- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-21
- Bylos Nr.
- I-1416-624/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00587-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui A. D. ir jo atstovui advokatui Pavelui Ravluševičiui, atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui, nedalyvaujant atsakovės Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Klaipėdos regiono pataisos inspekcijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. D. skunde, kurį patikslino 2010-05-04, prašo teismo: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie LR TM) direktoriaus 2008-10-24 įsakymą Nr. P-361 dėl atleidimo iš tarnybos ir įpareigoti KD prie LR TM priimti įsakymą dėl jo atleidimo iš tarnybos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 31 str. 2 d. 4 p. pagrindu bei išmokėti Statuto 35 str. numatytą išeitinę išmoką; 2) panaikinti KD prie LR TM Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos 2008-06-13 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 018-193 ir nustatyti, kad sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu; 3) įpareigoti KD prie LR TM išmokėti kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo einant tarnybines pareigas Statuto 48 str. 3 d. numatyta tvarka. Nurodo, kad KD prie LR TM direktoriaus 2008-10-24 įsakymu Nr. P-361 buvo atleistas iš inspektoriaus pareigų Klaipėdos regiono Kretingos rajono pataisos inspekcijoje. Apie įsakymo priėmimą sužinojo ir su šiuo įsakymu susipažino 2008-11-26. Vykdant šio įsakymo 1 punktą, 2008-11-26 buvo atleistas iš tarnybos Statuto 32 str. 2 d. 10 p. ir Valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 4 d. pagrindu. Faktinis atleidimo iš tarnybos pagrindas - neva, priėmimo į tarnybą KD prie LR TM metu jis nuslėpė atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą aplinkybes, t. y. faktą, kad 2006-03-28 Kretingos rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 69-TE-15 buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Su atsakovo įsakymu nesutinka, kadangi įsakymas priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias valstybės tarnybos teisinius santykius. Valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo IX skyrius, todėl būtent šio skyriaus, o ne to paties įstatymo III skyriaus, reglamentuojančio priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas, normos, kaip bendrosios teisės normos, turi būti taikomos statutinių valstybės tarnautojų atleidimui iš pareigų kartu su specialiosiomis normomis, įtvirtintomis statutuose. Statuto 32 str. 2 d. 10 p. norma, nukreipianti į Statuto 11 str. 1 d. numatytus priėmimo į tarnybą KD prie LR TM apribojimus, tame tarpe ir jo atleidimo iš tarnybos atvejui, taikytinas Statuto 11 str. 1 d. 3 p., tai yra norma, nustatanti, kad ginčo teisiniams santykiams turi būti tiesiogiai taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, tuo pačiu ir šio įstatymo IX skyriuje numatyti atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų pagrindai. Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 8 p., kaip savarankiško atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindo, nuostatos imperatyviai reikalauja, kad būtų nustatyta šiuo pagrindu atleidžiamo valstybės tarnautojo kaltė dėl valstybės tarnautojo statusui įgyti reikšmingų aplinkybių nuslėpimo. Valstybės tarnautojas gali būti atleidžiamas, paaiškėjus, kad stodamas į valstybės tarnybą pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas. Stodamas į tarnybą KD prie LR TM jis nenuslėpė jokių savo biografijos faktų, nepateikė jokių suklastotų dokumentų ar tikrovės neatitinkančių duomenų, todėl negalėjo būti atleistas iš tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 8 p., bei Statuto 32 str. 2 d. 10 p. numatytais pagrindais. Pagrindas šiam įsakymui priimti buvo Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos 2008-10-06 tarnybinio tyrimo išvada „Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nustatymo“. Tarnybinis tyrimas, kurio pagrindu buvo surašyta ši išvada, buvo inicijuotas po to, kai dėl atsakingų Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos administracijos darbuotojų kaltės jis susižalojo tarnybos metu ir tapo akivaizdu, kad reikalaus atlyginti žalą, patirtą dėl sveikatos sutrikdymo. Apie atliktą tyrimą sužinojo tik 2008-11-26, tyrimo metu jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl tiriamų įvykių. Jo kaltė dėl priėmimui į tarnybą reikšmingų biografijos faktų nuslėpimo 2008-10-06 Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 018-260 nebuvo konstatuota. Todėl tokios išvados pagrindu negalėjo būti surašytas įsakymas dėl jo atleidimo iš tarnybos, kadangi tinkama procedūrine tvarka nebuvo ištirti ir konstatuoti faktiniai pagrindai, būtini tokiam aktui priimti. Ginčijamas KD prie LR TM direktoriaus 2008-10-24 įsakymas Nr. P-361 turi būti panaikintas ir dėl to, kad dar iki jo priėmimo objektyviai egzistavo aplinkybės, imperatyviai nustatančios kitus jo atleidimo iš tarnybos KD prie LR TM pagrindus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2008-04-15 įsakymu Nr. 5-45, 2008-04-30 buvo komandiruotas į Klaipėdą fizinio pasirengimo normatyvų laikymui. Fizinio lavinimo normatyvų laikymo metu 2008-04-30 apie 14 val. 45 min. Klaipėdos policijos mokyklos stadione, bėgdamas privalomą 1000 metrų distanciją, patyrė traumą - plyšo kairės kojos Achilo sausgyslė ir dešinės kojos blauzdos dvigalvis raumuo. Dėl šios traumos gydėsi ir buvo nedarbingas nuo 2008-04-30 iki 2008-11-25. Dėl tos pačios traumos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2008-11-17 Ligos liudijimu Nr. 5038 buvo pripažintas netinkamu tarnybai KD prie LR TM. Todėl atsakovas – KD prie LR TM, gavęs CMEK išvadą, privalėjo atleisti jį iš tarnybos Statuto 32 str. 2 d. 4 p. numatytu pagrindu. Traumą patyrė tarnybos metu dėl netinkamo fizinio pasirengimo pratybų ir normatyvų laikymo organizavimo, kadangi prieš rungtį, kurios metu susižalojo, nebuvo sudarytos sąlygos atlikti apšilimą, o įvykus traumai, nebuvo suteikta pirmoji medicininė pagalba. Įvykio tarnyboje tyrimą atsakovė Klaipėdos regiono pataisos inspekcija atliko netinkamai. Dėl tarnyboje patirtos traumos atsakovė Klaipėdos regiono pataisos inspekcija 2008-06-13 surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 018-193, kuriame konstatavo, kad sveikatos sutrikdymas įvyko komandiruotės metu, tačiau tai nesusiję su tarnyba. Tokia atsakovės išvada neatitinka faktinių įvykio aplinkybių ir prieštarauja nelaimingo atsitikimo darbe sampratai, įtvirtintai Darbuotojų saugos ir sveikatos bei nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymuose. Sužinojęs apie surašytą nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą, 2008-10-06 kreipėsi į KD prie LR TM direktorių, prašydamas panaikinti neteisėtą nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 018-193, tačiau 2008-11-04 raštu Nr. 1S-3529 jam buvo pranešta, kad atsakovai atsisako panaikinti neteisėtą nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir jos pagrindu surašytą nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą. Analogišką atsakymą gavo ir iš Teisingumo ministerijos. Tuo tarpu dėl Statuto 49 str. 3 d. numatytos kompensacijos išmokėjimo atsakovė Klaipėdos regiono pataisos inspekcija jokio teisės akto, atitinkančio Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam teisės aktui keliamiems reikalavimams, iki šiol nepriėmė. Dėl šių neteisėtų atsakovo Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos veiksmų negali tinkamai įgyvendinti savo teisių į Statute ir poįstatyminiuose teisės aktuose pareigūnams numatytas socialines garantijas (I tomas, b. l. 3-7, II tomas, b. l. 72).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Klaipėdos regiono pataisos inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas A. D., vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2008-10-24 įsakymu Nr. P-361 „Dėl atleidimo iš tarnybos“, 2008-11-26 buvo atleistas iš Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigų. Apie šio įsakymo priėmimą jis buvo informuotas 2008-11-18, kai jis buvo atvykęs ir pateikė kelis raštiškus prašymus, tačiau atsižvelgiant į Statuto 35 str. 1 d. nuostatas, faktinė pareiškėjo supažindinimo su įsakymu ir atleidimo iš tarnybos diena buvo pirmoji po nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad faktinis atleidimo iš tarnybos pagrindas - neva, priėmimo į tarnybą KD prie LR TM metu pareiškėjas nuslėpė atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą aplinkybes, t. y. faktą, kad 2006-03-28 Kretingos rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 69-TE-15 buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas atleidimo pagrindas yra numatytas Statuto 32 str. 2 d. 12 p., o A. D. iš tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Statuto 32 str. 2 d. 10 p. Pareiškėjas buvo atleistas, nes paaiškėjo aplinkybės, numatytos Statuto 11 str. 1 d. 3 p., t. y. prarado tarnautojo statusą Valstybės tarnybos įstatyme numatytais pagrindais. Kadangi pareiškėjas iš vidaus tarnybos 2006-03-28 buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, o šie veiksmai atitinka šiurkštaus pažeidimo, įvardinto Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. 1 p. sudėtį, mano, kad iki 2009-03-28 jis negalėjo būti priimtas į tarnybą KD prie LR TM ar jam pavaldžiose įstaigose. Pareiškėjo skunde minimas Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 8 p. neatitinka faktinių aplinkybių, nes pareiškėjas buvo atleistas kitu teisiniu pagrindu, o ne todėl, kad pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Todėl atleidžiant iš tarnybos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų Statuto 32 str. 2 d. 10 p., nėra būtina nustatyti pareigūno kaltės. Atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą aplinkybės paaiškėjo atsitiktinai, dėl ko Klaipėdos regiono pataisos inspekcijoje buvo atliktas tarnybinis tyrimas ir 2008-10-06 surašyta išvada Nr. 018-260 „Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių“ ir pateikta KD prie LR TM sprendimo priėmimui. Pareiškėjas, pretenduodamas tapti Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektoriumi pildė Pretendento anketą ir autobiografiją, tačiau šiuose dokumentuose nenurodė, kad buvo atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, todėl pagrįstai buvo konstatuota, kad aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti priimtas į tarnybą, paaiškėjo būtent po tarnybinio tyrimo atlikimo. Tyrimo metu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, nes šis atleidimo pagrindas nereikalauja kaltės nustatymo. Nesutinka su teiginiais, kad tarnybinis tyrimas „dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių“ kaip nors susijęs su pareiškėjo trauma. Šis tarnybinis tyrimas buvo pradėtas 2008-09-23, o pareiškėjas prašymo dėl kompensacijos už patirtą traumą nepateikė iki šiol, todėl pradėjus tyrimą negalėjo būti akivaizdu, kad pareiškėjas reikalaus žalos atlyginimo. Pripažįsta, kad iki Kalėjimų departamento direktoriaus 2008-10-24 įsakymo Nr. P-361 priėmimo galimai egzistavo ir kiti atleidimo iš tarnybos pagrindai, tačiau ne tie, kuriuos nurodo pareiškėjas. A. D. į tarnybą Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijoje buvo priimtas 2007-12-27 nustatant 6 mėnesių išbandymo terminą. Šis terminas turėjo pasibaigti 2008-06-27, tačiau vadovaujantis Statuto 12 str. 1 d. nuostatomis, įvadinio mokymo ir laikinojo nedarbingumo laikas į išbandymo terminą neįskaitomas. 2008-03-03 buvo atliktas Kretingos rajono pataisos inspekcijos tarnybinės veiklos patikrinimas ir nustatyti tarnybiniai nusižengimai. Kadangi pareiškėjas dirbo trumpai, jis drausminėn atsakomybėn traukiamas nebuvo. Kretingos rajono pataisos inspekcijos buvusi vyresnioji inspektorė D. V. buvo įpareigota trūkumus pašalinti, tačiau 2008-05-15 atlikto pakartotinio tarnybinės veiklos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad trūkumai nepašalinti, konstatuota, kad netvarkomi arba aplaidžiai tvarkomi dokumentų registrai, netinkamai vykdomi teismo nuosprendžiai. Vyresnioji inspektorė D. V. po pirmojo patikrinimo žodžiu buvo informavusi, kad A. D. nevykdo jos nurodymų, todėl jai buvo pavesta griežčiau kontroliuoti pavaldaus pareigūno tarnybinę veiklą ir kartą per savaitę informuoti Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktorių arba direktoriaus pavaduotoją apie jam pavestų užduočių vykdymą. 2008-05-21 paaiškinime D. V. teigė, kad dokumentų registrų tvarkymą buvo pavedusi inspektoriui A. D. ir nepatikrino užduoties įvykdymo. Kadangi A. D. jau tuo metu buvo nedarbingas, drausminės nuobaudos skyrimo procedūra jo atžvilgiu pradėta nebuvo. Be to, 2008-06-05 Kalėjimų departamento pareigūnai atliko Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos 2008-05-22 išvadoje Nr. 018-181 „Dėl Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijos pareigūno netinkamo pareigų atlikimo“ nurodytų aplinkybių patikrinimą ir nustatė, kad trūksta dokumentų registrų ir nuteistųjų asmens bylų, o kelių nuteistųjų asmens bylose buvo rasti dalinai užpildyti dokumentai (tik su nuteistųjų ar kitų asmenų parašais). Dėl šio fakto buvo kreiptasi į Kretingos rajono apylinkės prokuratūrą ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus sprendimu nuo 2008-09-05 yra nušalinta nuo pareigų, nemano, kad ji būdama liudininke gali duoti teisingus parodymus. Kadangi patikrinimo metu buvo rasta ir A. D. ranka rašytų dalinai užpildytų dokumentų, būtų buvęs pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A. D. tarnybinė veikla iki 2008 m. balandžio 30 d. ir išbandymo rezultatai įvertinti nepatenkinamai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis buvo nedarbingas, Klaipėdos regiono pataisos inspekcija negalėjo inicijuoti pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, Statuto 32 str. 2 d. 6 p. numatytu pagrindu. Atsiradus dviems konkuruojantiems A. D. atleidimo pagrindams, Klaipėdos regiono pataisos inspekcijoje buvo nuspręsta siūlyti Kalėjimų departamento direktoriui atleisti jį iš tarnybos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes atleidžiant iš tarnybos dėl nepatenkinamo išbandymo rezultatų vertinimo, Statuto 12 str. 3 d. numatytas privalomas išankstinis įspėjimas raštu apie atleidimą ne vėliau kaip prieš tris dienas. Pažymėjo, kad nei 2006-03-07 skirta nuobauda už Lietuve Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymą, nei atleidimas iš vidaus tarnybos, nepadarė įtakos pareiškėjo elgesiui, nes turimais duomenimis 2008-12-08 jis vėl padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 str. 6 d. ir jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, ir jei jis nebūtų 2008-11-26 atleistas iš tarnybos, vėl būtų pažeminęs pareigūno vardą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde netiksliai nurodo nedarbingumo trukmę. Iš Klaipėdos regiono pataisos inspekcijai pateiktų nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad pareiškėjo nedarbingumas truko nuo 2008-04-30 iki 2008-09-29, nes Plungės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba buvo nustačiusi 100 procentų darbingumo lygį. 2008-09-30 pareiškėjas buvo darbe, o 2008-10-01 – 2008-10-02 vyko tikrintis sveikatos į CMEK. Nuo 2008-10-03 iki 2008-11-25 jam vėl buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis turėjo būti atleistas iš tarnybos vadovaujantis Statuto 32 str. 2 d. 4 p. numatytais pagrindais, kadangi šis pagrindas atsirado tik 2008-11-17, t. y. žymiai vėliau nei buvo nustatyti ir pritaikyti kiti atleidimo iš tarnybos teisiniai pagrindai. Nesutinka su skunde išdėstytais teiginiais ir motyvais, kad Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos 2008-06-13 Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas neatitinka įvykio faktinių aplinkybių. Taip pat nesutinka, kad traumą pareiškėjas patyrė dėl netinkamo fizinio pasirengimo pratybų ir normatyvų laikymo organizavimo, kadangi prieš rungtį, kurios metu susižalojo, nebuvo sudarytos sąlygos atlikti apšilimą, o įvykus traumai nebuvo suteikta pirmoji medicininė pagalba. Šie pareiškėjo teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybės. Visiems pareigūnams buvo sudarytos sąlygos apšilti raumenis, nes visi Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos ir jai pavaldžių teritorinių pataisos inspekcijų pareigūnai, po tą dieną vykusio kvalifikacijos kėlimo seminaro į fizinio pasirengimo normatyvų laikymą Klaipėdos policijos mokyklos stadione atvyko savarankiškai ir kol susirinko visi pareigūnai, užtruko apie 15-20 minučių, per kurias visi norėję ir žinodami kiekvienas savo organizmo poreikius, galėjo prasimankštinti. Po to 1000 metrų distanciją pirmiausiai bėgo pareigūnės, o vyrai galėjo tęsti raumenų apšilimą. Moterys distanciją įveikė maždaug per 6-7 minutes. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio pasirengimo normatyvų laikymas vyko specialiai tam pritaikytame stadione, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos atlikti apšilimą, apie fizinio pasirengimo normatyvų laikymą 2008-04-21 raštu Nr. 1-236 buvo informuoti Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro specialistai, galima teigti, kad fizinio pasirengimo normatyvų laikymas buvo organizuotas tinkamai. Be to pareigūnų fizinio pasirengimo gerinimui, Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2005-07-12 įsakymu Nr.4-87, buvo sudarytos sąlygos kiekvieną trečiadienį nuo 15 val. iki 17 val. sportuoti savarankiškai. Už šį laiką pareigūnams mokamas 100 procentų nustatyto atlyginimo. Turimais duomenimis pareiškėjas šia teise nuolat naudojosi, nes trečiadieniais nuo 15 val. tarnybos vietoje jo dažniausiai nebūdavo. Taip pat nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, nes po to, kai jis pasitraukė iš 1000 metrų bėgimo distancijos, pirmiausia pats teigė, kad jam kojas sutraukė mėšlungis, todėl teikti skubią pagalbą nebuvo būtinybės. Po to kai skausmas neatlėgo, jis buvo palydėtas į šalia stadiono esantį Paupių pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur jam ir buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba. Pareiškėjas neinformavo, kad negali paeiti, iki medicinos centro nuėjo pats, jo nešti nereikėjo, nors tik jis galėjo apibūdinti traumos požymius ir organizmo fizines galimybes. Po medicininės patikros ir pirmosios medicinos pagalbos suteikimo, jam buvo pasiūlyta parvežti į Kretingą, tačiau jis šios paslaugos sąmoningai atsisakė. Tokiais savo veiksmais jis galėjo pats pabloginti traumos būklę ir pasunkinti pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teisingai buvo konstatuota, kad pareiškėjas traumą galėjo patirti dėl savo paties didelio neatsargumo ir dėl nepakankamai padaryto raumenų apšilimo. Klaipėdos regiono pataisos inspekcija išnagrinėjusi su pareiškėjo trauma susijusias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad sveikatos sutrikdymas įvyko komandiruotės metu, nes kitaip nebuvo galimybių 36 pareigūnams suorganizuot fizinio pasirengimo normatyvų laikymo. Taip pat teisingai buvo konstatuota, kad šis sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnyba, nes pareiškėjas neatlikinėjo pareigybių aprašyme numatytų funkcijų, ir sužalojimas nebuvo susijęs su padidintu pavojumi pareigūno sveikatai ar gyvybei, jam nebuvo padarytas trečiųjų asmenų fizinis ar terminis, cheminis, mechaninis poveikis ir nėra nustatyto priežastinio ryšio tarp traumos ir funkcijų vykdymo. Jis galėjo atsisakyti laikyti fizinio pasirengimo normatyvus ir jam būtų sudarytos sąlygos laikyti fizinio pasirengimo normatyvus pasibaigus išbandymo terminui ir kartu su normatyvų nelaikiusiais pareigūnais 2008 m. liepos mėnesį. Pareiškėjo siekiama Statuto 49 str. 3 d. numatyta kompensacija būtų skiriama tuo atveju, jei pareigūnas būtų sužeistas tarnybos metu arba jei tai būtų susiję su tarnyba, t. y. pavyzdžiui, jei nuteistasis ar kitas jam artimas asmuo, reikšdamas nepasitenkinimą dėl pareigūno priimtų sprendimų ar atliekamo darbo, tarnybos metu sužalotų pareigūną arba ne tarnybos metu sužalotų pareigūną vien todėl, kad atkeršytų ar pabandytų įtakoti nuosprendžio vykdymą, sukliudyti kontroliuoti įpareigojimus ar pan. Visais kitais traumų atvejais (kaip ir pareiškėjo susižalojimo atveju), iš darbo užmokesčio fondui skirtų asignavimo lėšų, nedarbingumo laikotarpiu pareigūnui mokama 100 procentų laikinojo darbingumo netekimo mėnesinį jam nustatyto atlyginimo. Kadangi Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte buvo konstatuota, kad pareiškėjo trauma nėra susijusi su tarnyba, todėl nebuvo pagrindo suteikti socialines garantijas numatytas Statuto 49 str. 3 d. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos dėl to, kad darbo santykiai tarp jo ir Kalėjimų departamento nuo pat jų pradžios buvo negalimi dėl Statute numatytų apribojimų, jo priėmimas į tarnybą turėtų būti pripažintas niekiniu, todėl ir teisių į socialines garantijas, numatytas Statute, pareiškėjas neturėtų įgyti.
Dėl pareiškėjo patikslintų reikalavimų nurodo, kad pareiškėjo A. D. tarnybinius santykius reglamentavo Statuto redakcija, galiojusi iki 2010-01-01, todėl visi Statuto straipsniai, nurodyti patikslintuose reikalavimuose nėra susiję su skundo dalyku. Pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo būti priimtas į tarnybą dar ir dėl sveikatos būklės, nes vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos pareigūnams sąvado, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. lV-380/V-618, 27.2. punktu, kaip naujai priimamą į tarnybą asmenį, CMEK turėjo pagrindo pareiškėją pripažinti netinkamu tarnybai. Taip pat atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį prieš priimant į tarnybą Kretingos rajono pataisos inspekcijoje, tarnybos metu, bei asmenines ir dalykines savybes, mano, kad jis neatitinka reikalavimų, keliamų pataisos inspekcijos pareigūnui. Todėl galima konstatuoti, kad dar iki priėmimo į tarnybą momento A. D. veiksmai buvo neteisėti ir nesąžiningi, todėl ne teisės pagrindu teisė ir teisėti reikalavimai negali atsirasti. Klaipėdos regiono pataisos inspekcija nepripažįsta, kad pareiškėjo 2008-04-30 sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu. Trauma nėra pripažinta susijusia su tarnyba, mokėti bet kokias kompensacijas, numatytas Statute nėra pagrindo. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 018-193 buvo patvirtintas 2008-06-13, o su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2008-12-15, todėl mano, kad galimai šis skundas paduotas pasibaigus apskundimo terminui. Visi pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, nes jis pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas iš tarnybos ir buvo pritaikytas tinkamas atleidimo pagrindas. Taip pat teisingai ir pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjo susižalojimas nesusijęs su tarnyba (I tomas, b. l. 35-39, II tomas, 78-79).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas KD prie LR TM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktorius gavo 2008-09-22 direktoriaus pavaduotojos tarnybinį pranešimą Nr. 7-380 „Dėl A. D.“. Šiame pranešime buvo nurodyta, kad Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektorius A. D. iš ankstesnės darbovietės, Kretingos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko pareigų, buvo atleistas, kadangi pažemino pareigūno vardą. Taip pat tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad siekiant nustatyti, ar nepaaiškėjo Statuto 11 str. 1 d. 3 p. nurodytos aplinkybės, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos, buvo siūloma atlikti tarnybinį tyrimą. 2008-09-23 buvo gauta Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus rezoliucija atlikti tarnybinį tyrimą. Atlikus tarnybinį tyrimą, 2008-10-06 buvo surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. 018-260, kurioje buvo konstatuota, kad Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas 2006-03-28 įsakymu Nr. 69-TE-15, atleido iš tarnybos 2006-03-28 vyresnįjį inspektorių A. D. už vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardo pažeminimą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2007-12-18 įsakymu Nr. P-509 A. D. nuo 2007-12-27 buvo skirtas į Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigas. Buvo nustatyta, kad, vadovaujantis Statuto 11 str. 1 d. 3 p., į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas asmuo, praradęs valstybės tarnautojo statusą Tarnybos įstatymo nustatytais pagrindais. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 4 d. nuostatomis, asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkščius pažeidimus, negali būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos. Nustatyta, kad A. D. veiksmai, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos, atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. 1 p. numatytą šiurkštų pažeidimą. Taigi, atsižvelgus į Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos tarnybinio tyrimo rezultatus, buvo suformuluotas siūlymas pateikti Kalėjimų departamentui medžiagą dėl A. D. atleidimo iš Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigų, vadovaujantis Statuto 32 str. 2 d. 10 p. Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 32 str. 2 d. 10 p., Valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 4 d., atsižvelgdamas į Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos 2008-10-06 tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 018-260 ir į Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006-03-28 įsakymą Nr. 69-TE-15, 2008-10-24 priėmė įsakymą Nr. P-361, kuriuo pareiškėją atleido iš tarnybos, nukeldamas atleidimo datą į pirmą pasibaigus nedarbingumui darbo dieną. Kalėjimų departamento pareigūnų atleidimą reglamentuoja Statutas, kurio 8 str. 2 d. nustatyta, kad Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas. Atleidžiant pareiškėją iš tarnybos ir priimant skundžiamą įsakymą, buvo taikytos tinkamos materialinės teisės normos, kadangi Statute, tokiu atveju, nustatytas konkretus atleidimo pagrindas, todėl nurodyti, kaip kad teigia pareiškėjas, dar ir Valstybės tarnybos įstatymo IX skyriuje numatytą atleidimo pagrindą, nereikėjo.
Taip pat pažymėjo, kad jeigu atsiranda Statuto 32 str. 2 d. 10 p. taikymo pagrindas, t. y., jei paaiškėja Statuto 11 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos, asmens atleidimas iš tarnybos yra imperatyvi pasekmė. Tokiu atveju, nėra svarbu, ar asmuo nuslėpė tam tikrus duomenis apie save arba kitas reikšmingas aplinkybes, priėmimo į darbą metu ar ne, nereikia nustatinėti ir pareigūno kaltės. Jeigu paaiškėtų, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą, būtų pagrindas taikyti Statuto 32 str. 2 d. 12 p., tik tokiu atveju atsirastų būtinybė nustatyti pareigūno kaltę dėl nuslėptų ar neatitinkančių tikrovės duomenų pateikimo. Pareiškėjas, jį priimant į tarnybą Kalėjimų departamente, nebuvo visiškai sąžiningas ir iš esmės nuslėpė duomenis, galėjusius turėti įtakos sprendžiant jo priėmimo į tarnybą, klausimą. Prieš priimant jį į tarnybą Kalėjimų departamente, 2007-10-24 pareiškėjas užpildė anketą, kurioje pateikė anketinius duomenis apie save bei atsakė į anketoje pateiktus klausimus. Minėtos anketos 12 p. buvo klausiama, ar anketą pildantis asmuo yra baustas administracine tvarka. Pareiškėjas, atsakydamas į minėtą klausimą atsakė neigiamai, t. y. nurodė, kad jis nėra baustas administracine tvarka. Kaip vėliau paaiškėjo bei matyti iš byloje esančios medžiagos, tai nėra tiesa. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD prie LR VRM) Vidaus tyrimų valdybos 2006-03-27 tarnybinio tyrimo išvados Nr. 5-11-1S-29 matyti, kad 2006-03-07 pareiškėjui buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas E 390533 už perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui ir paskirta 400 Lt bauda. Taigi, jeigu pareiškėjas būtų nurodęs šią aplinkybę priimant jį į tarnybą Kalėjimų departamente, tai būtų vada prieš priimant į tarnybą išsiaiškinti, už kokį pažeidimą jis yra baustas. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų buvo priimtas 2008-10-24, t. y. gerokai ankščiau negu buvo surašytas CMEK ligos liudijimas Nr. 5038. Pareiškėjas 2008-11-24 prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, prašydamas atleisti jį iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 32 str. 2 d. 4 p., bei išmokėti Statuto 36 str. numatytą išeitinę išmoką, taip pat išmokėti Statuto 49 str. 3 d. numatytą kompensaciją, dėl to, kad sveikatos sutrikdymą, dėl kurio jis buvo pripažintas netinkamu tarnybai, patyrė tarnybos metu ir dėl su tarnyba susijusių priežasčių. Kalėjimų departamentas 2008-12-23 raštu pareiškėją informavo, kad jis negali būti atleistas iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 32 str. 2 d. 4 p., kadangi Kalėjimų departamento direktoriaus 2008-10-24 įsakymu Nr. P-361, jis yra atleistas iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 32 str. 2 d. 10 p. Taigi buvo priimtas sprendimas pareiškėjo prašymo netenkinti, papildomai buvo paaiškinta, kad atleidžiant asmenį pagal Statuto 32 str. 2 d. 10 p. išeitinių išmokų ir kompensacijų mokėjimas nenumatytas.
Dėl nelaimingo atsitikimo nurodo, kad pareiškėjui 2008-04-30 fizinio pasirengimo normatyvų laikymo metu patyrus traumą, 2008-05-15 Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja surašė tarnybinį pranešimą Nr. 7-197 apie nelaimingą atsitikimą darbo metu, kuriame trumpai buvo nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės bei aprašyta pareiškėjo patirta trauma. Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktorius 2008-05-16 priėmė įsakymą Nr. 4-61 „Dėl komisijos sudarymo nelaimingam atsitikimui ištirti“, kuriuo sudarė komisiją ištirti nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pateikti išvadas. Ištyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes, 2008-06-13 buvo surašytas nelaimingo tyrimo aktas, kurį patvirtino Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktorius. Akte buvo padaryta išvada, jog nėra duomenų, kad pareiškėjo patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų ar statuso. Buvo konstatuota, kad sveikatos sutrikdymas įvyko komandiruotės metu, tačiau tai nesusiję su tarnyba, nes nėra priežastinio ryšio tarp patirtos traumos ir pareigybių aprašyme numatytų tarnybinių funkcijų vykdymo. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia Nelaimingo tyrimo akte padaryta išvada, 2008-10-10 prašymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas panaikinti 2008-06-13 nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 018-193 ir pripažinti, kad 2008-04-30 nelaimingas atsitikimas yra susijęs su tarnyba. Kalėjimų departamentas 2008-11-04 raštu Nr. 1S-3529, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, rėmėsi tuo, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 4 str. 2 d. nurodo, kad krašto apsaugos pareigūnams ir kariams, vidaus reikalų sistemos, muitinės, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai, šio Įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatos netaikomos tik tais atvejais, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Taip pat šiame rašte atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjo darbe specifiniai darbo požymiai yra darbas su pataisos inspekcijoje registruotais asmenimis pataisos inspekcijoje ar už jos ribų, jei tai nustato tyrimą atliekančios institucijos. Kitais atvejais taikomos įstatymo nuostatos, o įstatyme kompensacijos nenumatytos. Fizinio pasirengimo normatyvų laikymas nėra specifinių užduočių vykdymas, o tik priemonė įrodyti, kad asmuo tinkamas dirbti pareigūnu. Taip pat pažymėjo, kad pagal Statuto 10 str. 1 d., į pareigūno pareigas priimami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinka eiti Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų pareigas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė traumą laikydamas fizinio pasirengimo normatyvus - kai buvo tikrinamas jo fizinis pasirengimas tarnybai. Pareiškėjas tuo metu savo tarnybinių pareigų nevykdė. Mano, kad šiuo atveju, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybinių pareigų vykdymas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžiančių teigti, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar statuso. Be to, nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo patirtos traumos ir jo tarnybinių pareigų atlikimo ar jo tarnybos.
Dėl pareiškėjo patikslintų reikalavimų nurodo, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 018-193, privalėjo ginčyti ir KD prie LR VRM 2008-11-04 sprendimą Nr. 1S-3529, kuriuo nebuvo tenkintas jo 2008-10-06 prašymas „Dėl 2008-06-13 Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. 018-193 panaikinimo“. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą skundė ne teismo tvarka KD prie LR VRM, tačiau pastarojo sprendimo teismine tvarka neginčija. Todėl mano, kad tai dar vienas argumentas, dėl ko Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 018-193 neturėtų būti naikinamas. Nesutinka su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti KD prie LR VRM išmokėti kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo einant pareigas Statuto 48 str. 3 d. numatyta tvarka, kadangi tokia kompensacija yra apskaičiuojama atsižvelgiant į nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą. Pareiškėjo sveikatos sutrikdymo sunkumo mastas nėra nustatytas, tai atlikti nebuvo pagrindo, kadangi 2008-06-13 nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. 018-193 buvo nustatyta, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnyba, taigi nėra ir nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją siųsti į CMEK sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Kol nėra nustatyta ar pripažinta, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnyba bei nėra CMEK pažymos apie sveikatos sutrikdymo sunkumo mastą, darbdaviui negali kilti pareiga išmokėti pareiškėjui jo prašomą kompensaciją. Dėl nurodytų priežasčių prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, b. l. 104-107, II tomas, b. l. 82-83).
Atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjo, jo ir atsakovų atstovų paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2007-12-18 įsakymu Nr. P-509 pareiškėjas A. D. nuo 2007-12-27 buvo priimtas į Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigas (II tomas, b. l. 6-7). Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2008-04-15 įsakymu Nr. 5-45 Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos pareigūnai, tame tarpe – ir pareiškėjas A. D., buvo komandiruoti į 2008-04-30, 9 val., Klaipėdos regiono pataisos darbų inspekcijoje vykusį seminarą ir į 2008-04-30, 15 val., Klaipėdos policijos mokyklos stadione organizuotą Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvų laikymą (I tomas, b. l. 84-85). Pareiškėjas A. D., vykdydamas Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus 2008-04-15 įsakymą Nr. 5-45, 2008-04-30, laikydamas fizinio pasirengimo normatyvus, patyrė traumą – kairės kojos Achilo sausgyslės plyšimą, dešinės blauzdos dvigalvio raumens dalinį plyšimą (I tomas, b. l. 68). Gavęs Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus pavaduotojos 2008-05-15 tarnybinį pranešimą apie nelaimingą atsitikimą darbo metu (I tomas, b. l. 67), Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktorius 2008-05-16 priėmė įsakymą Nr. 4-61, kuriuo sudarė komisiją ištirti nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pateikti išvadas (I tomas, b. l. 69). Atlikusi tyrimą (I tomas, b. l. 70-83), komisija 2008-06-13 surašė Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą Nr. 018-193, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjo A. D. sveikatos sutrikdymas įvyko komandiruotės metu, tačiau tai nesusiję su tarnyba, nes nėra priežastinio ryšio tarp patirtos traumos ir pareigybių aprašyme numatytų tarnybinių funkcijų vykdymo, šis aktas buvo patvirtintas Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, laikinai ėjusios direktoriaus pareigas (I tomas, b. l. 65-66). Atsakovui Kalėjimų departamentui pareiškėją A. D., kuris ilgą laiką buvo nedarbingas (I tomas, b. l. 94-100), nusiuntus į LR vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) dėl jo tinkamumo tolimesnei tarnybai, pastaroji 2008-10-02 išdavė pažymą Nr. 4274, kuria rekomenduota suteikti atostogas ir atnaujinti ekspertizę CMEK (II tomas, b. l. 16). 2008-09-22 Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja kreipėsi į Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktorių tarnybiniu pranešimu Nr. 7-380, kuriuo nurodė, kad 2008-09-22, atsitiktinai naudojantis informacine paieškos svetaine, buvo rasta informacija, jog Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektorius A. D. iš Kretingos rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko pareigų buvo atleistas dėl pareigūno vardo pažeminimo, o Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktorius 2008-08-23 rezoliucija nurodė atlikti tarnybinį tyrimą (I tomas, b. l. 42-46). Atlikus tarnybinį tyrimą, kurio metu buvo išreikalauti duomenys iš Policijos departamento (I tomas, b. l. 47-64), buvo priimta tarnybinio tyrimo išvada Nr. 018-260 (I tomas, b. l. 122-123), kuria, atsižvelgiant į tai, jog Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas 2006-03-28 įsakymu Nr. 69-TE-15 atleido pareiškėją iš tarnybos už vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardo pažeminimą, A. D. veiksmai, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos, atitinka LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. 1 p. numatytą šiurkštų pažeidimą, buvo suformuluotas siūlymas pateikti Kalėjimų departamentui medžiagą dėl A. D. atleidimo iš Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigų. Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 32 str. 2 d. 10 p., LR valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 4 d., atsižvelgdamas į Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos 2008-10-06 tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 018-260 ir į Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006-03-28 įsakymą Nr. 69-TE-15, 2008-10-24 priėmė įsakymą Nr. P-361 „Dėl atleidimo iš tarnybos“, kuriuo pareiškėją A. D. atleido iš tarnybos, nukeldamas atleidimo datą į pirmąją pasibaigus nedarbingumui darbo dieną, t. y. 2008-11-26 (I tomas, b. l. 100, 108). Iki tarnybos santykių pasibaigimo, pareiškėjas A. D. buvo nusiųstas į LR vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją dėl jo tinkamumo tolimesnei tarnybai, kuri 2008-11-17 išdavė ligos liudijimą, kad pareiškėjas A. D. netinkamas tolesnei tarnybai dėl sveikatos būklės (I tomas, b. l. 14, 145). Pareiškėjas 2008-11-24 pateiktu prašymu prašė atsakovą Kalėjimų departamentą atleisti jį iš tarnybos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 32 str. 2 d. 4 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) numatytu pagrindu, o atsakovas atsisakė tai padaryti nurodydamas, kad pareiškėjas iš tarnybos jau yra atleistas 2008-10-24 įsakymu Nr. P-361 (I tomas, b. l. 147-148).
Atsižvelgiant į byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, reikšmingą teisinį reglamentavimą, yra pagrindas manyti, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas iš dalies: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, materialinį-techninį aprūpinimą, veiklos kontrolę ir pareigūnų teisinę padėtį nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau - ir Statutas), patvirtintas 2000-04-18 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. VIII-1631. Pareiškėjo A. D. atleidimo iš tarnybos metu galiojusi Statuto 32 str., reglamentuojančio pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindus, 2 d. 4 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) numatė, kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai jis pagal sveikatos būklės patikrinimo ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali tęsti tarnybos, o 2 d. 11 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) - kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, jei paaiškėjo šio statuto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse negali būti priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos. Pareiškėjo A. D. priėmimo į tarnybą ir atleidimo iš jos metu galiojusi Statuto 11 str., nustatančio priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse apribojimus, 1 d. 3 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) numatė, kad į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse negali būti priimtas asmuo, praradęs valstybės tarnautojo statusą Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais pagrindais, išskyrus jo numatytas išlygas. LR valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 4 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) numato, kad asmuo, atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus, negali būti priimamas į valstybės tarnautojo pareigas trejus metus nuo atleidimo iš pareigų dienos. LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. 1 - 4 p. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) numato, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma: valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (1 p.); valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas (2 p.); korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (3 p.); piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas (4 p.). Tačiau, skirtingai nei šiuo metu galiojantis LR valstybės tarnybos įstatymo 4 str., reglamentuojantis LR valstybės tarnybos įstatymo taikymą, tame tarpe – ir jo atskirų nuostatų taikymą statutiniams pareigūnams, A. D. priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamento Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigose galiojusi LR valstybės tarnybos įstatymo redakcija nenumatė, kad statutiniams pareigūnams taikomas LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d.: LR valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 1 d. (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija) numato, šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. LR valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. (2005-12-22 įstatymo Nr. IX-1694 redakcija, galiojusi nuo 2006-01-12 iki 2008-10-18) numatė, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų, o kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. priėmimo į tarnybą Kalėjimo departamento įstaigos pareigūno pareigose nenumatė, kad statutiniams pareigūnams taikomas LR valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d., atitinkamai – A. D., kuris iš vidaus tarnybos buvo atleistas ne LR valstybės tarnybos įstatymo, o Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu (kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą), nebuvo pagrindo laikyti praradusiu valstybės tarnautojo statusą LR valstybės tarnybos įstatymo nustatytais pagrindais. Kadangi pareiškėjo A. D. dėl Statuto 11 str. 1 d. 3 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) numatyto ribojimo (atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kaip atleistą iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p.) atsisakyti priimti į tarnybą nebuvo pagrindo, atitinkamai nebuvo pagrindo jį atleisti iš tarnybos Statuto 32 str. 2 d. 10 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) pagrindu.
Pažymėtina, kad netgi tuo atveju, jei minėtas LR valstybės tarnybos įstatymo nuostatas aiškinti plečiamai, kaip tai daro atsakovai, ir pareiškėją A. D., atleistą iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p., visgi pripažinti praradusiu valstybės tarnautojo statusą Valstybės tarnybos įstatymo nustatytais pagrindais, nėra pagrindo manyti, kad ši aplinkybė, t. y. A. D. atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, galėjo būti nežinoma jo priėmimo į tarnybą metu, atitinkamai – vėlgi atleisti jį iš tarnybos Statuto 35 str. 2 d. 11 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) numatytu pagrindu: Statuto 10 str. 4 d. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) numatė, kad asmenys, priimami į tarnybą Kalėjimų departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybinėse įmonėse, yra tikrinami pagal Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų įskaitas. Šio specialaus patikrinimo tvarką nustato Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. LR teisingumo ministro ir LR vidaus reikalų ministro 2000-12-22 įsakymu Nr. 2RN/19RN patvirtinta Asmenų, priimamų į tarnybą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybinėse įmonėse, specialaus tikrinimo instrukcija (toliau – ir Instrukcija; II tomas, b. l. 97-101) numato, kad: asmenims, priimamiems į pareigūno pareigas, atliekamas pilnas specialus tikrinimas (Instrukcijos 10.1 p.), kurio metu renkami išsamūs duomenys apie tikrinamą asmenį ir jo artimus giminaičius (Instrukcijos 11.1-11.3 p.); visi specialūs tikrinimo duomenys turi būti kruopščiai išnagrinėti, sutikrinti bei sulyginti su anketa, autobiografija ir kitais dokumentais, suradus neatitikimus, duomenys patikslinami (Instrukcijos 16 p.); remiantis specialaus tikrinimo medžiaga, surašoma išvada, kurią tvirtina vadovas, turintis teisę priimti kandidatą į darbą (Instrukcijos 17 p.). Nors, kaip matyti iš A. D. Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tvarkytos asmens bylos, duomenys apie A. D. atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą nebuvo nurodyti nei jo pildytuose autobiografijoje ir anketoje, ko, beje, pagal šių dokumentų formų reikalavimus ir nėra būtina nurodyti, nei specialaus patikrinimo dokumentuose, atsakovė turėjo duomenis apie A. D. vidaus tarnybą bei, kaip matyti iš riboto naudojimo specialaus patikrinimo dokumentų, apie jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, kuri iš esmės sutapo su jo atleidimu iš vidaus tarnybos, pagrindą. Įvertinus pareiškėjo A. D. paaiškinimus apie tai, kad jis buvo nurodęs Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriui atleidimo iš vidaus tarnybos aplinkybes, Instrukcijos nuostatas, A. D. Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tvarkytos asmens bylos ir specialaus patikrinimo dokumentų visumą, yra pagrindas manyti, kad atsakovui turėjo būti žinomas pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas.
Nors pareiškėjas prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008-10-24 įsakymą Nr. P-361 dėl atleidimo iš tarnybos ir įpareigoti KD prie LR TM priimti įsakymą dėl jo atleidimo iš tarnybos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 32 str. 2 d. 4 p. pagrindu, iš pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjas siekia, jog būtų pakeistas tik jo atleidimo iš tarnybos pagrindas, t. y. siekia, kad jis būtų laikomas atleistu iš tarnybos Statuto 32 str. 2 d. 4 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) numatytu pagrindu (pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai jis pagal sveikatos būklės patikrinimo ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali tęsti tarnybos) nuo ginčijamu įsakymu nustatytos datos. Kadangi iki pareiškėjo A. D. tarnybos santykių pasibaigimo, t. y. 2008-11-26, atsirado aplinkybė, kuriai esant jis dėl sveikatos būklės negalėjo tęsti tarnybos – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisijos 2008-11-17 išduotu ligos liudijimu patvirtinta, kad jis netinkamas tolesnei tarnybai dėl sveikatos būklės (I tomas, b. l. 14), pareiškėjas prašė atsakovą atleisti jį iš tarnybos pagal Statuto 32 str. 2 d. 4 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) (I tomas, b. l. 147-148), be to, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimtoje nutartyje, administracinėje byloje neturi likti neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu, reikalaujančiu papildomo teisminio įsikišimo, ginčijamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008-10-24 įsakymas Nr. P-361 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ ne naikinamas, o keičiamas: jame nurodytas A. D. atleidimo iš tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigose pagrindas - Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 32 str. 2 d. 11 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) – keičiamas į Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 32 str. 2 d. 4 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) numatytą ir laikoma, kad A. D. iš tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigose buvo atleistas nuo 2008 m. lapkričio 26 d. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 32 str. 2 d. 4 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) numatytu pagrindu (pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai jis pagal sveikatos būklės patikrinimo ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali tęsti tarnybos).
A. D. tarnybos santykių pasibaigimo metu galiojęs Statuto 36 str. (2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1545), reglamentavęs išeitinės išmokos išmokėjimą atleidžiamam iš tarnybos pareigūnui, numatė, kad kai pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 32 straipsnio 1 dalies 4, 5, 8 punktus ir 2 dalies 4 ir 16 punktus, atleidimo iš tarnybos dieną jam išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į nepertraukiamąjį to pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje (į nepertraukiamąjį pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje taip pat įskaitomas laikas, kurį pareigūnas šio statuto 35 straipsnio 3 dalyje ir 39 straipsnyje nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat laikas, kurį pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskirtas į kitas pareigas konkurso tvarka (būdu): 1) iki 5 metų – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) daugiau kaip 10 metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Kadangi teismo sprendimu A. D. atleidimo iš tarnybos pagrindas keičiamas ir nustatoma, kad jis iš tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigose buvo atleistas nuo 2008 m. lapkričio 26 d. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 32 str. 2 d. 4 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) numatytu pagrindu, pareiškėjui, kurio vidutinis darbo užmokestis sudarė 2117,95 Lt (II tomas, b. l. 103), iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteisiama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – t. y. 4235,90 Lt. Priteista išeitinės išmokos suma nurodyta neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių, kurie privalo būti apskaičiuoti ir išskaityti sprendimo vykdymo eigoje.
Pareiškėjo A. D. sveikatos sužalojimo metu Statuto 49 str., reglamentavusio pareigūnų kompensacijas, 3 d. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) numatė, kad pareigūnui, sužeistam einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, atsižvelgiant į kūno sužalojimo sunkumą, kurį nustato atitinkama medicininės ekspertizės komisija, išmokama kompensacija: 1) dėl sužalojimo tapusiam I grupės invalidu – 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 2) dėl sužeidimo tapusiam II grupės invalidu – 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 3) dėl sužeidimo tapusiam III grupės invalidu – 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 4) sunkaus ar apysunkio kūno sužalojimo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 5) lengvo kūno sužalojimo atveju – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Statuto 50 str., reglamentavusio draudimo išmokų ir kompensacijos nemokėjimą, 1-5 p. numatyti atvejai, kada draudimo išmokos ir kompensacijos pareigūnams nemokamos: 1) pareigūnas žuvo arba susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1545 redakcija); 2) pareigūnas žuvo arba susižalojo dėl apsvaigimo nuo alkoholio, toksinių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų; 3) pareigūnas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo; 4) pareigūnas žuvo arba susižalojo dėl autoavarijos, vairuodamas transporto priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, toksinių, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, arba neturinčiam teisės ją vairuoti; 5) pareigūno sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu.
Kadangi Statuto 49 str. 3 d. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) teisės į kompensaciją atsiradimą siejo su sužeidimo, patirto einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose ar valstybės įmonėse, buvimu, pareiškėjas A. D., ko neginčija ir atsakovai, sužeidimą patyrė laikydamas fizinio pasirengimo normatyvus, į kuriuos buvo komandiruotas atsakovo įsakymu, t. y. tarnybos, kada jam buvo mokamas darbo užmokestis, metu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnyba. Atsakovės komisijos išvada, kad sveikatos sutrikdymas nesusijęs su tarnyba dėl to, kad nėra priežastinio ryšio tarp patirtos traumos ir pareigybių aprašyme numatytų tarnybinių funkcijų vykdymo, yra nepagrįsta, kadangi pareiškėjo A. D. veikla laikant fizinio pasirengimo normatyvus Statuto 49 str. 3 d. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) prasme laikytina susijusia su tarnyba. Pažymėtina, kad atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos teiginiai, kad A. D. susižalojo dėl neatsargumo, nepakankamai apšildytų raumenų, nėra patvirtinti jokiais įrodymais, tokių aplinkybių nenurodė nei jis pats, nei tyrimo metu apklausti asmenys (I tomas, b. l. 72, 77-79, 83).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-06-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A11 - 735/2005, aiškindamas iš esmės analogiškas Vidaus tarnybos statuto nuostatas, konstatavo, kad pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalį, pareigūnui, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, išmokama nuo vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Iš šios teisės normos matyti, kad kompensacijos mokėjimas yra sąlygojamas dviejų alternatyviai nurodytų (savarankiškų) atvejų: kai sužalojimas patirtas pareigūnui einant savo tarnybines pareigas, t. y. jam vykdant atitinkamas jo pareigybės aprašyme ar kitokiu būdu nustatytas pareigines funkcijas; ir kai sužalojimas patirtas dėl tarnybos. Pastarosios nuostatos (sužalojimo dėl tarnybos) sąvoka Statute nėra pateikta, tačiau pagal jos prasmę laikytina, kad ji pasireiškia tuo, kad tarp patirto sužalojimo ir tarnybos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad aplinkybės, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, atsirado ne dėl pareigūno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis turėjo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje jis tarnauja) vadovybės nurodymus arba patvarkymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-02-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A15 – 740/2006 nurodė, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies sąvokos „sužalotas“ turinį sudaro ir nelaimingi atsitikimai, kurių metu pareigūnai patiria sužalojimus. Teismas pažymėjo, kad jei taip nebūtų, įstatymo leidėjas, veikdamas protingai, nebūtų Statuto 40 straipsnio 7 dalyje numatęs atvejų, kai kompensacija gali būti nemokama ar sumažinama dėl to, jog pareigūnas susižalojo dėl savo paties didelio neatsargumo. Tokios pat Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo nuostatos išdėstytos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-1172/2006, 2008-09-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1641/2008, 2009-04-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-351/2009. Nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose taikyta Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) formuluojama sekančiai: „Pareigūnui, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, išmokama nuo vienų iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija“. Kadangi minėta teisės norma savo lingvistiniu ir loginiu turiniu dalyje, kurioje numatytos teisės į kompensaciją įgijimo sąlygos, iš esmės visiškai atitinka nagrinėjamoje byloje taikytiną Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 49 str. 3 d. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija), aiškinti šios nuostatos kitaip nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkinamas iš dalies: Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos komisijos 2008-06-13 Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. 018-193 dalis, kuria pripažinta, kad pareiškėjo A. D. 2008-04-30 patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnyba, keičiama, nurodant, kad 2008-04-30 pareiškėjo A. D. patirtas kūno sužalojimas įvyko tarnyboje ir yra susijęs su jo tarnyba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijoje, atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įpareigojamas išduoti pareiškėjui A. D. siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją patirto kūno sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti. Pareiškėjo skundą dalyje, kurioje jis prašo įpareigoti atsakovą išmokėti kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo einant tarnybines pareigas Statuto 48 str. 3 d. numatyta tvarka, pilnai tenkinti nėra pagrindo, kadangi ši kompensacija išmokama, kaip numato Statuto 49 str. 3 d. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija), esant atitinkamos medicininės ekspertizės komisijos išvadai dėl patirto kūno sužalojimo sunkumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p.,127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008-10-24 įsakyme Nr. P-361 „Dėl atleidimo iš tarnybos“ nurodytą A. D. atleidimo iš tarnybos pagrindą – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 32 str. 2 d. 11 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) - į Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 32 str. 2 d. 4 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) ir laikyti, kad pareiškėjas A. D. iš tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Kretingos rajono pataisos inspekcijos inspektoriaus pareigose buvo atleistas nuo 2008 m. lapkričio 26 d. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 32 str. 2 d. 4 p. (2000-04-18 įstatymo Nr. VIII-1631 redakcija) numatytu pagrindu (pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai jis pagal sveikatos būklės patikrinimo ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali tęsti tarnybos).
Priteisti iš atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 4235,90 Lt (keturių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt penkių litų 90 centų) išeitinę išmoką pareiškėjui A. D. Priteista išeitinės išmokos suma nurodyta neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir kitų mokesčių, kurie privalo būti apskaičiuoti ir išskaityti sprendimo vykdymo eigoje.
Pakeisti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos komisijos 2008-06-13 Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. 018-193 dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjo A. D. 2008-04-30 patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su tarnyba, nurodant, kad 2008-04-30 pareiškėjo A. D. patirtas kūno sužalojimas įvyko tarnyboje ir yra susijęs su jo tarnyba Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijoje.
Įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išduoti pareiškėjui A. D. siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją 2008-04-30 patirto kūno sužalojimo sunkumo laipsniui nustatyti.
Kitoje dalyje pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.