Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir jo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. V. (b. l. 11). E. V. tėvai yra K. V. ir A. P. (P.) (b. l. 7). Pareiškėjos L. R. tėvai yra M. P. ir J. P. (b. l. 13-16). Taigi, pareiškėja L. R. yra palikėjos E. V. pusseserė, t.y. palikėjos E. V. motinos A. P. brolio M. P. dukra. Palikėja E. V. mirė ištuokoje, vaikų neturėjo (b. l. 10). 2018 m. rugpjūčio 7 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu, I. P. po E. V. mirties paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. rugsėjo 15 d. testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. visus jai priklausančius piniginius indėlius su priskaičiuojamais procentais, esančius AB „Ūkio bankas“ ir visas jai priklausančias sąskaitas su jose esančiomis piniginėmis lėšomis, esančias AB „Ūkio bankas“, paliko I. P.. BAB „Ūkio bankas“ 2020 m. kovo 2 d. pranešimu nurodė, kad E. V. banko sąskaita su nuliniu lėšų likučiu, vadovaujantis 2013 m. vasario 23 d. sutartimi, sudaryta tarp AB „Ūkio bankas“, AB „Šiaulių bankas“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, 2013 m. kovo 4 d. buvo perduota AB „Šiaulių bankas“. (duomenys neskelbtini) E. V. BAB „Ūkio bankas“ neturėjo jokių piniginių indėlių, vertybinių popierių, nebuvo sudariusi jokių draudimo ar pensijų kaupimo sutarčių. E. V. vardu yra registruota banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) su 2,71 Eur piniginių lėšų likučiu. I. P. ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip bendraturčių, vardu yra registruotos banko sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini), su 0 Eur piniginių lėšų likučiu, ir Nr. (duomenys neskelbtini) su 2 916,47 Eur piniginių lėšų likučiu (b. l. 19-22).

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, tai yra apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pagal suformuotą teismų praktiką terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja nesikreipė dėl palikimo priėmimo per įstatymo numatytą terminą, kadangi tik 2020 m. vasario mėn. sužinojo apie palikėjos vardu registruotas banko sąskaitas, esančias AB „Šiaulių bankas“. Pažymėtina, kad paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, pareiškėja ir jos šeima buvo aktyvi – pareiškėjos dukra I. P. kreipėsi į teismą dėl praleisto termino palikimui, atsiradusiam po E. V. mirties, priimti atnaujinimo. Vis dėlto, Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6922-1032/2020 konstatavo, kad I. P. nėra laikytina palikėjos E. V. įpėdine paveldint pagal įstatymą, todėl pareiškimą atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad palikėjos E. V. šeštos eilės įpėdine paveldint pagal įstatymą yra laikytina I. P. mama L. R..

Vertinant byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad pareiškėja nesikreipė per įstatymo numatytą terminą dėl palikimo priėmimo dėl jos nurodytų aplinkybių. Išnagrinėjus pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nėra duomenų, kad termino pratęsimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus. Vadovaujantis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma – byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais pripažįstama, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti po savo pusseserės E. V. mirties yra svarbios, todėl prašymas tenkinamas ir terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos L. R. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą, likusį po E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.