Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-890-414/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-06-21
Bylos Nr.: I-890-414/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02620-2016-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
Pareiškėjas: V. R.
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

Administracinė byla Nr.I-890-414/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02620-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 7.2.5; 55.1.3 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjai V. R.,jos atstovui advokatui N. S.,Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovėms V. J. ir J. S.,Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. R. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. D50-12048 ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. D50-14196; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (9.8) I-6479 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus veiksmų“; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių patikslinti Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose duomenis, vadovaujantis 2016 m. kovo 23 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimu Nr. S-63 (7-8/2016), pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą (Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 74.5 p.); įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių grąžinti nepagrįstai nuskaitytas pinigines lėšas, iš viso 2 326,22 Eur. V. R. ir jos atstovas paaiškino, kad pareiškėja ir Z. B. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. vykdė individualią veiklą įsigiję verslo liudijimus, todėl už individualią veiklą pagal verslo liudijimą avansu pareiškėja sumokėjo 820,52 Eur už Z. B. ir 640,06 Eur už V. R., nors turėjo vykdyti individualią veiklą pagal pažymą, o Z. B. įdarbinti pagal darbo sutartį. Tuo pagrindu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija perskaičiavo mokėtinus mokesčius, o išnagrinėjus mokestinį ginčą buvo nustatyta, kad į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą privalu sumokėti iš viso 3028,61 Eur, tačiau atsakovas ginčijamais aktais nusirašė 2326,22 Eur didesnę pinigų sumą. Mano, kad ginčijamais aktais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, nes atsakovo darbuotojai netikrino dokumentų ir nepagrindė įmokų dydžio, pažeidė to paties įstatymo 36 straipsnio 7 dalį, nes neįformino dokumentais (aktu) skolos dydžio, nustatyto išnagrinėjus mokestinį ginčą. Taip pat pažeidė Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/ prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, 74.5 nuostatas, nes nepatikslino duomenų pagal įsigaliojusį Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 23 d. priimtą sprendimą Nr. S-63 (7-8/2016).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepragrįstą. Atstovės paaiškino, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. spalio 15 d. raštu Nr. (16.1-04.7.2) „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (15.1E-04.7.2)-K-4499 „Dėl informacijos pateikimo“ Alytaus skyrių informavo apie atliktą V. R., vykdančios individualią veiklą, mokestinį patikrinimą ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 23 d. priimtą sprendimą Nr. S-63 (7-8/2016). Įvertinus pateiktą informaciją bei Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančius duomenis apie R. V., vykdančią individualią veiklą, suskaičiuotas 10,81 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų neatitikimas tarp Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos užskaitytų V. R., įsigijusios verslo liudijimą, sumokėtų Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir Z. B., įsigijusios verslo liudijimą, sumokėtų Valstybinio socialinio draudimo įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. V. R., įsigijusi verslo liudijimą, buvo sumokėjusi 640,06 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir Z. B., įsigijusi verslo liudijimą, buvo sumokėjusi 775,36 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. Pažymėjo, jog atlikus perskaičiavimą, nustatyta, kad papildomai pareiškėja, vykdanti individualią veiklą, turi sumokėti 1513,63 Eur Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 2380,17 Eur Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo įmokų už samdomą darbuotoją, taigi iš viso papildomai turi sumokėti 3893,80 Eur įmokų (pridėjus 0,45 Eur delspinigius – 3894,25 Eur). Vadovaujantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/ prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo“, 74.4, 93 ir 94 punktais, Alytaus skyrius 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. (7.2) R1-15583 „Dėl mokestinio patikrinimo, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo ir socialinio draudimo pranešimų pateikimo“ informavo pareiškėją dėl socialinio draudimo pranešimų (1-SD, 2-SD, SAM) už apdraustąją Z. B. pateikimo bei Valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo. Kadangi draudėja nepateikė socialinio draudimo pranešimų (1-SD, 2-SD, SAM) už apdraustąją Z. B. ir nesumokėjo papildomai priskaičiuotų įmokų, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 „Dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“, 17 punktu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius priėmė sprendimą Nr. D50-12048 „Dėl R. V., vykdančios individualią veiklą, skolos išieškojimo priverstine tvarka“ dėl 1514,08 Eur skolos. V. R. nepateikus socialinio draudimo pranešimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, vadovaudamasis paminėtų taisyklių 95 punktu, 2016 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą Nr. D20-811 „Dėl apdraustosios valstybiniu socialiniu draudimu Z. B. duomenų tikslinimo“ ir įrašė į registrą Z. B. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2012 m. sausio 1d. iki 2013 m. birželio 30 d., 27252,00 Lt (7892,72 Eur) draudžiamųjų pajamų sumą ir 10895,40 Lt (3155,53 Eur) Valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, dirbant pagal darbo sutartį pas pareiškėją V. R.. Nesumokėjus įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo biudžetui už samdomą darbuotoją Z. B., pagal Alytaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. D50-14196 „Dėl R. V., vykdančios individualią veiklą, skolos išieškojimo priverstine tvarka“ PLAIS buvo pateiktas mokėjimo nurodymas 2380,17 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumai. Pabrėžė, kad pagal priimtus sprendimus mokėjimo nurodymais iš pareiškėjos išieškojo 3894,25 Eur. Atstovės mano, kad pareiškėjos įmokos priskaičiuotos, apskaitytos finansinėje apyskaitoje ir išieškotos teisingai, nes Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija neperdavė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui V. R., įsigijusios verslo liudijimą, sumokėtų 420,53 Eur Privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir Z. B., įsigijusios verslo liudijimą, sumokėtų 433,85 Eur Privalomojo sveikatos draudimo įmokų, be to, buvo neatitikimų tarp Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos užskaitytų V. R., įsigijusios verslo liudijimą, sumokėtų 605,71 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir Z. B., įsigijusios verslo liudijimą, sumokėtų 820,52 Valstybinio socialinio draudimo įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir pagal prievolę priskaitytų bei sumokėtų V. R., įsigijusios verslo liudijimą, 640,06 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų ir Z. B., įsigijusios verslo liudijimą, 775,36 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. Todėl atsakovas išieškojo 854,38 Eur (420,53 Eur + 433,85 Eur) Privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 10,81 Eur Valstybinio socialinio draudimo įmokų daugiau, nei nurodyta 2016 m. kovo 23 d. sprendime Nr. Nr. S-63 (7-8/2016).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, palaikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendime Nr. (9.8) I-6479 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus veiksmų“ išdėstytą poziciją.

Atsiliepimas

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad ji nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. vykdė individualią veiklą pagal pažymą, tačiau buvo įsigijusi verslo liudijimą. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja savo vykdytoje individualioje veikloje buvo įdarbinusi Z. B.. Vykdydama veiklą pagal verslo liudijimą pareiškėja mokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas ir už save ir už Z. B.. 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (15.1E-04.7.2)-K-4499 “Dėl informacijos pateikimo“ buvo pateikta informacija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui apie atliktą pareiškėjos patikrinimą ir 2016 m. kovo 23 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės sprendimą Nr. S-63(7-8/2016, kuriame patvirtinta, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. vykdė individualią veiklą – maisto, gėrimų ir tabako gaminių didmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse pagal pažymą ir šiuo laikotarpiu samdė Z. B., kuriai mokėjo su darbo santykiais susijusias pajamas. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos vyriausybės nurodė pareiškėjai sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus sąskaitą 3028,61 Eur sumą. Pažymėjo, kad pareiškėjai privalomojo sveikatos draudimo fondo įmokos papildomai buvo apskaičiuotos įvertinus V. R. ir Z. B. sumokėtas įmokas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto sąskaitą už įsigytus verslo liudijimus, kurie pagal patikrinimo rezultatus buvo anuliuoti. Atsižvelgiant į tai, kad V. R. ir Z. B. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. verslo liudijimai anuliuoti, jų sumokėtos sumos į valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto sąskaitą (privalomojo socialinio draudimo įmokos) už minėtą laikotarpį gali būti grąžintos mokesčių mokėtojams pateikus prašymus grąžinti (įskaityti) mokesčių permoką, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 2 dalimi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų Ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintomis Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) turėjo mokestinių pretenzijų pareiškėjai V. R., nes pareiškėja ir Z. B. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. vykdė individualią veiklą įsigiję verslo liudijimus, nors pareiškėja V. R. turėjo vykdyti individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą, o Z. B. įdarbinti pagal darbo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Ginčų komisija) 2016 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą Nr. S-63 (7-8/2016), kuriuo patvirtinta, jog V. R., laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. vykdė individualią veiklą maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse pagal individualios veiklos pažymą ir šiuo laikotarpiu samdė Z. B., kuriai mokėjo su darbo santykiais susijusias pajamas. Ginčų komisijos sprendimu patvirtinta sumokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso 3028,61 Eur papildomai priskaičiuotų įmokų, įvertinus Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtas privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas, iš jų: nuo individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. papildomai priskaičiuota 863,68 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų ir 142,41 Eur PSD įmokų ir už laikotarpį nuo 2012 m. sausio d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. papildomai priskaičiuota 167,42 Eur VSD įmokų, sumažinta 46,05 Eur PSD įmokų, iš darbuotojos Z. B. darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. papildomai priskaičiuota 1901,15 Eur VSD ir PSD įmokų (b.l. 25-33).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – Alytaus skyrius), įvertinęs Kauno AVMI 2016 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (15.1E-04.7.2)-K-4499 „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją (b. l. 143) ir tai, kad pareiškėja, įsigijusi verslo liudijimą, buvo sumokėjusi 640,06 Eur VSD įmokų, o už Z. B. buvo sumokėjusi 775,36 Eur VSD įmokų, atliko perskaičiavimą ir nustatė, kad papildomai V. R., vykdanti individualią veiklą turi sumokėti 1513,63 Eur VSD ir PSD įmokų ir 2380,17 Eur VSD ir PSD įmokų už samdomą darbuotoją. Ginčijamais sprendimais nurodytos sumos buvo išieškotos iš pareiškėjos priverstine tvarka (b. l. 23-24).

Pareiškėja iškėlė administracinį ginčą dėl Alytaus skyriaus 2016 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. D50-12048, kuriuo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš V. R. 1513, 63 Eur skolą ir dėl Alytaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. D50-14196, kuriuo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš V. R. 2380,17 Eur skolą. Pareiškėja taip pat prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (9.8) I-6479, priimtą išnagrinėjus išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka ginčą dėl minėtų Alytaus skyriaus sprendimų (b. l. 38-40).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta apimtimi, pripažįsta, kad Alytaus skyrius 2016 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. D50-12048 ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. D50-14196 nepagrįsti jokiais nustatytais faktiniais duomenimis bei konkrečiomis teisės normomis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje formuodamas Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis) ne kartą yra akcentavęs, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, Administracinė jurisprudencija, 2011, 22, p. 333-340, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009 ir kt.). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje suformuluoti individualaus administracinio akto turinio reikalavimai. Šių įstatymo reikalavimų prasme individualaus administracinio akto forma ir teisinė konstrukcija (vientisas dokumentas, dokumentas su priedais) nėra svarbi, svarbu tai, kad individualiame administraciniame akte būtų duomenys, kurių reikalauja minėtos įstatymo normos.

Individualus administracinis aktas paprastai susideda iš įžanginės, motyvuojamosios ir baigiamosios (rezoliucinės) dalies, kurioje viešojo administravimo subjektas nurodo taikomas poveikio priemones. Atsižvelgiant į viešojo administravimo subjektų priimamų administracinių aktų įvairovę ir į tai, kad kai kuriais atvejais individualūs administraciniai aktai priimami remiantis pirmiau atliktų administracinių procedūrų metu surašytuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl individualių administracinių aktų turinio atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams yra suformuluotos taisyklės, kad individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis gali būti išdėstyta atskirame dokumente, kuris laikomas sudedamąja (motyvuojamąja) tokio akto dalimi. Taigi tik tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia materialines teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto procedūrinio (tarpinio) dokumento pagrindu, individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente nustatytas aplinkybes, tokį dokumentą pakanka nurodyti individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje ir pridėti prie priimamo individualaus administracinio akto. Toks procedūrinis dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokios struktūros individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti individualų administracinį aktą su jo priedais (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. spalio 30 d. Nr. A146-1705/2014, 2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010, 2010 m. gegužės 24 d. Nr. A146-700/2010 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju Alytaus skyriaus 2016 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. D50-12048 ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. D50-14196 neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų. Paminėtuose sprendimuose nurodyta tik tai, kad Alytaus skyriaus direktoriaus pavaduotoja vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsniu ir 36 straipsnio 3 dalimi, nusprendė išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš V. R. atitinkamo dydžio skolą. Sprendimuose nurodyta, kad jis gali būti apskųstas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nustatyta tvarka. Iš minėtų Alytaus skyriaus 2016 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. D50-12048 ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. D50-14196 turinio matyti, kad šiuose individualiuose administraciniuose aktuose nėra motyvuojamosios dalies. Sprendimai Nr. D50-12048 ir Nr. D50-14196 yra be priedų, nepagrįsti jokiais procedūriniais dokumentais. Nei pačiuose sprendimuose, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) atsakovas nusprendė išieškoti priverstine tvarka šiuose administraciniuose aktuose nurodytas sumas ir kodėl būtent tokio dydžio.

Ginčijamuose sprendimuose nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnis (2012-10-17 įstatymo Nr. XI-2302 redakcija (nuo 2013-01-01)) reglamentuoja socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo būdus. Šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose įstatymų leidėjas numatė atitinkamus socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų išieškojimo būdus. Sprendimuose nenurodyta kuria būtent konkrečia Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio norma rėmėsi atsakovas. Sprendimuose nurodyto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio, kuris reglamentuoja Fondo valdybos administravimo įstaigų teises, 3 dalies 1-7 punktuose nustatytos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus ir jo pavaduotojų, valdybos teritorinių skyrių direktorių ir jų pavaduotojų teisės. Sprendimuose nenurodyta kokia būtent teise, numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje, naudojosi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus pavaduotoja.

Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovai rėmėsi tuo, kad Alytaus skyrius 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. (7.2) R1-15583 „Dėl mokestinio patikrinimo, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo ir socialinio draudimo pranešimų pateikimo“ informavo pareiškėją dėl socialinio draudimo pranešimų (1-SD, 2-SD, SAM) už apdraustąją Z. B. pateikimo bei Valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo. Tačiau susipažinus su paminėtu 2016 m. liepos 5 d. raštu Nr. (7.2) R1-15583 „Dėl mokestinio patikrinimo, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo ir socialinio draudimo pranešimų pateikimo“ negalima sutikti, kad šiame rašte išdėstyti motyvai, kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) atsakovas nusprendė išieškoti priverstine tvarka ginčijamuose administraciniuose aktuose nurodytas sumas ir kodėl būtent tokio dydžio (b. l. 183).

Minėti sprendimo Nr. D50-12048 ir sprendimo Nr. D50-14196 turinio trūkumai, t. y. tai, kad šie individualūs administraciniai aktai yra be motyvuojamosios dalies ir nėra pagrįsti konkrečiomis teisės normomis, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies prasme yra esminiai, todėl Alytaus skyriaus 2016 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. D50-12048 ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. D50-14196 negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau nei priimtas individualaus administracinis aktas. Kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, teismas neturi galimybių patikrinti tokio akto teisėtumą ir pagrįstumą kitais aspektais, išskyrus jo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimams, nes iš sprendimo, kuriame nėra motyvų, teismui bei bylos proceso dalyviams nėra žinoma kokia buvo viešojo administravimo subjekto tikroji valia ir motyvai (jei jie buvo) akto priėmimo metu.

Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovo) pozicija, kad jis atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjo skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindas į tai atsižvelgti, nes, kaip jau buvo minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai turi išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Tai nesuderinama su pirmiau aptartais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A502-940/2013).

Nustačiusi, kad Alytaus skyriaus 2016 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. D50-12048 ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas Nr. D50-14196 neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai yra pagrindas panaikinti šiuos administracinius aktus. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamais Alytaus skyriaus sprendimais Nr. D50-12048 ir Nr. D50-14196 iš esmės buvo pakoreguotas Ginčų komisijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimas Nr. S-63 (7-8/2016), kuriuo galutinai buvo išspręstas mokestinis ginčas, nes šis sprendimas nebuvo apskųstas Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (9.8) I-6479 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus veiksmų“, priimto išnagrinėjus išankstine skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka ginčą dėl Alytaus skyriaus sprendimo Nr. D50-12048 ir sprendimo Nr. D50-14196 (b.l. 38-40), teisėjų kolegija pažymi, kad ši institucija nagrinėjo ginčą dėl sprendimų, kuriuose nėra jokių motyvų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų prasme. Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (9.8) I-6479 gali būti vertinamas tik kaip išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos nuomonė kokie galėjo būti Alytaus skyriaus sprendimo Nr. D50-12048 ir sprendimo Nr. D50-14196 motyvai. Tokiu būdu, nustačiusi, kad Alytaus skyriaus sprendimas Nr. D50-12048 ir sprendimas Nr. D50-14196 neteisėti iš esmės (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu jiems pritariantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (9.8) I-6479, todėl šis sprendimas taip pat naikintinas.

Pareiškėja skundu taip pat prašė įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių patikslinti Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose duomenis, vadovaujantis 2016 m. kovo 23 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimu Nr. S-63 (7-8/2016), pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą (Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 74.5 p.) ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių grąžinti jai nepagrįstai nuskaitytas pinigines lėšas, iš viso 2 326,22 Eur. Šie skundo reikalavimai yra išvestiniai ir susiję su Alytaus skyriaus priimtų sprendimų atitikimu teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju tenkinti išvestinių skundo reikalavimų neįvertinus priimtų sprendimų atitikties teisės aktų reikalavimams nėra jokio juridinio pagrindo, nes tik konstatavus padarytą subjektinės teisės ar teisėtų interesų pažeidimą atsakovas gali būti įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. R. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2016 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. D50-12048 „Dėl R. V. vykdančios indiv. veiklą skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. D50-14196 „Dėl R. V. vykdančios indiv. veiklą skolos išieškojimo priverstine tvarka“.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (9.8) I-6479 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus veiksmų“.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAlgis Markevičius