Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

Rezoliucinė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko ir nuteistojo O. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręsta:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą R. D. atidėti trejiems metams ir paskirti jam intensyviąją priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. D. neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) , nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti/tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

R. D. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl 29 vnt. šaudmenų realizavimo išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo, padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

O. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmes:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 253 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto;

- pagal BK 236 straipsnio 1 dalį 3 mėnesius viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir O. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto.

Išaiškinta O. K., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į pataisos įstaigą – (duomenys neskelbtini) pataisos namus ((duomenys neskelbtini) ) atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. D. nuteistas už tai, kad jis, neturėdamas reikiamo leidimo, padedant O. K., neteisėtai įsigijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent: 2020 m. lapkričio 23 d., turėdamas tikslą įsigyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenų, automobiliu Opel Zafira, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvežė O. K. į (duomenys neskelbtini) esančią ginklų parduotuvę, davė pinigus - 613 eurų, už kuriuos 11 val. 27 min. UAB „(duomenys neskelbtini) “ adresu (duomenys neskelbtini) , O. K., turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (Nr. 0002457), nupirko pistoletą CZP -10F Nr. (duomenys neskelbtini) ir 50 vnt. šovinių. Tą pačią dieną apie 13 val. 26 min. (duomenys neskelbtini) raj., pasiimdamas iš O. K., jis neteisėtai įgijo pistoletą CZP 10F Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaudmenis, ne mažiau kaip 31 vnt. 9 mm kalibro LUGER (9x19) šovinių ir jais neteisėtai disponavo iki 2021 m. kovo 3 d. 20 val.

2. R. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d. 10 val., adresu (duomenys neskelbtini) sav. neteisėtai atgabeno ir perduodamas O. K., neturinčiam reikiamo leidimo, realizavo šaudmenis - 29 vnt. A ir B kategorijoms priskiriamų pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro BROWNING(.32 AUTO) šovinių, skirtų 7,65 mm kalibro pistoletams BROWNING mod. 1900, mod. 1912, mod. 1922(Belgija), MAUSER mod. 1930, mod. 1944, mod. 38(Vokietija), WALTHER mod. PP, mod. PPK(Vokietija) , BERETTA mod. 1931, mod. 1939, mod. 1945, mod. 81(Italija), SIG SAUER mod. P230(Vokietija), HECKLER&KOCH mod. P7, pistoletams - kulkosvaidžiams SCORPION 61 (91) (Čekija) bei kitiems 7,65 mm kalibro ginklams.

3. O. K. nuteistas už tai, kad padėjo R. D., neturinčiam reikiamo leidimo, neteisėtai įsigyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent: 2020 m. lapkričio 23 d. 11 val. 27 min. UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) , turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (Nr. (duomenys neskelbtini)), už R. D. pinigus nupirko jam pistoletą CZP -10F Nr. (duomenys neskelbtini) ir šovinių. Tą pačią dieną apie 13 val. 26 min. (duomenys neskelbtini) , žinodamas, kad R. D. neturi leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, neteisėtai jam perdavė pistoletą CZP -10F Nr. (duomenys neskelbtini) ir šaudmenis, ne mažiau kaip 31 vnt. 9 mm kalibro LUGER (9x19) šovinių.

4. Be to, O. K. nuteistas už tai, kad savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) sav. nuo nenustatyto laiko iki 2020 m gruodžio 10 d. apie 10 val., kol papildomos įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai surado ir paėmė, neteisėtai, neturėdamas reikiamo leidimo, laikė šaudmenis - 29 vnt. A ir B kategorijoms priskiriamų pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro BROWNING(.32 AUTO) šovinių, skirtų 7,65 mm kalibro pistoletams BROWNING mod. 1900, mod. 1912, mod. 1922(Belgija), MAUSER mod. 1930, mod. 1944, mod. 38(Vokietija), WALTHER mod. PP, mod. PPK(Vokietija) , BERETTA mod. 1931, mod. 1939, mod. 1945, mod. 81(Italija), SIG SAUER mod. P230(Vokietija), HECKLER&KOCH mod. P7, pistoletams - kulkosvaidžiams SCORPION 61 (91) (Čekija) bei kitiems 7,65 mm kalibro ginklams.

5. Be to, O. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 10 d. 06 val. 01 min. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) , būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, o taip pat už melagingų parodymų davimą, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą - šaunamojo ginklo CZ P-10F Nr. D138740 pagrobimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apklausos, kuri 2020-12-10 buvo fiksuojama "Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole" metu, davė žinomai melagingus parodymus, apie tai, kad pistoletą CZ P -10F Nr. (duomenys neskelbtini) iki pagrobimo laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) r. sodo namelio mansardoje esančiame kambaryje, lovoje po pagalve, kad jo pasigedo po namuose vykusių išgertuvių ir įtaria, kad ginklą galėjo pavogti su juo alkoholį vartoję vyriškiai. 2020-12-11 apklausiamas liudytoju (nukentėjusiuoju) jis patvirtino, kad iki pagrobimo ginklą laikė lovoje po čiužiniu ir kad jį paskutinį kartą matė 2020-12-09 dienos metu.

6. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmės rūšis bei jų dydžius, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bausmių skyrimo tikslais bei uždaviniais, taip pat BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, įvertino nuteistųjų asmenybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai nurodė palaikantys apeliacinius skundus ir prašė skundus tenkinti juose nurodytais motyvais. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

10. Nuteistojo O. K. ir nuteistojo R. D. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliaciniai skundais atmestini.

11. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis O. K. bei nuteistojo R. D. advokatas nuteistiesiems inkriminuojamų veikų kvalifikavimo ir jų kaltės dėl padarytų nusikaltimų neginčija, tik prašo paskirti švelnesnes nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, bausmes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

12. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamos veikos, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

13. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas R. D. ir O. K. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistųjų asmenybes bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

Dėl R. D. paskirtos bausmės

15. R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo savo sprendimą parinkti kaltinamajam griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiu, jog nuteistojo teistumams buvo suteikta prioritetinė reikšmė, nes iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, parinkdamas R. D. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus, ir visas šias aplinkybes įvertino objektyviai, nei vienos iš jų neišskirdamas ir nesureikšmindamas. Priešingai nei teigiama advokato skunde, ankstesni R. D. teistumai nėra išnykę. Kaip matyti iš bylos duomenų, jis ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse. Beveik visais ankstesniais teismų nuosprendžiais R. D. buvo skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis ir toliau darė tyčinius nusikaltimus. Paskutinį kartą R. D. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu už apysunkius nusikaltimus nuteistas laisvės atėmimo bausme. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Jis ne kartą baustas ir administracine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog R. D. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią nusikalsti, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, R. D., kaip ne kartą teistam asmeniui, pagrįstai iš dviejų alternatyvių sankcijoje numatytų bausmės rūšių, parinkto griežtesnę – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

16. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino R. D. teigiamai charakterizuojančių duomenų, nes šiuos duomenis teismas įvertino priimdamas sprendimą jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuosprendyje nurodyta, kad R. D. pagal individualios veiklos pažymą vykdo individualią veiklą, taip pat augina nepilnametę neįgaliąją dukrą, dėl ko buvo padaryta išvada, jog realus bausmės atlikimas paveiks kaltininko socialinius ryšius, jo rūpimąsi neįgalia dukra. Teismas taip pat įvertino ir R. D. elgesį po šios nusikalstamos veikos padarymo, kad nėra jokių kitų duomenų, kurie neigiamai jį charakterizuotų, kas taip pat teismui leido spręsti, jog R. D. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Įvertinęs visų aptartų aplinkybių, apibūdinančių tiek nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, tiek R. D. asmenybę, visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės vykdymas turi būti atidėtas maksimaliam trejų metų laikotarpiui, skiriant intensyviąją priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei kitas pareigas.

17. Apeliaciniame skunde nuteistojo advokatas prašo R. D. neskirti intensyvios priežiūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti šį prašymą pagrindžiantys argumentai neduoda pagrindo jį tenkinti. Kaip minėta aukščiau, R. D. ne kartą teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, jis jau ne kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir vėl nusikalto, todėl siekiant ne tik sėkmingos nuteistojo probacijos, bet kartu ir BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įgyvendinimo, teismas priėmė teisingą sprendimą R. D. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą kartu su intensyvia priežiūra.

18. Apylinkės teismas motyvuotai, įvertindamas visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pasisakė dėl nuteistajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės, taip pat jos vykdymo atidėjimo bei nurodė, kodėl R. D. būtina taikyti intensyvią priežiūrą, išdėstė tokios bausmės individualizavimo motyvus. Paskirta bausmė atitinka bausmės tikslus ir yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumui.

19. Skunde taip pat teigiama, kad R. D. dirba, jo darbas susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis, todėl, taikant intensyvią priežiūrą, būtų pažeisti svarbiausi jo socialiniai ir ekonominiai santykiai - nuteistasis prarastų galimybę dirbti bei aprūpinti save ir savo šeimą, užtikrinti neįgalios mažametės dukros gyvenimo kokybės palaikymą. Atsakant į šiuos skundo teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad natūralu, jog intensyvios priežiūros taikymas apeliantui sukels tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau vienokių ar kitokių neigiamų pasekmių nuteistajam atsiradimas nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą naikinti asmeniui paskirtą tam tikrą apribojimą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, ir nuteisto asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinant bausmės paskirties įgyvendinimą. Taigi, nors intensyvios priežiūros taikymas sutrukdys nuteistajam tinkamai atlikti darbines funkcijas, ši aplinkybė neduoda teisinio pagrindo jam tam tikrų apribojimų netaikyti. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, siekdamas tinkamai vykdyti tiek bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tiek ir išlaikyti galimybę dirbti bei aprūpinti save ir savo šeimą finansiškai, ir pats gali imtis iniciatyvos bendradarbiauti su intensyvios priežiūros vykdymą prižiūrinčios institucijos atstovais bei darbdaviu.

Dėl O. K. paskirtos bausmės

20. O. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tris tyčines nusikalstamas veikas. Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės skyrimo, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas O. K. padarė būdamas anksčiau neteistas, įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes teismas vertino tai, kad po nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, jis teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kad O. K. yra baustas administracine tvarka, nedirbantis. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti asmeniui paskyrus švelnesnę iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – areštą.

21. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant O. K. bausmės dydžius už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgė į nustatytą vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino jo asmenybę, kad jis nedirbantis, baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, kas asmenį charakterizuoja neigiamai, ir už BK 24 straipsnio 6 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje bei BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus skyrė jam artimą bausmės vidurkiui bausmę – 50 ir 60 parų areštą. Pažymėtina, kad už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą O. K. taip pat buvo parinkta švelniausia iš sankcijoje numatytų bausmių - viešieji darbai, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, buvo subendrinta su kitomis jam skirtomis bausmėmis, ir todėl nuteistajam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto.

22. Nuteistasis O. K. apeliaciniame skunde prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis yra neįgalus, jam nustatyta širdies liga, dėl savo sveikatos stovio jis negali sunkiai dirbti, turi atitinkamai maitintis, pastoviai vartoti vaistus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad jam nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė, kuri prieštarautų teisingumo principui. Šiame kontekste pažymėtina, kad nurodytos sveikatos problemos apeliantui nesutrukdė įvykdyti tris tyčines nusikalstamas veikas, kaip minėta, ir po to jis yra įvykdęs nusikalstamą veiką, už kurią teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas arešto bausme, kuri pagal bylos duomenis, jau nuteistojo yra atlikta. Nors apeliantas teigia esantis neįgalus, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kas leidžia teigti, kad jis ieško darbo, t. y. nėra visiškai nedarbingas. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog O. K. dėl sveikatos būklės negali atlikti teismo paskirtos bausmės. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindo išvadai, jog nuteistajam turėtų būti paskirta mažesnė bausmė nei numato įstatymas už padarytą veiką, ar parinkta kita, švelnesnė bausmės rūšis.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam O. K. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

24. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistojo O. K. ir nuteistojo R. D. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. D. gynėjo advokato Žilvino Kalinausko ir nuteistojo O. K. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.