Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-12-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-684-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. AN2-684-327/20172017-12-04Kauno apygardos teismas
  2. AN2-160-397/2018Nutartis · 2018-04-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2017-12-04
Bylos Nr.
AN2-684-327/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01418-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-684-327/2017
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01418-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMAsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. ape­lia­cinį skun­dą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties A. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba administracinio nusi­žen­gimo byloje 2017 m. birželio 13 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. už tai, kad jis 2017 m. gegužės 9 d. kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kirto siaurą ištisinę liniją ir įvažiavo į prieš­prie­šinę eis­mo juostą bei lenkė kelio ženklo ,,325“ galiojimo zonoje, t. y. padarė administracinį nusi­žengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straips­nio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, paskyrė galutinę nuobaudą – 170 Eur baudą ir teisės vai­ruoti atėmimą trims mėnesiams.A. S. skunde Kauno apylinkės teismui prašė Kauno apskrities vyriausiojo poli­ci­jos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą panaikinti dalyje dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi tokia atsakomybė netaikytina dėl jo padarytos veikos, kuri nesukėlė pa­sekmių, be to, kadangi dėl numatytos atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, ad­mi­nis­tra­cinėn atsakomybėn traukimas asmuo sutinka ir gailisi dėl padaryto administracinio nusi­žen­gi­mo, prašo netaikyti ANK 417 straipsnio 9 dalyje nurodytos priemonės, teisės vairuoti transporto prie­monę laikinojo atėmimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartimi A. S. skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog A. S. yra baudžiamas ne už pavojingą vairavimą, o už išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą kertant siaurąją ištisinę liniją bei lenkimą kelio ženklo ,,325“ galiojimo zonoje pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus. ANK 417 straipsnio 1 dalis ir 420 straipsnio 1 dalyje numatyti nusižengimai yra savarankiški, neeli­minuojantis vienas kito.Apeliaciniame skunde A. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teis­mo 2017 m. spa­lio 19 d. nutartį dalyje dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašo netai­ky­ti ANK 417 straipsnio 9 dalyje nurodytos priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę lai­ki­nojo atėmimo. Skunde nurodo, kad lenkimo manevrą atliko dėl to, jog greitkelyje priešais važiuojantis au­tomobilis važiavo 30 km/val. greičiu, kas iš esmės suteikia teise lenkti tokio transporto prie­mone kelyje, net esant draudžiamam kelio ženklui. Ši aplinkybė nevertinta ir nė nebandyta aiškintis, kodėl asmuo atliko tokį manevrą. Kvalifikuodamas pažeidimą, pareigūnas už vieną ir tą patį veiksmą, administracinės atsakomybės pagrindus kvalifikavo pagal du ANK sa­va­rankiškus straipsnius, kurių sudėtys yra skirtingos. Kai asmuo atlieka vieną manevrą, negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn daugiau, kaip pagal vieną administracinio nu­si­žengimo sudėtį, ypač, kai toks manevras neturi tęstinių pasekmių ar nesudaro naujų pa­žei­di­mų ar žalos. Šioje situacijoje vairuotojas turėjo atsižvelgti į kelio ženklą, o kelio žen­kli­nimo linija yra to paties draudimo ženklinimas kelyje atitinkantis ženklo reikalavimą nelenk­ti konkrečioje kelio atkarpoje.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutinka padaręs pažeidimą numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka pažeidęs ANK 420 straipsnio 1 dalį. ANK 420 straips­nio 1 dalyje yra nurodoma, jog atsakomybė pagal ši straipsnį kyla tik tuo atveju, kai vai­ruotojas lenkdamas arba kirsdamas ištisine liniją ir etc. sukelia pavojingą situaciją (t. y. pri­verčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, krypti arba imtis kitokiu veiks­mu savo ar kitu žmonių saugumui užtikrinti). Tokių padarinių atliekant lenkimą admi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesukėlė, todėl ANK 420 straipsnio 1 dalis netai­ky­ti­na, nes neatitinka veikos kvalifikavimo turinio. Lenkimo manevras buvo atliekamas nepa­žei­džiant Lietuvos Respublikos Saugaus eismo keliais įstatymo 136-140 punktų. Pažei­di­mas buvo susijęs tik su draudžiamuoju kelio ženklu ir jį atkartojančiu kelio žymėjimu. Šioje si­tu­a­cijoje vertintina ir taikytinų sankcijų griežtumas, kurias pasirinko pareigūnas, neatsi­žvelg­damas, jog iš esmės manevruojant buvo pažeistas tik nustatytas draudimas lenkti. Be to, kirtimas vyko tarp ištisinės linijos ir punktyrinės linijos, leidžiančios lenkimą zonoje, kadangi toje zonoje buvo įvažiavimai į šalutinius kelius. Jokių įrašų apie tai, kad vairuotojas kelyje elgėsi chuliganiškai, nei protokole, nei nurodyme nėra. Apelianto teigimu, už tą patį pa­žeidimą asmuo negali būti baudžiamas du kartus. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo atžvilgiu turi būti perkvalifikuota veika, labiausiai atitinkanti teisės pažeidimą. Skunde taip pat akcentuotas ir taikytos atsakomybės griežtumas asmeniui padariusiam pažeidimą. Pažymėta, kad pažeidėjas nėra padaręs analogiško pažei­di­mo, jo atžvilgiu iki šio pažeidimo padarymo nebuvo galiojančios nuobaudos. Pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, šiuo metu vadovauja statybos darbams objektuose. Objektai yra skirtinguose Lietuvos miestuose, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi operatyviai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tikslu kontroliuoti statybos darbus. Jo veiklos rezultatas siejasi ir su viešuoju interesu, apribojus teisę vairuoti bus sustabdyti staty­bų procesai, įmonės darbuotojai gali netekti darbo arba jų sauga objektuose nebus pa­kan­ka­mai užtikrinta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra finansinių ga­limybių samdytis papildomų žmonių vai­ruoti darbinį transportą. Teismas visais įma­no­mais būdais suspenduoja tinkamai gyvenantį atsakingai veikiantį asmenį už neypatingą nusi­žen­gimą.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veik­los skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti apelianto skundo ir palikti 2017 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pa­grįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai iš­nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsi­­tikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje su­rinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, ati­tinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visa­pu­siš­kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nus­ta­tyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplin­ky­bių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio regu­lia­vi­mo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nu­sižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, vi­sa­pusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad A. S. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę inkri­mi­nuo­jamų admi­nis­tracinių nusižengimų padaryme, neišklausius administracinėn atsakomybėn trau­kiamo asmens, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios ins­tan­cijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. neigia padaręs administracinį nusižen­gi­mą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nurodo, kad lenkimo manevrą atliko tik dėl to, jog greitkelyje priešais važiuojantis automobilis važiavo 30 km/val. greičiu, kas iš esmės suteikia teisę lenkti tokio transporto priemonę kelyje, net esant draudžiamam kelio ženklui. Šios apelianto versijos pirmosios instancijas teismas netyrė, nors šis argumentas buvo nurodytas A. S. skunde, kurį nagrinėjo apylinkės teismas. Administracinio nusižengimo byloje nėra ape­liantą sustabdžiusių ir pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų R. A. ir L. V. tarnybinių pranešimų, jie nebuvo apklausti teismo posėdžio metu, nesiaiškinta, ar pa­žei­di­mas buvo užfiksuotas techninėmis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių ob­jektyvių aplin­ky­bių, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti apelianto keliamą versiją. Įvertinus išdėstytas aplin­ky­bes, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog KET 3 priedo 1.1 punkte reglamentuota siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šią liniją kirsti draudžiama, iš­sky­rus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Tuo tarpu KET 1 priedo 3 dalyje numatyto draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galio­ji­mo zonoje numatyta išimtis, nedrau­džianti lenkti, kai priekyje važiuoja pavienės transporto prie­monės (pavieniai transporto prie­monių junginiai), mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, aki­vaizdu, kad šią aplinkybę svarbu ištirti ir įvertinti, norint teisingai nustatyti A. S. galimai padarytus pažeidimus. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Ka­dan­gi apylinkės teismas netyrė įro­dymų ir neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti galimai pa­da­ry­to pažeidimo aplinkybes, todėl juos visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atim­ta galimybė šį spren­di­mą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų admi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą.Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsa­miai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius as­me­nis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtik­rin­ti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kartu įvertinti ir ape­lia­ciniame skunde išdėstytus argumentus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas as­meniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl apeliacinės ins­tan­cijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, šiame nutarime išsamiau apie A. S. atliktus ar neatliktus veiks­mus nepa­sisako. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikinama, o A. S. administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą A. S. atžvilgiu nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas