- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- eI2-6313-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01617-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pirm.), Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, VSDFV Šiaulių skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Laisvutės Kartanaitės,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino prašydamas: 1) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) 2020 m. balandžio 17 d. sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 dėl 2049,18 Eur skolos ir 30,25 Eur delspinigių priverstinio išieškojimo ir Nr. VRE_SP2-8386 dėl 361,68 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka; 2) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-3479 dalį, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius įpareigotas patikslinti 2020 m. balandžio 17 d. sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 dėl 2049,18 Eur skolos ir 30,25 Eur delspinigių priverstinio išieškojimo ir Nr. VRE_SP2-8386 dėl 361,68 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko patikslintame skunde išdėstytus motyvus, prašo patikslintą skundą tenkinti bei priteisti žyminį mokestį. Papildomai pažymėjo, kad VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimuose nėra nurodyta sprendimų priėmimo motyvų. VSDFV 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu konstatavo, kad VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimai yra be motyvų, tačiau VSDFV turėjo panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimus, o ne įpareigoti juos tikslinti.
Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad VSDFV išankstinio ginčų ne teismo nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-8385 dėl 2049,18 Eur skolos ir 30,25 Eur delspinigių priverstinio išieškojimo, 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-8386 dėl 361,68 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka ir 2020 m. balandžio 21 d. prašymo Nr. VIA_NP-200 antstoliui dėl sprendimų vykdymo ir 2020 m. gegužės 29 d. raštu Nr. (9.8E) I-3479 atsakovui nurodė 2020 m. balandžio 17 d. sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 patikslinti išsamiai nurodant šių sprendimų priėmimo faktinį ir teisinį pagrindą, o skundo dalis dėl prašymo antstoliui dėl sprendimų vykdymo netenkintas. Su atsakovo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimais Nr.VRE_SP2-8385 ir Nr.VRE_SP2-8386 nesutinka dėl to, kad jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, t. y. be motyvų. VSDFV su pareiškėjo pateiktu skundu iš esmės sutiko – pripažino, kad „skundžiamuose sprendimuose nėra nurodytas VSD įmokų, delspinigių priskaičiavimo aiškus ir tikslus teisinis pagrindimas aritmetine išraiška“, o taip pat „nenurodytos teisės normos, kuriomis remiantis priskaičiuotos VSD įmokos ir delspinigiai, nurodytos (dalinai nurodytos) teisės normos, kuriomis remiantis priimamas sprendimas išieškoti VSD įmokų ir delspinigių skolą, tačiau jos nėra konkretizuotos“. Tačiau VSDFV skundžiamų sprendimų nepanaikino, o tik įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių patikslinti jo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386. Situacijos, kuomet VSDFV konstatuoja jo Šiaulių skyriaus priimtų sprendimų neteisėtumą (dėl motyvų nebuvimo), tačiau įpareigoja jam pavaldų padalinį skundžiamus sprendimus patikslinti, nurodant jų priėmimo motyvus, ydingumą patvirtina vėlesni atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus veiksmai. 2020 m. birželio 18 d. elektroniniu laišku gavo atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. birželio 18 d. sprendimus Nr. DV_S-19861 ir Nr. DV_S-19862 dėl 2020-04-17 sprendimo Nr. VRE_SP2-8385 patikslinimo. Šiais sprendimais VSDFV pateikti nurodymai iš esmės neįvykdyti: pateikti sprendimo Nr. VRE_SP2-8385 (dėl sprendimo Nr. VRE_SP2-8386 nepasisakyta) priėmimo motyvai (tačiau motyvai neišsamūs – neišdėstyti atsakovo duoto įpareigojimo apimtimi) ir, negana to, pakeista sprendimo Nr. VRE_SP2-8385 rezoliucinė dalis. 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-8385 rezoliucinė dalis iki patikslinimo: „nusprendžiu išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš L. V. vykdančio individualią veiklą, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šiauliai turto skolą, kuri 2020-04-17 yra 2079,43 (du tūkstančiai septyniasdešimt devyni Eur 43 ct), iš jų: įmokų 2049,18 Eur, delspinigių 30,25 Eur“. 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-8385 rezoliucinė dalis po patikslinimo: „nusprendžiu susidariusią skolą 2079,43 Eur išieškoti priverstine tvarka“. Pažymėjo, kad sprendimo rezoliucinė dalis po jos patikslinimo pasikeitė – nusprendžiama išieškoti tik skolą be delspinigių (nors nurodoma skola lygi nepatikslintame sprendime nurodytai skolos ir delspinigių sumai). Taip pat nenurodoma iš ko ši skola bus išieškoma. Dar daugiau analizuojant patikslinto sprendimo tekstą visa apimtimi, matyti akivaizdi loginio argumentavimo klaida – taip vadinamas non-sequitur argumentas (išvados neplaukia iš prielaidų). Sprendime nurodyta: „iš viso už 20014-2016 deklaruotų apmokestinamųjų pajamų suma padidėjo 964,47 Eur, nuo kurios papildomai priskaičiuota 361,68 Eur įmokų, iš jų 274,88 VSD įmokų ir 86,80 Eur PSD įmokų. Įvertinus tai, kad papildomai susidaręs 2079,43 Eur skolinis įsipareigojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui būtų įvykdytas nustatant priverstinį turto įkeitimą, nusprendžiu susidariusią skolą 2079,43 Eur išieškoti priverstine tvarka“. Kadangi yra papildomai priskaičiuota 361,86 Eur įmokų, nusprendžiama išieškoti 2079,43 Eur. Negana to, dėl papildomai priskaičiuotos 361,86 Eur įmokų sumos, nuspręsta 2079,43 Eur išieškoti 2 kartus – sprendimu Nr. DV_S-19861 ir Nr. DV_S-19862. Pažymėjo, kad VSDFV įpareigojimas patikslinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-8386 yra neįvykdytas iki šiol. Nurodytos aplinkybės rodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės tik imituoja ginčo nagrinėjimą ikiteismine tvarka, tačiau objektyviai ginčas nėra išsprendžiamas.
Atsiliepimas
Atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus.
Atsiliepime nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyrius iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2019 m. gruodžio 5 d. gavo informaciją apie tai, kad pareiškėjas pats patikslino deklaracijų už 2014-2016 metus duomenis, todėl buvo perskaičiuota apmokestinamoji valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė ir nustatyta naujai susidariusi valstybinio socialinio draudimo įmokų skola, kurios išieškojimas buvo pavestas antstolio R. K. kontorai. VSDFV Šiaulių skyrius, šiuo atveju siekdamas išieškoti skolą į Fondo biudžetą ir 2020 m. balandžio 17 d. priimdamas sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimais, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka minėtus sprendimus apskundė Fondo valdybai, kuri, įvertinusi skunde išdėstytus motyvus, konstatavo, kad VSDFV Šiaulių skyrius teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas procedūrų, skolos išieškojimą perdavė antstoliui, bei įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių patikslinti 2020 m. balandžio 17 d. priimtus sprendimus. Pažymėjo, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai vykdo priverstinį skolų išieškojimą vadovaudamiesi Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklėmis (toliau ir – Taisyklės), patvirtintomis Fondo valdybos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 „Dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“ (Fondo valdybos direktoriaus 2016-12-29 įsakymo Nr. V-713 redakcija). Taisyklių 1 priedas (Fondo valdybos direktoriaus 2018-06-21 įsakymo Nr. V-270 redakcija) dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka yra tipinė forma, kuri taikoma draudėjams ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai ja naudojasi, sprendimus formuodami centralizuotai tiesiogiai iš taikomosios programos. Keisti formos turinį be programinių pakeitimų nėra galimybės. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Fondo valdybos įpareigojimas Šiaulių skyriui nėra įvykdytas iki šiol. Priešingai, VSDFV Šiaulių skyrius įvykdė Fondo valdybos įpareigojimą ir 2020 m. balandžio 17 d. sprendimus Nr. VRE_SP2-8385, Nr. VRE_SP2-8386 patikslino – 2020 m. birželio 18 d. priėmė naujus sprendimus Nr. DV_S-19862 ir Nr. DV_S-19861, išdėstė juos nauja redakcija. Pažymėjo, kad pareiškėjui šie sprendimai yra žinomi, nes VSDFV Šiaulių skyrius 2020 m. birželio 18 d. juos jam įteikė elektroniniu paštu, jie yra galiojantys ir įsiteisėję. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą apskundimo terminą šių sprendimų neapskundė. Pareiškėjo nuomone šio ginčo dalykas yra VSDFV Šiaulių skyriaus priimti 2020 m. balandžio 17 d. sprendimai Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 bei Fondo valdybos 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-3479 dalis dėl įpareigojimo patikslinti šiuos sprendimus, o VSDFV Šiaulių skyriaus patikslinti 2020 m. birželio 18 d. sprendimai Nr. DV_S-19862 ir Nr. DV_S-19861 nėra ginčo objektas, jie yra įsiteisėję ir nebuvo pareiškėjo apskųsti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl VSDFV Šiaulių skyrius pareiškėjo patikslinto skundo dalies dėl 2020 m. birželio 18 d. patikslintų sprendimų turinio atžvilgiu nepasisako. Mano, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. priimti sprendimai Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386, tiek Fondo valdybos 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. (9.8E) I-3479 yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, priimti pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, todėl naikinti jų teisinio pagrindo nėra.
Trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendime Nr. VRE_SP2-8385, Nr. VRE_SP2-8386 nurodytos atitinkamai VSD įmokų, delspinigių sumos, tačiau nebuvo nurodytas VSD įmokų, delspinigių priskaičiavimo aiškus ir tikslus teisinis pagrindimas aritmetine išraiška. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytas reikalavimas individualaus pobūdžio teisės aktą pagrįsti teisės aktų normomis apima reikalavimą, kad valstybinio socialinio draudimo funkcijas vykdančio viešojo administravimo subjekto sprendime dėl skolos išieškojimo nurodytos teisės normos būtų konkretizuotos – atskleistas jų turinys pagal galiojimo laikotarpį. VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimuose Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 nenurodytos teisės normos, kuriomis remiantis priskaičiuotos VSD įmokos ir delspinigiai, nurodytos (dalinai nurodytos) teisės normos, kuriomis remiantis priimamas sprendimas išieškoti VSD įmokų ir delspinigių skolą, tačiau jos nėra konkretizuotos. Atsižvelgdama į tai, ir vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, Fondo valdyba nusprendė įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių patikslinti 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-8385, 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-8386 nurodant: 1. VSD įmokų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, t. y. VSD įmokų priskaičiavimo konkrečius laikotarpius, sumas, nuo kurių atitinkamais laikotarpiais yra priskaičiuotos VSD įmokos, VSD įmokų tarifą, atitinkamą laikotarpį priskaičiuotų VSD įmokų sumas, taip pat konkrečius laikotarpius, už kuriuos dėl laiku nesumokėtų VSD įmokų yra priskaičiuoti delspinigiai, laiku nesumokėtų VSD įmokų sumas ir jų priskaitymo laikotarpius, nuo kurių buvo skaičiuojami delspinigiai, atitinkamu laikotarpiu galiojusį delspinigių dydį, atitinkamu laikotarpiu priskaičiuotų delspinigių sumas; 2. atitinkamu laikotarpiu galiojusias teisės normas (konkretų teisės aktą, normą, jos turinį), kurių pagrindu priimami sprendimai išieškoti VSD įmokų ir delspinigių skolą ir kuriomis remiantis priskaičiuotos VSD įmokos ir delspinigiai. Fondo valdyba, įvertinusi VSDFV Šiaulių skyriaus nurodytų sprendimų, kaip savarankiškų dokumentų (nevertinant jų kartu su Šiaulių skyriaus 2020-05-18 raštu Nr. DV_S-15782 ir 2020-05-26 raštu Nr. DV_S-17216), formalųjį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualaus administracinio akto formai keliamų reikalavimų atitikimą, įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių juos patikslinti. Pareiškėjo įsiskolinimo išieškojimo galimybė, kuri pasireiškia VSDFV Šiaulių skyriaus įstatyminės pareigos vykdymu, yra teisėta ir pagrįsta (dėl to ginčo nėra). VSDFV Šiaulių skyrius, atlikdamas minimą pareigą ir priimdamas 2020 m. balandžio 17 d. sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386, kaip formalią šios pareigos įgyvendinimo išraišką, laikėsi ne visų tokiems sprendimams keliamų formos reikalavimų. Pažymėjo, kad šie procedūriniai formalieji neatitikimai nepaneigia neginčijamai egzistuojančio teisinio pagrindo iš pareiškėjo vykdyti priverstinį įsiskolinimo išieškojimą. Fondo valdyba, vadovaudamasi teisės aktuose, teisės doktrinoje ir teisminėje praktikoje pripažįstamais principais – mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybę teikti šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai bei, prievolės, administruojant mokesčius, vadovautis protingumo, teisingumo, ekonomiškumo kriterijais rėmėsi pagrįstais motyvais, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-8385, 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-8386 panaikinimas ir naujų sprendimų, kaip pagrindo pakartotinai išieškoti įsiskolinimą, kuris atitiktų visus formalius reikalavimus, priėmimas, atitinkamai su iš pastarojo išplaukiančiomis procedūrinėmis ir finansinėmis pasekmėmis (lėšų grąžinimas ir pakartotinis tokių lėšų išieškojimas), lyginant jį su šio sprendimo patikslinimu formalių reikalavimų atitikčiai, būtų nelogiškas, ekonomiškai nepagrįstas bei neatitiktų minimų principų. Taigi, VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-8385, 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-8386 panaikinimas ir prieš jo priėmimą buvusios padėties atkūrimas, o vėliau naujų sprendimų (analogiško pobūdžio) priėmimas ir sugrįžimas vėl prie šiuo metu esamos padėties, pareikalautų neproporcingų ir nepagrįstų procedūrinių bei materialinių išteklių tiek iš Šiaulių skyriaus, tiek iš draudėjo ir apdraustojo. Prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-8386, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo V. L. priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoti 361,68 Eur turto skolą, taip pat dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-8385, kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo V. L. priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoti 2079,43 Eur turto kolą bei dėl VSDFV 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-3479 dalies, kuria VSDFV Šiaulių skyrius įpareigotas patikslinti 2020 m. balandžio 17 d. sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 dėl 2049,18 Eur skolos ir 30,25 Eur delspinigių priverstinio išieškojimo ir Nr. VRE_SP2-8386 dėl 361,68 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka.
Byloje nustatyta, kad VSDFV Šiaulių skyrius 2020 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-8385, kuriuo vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu, 40 straipsnio 3 dalimi, nusprendė išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš V. L., turto skolą, 2079,43 Eur, iš jų: įmokų 2049,18 Eur, delspinigių 30,25 Eur. Taip pat VSDFV Šiaulių skyrius 2020 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-8386, kuriuo vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu, 40 straipsnio 3 dalimi, nusprendė išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš V. L., turto skolą, 361,68 Eur.
Pareiškėjas 2020 m. balandžio 30 d. skundu kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 ir 2020 m. balandžio 17 d. prašymą Nr. VIA_NP-200 antstoliui dėl 361,68 Eur priverstinio išieškojimo.
VSDFV, išnagrinėjusi V. L. skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimų Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 bei 2020 m. balandžio 17 d. prašymo Nr. VIA_NP-200 panaikinimo, 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-3479 konstatavo, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendime Nr. VRE_SP2-8385, 2020 m. balandžio 17 d. sprendime Nr. VRE_SP2-8386 nenurodytos teisės normos, kuriomis remiantis priskaičiuotos VSD įmokos ir delspinigiai, nurodytos (dalinai nurodytos) teisės normos, kuriomis remiantis priimamas sprendimas išieškoti VSD įmokų ir delspinigių skolą, tačiau jos nėra konkretizuotos. VSDFV, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, nusprendė įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių patikslinti 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-8385, 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-8386 nurodant: 1. VSD įmokų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, t. y. VSD įmokų priskaičiavimo konkrečius laikotarpius, sumas, nuo kurių atitinkamais laikotarpiais yra priskaičiuotos VSD įmokos, VSD įmokų tarifą, atitinkamą laikotarpį priskaičiuotų VSD įmokų sumas, taip pat konkrečius laikotarpius, už kuriuos dėl laiku nesumokėtų VSD įmokų yra priskaičiuoti delspinigiai, laiku nesumokėtų VSD įmokų sumas ir jų priskaitymo laikotarpius, nuo kurių buvo skaičiuojami delspinigiai, atitinkamu laikotarpiu galiojusį delspinigių dydį, atitinkamu laikotarpiu priskaičiuotų delspinigių sumas; 2. atitinkamu laikotarpiu galiojusias teisės normas (konkretų teisės aktą, normą, jos turinį), kurių pagrindu priimami sprendimai išieškoti VSD įmokų ir delspinigių skolą ir kuriomis remiantis priskaičiuotos VSD įmokos ir delspinigiai. Pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo antstoliui dėl sprendimo vykdymo netenkino.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, jog su atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimais Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 nesutinka. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimai Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV skundžiamų sprendimų nepanaikino, o tik įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių patikslinti 2020 m. balandžio 17 d. sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386. Pažymėjo, jog nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV 2020 m. gegužės 29 d. priimto sprendimo dalimi, kuriuo institucija įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių patikslinti sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386. Mano, jog trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV įpareigojimas patikslinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-8386 yra neįvykdytas iki šiol.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai, be kita ko, kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka, duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnyje įtvirtinta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (1 dalis); Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui (4 dalis).
Pažymėtina, kad ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-17-520/2015).
Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant VSDFV 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-3479 dalies turinį, matyti, kad VSDFV tikrindama VSDFV Šiaulių skyriaus priimtų sprendimų Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 teisėtumą, nustatė, kad jie neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, t. y. VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimuose dėl pareiškėjo turto skolos nenurodytos teisės normos, kuriomis remiantis priskaičiuotos VSD įmokos ir delspinigiai, nurodytos (dalinai nurodytos) teisės normos, kuriomis remiantis priimamas sprendimas išieškoti VSD įmokų ir delspinigių skolą, jos nėra konkretizuotos. VSDFV, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, nusprendė įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių patikslinti 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-8385 ir 2020 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-8386.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje ir Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad, Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Pagal Taisyklių 36 punktą sprendimas turi būti pagrįstas atitinkamomis teisės aktų normomis, skundo nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, būti tikslus ir išsamus, jame taip pat turi būti nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju VSDFV, veikė kaip ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija, taigi, priimdama 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-3479, vertino tarp pareiškėjo ir VSDFV Šiaulių skyriaus kilusį ginčą dėl pareiškėjo turto skolos apskaičiavimo teisingumo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad VSDFV 2020 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. (9.8E) I-3479 padarius išvadą, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimai Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 neatitina Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pareiškėjui apskaičiuota turto skola nėra konkreti, t. y. nenurodytos teisės normos, kuriomis remiantis priskaičiuotos VSD įmokos ir delspinigiai, nurodytos (dalinai nurodytos) teisės normos, kuriomis remiantis priimamas sprendimas išieškoti VSD įmokų ir delspinigių skolą, jos nėra konkretizuotos, VSDFV teisėtai ir pagrįstai laikydamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 35 punkto reikalavimų, įpareigojo VSDFV Šiaulių skyrių patikslinti 2020 m. balandžio 17 d. sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386.
Nors ir VSDFV 2020 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. (9.8E) I-3479 nėra nurodoma, ar pareiškėjo skundas tenkinamas ar tenkinamas iš dalies, tačiau iš sprendimo rezoliucinės dalies aiškiai galima suprasti, jog pareiškėjo skundas yra tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Kaip jau minėta, VSDFV išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir nustačiusi, kad VSDFV Šiaulių skyriaus spendimai Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nusprendė įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių patikslinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad ginčo dėl to, jog VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimai Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimų panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nes VSDFV Šiaulių skyrius vykdymas VSDFV 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-3479, kuriuo buvo įpareigotas patikslinti VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimus, priėmė iš esmės naujus 2020 m. birželio 18 d. sprendimus Nr. DV_S-19861 ir Nr. DV_S-19862 dėl pareiškėjo turto skolos, kurie pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.
Pareiškėjas patikslintame skunde ir teismo posėdžių metu nurodė, kad 2020 m. birželio 18 d. elektroniniu laišku gavo atsakovo VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. birželio 18 d. sprendimus Nr. DV_S-19861 ir Nr. DV_S-19862 dėl 2020 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-8385 patikslinimo. Šiais sprendimais trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV pateikti nurodymai iš esmės neįvykdyti: pateikti sprendimo Nr. VRE_SP2-8385 (dėl sprendimo Nr. VRE_SP2-8386 nepasisakyta) priėmimo motyvai (tačiau motyvai neišsamūs) ir pakeista sprendimo Nr. VRE_SP2-8385 rezoliucinė dalis.
Teismas 2020 m. spalio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu nutarė atidėti administracinės bylos nagrinėjimą ir sudaryti pareiškėjui galimybę pateikti teismui patikslintą skundą ir pasinaudoti teise apskųsti VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. birželio 18 d. sprendimus Nr. DV_S-19861 ir Nr. DV_S-19862. 2020 m. gruodžio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog VSDFV Šiaulių skyriaus priimtų 2020 m. birželio 18 d. sprendimų Nr. DV_S-19861 ir Nr. DV_S-19862 neskųs ir mano, kad jam teisines pasekmes sukelia būtent atsakovo 2020 m. balandžio 17 d. sprendimai Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 ir VSDFV 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. (9.8E) I-3479.
Pažymėtina, kad ABTĮ 12 straipsnyje yra įtvirtinta teismo pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ABTĮ 12 straipsnyje, 56 straipsnio 4 dalyje, 80 straipsnyje (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ atitinkamai 10 straipsnyje, 57 straipsnio 4 dalyje, 81 straipsnyje) įtvirtintas aktyvaus teismo principas, kuris nereiškia, kad teismas gali išeiti už pareiškėjo reikalavimo ribų ir keisti reikalavimo pagrindą arba dalyką savo iniciatyva, tačiau apima teismo priedermę prireikus išaiškinti pareiškėjui teisę patikslinti pateiktą skundą, kad pareiškėjo siekiamas iškelti administracinis ginčas teisme galėtų būti išspręstas iš esmės (žr., pvz., 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-757/2014, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2086-520/2015 ir kt.).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, vykdė ABTĮ 12 straipsnyje nustatytą pareigą, 2020 m. spalio 13 d. ir 2020 m. gruodžio 3 d. vykusių teismo posėdžių metu išaiškino pareiškėjui teisę skųsti konkrečius teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančius administracinius aktus (VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimus Nr. DV_S-19861 ir Nr. DV_S-19862) ir pasiūlė pareiškėjui patikslinti jo skundo reikalavimus, tačiau pareiškėjas jų nepatikslino. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju teismas negali išeiti už pareiškėjo reikalavimo ribų ir keisti reikalavimo pagrindą arba dalyką ir pareiškėjas teismo neprašo panaikinti VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimų Nr. DV_S-19861 ir Nr. DV_S-19862, todėl teismas dėl šių administracinių aktų nepasisakys. Likusieji pareiškėjo argumentai dėl VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimų Nr. DV_S-19861 ir Nr. DV_S-19862 laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau neanalizuotini.
Taip pat, pareiškėjas patikslintame skunde remiasi teismų praktika (Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-890-414/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012), kurioje analizuojama Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo teisminė praktika. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualus administracinis aktas.
Teisėjų kolegija išanalizavusi pareiškėjo nurodomą teismų praktiką konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Pavyzdžiui, pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-2076-146/2016, nurodoma, kad „individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nė priimtas individualaus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu“. Taip pat kitose pareiškėjo nurodomose praktikose iš esmės analizuojama analogiška praktika dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo. Kaip jau minėta, šioje administracinėje byloje VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimų Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 teisėtumo, kuriais buvo apskaičiuota pareiškėjo turto skola, nustatė, kad VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, nusprendė įpareigoti VSDFV Šiaulių skyrių patikslinti 2020 m. balandžio 17 d. sprendimus Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386, o VSDFV Šiaulių skyrius vykdydamas VSDFV įpareigojimą priėmė iš esmės naujus 2020 m. birželio 18 d. sprendimus Nr. DV_S-19861 ir Nr. DV_S-19862 dėl pareiškėjo turto skolos, kurie sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, tačiau šių sprendimų pareiškėjas šioje byloje neginčija.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti VSDFV Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendimų Nr. VRE_SP2-8385 ir Nr. VRE_SP2-8386 bei VSDFV 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (9.8E) I-3479.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas, todėl jis neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. patikslintą skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.