Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-03 · Civilinė byla Nr. 2A-52/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-03
Bylos Nr.
2A-52/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
S. M.
Ieškovas
J. G.
Trečiasis asmuo
Vilniaus, Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro
Advokatai
Vladimiras Buslovičius
Kategorijos
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-52/2008 Procesinio sprendimo kategorijos 45.6; 4.3.2
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant atsakovei S. M. ,atsakovės atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui,vertėjai Vladislavai Tumas,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. (teisių perėmėja J. G. ) ir atsakovės S. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1127-28/2007 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei S. M. , dalyvaujant trečiajam asmeniui Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarei Danguolei Bieliūnaitei, dėl 112100 Lt priteisimo bei nurodytos atsakovės priešieškinį dėl 2000-08-04 preliminarios žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. M. 112 100 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2000-08-04 ieškovas ir atsakovė sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui du žemės sklypus. Minėtų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2001-05-15, tačiau dėl objektyvių priežasčių pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovo teigimu, kadangi iki pagrindinės sutarties sudarymo atsakovė buvo gavusi iš ieškovo 59 000 Lt sumą, ji šiuos pinigus privalo grąžinti ieškovui, nes išnyko pinigų gavimo pagrindas, o laiku negrąžinus avanso, turi būti mokamos ir palūkanos, kurios sudaro 53 000 Lt (1 t., b. l. 2, 3).

Atsakovė S. M. nepripažino ieškinio ir pareiškė priešieškinį ieškovui J. G. , kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2000-08-04 preliminarią žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą trečiojo asmens Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės. Atsakovės teigimu, susitarimo su ieškovu dėl žemės sklypų pardavimo nebuvo ir negalėjo būti, nes sutarties pasirašymo metu atsakovė dar nebuvo žemės sklypų savininkė, o preliminariosios sutarties atsakovė nesudarė, jos nepasirašė, sutartyje nurodytų pinigų negavo, apie sutartį sužinojo tik 2003 metais (1 t., b. l. 27-31).

Tretysis asmuo Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė nurodė, kad šalys notarų biure išreiškė valią patvirtinti jų susitarimą dėl žemės sklypo, į kurį atsakovei turi būti atkurtos nuosavybės teisės, pardavimo ateityje. Sudaromos sutarties sąlygos ir sukeliamos pasekmės šalims buvo išaiškintos, sutartis išversta į atsakovei suprantamą kalbą (2 t., b. l. 148-153).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės S. M. ieškovui J. G. 59000 Lt, kaip įgytus be pagrindo, išnykus 2000-08-04 sutartyje nustatytiems pagrindams, o likusią ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė (2 t., b. l. 154-158).

Teismas nurodė, kad ginčas dėl 2000-08-04 šalių sudarytos sutarties (toliau – Sutartis) (1 t., b. l. 5) nagrinėtinas pagal ginčo santykių susiklostymo metu galiojusio 1964 m. CK normas. 2000-08-04 sutartimi šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto pardavimo ateityje, atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypus, kai jai bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir nuosavybės teisė įregistruota nustatyta tvarka, o ieškovas įsipareigojo nupirkti minėtus sklypus. Teismo nuomone, šis susitarimas atitiko galiojusio CK 61 straipsnio nuostatas dėl sąlyginio sandorio sudarymo, kai teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas gali būti sandoryje priklausomas nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo. Pagal 2000-08-04 sutartį atsakovė įsipareigojo parduoti žemės sklypus ieškovui iki 2001-05-15 (Sutarties 1 p.), tačiau žemė atsakovės nuosavybėn perėjo tik 2003 metais, dėl to atsakovė neturėjo galimybės įvykdyti ginčijamos sutarties sąlygos dėl turto perleidimo iki 2001-05-15.

Teismo teigimu, sudarydamos 2000-08-04 sutartį, šalys nustatė, kad jų susitarimu, ieškovas, kaip būsimas pirkėjas, sumokėjo atsakovei, kaip būsimai pardavėjai, 59000 Lt avansą, kuris bus įskaičiuojamas į sutartyje paminėtų žemės sklypų pardavimo kainą (Sutarties 3 p.), ir sumokėtasis avansas pagal ginčijamą sutartį atliko įrodomąją funkciją tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000). Pagal sutarties 9 punktą ši suma grąžintina ieškovui, jei atsakovė atsisakytų parduoti nurodytais terminais ir sąlygomis nurodytus žemės sklypus. Teismo nuomone, šalių įsipareigojimams dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo įvykdyti nebuvo objektyvių galimybių, šalys sutarties galiojimo termino nepratęsė; neįvykdžius atidedamųjų sutarties sąlygų laikytina, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtus 59000 Lt kaip įgytus be pagrindo, nes pagrindas, kuriuo tie pinigai buvo perduoti, išnyko paskiau (CK 512 str.), pasibaigus sutartyje numatytam terminui įsipareigojimams įvykdyti ir šalims nepratęsus to termino. Be to, atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ji nepasirašė sutarties su ieškovu ir negavo sutartyje nurodytos avanso sumos iš ieškovo, yra nepagrįstos. Byloje atlikta rašysenos ekspertizė, kurios išvadose teigiama, jog 2000-08-04 sutartyje rankraštinis įrašas „S. M. “ įrašytas ir šalia pasirašytas S. M. , 2000-08-04 atsakovės įgaliojime, išduotame J. M. , rankraštinis įrašas „S. M. “ įrašytas ir šalia pasirašytas S. M. , Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės notarinių veiksmų registro knygos Nr. VB7, tome 13, lapo eilutėse ties minėtų dokumentų įrašymo į knygą numeriais skiltyse „dokumento gavėjo parašas“ pasirašė S. M. (2 t., b. l. 76-80). Teismo teigimu, sudaryta sutartis neprieštaravo įstatymui, nes ji atitiko sutarties laisvės principą ir sąlyginio sandorio reikalavimus. Atsakovė notarų biure sudarė daug sandorių, dėl kurių vertimo į rusų kalbą nekilo abejonių nei atsakovei, nei kitiems tais veiksmais suinteresuotiems asmenims, todėl darytina išvada, kad atsakovė S. M. suprato į rusų kalbą jai išverstus tekstus, taip pat nebuvo paneigta sutartyje įrašyta aplinkybė, jog ginčijama sutartis atsakovei buvo išversta į rusų kalbą.

Šalies argumentai

Teismo nuomone, nors priešieškinio pareiškime atsakovė nurodė, jog tuo metu, kai dar nebuvo atkurta nuosavybė ir žemėtvarkos tarnyboje nesuformuoti grąžintini sklypai, ji prisiėmė įsipareigojimus prieš J. M. ir jo draugą J. G. atsilyginti žeme kiekvienam po 15 arų iš valdomos sūnaus T. M. žemės, kurios vertė tuo metu buvo 30 000 Lt, už šių asmenų pagalbą padedant susigrąžinti iki nacionalizacijos valdytą žemę, tačiau teismui nepateikta jos nurodoma sutartis dėl 15 arų žemės sklypo perleidimo, kurią atsakovė teigia pasirašiusi su ieškovu, apie tokios sutarties sudarymą nėra jokių rašytinių įrodymų, šios aplinkybės nepatvirtino kiti bylos nagrinėjimo metu paaiškinimus teismui davę asmenys. Todėl konstatuotina, kad neįrodytas sandorio sudarymas dėl apgaulės, ir reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia šiuo pagrindu atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo teigimu, ieškovo pateikti įrodymai apie tai, kad jis disponavo reikiama suma ginčijamos sutarties pasirašymo laikotarpiu (2 t., b. l. 137-140), apklaustas liudytoju J. M. patvirtino aplinkybę, jog ieškovas liudytojo akivaizdoje perdavė pinigus atsakovei notaro biure, kaip ir liudytojas, pasirašęs sutartį su ieškovės sūnumi T. M. ir perdavęs pinigus tą pačią dieną ir pas tą pačią notarę (2 t., b. l. 103), todėl pinigų perdavimo faktas yra įrodytas ir nenuginčytas, o ieškovo reikalavimas dėl 59000 Lt priteisimo iš atsakovės tenkintinas.

Pagal ginčijamos sutarties 9 punktą, S. M. , atsisakiusi parduoti Sutartyje nurodytus žemės sklypus, privalo per 10 dienų nuo J. G. pareikalavimo grąžinti sumokėtą jai avansą ir sumokėti 120000 Lt baudą, o nurodytu laiku negrąžinus minėtų sumų - mokėti 0,5 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintos sumos. Bylos duomenimis (2 t., b. l. 105), ieškovas 2003-10-30 atsakovei išsiuntė pranešimą, kuriame nebuvo prašoma sumokėti sutartyje numatytas sumas, bet buvo siūloma įvykdyti Sutartyje nustatytas sąlygas, o reikalavimas grąžinti avansu sumokėtus pinigus ir nuo jų priskaičiuotus delspinigius iš esmės yra formuluojamas tik teismui pateiktame ieškinyje. Todėl, teismo nuomone, ieškinio padavimo dienai prašomi priteisti 53000 Lt delspinigių yra priskaičiuoti neteisėtai ir reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Šalies argumentai

Ieškovas J. G. (teisių perėmėja J. G. ) apeliaciniu skundu (b. t. 2, b. l. 161-164) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo dalį dėl reikalavimo priteisti delspinigius atmetimo ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad teismas, teigdamas, jog delspinigiai priskaičiuoti neteisėtai, nenurodė apelianto reikalavimo dėl delspinigių priteisimo atmetimo motyvų. Pagal 2000 m. rugpjūčio 4 d. preliminariąją sutartį, nesudarius pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties numatytais terminais, avansas turi būti grąžinamas ne vėliau kaip per 10 d. nuo pirkėjo pareikalavimo. Todėl atsakovė, nustatytu laiku negrąžinusi avanso, privalo mokėti 0,5 procento delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku negrąžintos sumos. Atsakovės elgesys ikisutartinių santykių metu ir teismo proceso metu laikytinas nesąžiningu (CK 6.200 str.), ji nuo 2001-05-15 iki šios dienos be pagrindo naudojasi apelianto lėšomis. Todėl minimaliais apelianto nuostoliais turėtų būti laikomos CK 6.210 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo sumos, kuria naudojosi atsakovė, t.y. nuo avanso sumos (LAT 2006 m. sausio 11 d. nutartis c. b. 3K-3-24/2006; 2003 m. vasario 5 d. nutartis c. b. 3K-3-218/2003), tačiau apeliantas patyrė didesnius nuostolius nei įstatyme numatytas minimalus jų dydis. Šiuo atveju į apelianto patirtus nuostolius turi būti įskaičiuojama ir prarastos galimybės įsigyti žemės sklypą piniginė vertė (LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Apelianto prarastos galimybės piniginė vertė - tai kainos, už kurią apeliantas galėjo nusipirkti žemės sklypus pagal preliminariąją sutartį ir analogiškų žemės sklypų dabartinės kainos skirtumas. Atsakovė pardavė tretiesiems asmenims žemės sklypus, kuriuos buvo įsipareigojusi parduoti apeliantui. Pagal 2003-12-24 sutartį 0.99 ha žemės sklypas buvo parduotas už 140 000 Lt, o pagal 2006-04-07 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį 0,53 ha žemės sklypas buvo parduotas už 690 000 Lt. Pagal preliminariąją sutartį atsakovė abu sklypus įsipareigojo apeliantui parduoti už 60000 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto reikalaujami delspinigiai nėra neprotingai dideli ar nepagrįsti bei išlaiko kompensacinį pobūdį. Todėl apeliantui turi būti atlyginami ne minimalūs įstatyme numatyti jo patirti nuostoliai, bet jo reikalaujamas nuostolių dydis netesybų forma - t.y., 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžinto avanso sumos, skaičiuojant juos už 180 dienas iki ieškinio padavimo dienos, viso 53 100 Lt (59 000 Lt x 0,5 % x l80 d.).

Atsakovė S. M. apeliaciniu skundu ( b. t. 2, b. l. 168-172) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys dėl 59 000 Lt priteisimo ir atmestas priešieškinys, bei priimti naują sprendimą - pripažinti 2000-08-04 sutartį negaliojančia. Savo skundą apeliantė motyvuoja tuo, kad:

1. Teismas nevisapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, šališkai vertino atsakovės atsikirtimus, byloje apklaustų liudytojų parodymus (kad atsakovė nepasirašė ginčijamos sutarties su ieškovu, negavo sutartyje nurodytos avanso sumos iš ieškovo), o skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis vien tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, tuo netinkamai taikė CPK 176 -185 straipsnius - laikė nustatytomis faktines aplinkybes, kurios nepagrįstos jokiais byloje išnagrinėtais įrodymais.

2. 2000-08-04 susitikimo pas J. M. pasiūlytą notarę D. Bieliūnaitę esmė buvo sudaryti ir pasirašyti sutartis, ateityje užtikrinančias atsiskaitymą su J. M. ir J. G. už jų tarpininkavimo paslaugas atsakovės sūnaus T. M. valdoma teisiškai neįforminta 30 arų žeme, kurios kaina tuo metu sudarė 30 000 Lt. 2003-10-20 atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus prieš J. M. , kuris gavo 0,40 ha bendro ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaip atlyginimą už kartu su ieškovu atliktą darbą, buvusį sutarties, sudarytos 2000-08-04 apeliantės sūnaus T. M. ir J. M. , objektu. Sutartį paruošė ir patvirtino notarė D. Bieliūnaitė, notarinio registro Nr. VB7-11047. Kadangi nuosavybės teisė į šį žemės sklypą negalėjo būti atkurta apeliantės sūnui, o vėliau buvo atkurta apeliantei, ši, užtikrindama prisiimtą įsipareigojimą atsiskaityti žeme su J. M. ir J. G. už jų tarpininkavimo paslaugas, 2003-09-15 pakartotinai sudarė su J. M. preliminariąją sutartį dėl šio žemės sklypo pakartotino pardavimo už anksčiau suderintą 30 000 Lt sumą. Ir šią sutartį paruošė ir patvirtino notarė D. Bieliūnaitė, notarinio registro Nr. VB7-6273 (1 t., b.l. 41 - 42), pagal kurią atsakovė piniginio avanso iš J. M. negavo.

3. Teismas nepagrįstai rėmėsi paskutinės, pakartotinės ekspertizės išvadomis, ir nenurodė motyvų, kodėl atmetė pirminės ekspertizės išvadas. Apeliantės nuomone, ekspertų išvados galėjo būti klaidingos, kadangi jie netyrė laisvųjų atsakovės rašysenos pavyzdžių atsakovei nesuprantama lietuvių kalba, o tokių pavyzdžių imitacijos galėjo suklaidinti ekspertus. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ekspertams lyginamajam tyrimui kartu su atsakovės rašysenos ir parašų pavyzdžaias nebuvo pateikti ieškovo J. G. rašysenos ir parašų pavyzdžai, nepagrįsta teismo išvada, kad ekspertizės aktas paneigia atsakovės nurodomą aplinkybę, jog ieškovas suklastojo ginčijamą sutartį.

4. Notarė D. Bieliūnaitė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nematė avanso perdavimo fakto, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad pinigų perdavimo faktas yra įrodytas ir nenuginčytas, nes šį faktą patvirtino ieškovas J. G. , liudytojas J. M. . Tačiau aplinkybę, jog apeliantė negavo sutartyje nurodytos avanso sumos iš ieškovo, bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai T. M. ir R. M. , o teismas nenurodė motyvų, kodėl šių liudytojų parodymai buvo atmesti.

5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad laikotarpyje nuo 2000-08-04 iki 2003-10-30 ieškovas, turėdamas visus ginčijamos sutarties egzempliorius, nepranešė atsakovei apie ginčijamos sutarties termino pasibaigimą, nepareikalavo jos grąžinti jam neva sumokėtą pagal sutartį avansą, o reikalavimą grąžinti neva avansu sumokėtus pinigus ir nuo jų priskaičiuotus delspinigius suformulavo tik teismui pateiktame ieškinyje. Be to, ieškovo teigimu, 2000-08-04 tariamą avansą jis sumokėjo 500 Lt nominalo banknotais, kurie vėliau (2000-12-18) buvo paskelbti mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleisti į apyvartą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apeliantų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, iš dalies patenkindamas ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, bei neturėjo pagrindo patenkinti kitos ieškinio dalies ir priešieškinio reikalavimų dėl teismo sprendime nurodytų motyvų.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad sprendžiant ginčą, kilusį dėl šalių sudarytos 2000-08-04 sutarties, taikytinas šios sutarties sudarymo metu galiojęs 1964 m. CK, pagal kurio 61 straipsnį teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas gali būti sandoryje padarytas priklausomas nuo tam tikrų sąlygų įvykimo. Sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, apie kurią nežinoma, ar ji įvyks, ar neįvyks (1964 m. CK 61 str. 2 d.). Be to, 1964 m. CK 512 straipsnis nustatė, kad asmuo, kuris be įstatymu ar sandoriu nustatyto pagrindo įgijo turtą kito sąskaita, privalo grąžinti pastarajam be pagrindo įgytą turtą, o tokia pat pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (1964 m. CK 512 str. 1, 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai ginčo šalių sudarytą 2000-08-04 sutartį laikė sąlyginiu sandoriu, sudarytu su atidedamąja sąlyga, nes šalys šiuo sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, apie kurią nežinoma, ar ji įvyks, ar neįvyks (1 t., b. l. 5). Pagal 2000-08-04 Sutarties 2 ir 3 punktų nuostatas, ,,J. G. avansu sumokėjo, o S. M. gavo iki pasirašant šią sutartį 59000 Lt“, kurie bus įskaičiuojami į žemės sklypų pardavimo kainą. Sutarties sudarymo metu jos šalims nebuvo žinoma, ar atsakovei S. M. pavyks atkurti nuosavybės teises į žemę iki 2001-05-15 (Sutarties 1 p.). Todėl apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neįvyko nurodytoji sąlyga iki Sutartyje numatyto termino (2001-05-15), kuris nebuvo šalių susitarimu pratęstas, turėjo pagrindo nuspręsti, kad pardavėjai – atsakovei S. M. pagal Sutartį (Sutarties 2-3 punktai) sumokėtas 59 000 Lt avansas grąžintinas ieškovui, nes šis turtas tapo įgytu be pagrindo (Sutarties 9 p.; 1964 m. CK 512 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovės S. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė nepasirašė Sutarties ir negavo Sutarties 2-3 punktuose nurodytos – 59 000 Lt dydžio avanso sumos iš ieškovo. Byloje atlikta rašysenos ekspertizė patvirtino, kad Sutartyje rankraštinis įrašas ,,S. M. “ įrašytas ir šalia pasirašytas S. M. , 2000-08-04 atsakovės įgaliojime, išduotame J. M. , rankraštinis įrašas „S. M. “ įrašytas ir šalia pasirašytas S. M. , Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės notarinių veiksmų registro knygos Nr. VB7, tome 13, lapo eilutėse ties minėtų dokumentų įrašymo į knygą numeriais skiltyse „dokumento gavėjo parašas“ pasirašė S. M. (2 t., b. l. 76-80).

Neturi pagrindo atsakovės argumentai, kuriais ši bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ginčijo nurodytos ekspertizės rezultatus, prašydama teismą skirti pakartotinę rašysenos ekspertizę (2 t., b. l. 229-233, 3 t., b. l. 3-6, 9-11), motyvuodama tuo, kad prieštaringos byloje atliktų ekspertizių išvados (2005-10-04 Ekspertizės aktas Nr. 11-1196(05) ir 2006-04-13 Ekspertizės aktas Nr. 11-817 (06)), taip pat tuo, kad ekspertams tyrimui pateiktas tik vienas iš trijų 2000-08-04 pirkimo – pardavimo sutarties egzempliorių, o apygardos teismas nepagrįstai buvo paskyręs pakartotinę ekspertizę, nes nebuvo pagrindo abejoti 2005-10-04 Ekspertizės akto Nr. 11-1196(05) išvadomis. Teisėjų kolegijos nuomone, šis atsakovės prašymas nėra pagrįstas (CPK 219 str. 2 d., 218 str.).

Bylos duomenimis, nagrinėjamoje byloje buvo paskirtos dvi teismo rašysenos ekspertizės, kurių išvados pateiktos 2005-10-04 Ekspertizės akte Nr. 11-1196(05) (2 t., b. l. 2-5) ir 2006-04-13 Ekspertizės akte Nr. 11-817 (06) (2 t., b. l. 76-80), kurių tikslas buvo nustatyti, ar 2000-08-04 Sutartį, sudarytą S. M. ir J. G. , taip pat kitus dokumentus, susijusius su šios sutarties sudarymu, pasirašė atsakovė S. M. . Antroji ekspertizė buvo paskirta 2006-03-02 apygardos teismo nutartimi (2 t., b. l. 44, 45) motyvuojant tuo, jog ekspertai negalėjo atsakyti į jiems pateiktus klausimus dėl nepakankamo kiekio atsakovės laisvųjų rašysenos ir parašų pavyzdžių. Teismo ekspertai, ištyrę papildomai gautus tokius pavyzdžius, nustatė ir 2006-04-13 Ekspertizės akte Nr. 11-817 (06) konstatavo, jog 2000-08-04 preliminariąją žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą S. M. ir J. G. , taip pat kitus dokumentus, susijusius su šios sutarties sudarymu (2000-08-04 įgaliojime J. M. , Vilniaus miesto 7-ajame notarų biuro notarės D. Bieliūnaitės 2000 m. notarinių veiksmų registro knygoje), pasirašė atsakovė S. M. . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo 2008-04-21 posėdyje dalyvavusios rašysenos ekspertizes atlikusios ekspertės Anelė Žalkauskienė ir Rima Varanvičienė (2 t., b. l. 229-233), bei kitus teismo nustatytus duomenis, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog minėtos ekspertų išvados yra prieštaringos. Nesudaro pagrindo abejoti 2006-04-13 Ekspertizės akto Nr. 11-817 (06) išvadų pagrįstumu ir atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ekspertizei buvo pateiktas tik vienas iš trijų 2000-08-04 pirkimo – pardavimo sutarties egzempliorių ar argumentai dėl antrosios ekspertizės skyrimo pagrįstumo (2 t., b. l. 76-80; CPK 219 str.). Juolab, kad ir apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta daugiau Sutarties egzempliorių, o antrosios ekspertizės (2 t., b. l. 44, 45) paskyrimas buvo motyvuotas ir pagrįstas, bei jos išvados yra pagrįstos, papildančios pirminės ekspertizės išvadas. Beje, antrosios teismo rašysenos ekspertizės (paskirtos 2006-03-02) paskyrimo ir atlikimo faktinės aplinkybės bei teisiniai pagrindai sudaro pagrindą teigti, jog tai buvo ne pakartotinė, o papildoma teismo ekspertizė, kurios akto duomenys ir išvados yra išsamesni, padaryti ištyrus papildomus (trūkstamus) duomenis, ne prieštaraujantys, o papildantys pirminės teismo ekspertizės duomenis ir išvadas (CPK 219 str. 1 d., 212 str., 216 str.- 218 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių bylos įrodymų duomenimis nustatytų aplinkybių, jog Sutartis atsakovei buvo išversta į jai suprantamą rusų kalbą, o atsakovė suprato Sutarties tekstą (Sutarties 13 p.). Juolab kad atsakovė S. M. notarų biure sudarė ne tik ginčo Sutartį, bet ir kitus sandorius, dėl kurių vertimo į rusų kalbą nekilo abejonių nei atsakovei, nei kitiems tais veiksmais suinteresuotiems asmenims (1 t. b. l. 5, 41-43). Be to, nepaneigtas įrodymais ir kitas apeliantės ginčijamas faktas, kad atsakovė S. M. negavusi iš ieškovo J. G. 59 000 Lt dydžio avanso pagal Sutartį (Sutarties 2-3 punktai), kuris įrodytas auksčiau paminėtais ir kitais apygardos teismo sprendime įvertintais bylos duomenimis; juolab kad šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. M. , o liudytoja R. M. , kurios nuomone, atsakovė pinigų negavo, nedalyvavo sudarant Sutartį (2 t., b. l. 103, 132, 133, 148-153).

Apygardos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas be pagrindo reikalauja iš atsakovės, atsisakiusios parduoti Sutartyje nurodytus žemės sklypus, sumokėti 120000 Lt baudą bei per 10 dienų nuo ieškovo pareikalavimo mokėti 0,5 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintos avanso ir baudos sumos, remdamasis Sutarties 9 punktu. Minėta, jog atsakovei S. M. nepavyko atkurti nuosavybės teisės į žemę iki 2001-05-15 (Sutarties 1 p.), ši aplinkybė nepriklausė nuo atsakovės valios. Todėl apygardos teismas teisingai nustatė, kad reikalavimas sumokėti baudą nėra pagrįstas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir ieškovo pareikštą reikalavimą priteisti 53000 Lt delspinigius, kaip neteisėtą. Beje, ieškovo reikalavime (sumokėti baudą ir delspinigius), kuris išsiųstas atsakovei praėjus daugiau nei 2 metams po termino, kai turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis - 2003-10-30 (2 t., b. l. 105), buvo siūloma atsakovei įvykdyti Sutartyje nustatytas sąlygas, tačiau konkretus reikalavimas grąžinti avansu sumokėtus pinigus ir nuo jų priskaičiuotus delspinigius buvo suformuluotas tik teismui pateiktame ieškinyje.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad nepagrįsti įrodymais atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai, kuriais prašoma pripažinti negaliojančia ginčo sutartį, tarp jų, jog ji įsipareigojusi J. M. ir jo draugui J. G. atsilyginti žeme kiekvienam po 15 arų iš valdomos sūnaus T. M. žemės, kurios vertė tuo metu buvo 30 000 Lt, už šių asmenų pagalbą padedant susigrąžinti iki nacionalizacijos valdytą žemę. Atsakovė nepateikė teismui tokios rašytinės sutarties, apie jos sudarymą nėra byloje jokių kitų rašytinių įrodymų, šios aplinkybės nepatvirtino kiti bylos nagrinėjimo metu paaiškinimus teismui davę asmenys. Be to, pastarųjų aplinkybių nepatvirtina ir 2003-09-15 Preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo arba 2003-10-20 Žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktas (1 t., b. l. 41, 42) ar kiti bylos duomenys. Dėl šių ir kitų aukščiau nurodytų motyvų, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodytas ginčo sandorio sudarymas dėl apgaulės, ir neturėjo pagrindo patenkinti atsakovės reikalavimo dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia jos priešieškinyje nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka ir su kitomis apygardos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, kurių nepaneigė nei apeliacinių skundų argumentai, nei papildomai apeliacinės instancijos teisme ištirtos aplinkybės ir įrodymai.

Dėl to nėra pagrindo apeliacinių skundų motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329-330 str.).

Nepatenkinus apeliantų apeliacinių skundų, iš jų priteistina po 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (2 t., b. l. 175; CPK 79 str., 88 str. 1 d., 96 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo J. G. teisių perėmėjos J. G. ir atsakovės S. M. po 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Teisėjai Audronė Jarackaitė Kazys Kailiūnas Marytė Mitkuvienė