- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-1420-153/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13226-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- MARTIN InternationaleSpedition
- Ieškovas
- UAB „Deimtransa“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo MARTIN InternationaleSpedition&HandelsgesellschaftmbH apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1649-429/2016 pagal ieškovės UAB „Deimtransa“ ieškinį atsakovui MARTIN InternationaleSpedition&HandelsgesellschaftmbH dėl nuostolių ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Deimtransa“ prašė priteisti 2 198 Eur nuostolių, 1 400 Eur netesybų (iš viso 3598 Eur), 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo MARTIN Internationale Spedition & Handelsgesellschaft mbH. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės (užsakovės) ir atsakovo (vežėjo) buvo sudaryta vienkartinio krovinio pervežimo 2013-02-07 sutartis Nr. 3170, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo maršrutu Rusija–Lietuva–Vokietija pervežti 330 kg krovinį, 0,96 m3 kubatūros, pakrovimo laikas 2014-02-10 iš Džugbos punkto gyvenvietė (kryptis į Sočį, trasa M-4-M-27), muitinė, eksporto kontrolė – Ubylinka, Pskovo muitinė, iškrovimo vieta Lunatex, Am, Trippelsberg 105, 40589 Dusseldorff, pristatymo terminas – muitinėje 2014-02-13–14; iškrovimo vietoje – 2014-02-14–17, kitos sąlygos – būtina pateikti 2 CMR originalus su originaliais gavėjo ir muitinės antspaudais, liudijančius apie sienos pervažiavimą; apmokėjimas – 1 250 Eur per 20 dienų nuo sąskaitos ir 2 CMR originalų gavimo. Ieškovė pripažino, kad dėl tam tikrų dokumentų trūkumo atsakovas negalėjo atlikti krovinio muitinio įforminimo, dėl to padidėjo pervežimo kaina, tad atsakovė pareikalavo iš ieškovės sumokėti transportavimo išlaidų daugiau, nei ginčo šalys sutarė vienkartinio krovinio pervežimo 2013-02-07 sutartyje Nr. 3170. Ieškovė mano, kad ji privalėjo sumokėti atsakovui ne 3 740 Eur, kaip pareikalavo atsakovas, o tik 1 542 Eur, todėl 2 198 Eur ieškovė sumokėjo atsakovui be pagrindo. Ieškovės manymu, atsakovas turi pareigą sumokėti 1 400 Eur dydžio netesybas ieškovei, nes ginčo krovinį atsakovas pristatė pavėluotai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas MARTIN Internationale Spedition & Handelsgesellschaft mbH su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinio reikalavimus atmesti visiškai. Atsakovas nurodė, jog krovinys sutartyje nustatytu terminu nebuvo pristatytas dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė nepasirūpino reikiamais dokumentais, nebendravo su atsakovu. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl ieškovės netinkamai pateiktų krovinio siuntimo dokumentų atsakovas turėjo prastovų, dėl ko susidarė papildomų išlaidų, todėl atsakovas turėjo pagrindą iš ieškovės pareikalauti sumokėti ginčo sumas atsakovui, todėl neprivalo mokėti netesybas ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016-03-15 sprendimu ieškovės UAB „Deimtransa“ ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei priteisė 1273 Eur nuostolių, 1200 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2473,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo MARTIN InternationaleSpedition & HandelsgesellschaftmbH, paskirstė tarp ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad ginčo šalių buvo sudaryta vienkartinio krovinio pervežimo 2013-02-07 sutartis Nr. 3170, iš kurios matyti, kad ieškovė UAB „Deimtransa“ (Užsakovas) ir atsakovas Martin Internationale Spedition &Handelsgesellschaft GmbH (Vežėjas) sudarė krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo maršrutu Rusija–Lietuva–Vokietija pervežti 330 kg krovinį, 0,96 m3 kubatūros, pakrovimo laikas 2014-02-10 iš Džugbos punkto gyvenvietė (kryptis į Sočį, trasa M-4-M-27), muitinė, eksporto kontrolė – Ubylinka, Pskovo muitinė, iškrovimo vieta Lunatex, Am, Trippelsberg 105, 40589 Dusseldorff, pristatymo terminas – muitinėje 2014-02-13-14; iškrovimo vietoje – 2014-02-14-17, kitos sąlygos – būtina pateikti 2 CMR originalus su originaliais gavėjo ir muitinės antspaudais, liudijančius apie sienos pervažiavimą; apmokėjimas – 1250 Eur per 20 dienų nuo sąskaitos ir 2 CMR originalų gavimo. Teismas taikė ginčo santykiams nagrinėjamoje byloje CMR nuostatos.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 3740 Eur atsakovui ir kad dalį šių lėšų ieškovė sumokėjo atsakovui be pagrindo. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo maršruto atstumus, todėl neteisingai priskaičiavo 920 Eur prie kelionės išlaidų. Teismas nustatė, kad krovinio vežimo maršrutu RUS–Dzugba–Pskov atsakovo faktiškai nuvažiuotas atstumas yra 2067 km., tad kaina yra 642,00 Eur (2067 x 1250 / 4024), todėl iš atsakovo teismas priteisė 278,00 Eur (920,00 – 642,00 = 278,00 Eur) ieškovei.
5. Teismas nesutiko su atsakovo apskaičiuota baudos 1700 Eur suma po 200 Eur už parą ir ją sumažino sutikęs su ieškovės argumentais, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygų–- padidinti baudos dydį nuo 100 Eur už parą iki 200 Eur už parą. Teismas konstatavo, kad ginčo šalių pasirašytos Vienkartinio krovinio pervežimo 2014-02-07 sutarties 2.1.3. punkte šalys susitarė, kad už vežėjo (atsakovo) transporto priemonės prastovą ne dėl jo kaltės per pakrovimą / iškrovimą ir muito įforminimą praėjus sutartyje numatytiems terminams, užsakovas (ieškovė) moka 100 Eur baudą už kiekvieną visą prastovos parą. Todėl ieškovė, teismo apskaičiavimu, turėjo sumokėti atsakovui iš viso 900 eurų baudą už laikotarpį nuo 2014-02-12 iki 2014-02-20, o ne 1700 Eur, kaip paskaičiavo atsakovas. Teismas atmetė atsakovo motyvus, kad 100 Eur bauda yra per maža, ir priteisė iš atsakovo 800,00 Eur (1700 Eur – 900 Eur) ieškovei.
6. Teismas, vertindamas atsakovo turėtas išlaidas nuo 2014-02-14 iki 2014-02-20 ir 2014-02-22 iki 2014-03-06 dėl krovinio saugojimo ir pervežimo į saugomą vietą, vadovavosi atsakovės paaiškinimu, kad atsakovo atstovui laikotarpiu nuo 2014-02-14 iki 2015-02-21 nepavyko susiekti su ieškove. Teismas ieškovės atstovės direktorės D. J. duotus parodymus, kad minėtu laikotarpiu niekas nebandė susisiekti su ieškove, įvertino kaip nepatikimus dėl prieštaringumo, kadangi direktorė paliudijo, jog telefonu su atsakovu išvis nebendravo, susirašinėjo tik elektroniniu paštu. Teismas akcentavo, jog ieškovė ieškinyje tvirtino, kad 2014-02-13 atsakovui žodžiu nurodė laukti muitinėje. Teismo vertinimu, 9 parų laukimas (nuo 2014-02-11 iki 2014-02-20) yra pakankamai ilgas laikas stovėti nesaugojamoje teritorijoje su kroviniu. Teismo manymu, esamoje situacijoje atsakovas turėjo teisę pasirūpinti krovinio saugumu, ilgą laiką, t. y. 7 paras, negavęs jokių žinių iš ieškovės, todėl atsakovas pagrįstai ėmėsi veiksmų, kurie tuo metu geriausiai atitiko ir pačios ieškovės interesus. Teismas sprendė, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, 2014-02-14–2015-02-20 nesirūpindama susitiekti su atsakovu, pasyviai laukdama, manydama, kad krovinio eksporto dokumentai bus sutvarkyti. Teismas konstatavo, kad atsakovo vairuotojas turėjo vykdyti ieškovės nurodymus, gautus 2014-02-21, t. y. vykti į Pskovo srities muitinę, o ne savavališkai nuo 2014-02-22 iki 2014-03-06 sulaikyti ieškovės atsakovei patikėtą krovinį. Teismo vertinimu, ieškovė privalo sumokėti atsakovei už krovinio pervežimą į saugojimo vietą maršrutu BY–RUS–Pskov, t. y. 550,00 Eur. Tačiau laikotarpiu 2014-02-22–2014-02-25 ir 2014-02-26–2014-03-06 ieškovė neprivalėjo sumokėti atsakovui krovinio saugojimo išlaidų, kadangi atsakovas 2014-02-21 buvo informuotas, kad reikalingi krovinio vežimo dokumentai buvo paruošti. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 550,00 Eur atmetė, o reikalavimą dėl 195,00 Eur patenkino ir šią sumą priteisė iš atsakovo.
7. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 375,00 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovo. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra atsakingi už netinkamą krovinio pervežimo sutarties vykdymą. Ieškovė buvo atsakinga už tinkamą dokumentų įforminimą (CMR 11 str. 1 ir 2 p.), o atsakovas – už krovinio pristatymą į Pskovo srities muitinę po tinkamų dokumentų parengimo, t. y. po 2014-02-21. Teismas konstatavo, kad dėl abiejų šalių kaltės krovinys nebuvo laiku pristatytas į Dusseldorfą, todėl nusprendė, kad atsakomybę už atsiradusius nuostolius turi prisiimti abi šalys.
Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1400 Eur netesybų, t. y. po 100 Eur už 14 parų laikotarpiu 2014-02-21 iki 2014-03-06. Teismas konstatavo, kad atsakovui kilo pareiga mokėti už 12 parų laikotarpį nuo 2014-02-22 iki 2014-03-06 baudą po 100 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovė tik 2014-02-21 informavo atsakovą, kad krovinio pervežimo dokumentai sutvarkyti, ir kad atsakovas pristatytų krovinį į muitinę. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių pasirašyta sutartis nenumatė, nuo kada pradedami skaičiuoti terminai. Todėl vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas atsižvelgdamas į tai, kad tik gavus elektroninį laišką, atsakovas turi turėti laiko ir pasiruošti pervežti krovinį (paruošti automobilį pervežimui, iškviesti vairuotoją į darbą), nusprendė, kad terminas netesyboms mokėti turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo 2014-02-22 00.00 val. (CK 1.5 str.). Taigi ieškovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo teismas patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 1200 Eur už 12 parų.
8. Teismas įvertinęs patenkintų ieškinio reikalavimų sumą, ginčo šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas atitinkamai priteisė kiekvienai iš šalių ir valstybei nagrinėjamoje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą skundžia atsakovo Martin Internationale Spedition & Handelsgesellschaft GmbH atstovė advokatė L. Č.-K.. Atstovė prašė pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, priteistinų ieškovei iš atsakovo nuostolių dydį sumažinti iki 1 078 Eur, o reikalavimą dėl 1400 Eur netesybų priteisimo visiškai atmesti, atitinkamai perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Priteisti atsakovui turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Taip pat atsakovo atstovė pateikė 2016-04-14 atstovavimo sutartį ir 2016-06-22 prašymą dėl 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato teisines paslaugas, taip pat rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 73–77)
9.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturėjo teisės reikalauti ieškovės padengti 195 Eur sumą, kuri ieškovei pateiktose sąskaitose yra įvardinta kaip krovinio saugojimo išlaidos už 2014-02-22–2014-03-06 laikotarpį, nes atsakovas tariamai privalėjo vykdyti ieškovės duotas instrukcijas krovinį gabenti į muitinės punktą.
9.2. Ieškovė (siuntėjas) laiku ir tinkamai neperdavė būtinų krovinį lydinčių dokumentų, tai nuostolių dėl tokio dokumento nepateikimo rizika tenka ieškovei. Atsakovas, veikdamas ieškovės interesais, nugabeno krovinį saugojimui į muitinės sandėlį. Atsakovui atvežus krovinį ir pasirūpinus jo iškrovimu Baltarusijos teritorinės muitinės sandėlyje, vežimas tarp šaliu sudarytos Sutarties pagrindu buvo baigtas. Norint, kad atsakovas toliau gabentų krovinį, šalys turėjo susitarti dėl visų jau naujo vežimo sąlygų, kas ir buvo padaryta. Šiuo atveju šalys susitarė dėl naujo krovinio naujo vežimo atlikimo – kad atsakovas ieškovės užsakymu nugabens krovinį maršrutu Baltarusija (muitinės sandėlis)–Rusija (Pskovo srities Ubylinka pasienio punktas). Atsakovas už tokią pervežimo paslaugą paprašė 745 Eur užmokesčio, o ieškovė su tokia vežimo kaina sutiko ir ją vežėjui (atsakovui) sumokėjo.
9.3. Aplinkybė, jog nustatydamas naujo vežimo kainą atsakovas ją apskaičiavo ir sąskaitoje įvardino kaip faktines krovinio vežimo išlaidas (550 Eur) bei krovinio saugojimo išlaidas (195 Eur), jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad tai nėra šalių sutarta krovinio vežimo kaina – 745 Eur, kadangi aiškinant sutartį (nesvarbu, kokiu būdu ji sudaryta), pirmiausia turi būti žiūrima į tikruosius šalių ketinimus. Akivaizdu, jog vadovaujantis CMR konvencijos 16 str. 2 d., baigęs vežimą pradinės sutarties pagrindu, atsakovas krovinį tiesiog galėjo palikti saugomą muitinės sandėlyje. Tačiau tardamasis dėl naujos vežimo sutarties, atsakovas ją sutiko sudaryti tik su sąlyga, jeigu už naują vežimą atsakovui bus sumokėta 745 Eur, ką ieškovė ir sutiko padaryti bei padarė.
9.4. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog atsakovas turėjo teisę gauti šalių sulygtą užmokestį – 745 Eur už ieškovės užsakymu įvykdytą krovinio vežimą maršrutu Baltarusija (muitinės sandėlis)–Rusija (Pskovo srities Ubylinka pasienio punktas), todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 195 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas 2014-02-22 jau privalėjo vykdyti ieškovės nurodymus ir krovinį gabenti iš saugojimo vietos (muitinės sandėlio Baltarusijoje) į Pskovo srities Ubylinka pasienio punktą Rusijoje, ir be pagrindo priteisė ieškovei 1 200 Eur netesybų už tariamą 12 parų uždelsimą.
9.6. Krovinio pristatymo terminas buvo pažeistas ne dėl atsakovo kaltės, todėl jam nekyla pareiga ir atlyginti kokius nors dėl to ieškovės turėtus nuostolius. Pagal CMR konvencijos 23 str. 5 d., galima reikalauti tik dėl pavėluoto krovinio pristatymo atsiradusios žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškovė neįrodinėjo dėl pavėluoto krovinio pristatymo tariamai patirtų nuostolių fakto ir priežastinio ryšio tarp atsakovo tariamai padarytų vežimo sutarties pažeidimų ir tariamai patirtų nuostolių.
9.7. Sutarties 3.4 punkto numato, kad jeigu vežėjas viršytų sutartyje nustatytą krovinio pristatymo terminą ir apie tai neinformuotų užsakovo, vežėjas įsipareigoja atlyginti užsakovui su tuo susijusius tiesioginius nuostolius. Be to, vežėjas moka 100 eurų baudą už kiekvieną prasidėjusią uždelsimo parą. Šis šalių susitarimas dėl netesybų (baudos) už pavėluotą krovinio pristatymą yra negaliojantis kaip prieštaraujantis CMR konvencijai. Sutarties 3.4 punkte įtvirtinta sąlyga dėl baudos teismo turėjo būti pripažinta niekine ir negaliojančia, taigi teismas turėjo taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes ir ieškovės reikalavimą dėl netesybų šiuo pagrindu atmesti.
9.8. Ieškovė nebuvo pareiškusi pretenzijos atsakovui dėl kompensacijos priteisimo dėl tariamai pavėluotai pristatyto krovinio, o terminas pareikšti jau yra pasibaigęs, todėl teismas turėjo bylos dalį dėl netesybų priteisimo nutraukti (Konvencijos 30 str. 3 p.). Ieškovė nepareiškė pretenzijos atsakovui dėl kompensacijos per 21 dieną nuo to laiko, kai krovinys perėjo gavėjo dispozicijon, todėl teismas be pagrindo priteisė ieškovei 1 200 Eur netesybų.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimą į atsakovės Martin Internationale Spedition & Handelsgesellschaft GmbH atstovės advokatės L. Č.-Kinčiuvienės apeliacinį skundą pateikė ieškovės UAB „Deimtransa“ atstovas advokatas D. P.. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės atstovas pateikė išrašą iš 2016-05-09 teisinių paslaugų sutarties. Taip pat ieškovės atstovas pateikė 2016-07-08 prašymą dėl 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato teisines paslaugas ir rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 78–81).
Šalies argumentai
10.1. Ieškovės atstovas prašė palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016-03-15 sprendimą. Priteisti ieškovės UAB „Deimtransa“ naudai iš atsakovės MARTIN Internationale Spedition & Handelsgesellschaft mbH 450 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
10.1. Šalių atveju susidarė laikinai trunkančios aplinkybės, dėl kurių vežėjas negalėjo vežti krovinio, šios aplinkybės buvo pašalintos – įforminti reikiami dokumentai, būtinos eksporto procedūros atliktos. Atsakovas gavo iš ieškovės instrukcijas – ieškovės nurodymą laukti pasienio punkte / muitinėje tol, kol bus paruošti eksporto įforminimui reikalingi dokumentai, ir 2014-02-21 užsakovės LEXTRANS CONTRACTS AG nurodymą nedelsiant vykti į muitinę, esant parengtiems dokumentams eksporto įforminimui. Taigi atsakovas privalėjo vykdyti šiuos nurodymus ir neturėjo teisės iškrauti krovinio ir užbaigti vežimą. Aplinkybės, trukdžiusios vykdyti sutartį, buvo pašalintos, todėl nebuvo pagrindo iškrauti krovinį ir užbaigti vežimą.
10.2. Šalių sudaryta sutartis nebuvo nutraukta, šalys vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį – ieškovė šalino kliūtis sutarčiai įvykdyti. Ieškovei sumokėjus reikalaujamas sumas, atsakovas pristatė krovinį. Taigi šalių sutartis galiojo, nebuvo nutraukta ir šalių pareigos pagal sutartį nebuvo pasibaigusios, o priešingas apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
10.3. Ieškovė nesutiko sumokėti atsakovui 195 Eur sumos ir nuo pat pradžių nurodė, jog šios sumos sumokėjimo atsakovas reikalauja nepagrįstai. Ieškovė sumokėjo atsakovui nepagrįstai reikalaujamas sumas siekdama išvengti didesnių nuostolių ir kuo greičiau atgauti sulaikytą krovinį. 2014-03-06 mokėjimo pavedimu ieškovė atsakovui sumokėjo 3740 eurų ir mokėjimo paskirtyje nurodė: „Su teise susigražinti pinigus, jeigu būtų nustatyta, kad apmokėta suma nepagrįsta. Apmokėta gavėjui siekiant išvengti nuostolių“.
10.4. Krovinys buvo pristatytas 2014-02-07 šalių sudarytos krovinio ekspedijavimo sutarties pagrindu. Jeigu šalys būtų sudariusios naują sutartį dėl krovinio pristatymo, tokia sutartis būtų sudaryta raštu. Tas padaryta nebuvo.
10.5. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog dėl krovinio saugojimo patyrė 195 Eur nuostolius.
10.6. Atsakovas pažeidė Sutarties 2.2.2. punkte ir CMR 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą prievolę vykdyti iš užsakovo gautus nurodymus. Dėl atsakovo neteisėtai pakeisto krovinio vežimo maršruto ir savavališko krovinio sandėliavimo Baltarusijoje atsirado šios išlaidos: i) 60 eurų (krovinio saugojimo išlaidos laikotarpiu nuo 2014-02-22 iki 2014-02-25); ii) 135 eurai (krovinio saugojimo išlaidos laikotarpiu nuo 2014-02-22 iki 2014-02-25). Taigi ieškovei nekilo pareiga sumokėti atsakovui 195 Eur, šią sumą atsakovas nepagrįstai gavo iš ieškovės.
10.7. Sutarties 3.4 p. įtvirtinta sąlyga dėl baudos yra galiojanti. Minėta sąlyga neprieštarauja CMR įtvirtintoms teisės normoms. Ši sąlyga nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, tokio reikalavimo byloje atsakovas nėra pareiškęs, tai sąlyga šalims yra privaloma. Skundžiamu sprendimu priteistas netesybų dydis neviršija sutartyje numatyto užmokesčio už vežimą (1250 Eur), taigi nepažeidžia CMR 23 str. 5 d. įtvirtintos teisės normos. Atsakovui kilo pareiga sumokėti ieškovui 1200 Eur baudą ir pagrįstai skundžiamu sprendimu ši suma priteista ieškovei.
10.8. Ieškovė neturi pareigos įrodinėti patirtos žalos faktą ir jos dydį. Užsakovas LEXTRANS CONTRACTS AG nesumokėjo ieškovei už netinkamai įvykdytą vežimą. Taigi ieškovė patyrė 1300 Eur nuostolių – negavo 2014-02-07 paraiškoje Nr. 1219 dėl tarptautinio krovinio pervežimo nurodytos pervežimo kainos, kurią būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Dėl šių priežasčių skundžiamu sprendimu pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteista 1200 Eur netesybų.
10.9. Atsakovas nepagrįstai prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų priteisimo. Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nereiškė prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų. Taigi ši atsakovo teisė pasibaigė ir negali būti įgyvendinta apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose išdėstytus faktinius ir teisinius aspektus.
12. Įvertinus apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir faktinius bylos duomenis, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, paaiškindamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi, ir pateikė tokio savo vertinimo argumentus.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006, 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, kt.). Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).
14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ginčo santykiams CMR konvencijos nuostatas, teisėjų kolegija šiai teismo išvadų daliai pritaria.
15. Ginčo šalys pripažįsta, kad sudaryta Sutartimi atsakovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti krovinį sausumos keliais iš Rusijos į Vokietiją, ieškovė (siuntėja) įsipareigojo sumokėti atsakovui nustatytą užmokestį. Sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su aprūpinimu vežimui reikalingais dokumentais, ir atsakomybė dėl tokių dokumentų nebuvimo ar netinkamo panaudojimo yra nustatyti CMR konvencijos 11 str. Šiame straipsnyje nurodyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti; vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo; siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas; vežėjas yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą.
16. Ieškovė pripažino, kad nepasirūpino atsakovui pateiktų dokumentų komplektu, dėl to atsakovas neturėjo Pskovo srities pasienio punkte muitinės procedūroms atlikti būtinų dokumentų. Bylos duomenimis, dėl reikalaujamo dokumento nepateikimo Rusijos pasienyje buvo sustabdytas krovinio įvežimas į Rusiją. Krovinio siuntėjai nepateikus visų reikiamų krovinį lydinčių dokumentų, tolesnis krovinio vežimas ginčo šalių sutartu maršrutu tapo negalimas. Tokiu būdu byloje įrodyta, kad ieškovė, būdama krovinio siuntėja pagal CMR konvenciją, nepasirūpino reikiamų dokumentų perdavimu vežėjai, taigi nevykdė jai priskirtos pareigos.
17. Ieškovė buvo tinkamai ir nedelsiant atsakovo informuota, apie krovinio dokumentų trūkumus, tai patvirtina šalių susirašinėjimas, esantis byloje. Atsakovas raštu informavo ieškovę, kad krovinio vežimui susidarė kliūtis dėl būtinų krovinį lydinčių dokumentų neperdavimo atsakovui. Bylos duomenimis, atsakovas atvykimo vietoje laukė tolesnių ieškovės nurodymų, susijusių su krovinio vežimu, tačiau ieškovė per protingą terminą (7 paras) neatsiliepė, nedavė atsakovui instrukcijų dėl disponavimo kroviniu, taigi komplikavo krovinio pristatymą laiku į iškrovimo vietą, dėl to atsakovas negalėjo tinkamai įvykdyti įsipareigojimų dėl krovinio vežimo.
18. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad atsakovas įvertinęs susidariusią situaciją dėl negalėjimo nuvežti krovinį į paskirties vietą, nuo 2014-02-14 negavęs iš ieškovės jokių nurodymų ir informacijos apie krovinio pervežimą, 2014-02-20 pasielgė tinkamai pasirūpinęs krovinio pristatymu į saugojimo vietą, pristatęs ginčo krovinį į sandėlį laikė krovinio vežimą baigtu, o krovinio saugojimo išlaidas apskaičiavo ieškovės sąskaita.
19. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas pagrįstai teigia, kad tokiais atvejais, kurie apibrėžti CMR konvencijos 16 str. 2 d., vežėjas gali nieko nelaukdamas iškrauti krovinį siuntėjo sąskaita, po tokio iškrovimo vežimas laikomas baigtu. Kaip jau minėta, atsakovas, veikdamas ieškovės interesais, 2014-02-20 nugabeno krovinį saugojimui į muitinės sandėlį. Kadangi ieškovė laiku ir tinkamai neperdavė būtinų krovinį lydinčių dokumentų, tai nuostolių dėl tokio dokumento nepateikimo rizika tenka ieškovei (siuntėjui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-221/2009).
20. Pirmiau nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 16 str. 2 d. krovinio vežimas laikomas baigtu iškrovus krovinį. Taigi, atsakovui atvežus krovinį ir pasirūpinus jo iškrovimu Baltarusijos teritorinės muitinės sandėlyje, vežimas tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu buvo baigtas. Atsakovas pagrįstai teigia, kad ginčo situacijoje norint, kad atsakovas toliau gabentų krovinį, šalys turėjo susitarti dėl visų jau naujo vežimo sąlygų, kas ir buvo padaryta. Atsakovo išvadą dėl naujo susitarimo su ieškove patvirtina tas faktas, jog atsakovas 2014-02-24 ir 2014-03- išrašė 05 naujas sąskaitas RE1400077 ir RE1400082 (3055 Eur ir 685 Eur), į kurias įtraukė jau turėtas išlaidas dėl ginčo krovinio gabenimo (turėtų prastovų) į saugojimo vietą, krovinio saugojimo išlaidas ir būsimas išlaidas dėl ieškovės perduoto atsakovui krovinio nuvežimo į iškrovimo vietą.
21. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieškovė turėjo galimybę pasirinkti kitą ginčo krovinio vėžėją, tačiau sutarusi su atsakovu dėl vežimo paslaugų tiekimo, ieškovė privalėjo apmokėti užsakytų paslaugų išlaidas pagal atsakovo išrašytas sąskaitas. Todėl ieškovės argumentas, kad ji, pasinaudojusi atsakovės vežimo paslaugomis, veikė prieš savo valią, nėra teisingas (CPK 185 str.), nes byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė negalėjo pasirinkti kito paslaugų tiekėjo kroviniui pervežti (CPK178 str.).
22. Bylos duomenimis, 2014 m. vasario 21 d. ginčo šalys atnaujino bendravimą, ieškovė buvo informuota apie išlaidas, susijusias su krovinio saugojimu. Iš ginčo šalių susirašinėjimo matyti, kad ginčo šalys operatyviai nepriėmė sprendimo dėl paslaugų apmokėjimo atsakovui, dėl to ginčo šalių derybos užsitęsė, o ieškovei priklausantis krovinys ir toliau nuo 2014-02-22 iki2014-02-25 ir 2014-02-26 iki 2014-03-06 buvo saugomas atsakovo sąskaita, saugojimo išlaidos, atsakovo apskaičiavimu, sudarė 195 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinus ginčo šalių elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus pagrįstai nurodė, kad ginčo šalys nebendradarbiavo tarpusavyje dėl to atsirado papildomi nuostoliai. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta.
23. Atmestinas ieškovės atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, jog atsakovė pasielgė savavališkai pakeitusį krovinio vežimo maršrutą, kad atsakovė saugojusį krovinį Baltarusijoje, nevykdė ieškovės nurodymų dėl krovinio pristatymo į ieškovės nurodytą vietą. Kadangi priešingai nei tvirtina ieškovės atstovas, ne atsakovė, o ieškovė netinkamai pasirengė krovinio gabenimui, neatsiliepė į atsakovės paklausimus dėl krovini pervežimo įforminimo dokumentų. Atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovė pasirinko netinkamą krovinio saugojimo vietą, kadangi kaip nustatyta byloje ieškovė į atsakovės paklausimus neatsakė 7 paras ir nenurodė atsakovei priimtinos ieškovei krovinio sandėliavimo vietos iki bus sutvarkyti krovinio pervežimo dokumentai. Todėl ieškovė neturi pagrindo kaltinti atsakovės, kad atsakovė išvežė krovinį saugoti ieškovės sąskaita į Baltarusiją.
24. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atstovo atsiliepimu į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovė prašydama apmokėti turėtas krovinio sandėliavimo išlaidas nepateikė į bylą dokumentų patvirtinančių šių išlaidų sumą (CPK 12, 178 str.), todėl nesant įrodymų pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai atsisakė pripažinti atsakovės nurodyta 195 Eur sumą atsakovės nuostoliais ir priteisė šią sumą ieškovei, kaip nepagrįstai sumokėta atsakovei.
25. Negalima sutikti su apeliantės atstovo motyvais, kad ieškovė nepareiškė atsakovui pretenzijos dėl krovinio transportavimo išlaidų apmokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigia atsakovo atstovas, ieškovė nesutiko paslaugas apmokėti, apie tai ne kartą pažymėjo susirašinėjime su atsakovu, o apmokėjusi atsakovo išrašytą sąskaitą, ieškovė aiškiai nurodė 2014-03-06 mokėjimo nurodyme, kad su išlaidų suma nesutinka ir ją ginčys (1 t., b. l. 58).
26. Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovas, vykdydamas krovinio pervežimą, nepadarė pažeidimų, kad atsakovas laiku pristatė krovinį į iškrovimo vietą, kad atsakovui negali būti taikytos netesybos už pavėluotą krovinio pristatymą, kad krovinio pristatymo pavėlavimas atsirado išimtinai dėl ieškovės kaltės, kuri tinkamai neparengė pervežimui dokumentų. Be to, atsakovo manymu, ieškovė nepatyrė žalos dėl pavėluoto krovinio pervežimo, todėl byloje negali būti taikomas ginčo šalių susitarimas (sutarties 3.4. punktas) dėl baudos taikymo, nes atsakovės manymu, šis ginčo šalių sudarytos sutarties punktas prieštarauja CMR konvencijos 23 str. 5 d.
27. Pastebėtina, kad atsakovas neginčijo nagrinėjamoje byloje vienkartinio krovinio pervežimo 2013-02-07 sutarties sąlygų Nr. 3170, taip pat sutarties 3.4 punkto, kuris numato baudų taikymą už pavėluotą krovinio pristatymą.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, piniginė sankcija atsakovui už pavėluotą krovinio pristatymą pritaikyta pagrįstai, nes krovinis buvo saugomas iki 2014-03-06 atsakovui žinomoje vietoje ir sulaikytas atsakovo iniciatyva, iki ieškovė sumokėjo 3740 Eur atsakovui (1 t., b. l. 43–46, 58). Byloje nenuginčyta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovas nuo 2014-02-22 turėjo galimybę gauti visus būtinus pervežimui vykdyti dokumentus ir vykdyti krovinio vežimą, tačiau to nepadarė dėl asmeninių priežasčių, o ne dėl ieškovės nepasirengimo vykdyti įsipareigojimus pagal vienkartinį krovinio pervežimą.
29. Byloje nenuginčyta aplinkybė, kad dėl pavėluoto krovinio pristatymo ieškovė negavo1300 Eur atlygio už krovinio vežimą iš paslaugos užsakovo, taigi ieškovė patyrė tokio dydžio nuostolį, kurio dalį – 1200 Eur – pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei. Skundžiamu teismo sprendimu priteista netesybų suma neviršija ginčo šalių sutartyje numatyto užmokesčio už krovinio vežimą.
30. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR), vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme, jeigu jų sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus požymius. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas kaip vežėjas, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bendrovė L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG v. UAB „Jutatransos ekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-265/2013, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).
31. CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinti specialūs ieškinio senaties terminai ir jų taikymo nuostatos. Šios teisės normos turi būti taikomos, kai ginčas kyla dėl CMR konvencijos reglamentuojamų santykių. Teisė pateikti ieškinį dėl vežimo taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; c) visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo; diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 punkto nuostatų, pristabdyti senaties terminą, kaip ir jį nutraukti, turi teisę teismas, nagrinėjantis bylą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali būti pateiktos priešieškinio arba prieštaravimo forma.
32. Kaip nustatyta byloje, ieškovė kreipėsi į teismą 2015-07-02, terminas pretenzijai pareikšti skaičiuojamas nuo 2014-03-06 praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties apmokėjimo (1 t., b. l. 58), taigi nuo 2014-06-07, šis terminas pasibaigė 2015-06-07.Atsakovė prašo šiai sumai taikyti ieškinio senatį, šis prašymas tenkintinas.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta pagrindo ieškinio senaties termino netaikyti, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1200 Eur priteisimo netenkintinas, ieškovės reikalavimas atmestinas pasibaigus terminui pareikšti atsakovei reikalavimą (CMR konvencijos 32 straipsnis). Atmetus ieškovės reikalavimo dalį dėl 1200 Eur priteisimo, nuo šios sumos nepriteistinos 5 procentų dydžio palūkanos (2473 – 1200) – 1273 Eur, taip pat sumažinama dalis priteistos iš atsakovo žyminio mokesčio sumos (55,67 – 31) iki 24,67 Eur. Tai sudaro pagrindą iš dalies patenkinti atsakovo apeliacinį skundą, skundžiamo sprendimo dalį panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.)
34. Patenkinus dalį atsakovo atstovo apeliacinio skundo ir teismui priėmus dėl dalies reikalavimų naują sprendimą, iš naujo paskirstytinos byloje šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Už pateiktą apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 31 Eur. Bylinėjimosi išlaidas atsakovas prašo priteisti iš ieškovės. Šis prašymas tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų sumą, taigi iš ieškovės priteistina atsakovei žyminio mokesčio suma yra 31 Eur.
35. Ieškovei ir atsakovui byloje atstovavo advokatai, ieškovės atstovas advokatas D. P. pateikė į bylą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagal į bylą pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ieškovė sumokėjo atstovaujančiam jai byloje advokatui už teisines paslaugas 544,50 Eur (2 t., b. l. 79–81). Atsakovas taip pat pateikė į bylą rašytinius įrodymus dėl turėtų civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidų ir prašymą (2 t., b. l. 73 ) dėl 1 200 Eur priteisimo už advokato teisinę pagalbą. Bylos duomenimis, atsakovui nagrinėjamoje byloje teisines paslaugas suteikė advokatų kontoros AVERUS advokatė L. Č.-K. vadovaujantis atstovavimo 2016 m. balandžio 14 d. sutartimi (2 t., b. l. 53–54). Mokėjimo pavedimai patvirtina, kad atsakovas sumokėjo 1200 Eur už procesinių dokumentų rengimą civilinėje byloje, atsakovo išlaidas byloje taip pat patvirtina advokato išrašyta 2016 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ADV-2016/304 iš viso 500 Eur (2 t., b. l. 74.).
36. Įvertinus tai, kad išspręstas nagrinėjamoje byloje civilinis ginčas yra sudėtingas įrodymų vertinimo ir materialinių teisės normų taikymo prasme, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.9., 8.11 punktais, teismo vertinimu, teisinga ir sąžininga kiekvienai iš šalių priteisti po 500 eurų advokato atstovavimo išlaidų (LR CPK 98 str.), kurios padengiamos įskaitymo būdu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo dalį dėl priteistų ieškovei UAB ,,Deimtransa“ 1200 Eur netesybų iš atsakovo MARTIN InternationaleSpedition & HandelsgesellschaftmbH panaikinti, šią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Sumažinti priteistą pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovo MARTIN InternationaleSpedition&HandelsgesellschaftmbH iki 848,01 Eur, kitos sprendimo dalies nekeisti.
Priteisti atsakovui MARTIN InternationaleSpedition & HandelsgesellschaftmbH 31 Eur žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą iš ieškovės UAB „Deimtransa“.
Bylinėjimosi išlaidas dėl teisinių paslaugų apmokėjimo po 500 Eurų iš ieškovės UAB „Deimtransa“ ir atsakovo MARTIN InternationaleSpedition&HandelsgesellschaftmbH padengti įskaitymo būdu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.