- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- AN2-684-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01418-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties A. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba administracinio nusižengimo byloje 2017 m. birželio 13 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. už tai, kad jis 2017 m. gegužės 9 d. kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kirto siaurą ištisinę liniją ir įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei lenkė kelio ženklo ,,325“ galiojimo zonoje, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, paskyrė galutinę nuobaudą – 170 Eur baudą ir teisės vairuoti atėmimą trims mėnesiams.A. S. skunde Kauno apylinkės teismui prašė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą panaikinti dalyje dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi tokia atsakomybė netaikytina dėl jo padarytos veikos, kuri nesukėlė pasekmių, be to, kadangi dėl numatytos atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo sutinka ir gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, prašo netaikyti ANK 417 straipsnio 9 dalyje nurodytos priemonės, teisės vairuoti transporto priemonę laikinojo atėmimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi A. S. skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog A. S. yra baudžiamas ne už pavojingą vairavimą, o už išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą kertant siaurąją ištisinę liniją bei lenkimą kelio ženklo ,,325“ galiojimo zonoje pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus. ANK 417 straipsnio 1 dalis ir 420 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimai yra savarankiški, neeliminuojantis vienas kito.Apeliaciniame skunde A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį dalyje dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašo netaikyti ANK 417 straipsnio 9 dalyje nurodytos priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę laikinojo atėmimo. Skunde nurodo, kad lenkimo manevrą atliko dėl to, jog greitkelyje priešais važiuojantis automobilis važiavo 30 km/val. greičiu, kas iš esmės suteikia teise lenkti tokio transporto priemone kelyje, net esant draudžiamam kelio ženklui. Ši aplinkybė nevertinta ir nė nebandyta aiškintis, kodėl asmuo atliko tokį manevrą. Kvalifikuodamas pažeidimą, pareigūnas už vieną ir tą patį veiksmą, administracinės atsakomybės pagrindus kvalifikavo pagal du ANK savarankiškus straipsnius, kurių sudėtys yra skirtingos. Kai asmuo atlieka vieną manevrą, negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn daugiau, kaip pagal vieną administracinio nusižengimo sudėtį, ypač, kai toks manevras neturi tęstinių pasekmių ar nesudaro naujų pažeidimų ar žalos. Šioje situacijoje vairuotojas turėjo atsižvelgti į kelio ženklą, o kelio ženklinimo linija yra to paties draudimo ženklinimas kelyje atitinkantis ženklo reikalavimą nelenkti konkrečioje kelio atkarpoje.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutinka padaręs pažeidimą numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka pažeidęs ANK 420 straipsnio 1 dalį. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nurodoma, jog atsakomybė pagal ši straipsnį kyla tik tuo atveju, kai vairuotojas lenkdamas arba kirsdamas ištisine liniją ir etc. sukelia pavojingą situaciją (t. y. priverčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, krypti arba imtis kitokiu veiksmu savo ar kitu žmonių saugumui užtikrinti). Tokių padarinių atliekant lenkimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesukėlė, todėl ANK 420 straipsnio 1 dalis netaikytina, nes neatitinka veikos kvalifikavimo turinio. Lenkimo manevras buvo atliekamas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliais įstatymo 136-140 punktų. Pažeidimas buvo susijęs tik su draudžiamuoju kelio ženklu ir jį atkartojančiu kelio žymėjimu. Šioje situacijoje vertintina ir taikytinų sankcijų griežtumas, kurias pasirinko pareigūnas, neatsižvelgdamas, jog iš esmės manevruojant buvo pažeistas tik nustatytas draudimas lenkti. Be to, kirtimas vyko tarp ištisinės linijos ir punktyrinės linijos, leidžiančios lenkimą zonoje, kadangi toje zonoje buvo įvažiavimai į šalutinius kelius. Jokių įrašų apie tai, kad vairuotojas kelyje elgėsi chuliganiškai, nei protokole, nei nurodyme nėra. Apelianto teigimu, už tą patį pažeidimą asmuo negali būti baudžiamas du kartus. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo atžvilgiu turi būti perkvalifikuota veika, labiausiai atitinkanti teisės pažeidimą. Skunde taip pat akcentuotas ir taikytos atsakomybės griežtumas asmeniui padariusiam pažeidimą. Pažymėta, kad pažeidėjas nėra padaręs analogiško pažeidimo, jo atžvilgiu iki šio pažeidimo padarymo nebuvo galiojančios nuobaudos. Pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, šiuo metu vadovauja statybos darbams objektuose. Objektai yra skirtinguose Lietuvos miestuose, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi operatyviai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tikslu kontroliuoti statybos darbus. Jo veiklos rezultatas siejasi ir su viešuoju interesu, apribojus teisę vairuoti bus sustabdyti statybų procesai, įmonės darbuotojai gali netekti darbo arba jų sauga objektuose nebus pakankamai užtikrinta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra finansinių galimybių samdytis papildomų žmonių vairuoti darbinį transportą. Teismas visais įmanomais būdais suspenduoja tinkamai gyvenantį atsakingai veikiantį asmenį už neypatingą nusižengimą.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti apelianto skundo ir palikti 2017 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad A. S. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę inkriminuojamų administracinių nusižengimų padaryme, neišklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. neigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nurodo, kad lenkimo manevrą atliko tik dėl to, jog greitkelyje priešais važiuojantis automobilis važiavo 30 km/val. greičiu, kas iš esmės suteikia teisę lenkti tokio transporto priemonę kelyje, net esant draudžiamam kelio ženklui. Šios apelianto versijos pirmosios instancijas teismas netyrė, nors šis argumentas buvo nurodytas A. S. skunde, kurį nagrinėjo apylinkės teismas. Administracinio nusižengimo byloje nėra apeliantą sustabdžiusių ir pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų R. A. ir L. V. tarnybinių pranešimų, jie nebuvo apklausti teismo posėdžio metu, nesiaiškinta, ar pažeidimas buvo užfiksuotas techninėmis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti apelianto keliamą versiją. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog KET 3 priedo 1.1 punkte reglamentuota siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Tuo tarpu KET 1 priedo 3 dalyje numatyto draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje numatyta išimtis, nedraudžianti lenkti, kai priekyje važiuoja pavienės transporto priemonės (pavieniai transporto priemonių junginiai), mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, kad šią aplinkybę svarbu ištirti ir įvertinti, norint teisingai nustatyti A. S. galimai padarytus pažeidimus. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas netyrė įrodymų ir neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, todėl juos visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą.Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kartu įvertinti ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, šiame nutarime išsamiau apie A. S. atliktus ar neatliktus veiksmus nepasisako. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikinama, o A. S. administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą A. S. atžvilgiu nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.