Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau - AB) “Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo G. V., kuris ieškiniu kartu su AB „Lietuvos draudimas“ pirmiausia buvo patrauktas bendraatsakoviu, o vėliau ieškovės atstovės prašymu ir teismo nutarties pagrindu atleistas nuo atsakovo pareigų, paliekant jį trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų pozicijoje, teismo posėdyje nedalyvavo. Iš gauto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Ieškovė N. Ž. yra automobilio BMW 740 LI, v/n (duomenys neskelbtini) pagaminto Jungrinėse Amerikos Valstijose, savininkė, kas patvirtinama automobilio registracijos liudijimu ( t. I, b .l. 37). Šis automobilis, 2018-12-28 vairuojamas ieškovės sūnaus V. J., Kaune, T. M. gatvėje, pateko į eismo įvykį ir buvo apgadintas. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją, nes dėl autoįvykio kaltininko ginčo nekilo, kaltu dėl įvykio buvo pripažintas automobilio VW PASSAT vairuo tojas G. V. (t. I, b. l.6). G. V. civilinė atsakomybė buvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl atsakingas už eismo įvykį asmuo G. V. raštu pranešė draudikui AB „Lietuvos draudimas“ apie eismo įvykį, o ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę išmokėti jai draudimo išmoką. Atsakovės turto vertintojas apžiūrėjo ieškovei priklausantį automobilį, nustatė sugadinimus ir kadangi ieškovė remontuoti automobilio nepageidavo, jai buvo apskaičiuota preliminari remonto sąmata. Nesutikdama su skaičiavimu, ieškovė savo ruožtu pateikė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ žalos įvertinimo ataskaitą (t. I, b. l. 29-35). Ši ataskaita atsakovei sukėlė abejonių, todėl ji dėl faktinio atliktino remonto vertės nustatymo kreipėsi į tris veikiančius autoservisus, o būtent į UAB „Autoakstė“, UAB „Matsuda“ ir UAB Inchcape Motors“ ir iš gautų šių įmonių sąmatų paskaičiavusi vidutinę remonto darbų ir keistinų detalių kainą, išmokėjo ieškovei 9 241,32 Eur nuostolių atlyginimą (t. I, b. l. 9). Byloje kilo ginčas dėl ieškovės patirto nuostolio dydžio.

Ieškovės atstovės paaiškinimu ieškovė nesutinka su atsakovės nustatytu žalos atlyginimo sumos dydžiu, nes kaip matyti iš atsakovės pasirinktų trijų autoservisų sąmatų, jose nurodyti kur kas mažesni remonto ir dažymo darbų valandiniai įkainiai nei ieškovei nustatė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, nustatyti dydžiai anot ieškovės neatitinka vidutinių dažymo remonto darbų įkainių Kauno regione, be to remontininkai numatė kur kas mažesnes remonto apimtis ir mažiau remontuotinų bei keistinų detalių, nei kad numatė ieškovės pasirinktas turto vertintojas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“. Pastaroji bendrovė ne tik sudarė darbų sąmatą, bet ir natūroje 2019-01-08 apžiūrėjo sugadintą automobilį, iš ko ieškovė sprendžia, kad darbų apimtys, keistinos ir remontuotinos detalės nurodytos tiksliau, dėl ko nuostolių dydis įvertintas taip pat tiksliau. Kaip matyti iš UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ duomenų, sugadinto automobilio atkūrimo sąnaudos (įvertinus dalių nuvertėjimą pagal grupes) – 10 012,49 be PVM arba 12 115,11 Eur su PVM (t. I, b. l. 29-35). Vertinimo akto dalyje - transporto priemonės apžiūros akte – nurodyta, kad būtina pakeisti 28 detales, atlikti 7 skirtingus remonto darbus (t. I, b. l. 44). Remonto skaičiuotės santraukoje nurodyta, kad remonto darbų kaina yra 998,60 Eur (be PVM), detalių kaina – 11804,88 Eur (be PVM), dažymo medžiagos – 247,80 Eur (be PVM), eksploatacinės medžiagos 39,18 Eur (be PVM), orientacinė atstatomojo remonto kaina 13 090,47 Eur, (be PVM), iš viso 13090,74 Eur (be PVM), o atkuriamoji vertė, įvertinus detalių nuvertėjimą, sudaro 10 012,49 Eur (be PVM),biuro paslaugos – 200 Eur (t. I, b. l. 49).

Iš šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad draudikas, gavęs UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą, nesutikdamas su ieškovės pozicija dėl nuostolio dydžio, kreipėsi į tris autoremonto įmones - UAB „Inchcape Motors“, UAB „Matsuda“ UAB „Akstė“, prašydamas pateikti pasiūlymus dėl ieškovės automobilio remonto įkainavimo. Atsakovės atstovas nurodė, kad šiems autoservisams buvo išsiųsti transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir kiti su įvykiu susiję dokumentai. Iš visų trijų gautų įmonių atsakymų matosi, kad siūloma automobilio remonto kaina nustatyta naudojant tą pačią Audatex vertinimo sistemą, o pateikdamos automobilio remonto kainą, kiekviena įmonė už nurodytą kainą įsipareigojo automobilį suremontuoti. Kaip matyti iš sąmatų, UAB „Inchcape Motors“ buvo pasirengusi suremontuoti ieškovės automobilį už 9 094,83 Eur (be PVM) (t. I, b. l. 16-21), UAB „Matsuda“ – už 8 895,79 Eur (be PVM (t. I, b. l. 22-27), UAB „Akstė“ – už 9 733,34 Eur (be PVM) (t. I, b. l. 10-15.). Ieškovei nepageidaujant automobilio remontuoti, jai buvo sumokėta visų trijų komercinių pasiūlymų vidutinė kaina – 9 241,32 Eur (t. I, b. l. 9). Ieškovės prašoma priteisti anot jos trūkstama iki visiško nuostolių atlyginimo suma yra 771,17 Eur, kurią sudaro automobilio atkūrimo (remonto) vertė (be PVM) pagal jos užsakyto vertinimo, atlikto UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaitą, bei 200 Eur vertinimo išlaidų atlyginimo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykis yra draudiminis ir atsakovei kaip trečiojo asmens draudikui kyla pareiga atlyginti atsakingo už eismo įvykį asmens padarytą žalą. Tačiau šalys nesutaria dėl atlygintinos žalos dydžio. Todėl siekiant teisingai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą būtina objektyviai nustatyti žalos dydį.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) ir šio įstatymo įgyvendinamais teisės aktais.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia iš transporto priemonės naudojimo, kas matyti iš TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalies, kuri numato, kad draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti.

TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininką vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie eismo įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudimo įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę samdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Tokiu atveju atsakingas draudikas privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

Taigi, nukentėjęs asmuo turi dvi galimybes - arba remontuoti sugadintą transporto priemonę pasirinktoje įmonėje, su kuria už remonto darbus tiesiogiai atsiskaito draudikas, arba reikalauti atlyginti jam žalą, atsižvelgiant į ekspertų nustatytus būsimus transporto priemonės remonto kaštus, neremontuojant automobilio (Taisyklių 15 punktas). Pasirinkus antrąjį žalos dydžio nustatymo būdą, nukentėjęs asmuo, siekiantis draudimo išmokos, neprivalo prieš tai atlikti automobilio remonto ir todėl neprivalo pateikti faktiškai patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų. Būtinos remonto išlaidos, kai remontuoti automobilį ekonomiškai tikslinga, atlyginamos be PVM, t. y. atlyginama turto atkūrimui reikalinga piniginė suma. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

Minėta, kad ieškovė siekia, jog atsakovė sumokėtų jai visą sumą, nurodytą jos pačios užsakytoje turto vertinimo ataskaitoje, pateiktoje iš UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“. Ieškovė, reikalaudama atlyginti nuostolius pagal jos pasirinkto turto vertintojo įkainavimą, ieškinyje nurodė sumą be PVM, taigi tokiu būdu patvirtino, kad automobilį techniškai remontuoti yra tikslinga. Šiuo atveju nustatoma, kokios yra būtinos automobilio remonto išlaidos be PVM.

Šios bylos duomenimis atsakovė, gavusi atsakingo už eismo įvykį asmens pranešimą ir ieškovės atstovo prašymą išmokėti draudimo išmoką, per 3 darbo dienas, kaip reikalauja Taisyklės, apžiūrėjo ieškovės automobilį ir surašė transporto priemonės apžiūros aktą, kuriame užfiksavo transporto priemonės sugadinimus bei remontuotinas detales, o taip pat pateikė papildomą informaciją apie numatomus važiuoklės tikrinimus. Būtent atsakovė, vadovaudamasi turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, kaip numato Taisyklės, turėjo prerogatyvą nustatyti padarytos žalos dydį. Ieškovei pateikus savo vertinimą, kuriuo buvo prašoma išmokėti iš viso 10 212 Eur žalos atlyginimo, draudimo įstaiga kreipėsi dėl sąmatų sudarymo į įmones, turinčias teisę remontuoti transporto priemones, pateikdama joms sugadinto automobilio techninės apžiūros aktą ir kitus reikiamus duomenis. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė, gavusi ieškovės pateiktą turto vertinimo ataskaitą, atsižvelgė į nukentėjusiojo asmens pateiktus dokumentus, o suabejojusi teikiamo skaičiavimo objektyvumu, atsakovė kreipėsi į tris autoservisus dėl remonto išlaidų sąmatų parengimo, kad būtų nustatyta objektyvi automobilio atstatymo kaina. Itin svarbi ta aplinkybė, kad visos atsakovės užklaustos įmonės atliko užsakymą ir pateikė savo skaičiavimus kaip komercinį pasiūlymą už savo sąmatose nurodytą kainą apgadintą kelyje transporto priemonę suremontuoti. Vertinant kiekvienos iš atsakovės pasirinktos autoserviso įmonės ataskaitas svarbu pažymėti, kad jų nurodytos remontuotinų ir keistinų detalių pozicijos, atliktinų darbų apimtys yra beveik identiškos, o skiriasi tik įkainiai, iš sąmatų matyti, kad siūlomo remonto sumos skirtumas tarp brangiausią įkainį ir pigiausią įkainį nurodžiusios įmonės sudaro 838 Eur, tačiau tai laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis yra visiškai normalu, o lyginant šiuos skaičiavimus su ieškovės pateiktu svarbu atkreipti dėmesį, kad ieškovės pasirinkta bendrovė, skirtingai nei ieškovės pasirinktos trys bendrovės, nesinaudojo Audatex sistema, kuri jau ilgas laikas yra plačiausiai taikoma Lietuvoje. Be to, kaip patikino atsakovės atstovas, visos šios įmonės yra realiai veikiančios, t. y. jų pagrindinė veikla yra autotransporto priemonių remontas. Taip pat svarbu pažymėti, kad atsakovė išmokėjo draudimo išmoką ieškovei ne pagal mažiausią kainą nurodžiusios bendrovės įkainius, bet išvedė kainų vidurkį ir išmokėjo ieškovei būtent kainos vidurkio dydžio išmoką, kas laikytina sąžiningu ir protingu atstatymo vertės nustatymu.

Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama paneigti atsakovės, pagal Taisykles turinčios prerogatyvą nustatyti žalos dydį, poziciją, privalo pateikti savo iniciatyva ir savo lėšomis atliktą eksperto skaičiavimą. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į įrodymų patikimumą ir vertinti, kad ginčui persikėlus į teismą nepakanka bet kokio asmens, turinčio specialių žinių autotransporto atstatymo vertinimo srityje žinių, bet reikalinga teismo eksperto išvada. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad jos atstovaujama ieškovė pasiūlymą dėl turto vertinimo ekspertizės skyrimo atmetė, kas reiškia, kad ji nesinaudojo savo procesine teise teikti tinkamą įrodymą, kad būtų nustatytas realus ir objektyvus automobilio atkūrimo vertės nustatymo dydis. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė reikalaujamo nustatyti nuostolių dydžio, nes nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Ieškovė ieškinyje iš esmės pripažino, kad jai buvo pasiūlyta suremontuoti automobilį, tačiau su tokiu siūlymu ieškovė nesutiko. Ši aplinkybė be šalių paaiškinimų taip pat matoma iš ieškovės atstovo atlikto įrašo Dokumentų priėmimo akte, kur V. J. (ieškovės sūnus) savo ranka įrašė, kad neplanuoja atlikti automobilio remonto darbų. Ieškovė ir jos atstovė nenurodė, dėl kokių priežasčių atsisakė remontuoti automobilį savo pasirinktame ar atsakovės pasiūlytame autoservise. Visa tai patvirtina, kad ieškovei turėjo būti atlygintos būtinos remonto išlaidos be PVM (Taisyklių 15 punktas), kas visiškai atitinka žalos dėl turto sugadinimo aiškinimą pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą. Sutiktina su atsakovės atstovu, kad ieškovei atsisakius remontuoti transporto priemonę atsakovė galėjo apskaičiuoti žalos dydį ir pagal servisų pateiktų sąmatų duomenis. Toks žalos dydžio apskaičiavimas teismų praktikoje yra priimtinas tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo atsisako remontuoti sugadintą turtą (Vilniaus apygardos teismo2016 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1706-585/2016). Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti už automobilio remontą jos pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytą sumą, ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad ji iš tikrųjų turėjo tokias išlaidas, bei kad draudikas netinkamai nustatė žalos dydį, atmestinas kaip neįrodytas. Žalos atlyginimas šiuo atveju buvo paskaičiuotas pagal vidutinius darbų ir keičiamų ar remontuojamų detalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, t. y. draudimo išmoka apskaičiuota pagal Taisyklių nuostatas.

Ieškovės atstovės teiginys dėl šalių įrodymų objektyvumo, kad atsakovės pateiktose sąmatose nėra konkrečiai nurodyta, kad tam tikros detalės yra keičiamos, o tam tikros – remontuojamos, nepatvirtina to, kad įmonės, turinčios teisę remontuoti transporto priemones bei parengusios sąmatas, neįvertino, jog tam tikros detalės turi būti keičiamos, o ne remontuojamos. Pažymėtina, kad Taisyklių 15 punkte žalos dydžio nustatymas siejamas su būtinomis būtent remonto darbų išlaidomis, konkrečiai neįvardijant, ar tie remonto darbai reiškia detalių pakeitimą, ar detalių remontą.

Atsakovės atstovės teiginys kad atsakovės pateiktuose dokumentuose esą nurodytas keistino žibinto modelis nėra gamyklinis, nesudaro pagrindo abejoti teikiamų duomenų objektyvumu. Kaip matyti iš įrašų automobilio techniniame pase, automobilis buvo skirtas JAV rinkai. Techniniai skirtumai tarp JAV ir Europos rinkoms pritaikytų automobilių bei jų parengimas eksploatuoti Europoje sąlygoja privalomą kai kurių detalių, dažniausiai žibintų, oro pagalvių, valytuvų ir kt. keitimą, kas yra visuotinai žinoma aplinkybė. Taigi, šiuo atveju, kai automobilį buvo leista eksploatuoti Europos šalyje, neabejotinai jam buvo atliktas kai kurių detalių, neišskiriant ir žibintų, pakeitimas, todėl ieškovės atstovės teiginys, kad atsakovės pasirinkti autocentrai į sąmatas įtraukė ne to modelio žibintą, visiškai paaiškinami šios detalės keitimo prieš pradedant automobilį eksploatuoti Europoje problema, nes atgabenus automobilį į Europą eksploatavimui jis turėjo būti pritaikytas būtent pagal Europoje galiojančias eksploatavimo taisykles.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės į bylą pateiktas turto įvertinimo aktas bei remonto darbų sąmata, parengti vienos ieškovės pasirinktos įmonės, šiai neturint jokio pranašumo prieš tris atsakovės pasirinktas įmones ir jų išvadas, konstatuoja, kad ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita nepaneigia atsakovės atlikto žalos paskaičiavimo atitikties Taisyklių 15 punktui (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje nustačius, kad atsakovė tinkamai įvykdė pareigą laiku apžiūrėti ieškovės transporto priemonę, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė privalėjo kreiptis į turto vertintojus dėl žalos dydžio nustatymo. Byloje esant nustatytai aplinkybei, jog ieškovė savo iniciatyva kreipėsi į turto vertintoją, nesant tam privalomo teisinio pagrindo, jos turėtos 200 Eur transporto priemonės vertinimo išlaidos neturi būti atlygintos atsakovės (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis).

Atmetus reikalavimą dėl draudimo išmokos dalies priteisimo, kaip išvestinis iš pagrindinio reikalavimo atmetamas ir ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

Teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, nepriteisia jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė į bylą duomenų dėl jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Šioje byloje valstybė turėjo 21,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos, atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Priteisti iš N. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,26 Eur (dvidešimt vieną eurą 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.