Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Nutarimo esmė: Kauno miesto Žalialnio policijos komisariate veiklos skyriuje gautas pilietės I. N. S. ir G. S. pareiškimas, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas nupjovė I. N. S. priklausančio medžio šakas be jos leidimo, nupjautas šakas paliko netvarkingai sumestas jos kieme. Tyrimo metu buvo bendrauta su G. S., kuris paaiškino, kad kaimynas E. V. D., be jokio įspėjimo, būdamas savo kieme, pro tvorą nukarpė G. S. kieme esančių dviejų medžių šakas, nukarpytas šakas paliko netvarkingai nukritusias namo kieme. Toliau buvo bendrauta su I. N. S., kuri paaiškino, kad su minėtu kaimynu nuo seniai vykstą įvairūs konfliktai dėl įvairių priežasčių. Paaiškino, kad kaimynas E. V. D. 2024 m. rugpjūčio 24 d. be jokio įspėjimo pradėjo karpyti medžių šakas, kurios krito jos teritorijoje. Tęsiant tyrimą bendrauta su E. V. D., kuris paaiškino, kad su minėtais kaimynais jau seniai vyksta konfliktai, dėl nugenėto medžio nurodė, kad jau ne kartą buvo įspėjęs ir prašęs, kad kaimynai nusigenėtų tą medį, jį prižiūrėtų, kadangi jo šakos braižo pavėsinės stogą, namo apdailą. Minėtas medis yra pasodintas netinkamai, per arti jo sklypo ribos. Kadangi kaimynė į kalbas nesileido, į pastabas nereagavo, E. V. D. pats ėmėsi veiksmų ir šakas nugenėjo. Tuo metu, kai genėjo medžio šakas, aplink nebuvo jokių kaimynų, jis niekam nepakenkė. Iš bylos metu surinktų duomenų matyti, kad E. V. D. prieš genėdamas medį kelis kartus informavo I. N. S. ir G. S., jog medžio šakos gadina jo turtą, tačiau jokių veiksmų imtasi nebuvo. Atlikus tyrimą E. V. D. veiksmuose neįžvelgiama pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties, todėl administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

2024 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Pareiškėjo G. S. skundas, kuriuo jis prašo įpareigoti Instituciją peržiūrėti bylą.

Skunde nurodyta, kad E. D., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 14-15 val., (duomenys neskelbtini) namo kiemo teritorijoje, pjovė kiemo teritorijoje augančio medžio šakas, prieš tai neįspėjęs nei vieno (duomenys neskelbtini) gyventojo ir dalį šio kiemo užteršė dideliu kiekiu žaliųjų atliekų – neteisėtai nupjautomis medžio šakomis. Policijos tyrėjas atliko tyrimą ir nusprendė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Savo nutarimą pagrindė šiais teiginiais bei išvadomis: E. D. žodžiais, jis įspėjo apie tai, kad ketina genėti medžius, kelis kartus informavo Pareiškėją ir jo mamą apie tai, kad jiedu medžius prižiūrėtų ir tvarkytų, genėtų, tačiau jie jokių veiksmų nesiėmė. Pareiškėjo nuomone tyrėjo išvados yra neatitinkančios tikrovės, nepagrįstos įrodymais ir šališkos. Visų pirma E. D. niekada nėra įspėjęs apie medžių genėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK). E. D. apskritai niekada nėra kalbejęs apie medžius, todėl jo žodžiai neturi jokio pagrindo. Per pastaruosius penkerius metus Pareiškėjas bent porą kartų genėjo minėto medžio šakas. Prieš porą metų medį ženkliai apgenėjo profesionalus arboristas. Be to, net jeigu medis ir nebūtų genėtas, tai nesuteikia teisės E. D. savavališkai genėti medžius svetimoje teritorijoje. Nutarime taip pat nurodyta, kad E. D. šakas nupjovė virš savo sklypo ribos, tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi, E. D. nenupjovė nė vienos šakos ties riba, skiriančia jo ir (duomenys neskelbtini) sklypus – visi pjūviai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje. Dalies šakų pjūviai buvo atlikti 2 - 2,5 metrų atstumu nuo sklypo ribos, dalis nupjautų šakų augo vertikaliai, tai yra, nei „išsikišo“, nei „gadino turtą“ – tai buvo neįmanoma fiziškai. Pareiškėjas pareigūno išvadose įžvelgia šališkumą, nes išvados paremtos E. D. teiginiais.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas G. S. paaiškino, kad įvykio dieną Pareiškėjo mama pastebėjo, jog kaimynas karpo medžių šakas. Pareiškėjo namuose tuo metu nebuvo, todėl jo mama išėjo ir paprašė nustoti karpyti šakas. Kaimynas į prašymą niekaip nereagavo, todėl mama įvykį užfiksavo telefonu, iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai pasakė Pareiškėjo mamai, kad ji turi būti dėkinga, jog kaimynas atlieka tokį darbą už ją ir atsisakė imtis bet kokių veiksmų, išvyko. Vėliau pareigūnai sugrįžo, pakvietė mamą parašyti pareiškimą. Tuomet mama pranešė Pareiškėjui, todėl jis nuvyko ir užfiksavo padarytą žalą. Šakos buvo nupjautos Pareiškėjo kiemo teritorijoje, liko ten gulėti. Po kelių dienų Pareiškėjas nusiuntė kaimynui žinutę su prašymu šakas pašalinti, tačiau į žinutę Pareiškėjas jokio atsakymo negavo. Prieš tai Pareiškėjas parašė pareiškimą per epolicija.lt. Tyrėjas buvo atvykęs, klausinėjo apie įvykį, dalyje pokalbio dalyvavo ir Pareiškėjo mama. Patį įvykį matė mama, Pareiškėjas matė tik užfiksuotas nuotraukas. Pats medis auga Pareiškėjo sklypo pusėje, medį prisižiūri. Ketino nugenėti medį ir šį rudenį, tačiau nespėjo. Medžio šakos nesiliečia su kaimyno pastatais. Vieno medžio šakos galėjo liesti mūrinio pastato sieną, tačiau nieko nebraižė. 7000 Eur žalos dydžio Pareiškėjas negrindžia jokiais dokumentais. Pareiškėjas turėjo skirti laiką aplinkos sutvarkymui, medžiai yra pažeisti, todėl Pareiškėjas žalos skaičių sugalvojo grįsdamas šiomis aplinkybėmis. Santykiai su kaimynu E. D. yra prasti, Pareiškėjas jaučia, kad jie yra terorizuojami šio kaimyno, patys konflikto neieško, nesiima veiksmų, kurie galėtų iššaukti konfliktą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. S. pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariatą dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas nupjovė I. N. S. priklausančio medžio šakas be jos leidimo, nupjautas šakas paliko netvarkingai sumestas jos kieme.

2024 m. rugsėjo 30 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nesant administracinio nusižengimo požymių pagal ANK 518 straipsnį (savavaldžiavimas), motyvuojant tuo, jog neįžvelgiama pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, mano, jog tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, apsiribojant tik kelių asmenų parodymais, kurie Institucijos įsitikinimu, sudarė pagrindą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Institucija apklausė G. S., E. V. D., I. N. S.. Šiuo atveju pareigūnai nesiėmė visų veiksmų tinkamai nustatyti, ar įvykio metu aplinkui buvo dar žmonių mačiusių įvykį, tai yra, liudytojų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tik E. V. D. nurodė, kad įvykio metu, kuomet pjovė šakas, jokių žmonių aplinkui nebuvo, tačiau to paties nepatvirtino ir įvykį mačiusi I. N. S.. Pažymėtina, kad Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio pats nematė, jį matė jo mama I. N. S.. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad I. N. S. net nebuvo apklausta kaip liudytoja. Šiuo atveju E. V. D. nurodė, kad ne kartą prašė kaimynų medį nusigenėti, prižiūrėti, kadangi jis pasodintas per arti jo sklypo ribos ir braižo pavėsinės stogą, namo apdailą. Pareiškėjas G. S. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad medis yra prižiūrimas, jį geni, ir medžio šakos jokio kaimyno turto nebraižo. Taip pat jis pabrėžė, kad kaimynas nei karto neperspėjo nei Pareiškėjo, nei jo mamos, apie tai, kad šie nusigenėtų medį, kad jis trukdo ar, kad pats kaimynas imsis medį nugenėti.

Iš apklaustų asmenų parodymų matyti akivaizdūs prieštaravimai dėl įvykio aplinkybių. Analizuojant teismui pateiktą bylos medžiagą nustatyta, kad Institucija neatliko jokių veiksmų kilusiems prieštaravimams pašalinti.

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą jai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius procesinius veiksmus, taip pat ir nustatant bei apklausiant asmenis bei taip patikrinant jų duotus parodymus. Akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 30 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Todėl ši administracinio nusižengimo byla turi būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti. Pareigūnai privalo atlikti būtinus veiksmus, siekiant išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo G. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.