- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- ATP-343-134/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01541-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-343-134/2014Teisminio proceso Nr.4-08-3-01541-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. rugpjūčio 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi teismas paliko galioti Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-05-22 nutarimą, kuriuo V. K. nubaustas pagal ATPK 110 str. 10 d. 500 Lt bauda už tai, 2014 m. balandžio 17 d. apie 11-12 val. (duomenys neskelbtini) g., ties namu (duomenys neskelbtini), iš bendro naudojimo kiemo atbėgęs vokiečių aviganių veislės šuo, priklausantis V. K., užpuolė gatve ėjusias A. T., jos anūkę M. T. bei pastarosios augintinį – nykštukinių pudelių veislės šunį, kuriam perkando šoną. Moterų vokiečių aviganių veislės šuo nesužalojo. Dėl nykštukinių pudelių veislės šuns patirtų sužalojimų M. T. kreipėsi į UAB „R. veterinarijos klinika“, kur jos augintiniui buvo nustatytos muštinės bei kastinė žaizdos. Žaizda buvo išvalyta ir dezinfekuota. Dėl šuns užpuolimo M. T. patyrė 50 Lt turtinę žalą. Taip V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde teigia nepadaręs jam inkriminuoto pažeidimo. Jis 2014-04-17, apie 11-12 val. (duomenys neskelbtini) namo savo šuns nevedžiojo, nes buvo išvykęs į Biržų r. ir kartu pasiėmęs savo šunį. Teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios M. T. ir liudytojos A. T. parodymais, nes iš jų parodymų matyti, kad jos nepažįsta nei jo, nei jo šuns, o šiuos duomenis sužinojo iš jo kaimynų. Nukentėjusioji policijai pateiktame pareiškime jo neįvardijo kaip ją užpuolusio šuns šeimininko, jos parodymai apie jo išvaizdą skyrėsi.
Apeliantas teigia esąs sukrėstas teismo išvados, kad jo parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs ir įvertinti kaip administracinės atsakomybės vengimas, nes jokių esminių prieštaravimų jo parodymuose nėra, o neesminiai atsirado dėl sunkių išgyvenimų, patirtų dėl nepagrįstai pareikštų kaltinimų pažeidimo padarymu.
Apeliantas taip pat nurodo, kad viena iš Administracinės komisijos narių – G. M. – jį nurodė pažįstanti kaip buvusį policijos pareigūną, ją tikrinusį alkotesteriu, o dabar patį įkliuvusį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė G. M. pasirašytą atsiliepimą į jo skundą ir leido dalyvauti teismo posėdyje, nes G. M. neturėjo komisijos suteikto įgaliojimo. Apeliantas teigia manantis, kad jis galimai buvo diskriminuojamas dėl ankstesnės darbinės veiklos teisėsaugos institucijose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija-Administracinė komisija prie Panevėžio miesto tarybos – parašo V. K. apeliacinio skundo netenkinti, nes skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagrindinis apelianto kaltės įrodymų šaltinis šioje byloje yra įvykyje tiesiogiai dalyvavusios liudytojos A. T. ir liudytojos M. T. parodymai. Šie parodymai skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizuoti ir įvertinti. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos A. T. parodymais, kad įvykio metu ją ir jos anūkę M. T. užpuolė kaimyno V. K. šuo, kuris sukandžiojo M. T. pudelį. Liudytoja teisminio nagrinėjimo metu vienareikšmiškai patvirtino, kad įvykio metu ją ir jos anūkę M. T. užpuolė kaimyno V. K. šuo, kuris perkando šoną M. T. pudeliui. Jos prašė V. K., kad pasiimtų šunį, tačiau kaimynas tik paklausė, ko jos čia vaikšto. Liudytoja parodė ne kartą prašiusi kaimyno sutramdyti jo be pavadėlio ir antsnukio lakstantį šunį, tačiau kaimynas į tai nekreipdavo dėmesio. Liudytoja teigė nuo šuns mažų dienų pažįstanti ir jas užpuolusį kaimyno šunį. Aplinkybė, kad A. T. yra apelianto kaimynė, patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini), o A. T. – (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji M. T. rašytiniuose parodymuose nurodė, kad jas užpuolęs aviganis ir jo šeimininkas po įvykio nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisinga skundžiamos nutarties išvadą, kad šie parodymai yra informatyvūs ir patikimi apelianto kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodymai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. K. parodymai yra nepatikimi dėl jų nenuoseklumo, nes jis skirtingai aiškino esmines įvykio aplinkybes : 2014-05-05 Panevėžio m. PK viršininkui rašytame paaiškinime nurodė, kad jo šuo įvykio metu buvo jo namo kieme, o tolesnio proceso metu ėmė tvirtinti tą dieną buvęs išvykęs į Biržus ir išsivežęs šunį. Teismo posėdyje apelianto iniciatyva pakviesti ir apklausti liudytojai V. K. ir S. J. apelianto versijos apie jo ir šuns išvažiavimą į Biržus įvykio metu nepatvirtino.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos įrodymų vertinimą pripažįsta teisingu, o remiantis šiuo vertinimu priimtą teismo sprendimą atmesti apelianto skundą ir palikti galioti jam Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-05-22 nutarimu pagal ATPK 110 str. 10 d. skirtą nuobaudą – pagrįstu ir teisėtu.
Apelianto skundo argumentai dėl procesinių normų pažeidimo bylos nagrinėjimo metu yra nepagrįsti. Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto tarybos pirmininkas atsiliepime prie apeliacinio skundo pateikė G. M. išduotą įgaliojimą, kuriuo komisija įgaliojo jos sekretorę G. M. atstovauti komisiją visų instancijų teismuose ir pasirašyti procesinius dokumentus – tarp jų - ir atsiliepimus į skundus. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotų aplinkybių matyti, kad G. M. jai išduotą įgaliojimą pateikė ir pirmosios instancijos teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl G. M. neteisėto dalyvavimo teisminiame bylos nagrinėjime atmestini.
Iš byloje esančio 2014-05-22 komisijos posėdžio protokolo ir teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantas nepareiškė jokių pastabų komisijos sekretorei G. M., teisme nepasinaudojo teise jai pareikšti nušalinimą, skunde pirmosios instancijos teismui taip pat nenurėdė savo apeliaciniame skunde minimų G. M. jam esą pasakytų sakinių dėl jo ankstesnės tarnybos policijoje. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto skunde daromas prielaidas apie G. M. galimą šališkumą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2014-05-22 nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 110 str. 10 d., priėmė ne G. M. vienasmeniškai, o kolegiali institucija - Administracinė komisija prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos, šios komisijos sprendimas peržiūrėtas instancine tvarka pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, kuriuose jo kaltės klausimas spręstas laikantis ATPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad remiantis šiais įrodymais padarytos apeliantui nepalankios išvados, nesuteikia jokio pagrindo spręsti apie apelianto skunde minimą jo diskriminaciją dėl buvusios tarnybos policijoje.
Apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 110 str. 10 d.. todėl naikinti teisėtus ir pagrįstus Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto savivaldybės tarybos ir pirmosios instancijos teismo sprendimus apelianto skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.