalstamais veiksmais civilinei ieškovei padarė turtinę žalą – 19 482,64 euro. Iki inkriminuotos nusikalstamos veikos, I. B. buvo teistas tris kartus, o skundžiamu nuosprendžiu nuteisiamas penktą kartą. Visus kartus I. B. yra teistas iš esmės už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (sukčiavimus). Kaip jau buvo paminėta pirmiau, teismas atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas bausmės vykdymą, nepagrįstai neskyrė BK 69 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemones. Apygardos teismas konstatuoja, kad I. B. nusikalstamais veiksmais padariusiam turtinę žalą, tokia poveikio priemonė tikrai turės teigiamos įtakos, ne tik skatins jį dėti visas pastangas švelninti nusikalstamos veikos pasekmes, bet kartu ir padės įtikinti nuteistąjį I. B., jog nusikalstamas elgesys yra nepriimtinas bei privers savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis I. B. yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi savo vardu registruoto turto, todėl šios baudžiamojo poveikio priemones paskyrimas nėra neteisingas ar per didelis.

9. Esant aptartai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo pakeisti, todėl jis keičiamas – vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu nuteistajam I. B. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 2 (dvejus) metus atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Šalies argumentai

10. Apeliaciniame skunde civilinės ieškovės atstovas prašė įpareigoti atlyginti ne tik, padarytą turtinę žalą, tačiau ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės įpareigoti nuteistąjį atlyginti priteistų palūkanų, todėl toks įpareigojimas I. B. negali būti paskirtas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinio skundo dalis dėl įpareigojimo nuteistajam atlyginti ir priteistas palūkanas netenkinama. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 buvo išaiškinta, jog teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Be to, šioje plenarinės sesijos nutartyje buvo įvertinta civilinio bei baudžiamojo procesų specifika (skirtumai) ir tuo remiantis konstatuota, jog teismai CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas gali priteisti nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Taip pat pažymėta, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 5 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nagrinėjamu atveju civilinė ieškovė pasinaudojo jai suteikta teise reikalauti iš nuteistojo ne tik turtinės žalos atlyginimo, bet taipogi ir 5 (penkių) procentų dydžio procesinių palūkanų. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį civilinės ieškovės prašymą ir iš nuteistojo I. B. priteisė 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio visiško atlyginimo. Kadangi šiuo nuosprendžiu nuteistasis I. B. yra įpareigojama atlyginti turtinę žalą per paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 2 (dvejus) metus, palūkanos skaičiuotinos ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

12. Įvertinus tai, jog iš dalies tenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlyginti turtinę žalą paskyrimo, kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatytas įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nagrinėjamu atveju yra perteklinis. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pastarasis įpareigojimas paprastai skiriamas vagysčių, plėšimų ar viešosios tvarkos pažeidimų bylose, kai nusikaltimas yra padarytas tamsiu paros metu. Nagrinėjamu atveju, I. B. yra nuteistas dėl turto pasisavinimo, apgaule klaidinant bendrovę dėl tariamos Vilniaus komercinio arbitražo teismo rinkliavos, t. y. jo nusikalstama veika nėra susijusi nei su nakties metu, nei su išėjimu iš namų, todėl šis teismo skirtas įpareigojimas naikinamas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl proceso išlaidų

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-17355, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam I. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė Stasė Kupčiūnienė teikė antrinę teisinę pagalbą I. B. ir šios pagalbos išlaidų suma yra 190,00 eurų, kuri turi būti priteista iš nuteistojo valstybei.

14. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata nuteistajam buvo išaiškinta ir 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju I. B. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga. Priešingai iš bylos medžiagos matyti, jog jis yra dirbantis, savo vardu turi registruoto turto, nenustatytos priežastys, dėl kurių I. B. negalėtų tęsti darbinės veiklos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis šiuo metu ar ateityje neišgalės sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Vis dėlto, civilinio ieškovo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas per vieną posėdį, kuris vyko nepilnai pusvalandį, nuteistojo gynėja pasisakė tik baigiamųjų kalbų metu, apeliacinio skundo argumentams pats nuteistasis iš esmės neprieštaravo, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo mažintinos pusiau, t. y. iki 80 Eur ir priteistinos iš I. B..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Vykinto Gutausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, nuteistąjį I. B. per paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį – 2 (dvejus) metus, įpareigoti atlyginti civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistą 19 482,64 Eur (devyniolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 64 ct) turtinę žalą.

Iš nuteistojo I. B. priteistų 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų terminą skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktu, paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo metu I. B. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo I. B. valstybės naudai 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal 2023 m. gruodžio 29 d. pažymą Nr. APD-2023-17355, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėGiedrius EndriukaitisDaiva Jankauskienė