Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-419-420/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-26
Bylos Nr.
1-419-420/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12609-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimiras Kurasovas
Kaltinamasis
R. Š.
Nukentėjusysis
Z. Š.
Advokatai
Egidijus Labuckas
Baudžiamoji byla Nr. 1-419-420/2020Proceso Nr. 1-01-1-12609-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 26 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Rašinskui,kaltinamajam R. Š.,kaltinamojo gynėjui advokatui Egidijui Labuckui,nukentėjusiajai Z. Š. (J.),specialistui Ovidijui Petkeliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlys, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: 1) 2018-10-25 Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 38 MGL dydžio bauda, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir turto konfiskavimas; 2) 2019-11-27 Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu, patikslintu 2020-02-27 Utenos apylinkės teismo nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2020 m. kovo 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine Z. Š. (J.) metu, ne mažiau kaip keturis kartus rankos kumščiu sudavė savo sugyventinei Z. Š. (J.) į veido sritį ir tuo sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. jis kūreno pirtį ir pas jį atėjo draugai. Jis su Z. Š. (J.) ir minėtais draugais išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu pamatė, kad Z. Š. (J.) apsvaigusi nuo alkoholio, todėl draugus išvarė. Iškūrenęs pirtį, pasakė Z. Š. (J.), kad eitų praustis. Ji atėjo į pirtį, griuvo kelis kartus pirtyje ir susidaužė. Apiprausęs jis Z. Š. (J.) nuvedė namo. Ji prašė duoti išgerti, tačiau jis nedavė, todėl Z. (Š.) J. pradėjo jį mušti. Jis supyko ir sudavė Z. Š. (J.) du kartus į veido sritį. Ji nusiramino ir viskas pasibaigė. Z. Š. (J.) dar griuvo ant lovos kampo, apsidaužė. Ji su epilepsija, todėl griūna ir griūna.

Nukentėjusioji Z. Š. (J.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sutinka duoti parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena beveik du metus. 2020-03-28 ji su sugyventiniu R. Š. dirbo darže, vėliau išsikūreno pirtį. Pas juos atėjo draugai, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Po to ji nuėjo į pirtį. Kadangi ji buvo išgėrusi, pirtyje pora kartų griuvo ant suoliukų ir susižalojo nosį. Pas ją būna epilepsija ir ji pati nugriūna. Paskui ji atėjo namo, svečių jau nebuvo. Ji norėjo dar išgerti, tačiau R. Š. pasakė, kad jau gana ir sudavė jai pora kartų ranka.

Liudytoja Justina Kazanavičienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja. 2020-03-28 ar 2020-03-29 teko bendrauti su nukentėjusia Z. Š. (J.). Buvo gautas jos pranešimas, kad ji buvo sumušta. Kadangi buvo karantinas, tai bendravimas su nukentėjusiąja vyko telefonu. Vėliau buvo atlikta nukentėjusiosios apklausta telefonu. Neprisimena tiksliai kokiomis aplinkybėmis Z. Š. (J.) buvo sužalota. Ji tuo metu sakė, kad buvo sumušta sugyventinio. Sakė, ne šiandien, o dieną prieš tai buvo sumušta. Į klausimą, kodėl pranešė tik sekančią dieną, Z. Š. (J.) atsakė, kad atsikėlusi ryte ji išsigando savęs veidrodyje, nubėgo kažkur ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamąjį liudytoja irgi apklausė, ne telefonu, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, išaiškintos teisės ir buvo apklausiamas. Tuo metu jis kaltę pripažino pilnai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Tame įtarime buvo įrašytas įrašas apie tai, kad smūgių pasekmė yra nosikaulio lūžis.

Liudytoja Birutė Šablinskaitė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos apskrities VPK Zarasu policijos komisariato reagavimo skyriuje. 2020-03-29 pabaigoje teko tirti bylą, kur proceso dalyviai buvo nukentėjusioji Z. Š. (J.) ir kaltinamasis R. Š.. Pats įvykis, kai nukentėjusioji buvo sumušta, pagal jos žodžius, buvo iš vakaro. Į įvykio vietą važiavo su kolega vyriausiuoju patruliu Dariumi Stankūnu. Įvykio vietoje buvo Z. Š. (J.) ir kaltinamasis R. Š.. Z. Š. (J.) pranešė, kad kvietė policiją, nes ją sumušė. Ji su nukentėjusiąją nuėjo į atskyrą patalpą, o kolega išėjo į kitą kambarį su kaltinamuoju. Z. Š. (J.) jai pasakė, kad vakar ją sumušė. Paaiškino, kad vakar nepranešė dėl to, nes buvo girta. Pas ją buvo ir akys mėlynos ir veidas apdraskytas, matėsi kraujosruvos. Paklausus kaip ją sumušė, atsakė, kad sudaužė su kumščiais. Kiek buvo suduotą smūgių, nukentėjusioji tiksliai neprisiminė, nurodė, kad galėjo būti keturi smūgiai. Jie iškvietė medikus, kurie atvažiavę išsivežė nukentėjusiąją. Kaltinamasis iš pradžių neigė mušęs sugyventinę, sakė, kad sugyventinė nugriuvo pati dėl epilepsijos, po to, prisipažino, kad ją mušė. Įvykio vietoje nukentėjusioji neminėjo, kad buvo pargriuvusi, ji nurodė, kad visos muštynės vyko miegamajame.

Liudytoja O. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji Z. Š. (J.) yra jos sesuo, su ja santykiai geri. Neseniai sesuo susituokė su R. Š. ir pakeitė pavardę. Šiais metais prieš Jonines jai paskambino sesuo Z. Š. (J.) ir pasakė, kad R. Š. prieš ją smurtauja. Kovo mėnesio pabaigoje tarp jų konflikto neatsimena. Žino, kad sesei buvo sulaužytas nosikaulis, ją išvežė į Uteną. Seserį pasiėmė iš ligoninės pas save tą pačią dieną, sesuo pas ją buvo tris dienas. Jos visas veidas buvo sudaužytas. Pas ją būna epilepsija, ir ji dažnai griūna. Tada ji taip pat sakė, kad buvo epilepsija, nesakė, kad R. Š. ją mušė.

Asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta nukentėjusioji Z. Š. (J.). Ant moters veido matomos kraujosruvos ir nubrozdinimai. Dešinioji akis yra užmerkta, ištinusi, aplink akį matoma kraujosruva ir ištinimas. Kairioji akis yra atmerkta, aplink akį matoma kraujosruva ir ištynimas. Smakro srityje, matomos nedidelės keturios ovalios kraujosruvos. Ant veido, po nosimi virš viršutinės lupos, ant viršutinės lupos, kaktos srityje matomi nedideli nubrozdinimai (1 t., b. l. 35-37).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti du vaizdo įrašai, kurie paimti iš policijos Registruojamų įvykių registro (PRĮR) ir buvo daryti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Birutės Šablinskaitės, bendraujant su nukentėjusiąja Z. Š. (J.). Vaizdo įraše matyti, kad moters veidas yra stipriai sumuštas, po akimi matomos kraujosruvos, veidas ištinęs (1 t., b. l. 39-40).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC). Garso įrašas darytas 2020 m. kovo 29 d., jam suteiktas Nr. 2020_03_29_12-29-18_37064709262, įrašo trukmė 2:13 minutės. Vyksta pokalbis tarp BPC darbuotojos ir į BPC skambinančios moters, kurios balsas panašus į Z. Š. (J.), kuri kalba nerišliai. Moteris sako, kad norėtų išsikviesti policiją, nes yra „biški subaladota“. Pokalbis nutrūkta nuo 1:22 minutės iki 2:13 minutės, girdisi pašaliniai garsai, vyriškas balsas (1 t., b. l. 47-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1165/2020(01) nurodyta, kad remiantis Z. Š. (J.) pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvadą, kad Z. Š. (J.) nustatytos poodinės kraujosruvos abipus akių vokuose ir nosikaulių lūžis, padaryti nosies sritį paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Utenos ligoninės priėmimo skyrių, tai yra iki 2020-03-29, 14.10 val. Nustatyti sužalojimai vertinant visumoje, dėl nosikaulių lūžio, kuriam esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant atskirai poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosikaulių lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos abipus akių vokuose ir nosikaulių lūžis būdingi juos padarant nukentėjusiajai suduodant smūgį kumščiu į veido sritį. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 58-60).

Specialistas Ovidijus Petkelis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra teismo medicinos gydytojas ekspertas, yra įrašytas į ekspertų sąrašą. Nurodė, kad atsakyti į klausimą – ar sužalojimai, kurie buvo padaryti Z. Š. (J.), t. y. nosikaulio lūžis, galėjo atsirasti jai pargriuvus, kaip pasekmė, ar tai yra pasekmė smūgio, galima tiksliau atsakyti žinant tikslesnes aplinkybes. Z. Š. (J.) sužalojimai yra gan riboti, nosies kaulo lūžis ir kraujosruvos abiejų akių vokuose. Patvirtina, kad visi šitie sužalojimai, tai kraujosruvos akyse ir nosikaulio lūžis, galėjo įvykti nuo vieno trauminio poveikio. Didžiausi šiuo atveju sužalojimai, labiausiai ryškūs yra kairės akies vokuose, vadinasi buvo kontaktas būtent į kairės akies sritį. Ir objekto kraštu buvo kontaktuota ir į nosies sritį kas ir sukėlė lūžius. Dėl lūžio įvyko kraujo išsiliejimas į abiejų akių vokus. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti kietu, buku, ne briauna turinčiu daiktu, turinčiu ribotą paviršių. Labiau panašu, kad tai yra smūgio sudavimu pasėkoje susiformavę sužalojimai, negu pačiam nukentėjusiajam griūvant atsitrenkiant į kažkokį objektą. Iš praktikos linkęs manyti, kad šitas sužalojimas gavosi sudavus smūgį, tačiau kategoriškai to patvirtinti negali. Neatmeta galimybės, kas sužalojimai galėjo būti padaryti ir atsitrenkus į suoliuką, griuvimo metu. Nosim griūvant, dažniausiu atveju, matytųsi pačios nosies nugarėlėje sužalojimai. Ar tie sužalojimai padaryti epilepsijos metu, negali spręsti, nes išvada surašyta remiantis tik medicinine dokumentacija.

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namuose bendra tvarka nepažeista. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms, nerasta (1 t., b. l. 21-22, 24-27).

R. Š. pareikšti kaltinimai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinant jį tuo, kad jis žodinio konflikto su sugyventine Z. Š. (J.) metu, ne mažiau kaip keturis kartus rankos kumščiu sudavė savo sugyventinei Z. Š. (J.) į veido sritį, tuo padarydamas dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose ir nosikaulio lūžio, nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi Z. Š. (J.) sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y suvoktas sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžia-mojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pažymėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K-540/2013).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.

Iš byloje surinktų ir ištirtų duomenų matyti, kad patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis R. Š. sulaužė nukentėjusiajai nosikaulį ir dėl to nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, teismo manymu, byloje nėra. Kaltinamasis R. Š., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neneigė smurtavęs savo sugyventinės, šiuo metu sutuoktinės Z. Š. (J.) atžvilgiu, tačiau nurodė, kad jo smurtiniai veiksmai apsiribojo keliais smūgiais Z. Š. (J.) į veido sritį, tačiau nosikaulio lūžis buvo susijęs su pačios Z. Š. (J.) kritimu veidu į pirtyje buvusius suoliukus. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje parodė, kad nosikaulio lūžis įvyko po to, kai ji pirtyje nugriuvo ir veidu atsitrenkė į suoliuką. Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas O. Petkelis taip pat kategoriškai nepatvirtino, kad Z. Š. (J.) padaryti sužalojimai buvo padaryti būtent smūgio sudavimo pasėkoje, nurodė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiai Z. Š. (J.) atsitrenkus į suoliuką. Liudytoja O. Ž., kuri yra nukentėjusiosios sesuo, parodė, kad kovo mėnesį konflikto tarp sesers ir kaltinamojo neatsimena. Žino, kad sesei buvo sulaužytas nosikaulis, sesuo sakė, kad buvo epilepsija, nesakė, kad R. Š. ją mušė. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad sesuo serga epilepsija ir dažnai griūna. Kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių įvykį ir galinčių patvirtinti Z. Š. (J.) sužalojimo aplinkybes, nėra. Teismo manymu, byloje išnaudotos visos galimybės surinkti papildomus įrodymus ir pašalinti prieštaravimus ir abejones, todėl nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė – nesunkus sveikatos sutrikdymas – iš kaltinimo pašalintina.

Iš kaltinimo pašalinus nesunkų sveikatos sutrikdymą, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis ne mažiau kaip keturis kartus rankos kumščiu sudavė savo tuometinei sugyventinei Z. Š. (J.) į veido sritį ir tuo sukėlė jai (savo šeimos nariui) fizinį skausmą (BK 248 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnis). Tokie R. Š. neteisėti veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, kurioje nustatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Todėl kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau 2 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, bausmes atlikęs, teistumai neišnykę, šiuo nuosprendžiu teisiamas už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas nebuvo, nedirba, pagal gyvenamąją vietą seniūnijos charakterizuojamas teigiamai.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad R. Š. iš savo klaidų nepasimokė ir ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės neturėjo teigiamo poveikio, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirus R. Š. tik laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis), savo dydžiu artimą bausmės vidurkiui.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, šiuo metu naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėta, registruotas užimtumo tarnyboje, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta, dėl ko manytina, kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti. Ne mažiau svarbus, skiriant bausmę, yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Nukentėjusioji Z. Š. (J.) patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jų santykiai dabar geri, jie susituokė. Esant šioms aplinkybėms, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti būnant laisvėje. Dėl nurodyto R. Š. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalyje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-03-29, 13.45 val., iki 2020-03-30, 14.19 val. (dvi dienos).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja – įsiteisėjus nuosprendžiui, kaltinamajam panaikintina.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 88,26 Eur gydymo išlaidų priteisimo (1 t., b. l. 119-124) tenkintinas. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl kaltinamojo R. Š. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai Z. Š. (J.) buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nustatyta, kad jis sudavė jai keturis smūgius, sukėlė fizinį skausmą. Z. Š. (J.) buvo apžiūrėta ir konsultuota VšĮ Utenos ligoninė, jai buvo atlikti tyrimai, kurie kainavo 88,26 Eur (b. l. 119-122, 124). Teismo vertinimu, žala Valstybinei ligonių kasai atsirado tame tarpe ir dėl kaltinamojo R. Š. veiksmų ir kaltės, todėl iš jo Valstybinei ligonių kasai priteistina 88,26 Eur gydymo išlaidų (BPK 113, 115 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 – 298, 301 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 ir 10 punktais, 7 dalimi, R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020-03-29, 13.45 val., iki 2020-03-30, 14.19 val. (dvi dienas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti R. Š. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. Š. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 88,26 Eur (aštuoniasdešimt aštuonių eurų 26 ct) žalą, už Z. Š. (J.) suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas