- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- e2-17861-294/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- UAB „Vastan“
- Atsakovas
- UAB „BN Transport“
- Advokatai
- Jurij Binevič, Laurynas Adonas Matuliauskas
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Jurij Binevič, atsakovo atstovams direktoriui A. N., advokato padėjėjui Laurynui Adonui Matuliauskui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vastan“ ieškinį atsakovui UAB „BN Transport“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4200 Eur skolą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal šalių vežimo sutartis ieškovas įsipareigojo nuvežti ieškovo pateiktus krovinius iš Naujojo Nevėžio į Maskvą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už paslaugas per 30 dienų po PVM sąskaitos-faktūros, CMR važtaraščio gavimo, tačiau neapmokėjo ieškovo išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų ir liko skolingas 4200 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovas apgadino krovinio pakuotes, neteikė atsakovui informacijos apie krovinio gabenimo eigą ir nesklandumus, taip pažeisdamas vežimo sutartis. Nurodė, kad ieškovas tiesiogiai bendravo su atsakovo klientu ir jam siūlė įsigyti vežimo paslaugas bei priėmė ne mažiau nei vieną užsakymą, atlikdamas vežimo sutartyse uždraustą klientų viliojimą bei konkuravimo draudimą. Už tokį pažeidimą sutartyse ieškovui buvo numatyta 2 600 Eur bauda. Mano, kad yra visos teisėtos sąlygos dėl baudos įskaitymo, todėl prašo šioje dalyje skolą sumažinti. Taip pat pažymėjo, kad sutartyse šalys sulygo dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų, todėl priteistos palūkanos taip pat turėtų būti sumažintos.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė visiškai.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieškinio dalimi nesutiko iš esmės prieštaravimuose nurodytais motyvais.
Preliminarus teismo sprendimas keistinas.
Motyvuojamoji dalis
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei teismo posėdžio metu apklaustais liudytojo parodymais nustatyta, kad šalys sudarė tris sutartis: 2019-01-14 Nr. 2019/01/14-69. 2019-01/18 Nr. 2019/01/18-72, 2019-01-28 Nr. 2019/01/28, kurių pagrindu ieškovas išrašė atsakovui tris PVM sąskaitas-faktūras, kiekvieną 1400 Eur sumai: 2019-01-22 Nr. VST 0236, 2019-01-28 Nr. VST 0240, 2019-02-07 Nr. VST 0243. Ieškovas savo įsipareigojimų įvykdymą grindžia trimis CMR važtaraščiais: Nr. 0959265, 636578, 0959255.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).
Iš šalių atstovų, liudytojo parodymų bei surinktų įrodymų matyti, kad šalys buvo sutarusios dėl vežimo sąlygų.
Atsakovas iš dalies sutinka su ieškinio reikalavimais dėl skolos priteisimo, tačiau prašo sumažinti priteistą skolą ieškovui įskaitytina 2 600 Eur dydžio bauda už konkuravimo sąlygos pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, (įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui ir kt.). Įstatymas nenumato baigtinio nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašo, todėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais gali būti pripažinti ir neįvardinti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje veiksmai, jeigu egzistuoja pagrindai, leidžiantys pripažinti konkuruojančio subjekto veiksmus prieštaraujančius įprastai ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ar geriems papročiams.
Atsakovas įrodinėja, kad ieškovas pažeidė vežimo sutartyse sulygtą nekonkuravimo sąlygą ir siūlė bei atliko bent vieną krovinių pervežimą tiesiogiai atsakovo klientui (kuriam pagal atsakovo užsakymus ieškovas gabendavo krovinius). Tai patvirtina teismui pateiktas 2019-02-11 CMR važtaraštis Nr. 0959264, įrodantis tiesioginės sutarties su atsakovo klientu sudarymą ir vykdymą.
Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnis numato pareigą kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Šiuo atveju išklausius liudytojo parodymus, bei įvertinus pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad vis dėlto ieškovas pažeidė sutartyse suderėtą sąlygą dėl konkuravimo draudimo, todėl atsakovas pagrįstai reikalauja taikyti šalių suderintą 2 600 Eur dydžio baudą.
Atskirai pasisakytina dėl atsakovo prašymo įskaityti prievolę. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Orlen Lietuva“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-458/2014).
Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pamario produktai“ v. UAB „Nordnet“, bylos Nr. 3K-3-445/2013). Kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas.
Tačiau įstatyme yra nustatyti ir atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių konkrečių atvejų – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Tai reiškia, kad tarp suinteresuotų asmenų kilęs ginčas eliminuoja galimybę per reikalavimų įskaitymo institutą atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies pareiškimu. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009, 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011).
Nagrinėjamoje byloje matyti, kad atsakovas neginčija savo skolinės prievolės ieškovui, tačiau, nustačius ieškovo veiksmuose pažeidimus, prašo tik skolą sumažinti, todėl laikytina, kad teismas nenustatė jokių atvejų, kuriais įskaitymas šioje byloje nebūtų galimas.
Pažymėtina ir tai, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovo prieštaravimus ir priteistą skolą sumažinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims už termino praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita vertus, šalims neužkertamas kelias susitarti dėl palūkanų dydžio. Palūkanų dydį taip pat gali numatyti tarptautiniai teisės aktai (direktyvos, reglamentai, konvencijos sutartys ir pan.). Atsakovas, vadovaudamasis CMR konvencija, prašo priteistų procesinių palūkanų dydį sumažinti nuo 8 proc. iki 5 proc., motyvuodamas, kad šalių teisiniai santykiai buvo tarptautinis krovinių vežimas ir vėluojant atsiskaityti su vežėju konvencijoje reglamentuotas konkretus 5 proc. dydžio metinių palūkanų dydis.
Atsižvelgiant į tai, kad CMR konvencija turi viršenybę prieš nacionalinius įstatymus (įskaitant ir Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas), teismas pripažįsta atsakovo argumentus teisėtais ir pagrįstais ir preliminariame sprendime priteistų 8 proc. dydžio metinių palūkanų dydį mažina iki 5 proc.
Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas sumažintas žyminis mokestis (proporcingai patenkintai ieškinio daliai – 38 proc.), tai yra vietoje priteisto 47 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo priteisti 17 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 93 straipsniai). Pažymėtina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidos, todėl ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, pastarosios iš atsakovo nėra atlyginamos (CPK 88, 98 straipsniai.).
Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovui taip pat iš dalies atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovas teismui pateikė prašymą atlyginti jo patirtas 370 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato (advokato padėjėjui) pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 229 Eur atsakovo atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, laikytinas protingas, o ieškovo ieškinį patenkinus 38 proc., prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos šia dalimis ir 229 Eur suma priteistina atsakovui iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atsakovo prieštaravimus tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. preliminarų sprendimą, kuriuo nuspręsta „Ieškovo UAB „VASTAN“, juridinio asmens kodas 120774972, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo „BN TRANSPORT“, juridinio asmens kodas 304585426, 4200 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4200 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47 Eur žyminio mokesčio“ pakeisti iš išdėstyti taip:
„Ieškovo UAB „VASTAN“, juridinio asmens kodas 120774972, ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo „BN TRANSPORT“, juridinio asmens kodas 304585426, 1600 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1600 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje ieškovo reikalavimus atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „VASTAN“, juridinio asmens kodas 120774972, atsakovo „BN TRANSPORT“, juridinio asmens kodas 304585426, naudai 229 Eur teisinės pagalbos išlaidas.“
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.