- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-11993-1151/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03187-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Pareiškėjas
- E. N.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. N. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti, fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja E. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. N. po savo brolio K. N. (K. N.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo (brolio K. N.) palikimą. Nurodė, kad:
1.1. pareiškėja E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra F. N., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai. Pareiškėjos motina F. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), F. N. mirė būdama ištuokoje (ištuokos data (duomenys neskelbtini)). Po motinos F. N. mirties liko nekilnojamasis turtas: 1 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)); 0,35 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 4,29 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, ūkinis pastatas, ūkinis pastatas, stoginė, šulinys, lauko tualetas), esantys (duomenys neskelbtini). Aptartą turtą po motinos F. N. mirties, pagal 2012-12-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, paveldėjo ir priėmė pareiškėja E. N. ir K. N.. Po motinos mirties pareiškėja ir jos (pareiškėjos) brolis K. N. gyveno motinos F. N. namų valdoje ir kiekvienas jų (E. N. ir K. N.) naudojosi jiems (E. N. ir K. N.) priklausančia paveldėto turto dalimi;
1.2. pareiškėjos brolis K. N. mirė (duomenys neskelbtini),. Brolis (K. N.) nevedęs, vaikų neturėjo. K. N. iki savo mirties paveldėto motinos F. N. turto, kuriuo jis (K. N.) faktiškai naudojosi, neįregistravo Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). Pareiškėja mirusios motinos F. N. paveldėtą turto dalį įregistravo NTR, dėl šios priežasties 2022-07-04 NTR išrašuose nurodyta, kad mirusios motinos F. N. turto savininkais yra paveldėtoja E. N. ir velionė F. N.. Palikimą, kurį sudarė dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, namų apyvokos daiktais, pareiškėja po brolio mirties priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėja ir toliau liko gyventi motinos (F. N.) namuose, kuriuose gyveno kartu su broliu K. N., visu turtu rūpinosi (ir mirusiojo brolio paliktu turtu), naudojosi bei mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos E. N. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas negavęs pranešimo apie galimą palikėjo K. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. N. paliktojo turto priėmimą valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepime į pareiškėjos E. N. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos E. N. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
5. Nustatyta, kad pareiškėja E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra F. N., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai. Pareiškėjos motina F. N. mirė (duomenys neskelbtini). F. N. mirė būdama ištuokoje (ištuokos data (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėja ir jos (pareiškėjos) brolis K. N. gyveno motinos F. N. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos E. N. brolis K. N. mirė (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturėjo (žr. VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2022-01-12 išrašą). Pareiškėja mirusios motinos F. N. paveldėtą turto dalį įregistravo NTR, o pareiškėjos brolis K. N. (kuriuo jis (K. N.) faktiškai naudojosi) neįregistravo (dėl šios priežasties 2022-07-04 NTR išrašuose nurodyta, kad mirusios motinos F. N. turto savininkais yra paveldėtoja E. N. ir velionė F. N.). Iš Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2010-06-02 liudijimo matyti, kad po motinos F. N. mirties (duomenys neskelbtini) pastarosios palikimą priėmė pareiškėja E. N. ir K. N.. Pareiškėjos E. N. ir K. N. palikimo priėmimo faktą po motinos mirties patvirtina ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2012-12-01 liudijimo išrašas. Iš NTR duomenų bazės 2022-07-04 išrašų nustatyta, jog po brolio K. N. mirties liko šis nekilnojamasis turtas: ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)); ½ dalis 0,35 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis 4,29 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinių pastatų, ½ dalis stoginės, ½ dalis šulinio ir ½ dalis lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos E. N. teigimu, po brolio K. N. mirties pareiškėja velionio palikimą priėmė faktiškai pradėjusi aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.
6. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).
8. Pareiškėja nurodė, kad po brolio K. N. mirties visą laiką nepertraukiamai valdė paveldimą turtą: pasiliko ir toliau gyventi minėtuose namuose, mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, rūpinosi namais. Aptartas aplinkybes įrodinėja mokėjimo pavedimais komunalines paslaugas teikiantiems subjektams. Po brolio K. N. mirties, pareiškėja 0,35 ha ir 4,29 ha žemės sklypus pagal žemės sklypo nuomos 2017-08-21 sutartį išnuomojo. Pareiškėja nurodė, kad naudodamasi mirusiojo brolio turtu nuo 2018-03-01 palikėjui (pareiškėjos broliui) priklausančią gyvenamojo namo dalį išnuomoja kitiems asmenims (gyvenamųjų patalpų nuomos 2018-03-01 sutarties pagrindu). Nustatyta, kad pareiškėja E. N. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad ji (pareiškėja) po brolio K. N. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo (turtu) rūpindamasi kaip savo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja E. N. po brolio mirties mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją, komunalines atliekas (pridėti mokėjimų patvirtinimai už elektros, komunalinių atliekų apmokėjimus), taip pat rūpinosi namų valdoje esančiais ūkiniais pastatais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po K. N. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusiojo K. N. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais E. N. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.
9. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja E. N. po brolio K. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos E. N. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po K. N. mirties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjos E. N. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po brolio K. N. (K. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjusi jį (palikimą) faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai E. N. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.