- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-11
- Bylos Nr.
- 2-1897/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Trečiasis asmuo
- Siemens Osakeyhtio
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Siemens Osakeyhtio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-1851-603/2011 dėl Suomijos įmonės Siemens Osakeyhtio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Urbico“ restruktūrizavimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi iškėlė UAB „Urbico“ restruktūrizavimo bylą.
Tretysis asmuo (pareiškėjas) Suomijos įmonė Siemens Osakeyhtio (toliau – Siemens) prašė įtraukti ją į RUAB „Urbico“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos finansinį reikalavimą 50 000 000 Lt sumai RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje.
Šalies argumentai
Atsakovas Suomijos įmonė Siemens priešieškiniu, pateiktu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-889-661/2011, prašė priteisti 50 000 000 Lt sutartinių netesybų iš atsakovo RUAB „Urbico“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino patikslintą RUAB „Urbico“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir padidino Suomijos įmonės Siemens kreditorinį reikalavimo 50 000 000 Lt suma iki 50 380 976,86 Lt.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties dalį, kuria taip pat patvirtintas Suomijos įmonės Siemens 50000 000 Lt kreditorinis reikalavimas ir šio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad teismas, tvirtindamas restruktūrizavimo bylos kreditorių sąrašą, turi įvertinti jų pagrįstumą. Siekiant išspręsti, ar kreditoriaus Suomijos įmonės Siemens ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai yra pagrįsti, byloje būtina surinkti įrodymus, susijusius su šiais reikalavimais, juos išsamiai įvertinti ir tik tada spręsti minėtų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi sustabdė bylos dėl Suomijos įmonės Siemens kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje nagrinėjimą (bylos Nr. 2-1851-603/2011). Teismas nurodė, kad reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-889-661/2011 ir pareikštas kreditorinis reikalavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje yra tapatūs, pareiškėjas tiek minėtoje byloje tiek ir šioje remiasi tuo pačiu priešieškiniu. Teismas pažymėjo, kad nors Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir numatyta, kad į kreditorių sąrašą įrašomi ir tie kreditoriai, kurie yra pareiškę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję, tačiau atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį, teismas sprendė, kad byloje dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo renkant įrodymus, išsamiai juos įvertinus ir tik tada sprendžiant minėto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, būtų iš esmės atskleista teismo pozicija dėl civilinės bylos Nr. 2-889-661/2011. Teismas konstatavo, kad tokia teisinė situacija nėra galima. Todėl teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-889-661/2011.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu tretysis asmuo Suomijos įmonė Siemens prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti Suomijos įmonės Siemens 50 000 000 litų finansinį reikalavimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimas reiškia, kad kreditorius negalės dalyvauti skolininko restruktūrizavimo byloje ir pasinaudoti savo kaip vieno didžiausių kreditorių teisėmis, arba kad restruktūrizavimo byla turi būti sustabdyta ir joje nepriimami sprendimai tol, kol nepaaiškės ginčo rezultatas kitoje byloje. Byla, dėl kurios ginčijama nutartimi buvo sustabdytas Siemens reikalavimo patvirtinimas, dar nėra pradėta nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad byla iškelta 2009 m., dėl priešingų šalių pozicijų byloje labai tikėtini ilgalaikiai apeliacijos ir kasacijos procesai, akivaizdu, kad procesinio sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimas užtruks neapibrėžtą laiką. Teismas, spręsdamas ar sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi įvertinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Trečiojo asmens įsitikinimu, ginčo atveju toks sustabdymas nepateisinamas.
2) Kreditoriaus reikalavimo, kuris ginčijamas, pagrįstumo įvertinimas turi visai kitokią prasmę nei šio reikalavimo išnagrinėjimas iš esmės ir (ne)patenkinimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas turės prejudicinės ar lemiamos įtakos sprendžiant kitą bylą dėl tokio reikalavimo patenkinimo iš esmės. Restruktūrizavimo procese, kuris turi būti operatyvus, yra tik preliminariai įvertinama, ar asmuo, turintis ginčijamą reikalavimą, turi teisę dalyvauti kaip kreditorius ir pasinaudoti savo teisėmis. Kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas nereiškia, kad toks reikalavimas turėtų būti iš karto tenkinamas, tačiau reikalavimo teisės nustatymas yra svarbus įmonės kreditoriams tvirtinant restruktūrizavimo planą, todėl minėto reikalavimo pagrįstumas turi būti nustatytas ir finansinis reikalavimas turi būti patvirtintas arba atmestas.
3) Iš trečiojo asmens visą jo reikalavimo nepatvirtinimo laiką atimama galimybė naudotis kreditoriaus teisėmis pilna apimtimi, todėl be trečiojo asmens valios gali būti priimti reikšmingi sprendimai skolininko restruktūrizavimo procese, kurių pasekmės ilgą laiką įtakos Siemens teises.
4) Sustabdžius bylą dėl atskiro kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, reiškia, kad sustabdoma visa skolininko restruktūrizavimo byla. Tokioje byloje negali būti atliekami jokie procesiniai veiksmai, išskyrus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi sustabdžius Siemens finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo sprendimą, nepagrįstai užvilkinamas visas RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo procesas, kas prieštarauja tiek atsakovo, tiek ir visų jo kreditorių interesams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Urbico“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o trečiojo asmens atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Siemens reikalavimai šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-889-661/2011 yra tapatūs. Aplinkybė, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino kaip trukdančią išnagrinėti bylą (civilinė byla Nr. 2-889-661/2011) egzistuoja ir dėl to nėra ginčo.
2) Jeigu teismas vertintų Siemens kreditorinio reikalavimo pagrįstumą remdamasis kitos bylos rašytiniais įrodymais (civilinės bylos Nr. 2-889-661/2011), teismas neišvengiamai turėtų iš anksto pasisakyti dėl esminių kitos bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių vertinant kitoje byloje esančius įrodymus, todėl šioje procesinėje stadijoje teismas negali net preliminariai spręsti dėl Siemens reikalavimo pagrįstumo, nes nėra galima tokia teisinė situacija, kai sudaromos prielaidos teismams skirtingose bylose priimti prieštaringus sprendimus.
3) Trečiojo asmens atskirajame skunde cituotos teismų praktikos taisyklės nėra taikytinos šioje byloje, o jei ir taikytinos, tai taikytinos kitaip, nes bylų esmė yra kitokia.
4) Jeigu restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas patvirtintų reikalavimą, kuris iš tiesų nėra pagrįstas ir dėl kurio patvirtinimo ateityje liktų abejonė, būtų sudarytos prielaidos, kad restruktūrizuojamos įmonės likimą spręstų netikrieji kreditoriai. Šiuo atveju Siemens reikalavimas yra itin didelis (50 000 000 Lt) ir dėl jo pagrįstumo jau kilo abejonių. Patvirtinus šį abejotiną reikalavimą būtų pažeisti kiti RUAB „Urbico“ kreditorių interesai, dėl kurių reikalavimų pagrįstumo nekyla abejonių. Todėl tik tikrieji kreditoriai turi teisę spręsti su tolimesniu įmonės likimu susijusius klausimus. Siemens turi pateikti tinkamus įrodymus, leisiančius įvertinti jo reikalavimo pagrįstumą. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-889-661/2011 priimtas sprendimas bus tinkamas ir pakankamas įrodymas kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bylą nagrinėjančiam teismui, kad būtų įvertintas Siemens reikalavimo pagrįstumas.
5) Trečiojo asmens 380 976,86 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas ir Siemens galės dalyvauti RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo procese ir spręsti su įmonės tolesniu likimu susijusius klausimus, tarp jų ir restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą.
6) Šiuo metu nėra įsigaliojęs pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl trečiojo asmens reikalavimo patvirtinimo arba atsisakymo jį patvirtinti, todėl tretysis asmuo neturi teisinio pagrindo prašyti išspręsti reikalavimo patvirtinimo klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. 2002 m. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo ex officio (iš lot. k. „pagal pareigas“), nepriklausomai nuo to, ar dalyvaujantys byloje asmenys išsakė nuomonę šiuo klausimu ir nepriklausomai nuo pareikštos nuomonės turinio, nes teismą tai padaryti įpareigoja įstatymas. Tačiau privalomojo bylos sustabdymo pagrindai ne visada yra akivaizdūs. Be to, teismas neturi bylos sustabdymo pagrindus taikyti formaliai. Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylą vilkinti (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., CPK 2, 7, 72 str.). Ilgi bylos sustabdymo terminai sunkina ir tiesos nustatymą byloje. Spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, teismas visų pirma privalo įsitikinti, ar sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui aplinkybė tikrai egzistuoja, ar nėra duomenų apie tai, kad artimiausiu metu pagrindas bylą sustabdyti išnyks, nes bus pašalintos jį sudariusios aplinkybės. Pažymėtina, kad net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005).
Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008). Visais atvejais bylos sustabdymas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principą (žr. König v. Germany, judgment of 28 June 1978, Series A no. 27, § 110; Boddaert v. Belgium, judgment of 12 October 1992, Series A no. 235 D, § 39; Pafitis and Others v. Greece, judgment of 26 February 1998, Reports 1998 I, § 97; Stork v. Germany, no. 38033/02, § 44, 13 July 2006).
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu būtina stabdyti tada, kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje. Taigi, šiuo atveju būtina išsiaiškinti prejudicinio ryšio egzistavimą (galimą egzistavimą) tarp bylos, kuri stabdoma ir bylos, dėl kurios stabdoma nagrinėjama byla, t. y., ar teisinis rezultatas byloje, dėl kurios stabdoma nagrinėjama byla, gali turėti lemiamos ir esminės reikšmės nagrinėjamos civilinės bylos teisingam išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-333/2009). Tuo tarpu CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu byla stabdoma tuomet, kai nėra privalomųjų bei kitų fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų, tačiau bylą būtina sustabdyti iki tam tikrų teisinių faktų, kurių nenustačius negalima teisingai išspręsti bylos, atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Šie teisiniai faktai gali būti nustatyti ir kitose bylose, pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu.
Tapačiose bylose teismai turi nustatyti tokias pačias aplinkybes ir gauti tokį pat teisinį rezultatą, t. y. prejudicinio ryšio tarp jų nustatinėti nereikia. Tokiu atveju viena iš bylų turi būti ne stabdoma iki tol, kol bus išnagrinėta kita tapati byla, o vėliau iškeltoje tapačioje byloje paduotas ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 4 p.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp nagrinėjamo klausimo dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo restruktūrizavimo byloje ir civilinės bylos Nr. 2-889-661/2011 nėra prejudicinio ryšio ir stabdyti nagrinėjamos bylos nėra pagrindo. Abiejose tarp tų pačių proceso šalių nagrinėjamose bylose pareikšti tapatūs reikalavimai, jie grindžiamai tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Jose abiejose Suomijos įmonė Siemens siekia prisiteisti 50 000 000 Lt sumą iš atsakovo RUAB „Urbico“. Reikalavimas grindžiamas netinkamu tų pačių sutartinių prievolių vykdymu ir įrodinėjama, kad už tai RUAB „Urbico“ turi sumokėti sutartyje nustatyto dydžio baudą (netesybas). Aplinkybė, kad Suomijos įmonė Siemens reikalavimą dėl netesybų priteisimo pareiškė priešieškiniu ne jos pačios, o RUAB „Urbico“ inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-889-661/2011 dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Procesinio dokumento pavadinimą šiuo atveju nulemia proceso šalies statusas (ieškovas paduoda ieškinį, o atsakovas - priešieškinį). Be to, atsakovas pagal paduotą priešieškinį laikomas ieškovu, o ieškovas – atsakovu. Tapatus Suomijos įmonės Siemens reikalavimas dėl netesybų priteisimo iš atsakovo RUAB „Urbico“ yra pareikštas ir nagrinėjamas ir RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje. Vien tai, kad dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo tvirtinimo yra sprendžiama įmonės restruktūrizavimo byloje, kurioje nustatyti tam tikri ypatumai (nagrinėjimo forma, apskundimo ypatumai), nereiškia, kad nevertinamas pareikšto reikalavimo pagrįstumas. Iš esmės tai yra atskiras teisminis ginčas tarp restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditoriaus. Tai, kad teisminis rezultatas įforminamas ne sprendimu, kaip įprasta išsprendus ginčą iš esmės, o nutartimi ir joje nurodoma dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ar atmetimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčas tarp šalių nėra išsprendžiamas (2001 m. kovo 20 d. redakcijos ĮRĮ 7 str. 7 d. 4 p., 19 str. 1 p.). Tik tuomet, jeigu iki restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje byloje, jis perduodamas į restruktūrizavimo bylą ir joje įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas atlieka tik formalų procesinį veiksmą – patvirtina kreditorinį reikalavimą pagal res judicata galią turintį teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1768/2011).
Jei restruktūrizuojamos įmonės kreditorius yra pareiškęs atskiroje byloje ieškinyje turtinį reikalavimą (nors ir priešieškinio forma) restruktūrizuojamai įmonei, tai tokiam kreditoriui nėra nei poreikio, nei teisinio pagrindo reikšti tapatų kreditorinį reikalavimą įmonės restruktūrizavimo byloje. CPK 163 straipsnio 5 punktas numato, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, jei paaiškėja, kad jam iškelta restruktūrizavimo byla. Kolegija pažymi, kad tuomet, kai atsakovo RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje kreditorius prašo patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą ir tuo pačiu metu jis kitoje civilinėje byloje tai pačiai restruktūrizuojamai įmonei yra pareiškęs tapatų iš tų pačių teisinių santykių kildinamą reikalavimą pagal priešieškinį, kurį teismas priėmė nagrinėti, ši civilinė byla taip pat turėtų būti stabdoma ir perduodama į restruktūrizavimo bylą (CPK 163 str. 5 p.). Jeigu toje byloje yra paduotas ir ieškovo - restruktūrizuojamos įmonės ieškinys kreditoriaus atžvilgiu, kuriame pareikšti priešpriešiniai reikalavimai, į restruktūrizavimo bylą turi būti perduotas ir šis ieškinys, t. y. visa civilinė byla. Tai privalomasis bylos sustabdymo pagrindas. Juo labiau, nagrinėjamu atveju RUAB „Urbico“ ieškinys Suomijos įmonei Siemens grindžiamas tuo pačiu pagrindu kaip ir priešieškinis (2006 m. birželio 15 d. jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktu, b.l. 30) ir reikalavimo dydis yra analogiškas (50 000 000 Lt). Taigi, teismas, nagrinėdamas tiek ieškinį, tiek priešieškinį, turės aiškintis tas pačias aplinkybes – kuri sutarties šalis (ar abi šalys) pažeidė tam tikrus sutartinius įsipareigojimus, jei taip, kuri šalis turi teisę reikalauti ir kokio dydžio netesybų iš kitos šalies. Sustabdyta byla turi būti atnaujinama ir nagrinėjama iš esmės įmonės restruktūrizavimo byloje (CPK 167 str.). Restruktūrizavimo byloje dėl tokios situacijos atsiradus dviem tapatiems reikalavimams (vienam – pagal priešieškinį atskiroje byloje, kitam – kreditoriui pareiškus tapatų kreditorinį reikalavimą restruktūrizavimo byloje), vėlesnis reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą atsakovo restruktūrizavimo byloje iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje tapačioje civilinėje byloje.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą ir dėl to neteisingai išsprendė nagrinėjamą klausimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdytas Suomijos įmonės Siemens kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas atsakovo RUAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-889-661/2011, naikintina (CPK 337 str. 2 p.).
Tuo pačiu pastebėtina, kad atsakovas įgijo restruktūrizuojamos įmonės statusą 2010 m. vasario 11 d., kuomet Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Siemens atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsakovui UAB „Urbico“ iškelta restruktūrizavimo byla, šią nutartį paliko nepakeistą (b.l. 1-10). Tiek civilinėje byloje Nr. 2-889-661/2011, tiek ir atsakovo restruktūrizavimo byloje iki šiol iš esmės nėra išspręsti tapatūs reikalavimai, nors tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis teisme gauti daugiau kaip prieš vienerius metus, t. y. po restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo (Siemens priešieškinis byloje Nr. 2-889-661/2011 teisme gautas 2009 m. gruodžio 29 d., o pagal bylos duomenis prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje su įrodymais pateiktas 2010 m. vasario 4 d., b.l. 29, 38). Atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi jau buvo nepagrįstai net nenagrinėjęs kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimo patvirtinęs Siemens kreditorinį reikalavimą 50 000 000 Lt sumai UAB „Urbico“ restruktūrizavimo byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi šią žemesnės instancijos teismo nutartį panaikino kaip nepagrįstą ir perdavė kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 16-21). Dėl šių priežasčių nepagrįstai ilgai užtruko kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo atsakovo restruktūrizavimo byloje sprendimas, o potencialus atsakovo kreditorius negali įgyvendinti procesinių ir materialiųjų teisių restruktūrizavimo bylos procese (spręsti su atitinkamu balsų skaičiumi restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir kitų klausimų). Todėl su Siemens kreditorinio reikalavimo tvirtinimu ir RUAB „Urbico“ ieškiniu susiję procedūriniai klausimai turi būti išspręsti nedelsiant ir operatyviai turi būti išspręsti Siemens ir RUAB „Urbico“ priešpriešiniai reikalavimai iš esmės (CPK 7 str.).
Atskirajame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių nepasisakyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje (CPK 312 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria sustabdyta byla, o ne spręstas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Todėl tenkinti apelianto prašymo patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bylos sustabdymo, nėra pagrindo.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti.