Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1439-538/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vlasava” ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vlasava“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 107 100 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji 2017 m. vasario 6 d. pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. sausio 9 d. VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ viešųjų pirkimų komisijos sudarytą pasiūlymų eilę dalyje, kurioje pirma vieta paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, įpareigoti VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pašalinti tiekėjo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymus iš keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų pirkimo atviro konkurso (toliau – Konkursas, Pirkimas). Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino atsakovės VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. sausio 9 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir viešojo pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, įpareigojo atsakovę VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę. 2017 m. birželio 6 d. atsakovė pateikė informaciją apie sudarytą naują pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta buvo paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, o antra vieta - ieškovei UAB „Vlasava“. Ieškovės teigimu, pagal kasacinio teismo praktiką, tai, jog Konkurso nugalėtoja neteisėtai buvo pripažinta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, atima galimybę tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, nes dėl tokio tiekėjo perkančioji organizacija negali priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasiūlymą atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015). Jeigu atsakovė būtų vadovavusis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), bendraisiais teisės principais ir Konkurso sąlygose įtvirtinta tvarka, ieškovė būtų buvusi pripažinta Konkurso laimėtoja, nes Konkurse būtų likęs tik jos vienos pasiūlymas. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais prisiėmė riziką dėl jos patirtos 107 100 Eur žalos atlyginimo (sutarties trukmė - 84 mėnesiai; vienų metų planuojamos pajamos - 364 000 Eur, sąnaudos - 346 000 Eur, pelnas - 18 000 Eur, o per visą sutarties galiojimo laikotarpį - 126 000 Eur (18 000 x 7 m. = 126 000 Eur), atskaičius 15 procentų pelno mokestį nuo nurodytos sumos, žalos dydis per sutarties trukmę sudaro 107 100 Eur), kurią ir prašoma priteisti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės UAB „Vlasava“ 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo 28 punkte nurodė, jog pagal Konkurso sąlygų reikalavimus priedo Nr. 7 kiekviena eilutė privalėjo būti užpildyta, todėl negalėjo būti nurodyta nuline verte arba 100 procentų finansuojama iš kitų įmonės vykdomų veiklų. Teikdamas pasiūlymą, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ priede Nr. 7 net 11 eilučių įrašė nulinę vertę, todėl teismas sprendė, kad perkančioji organizacija negalėjo pripažinti šio priedo užpildytu tinkamai, tuo pačiu pripažinti, jog tiekėja atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. balandžio 6 d. sprendime VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nebuvo įpareigota pašalinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymo iš Konkurso, todėl sprendė, kad atsakovė pagrįstai naujos pasiūlymų eilės sudarymo procedūrų metu paprašė tiekėjų UAB „Vlasava“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir UAB „Sodų autobusai“ pateikti savo pasiūlymų paaiškinimus ir vertino visų tiekėjų pasiūlymus. Teismas nenustatė, kad atsakovė, iš naujo vertindama pasiūlymus, būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, o, nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė yra negalima.Įvertinęs ieškovės nurodomos kasacinio teismo bylos Nr. e3K-3-437-690/2015, kuria, siekdama pagrįstai savo poziciją, remiasi ieškovė, ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodytos kasacinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi ne sutampa, todėl sprendė, kad minėta kasacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015, nėra pagrindo vadovautis.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Vlasava” apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą lėmė ginčo šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį netinkamas aiškinimas ir taikymas. Teismo išvada, kad ieškovės nurodytos kasacinio teismo bylos Nr. e3K-3-437-690/2015 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnį, numatantį, jog vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kadangi minėtoje byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo šalių grąžinimo į pradinę padėtį, teismui perkančiosios organizacijos sprendimus pripažinus neteisėtais, minėtoje civilinėje byloje suformuotos taisyklės turėjo būti taikomos ir nagrinėjamu atveju. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-690/2015 yra nurodęs, kad pasiūlymų vertinimo netinkamumas nesudaro pagrindo tokį dalyvį grąžinti į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendime konstatavo, kad tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymas buvo neteisėtai neatmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo privalomumo principu, jis būtų padaręs išvadą, kad nebuvo jokio pagrindo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ grąžinti į pirminę padėtį, nes dėl tokios tiekėjos perkančioji organizacija negalėjo priimti jokio kito sprendimo kaip tik pasiūlymą atmesti, kadangi jos pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų. Neteisėti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendime, todėl ji, sudarant naują pasiūlymų eilę, turėjo būti pašalinta iš pirkimo procedūrų. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ nepašalinimas iš Konkurso yra esminis pažeidimas.Jei atsakovė būtų pašalinusi UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ iš Konkurso, tai ieškovė būtų Konkurso nugalėtoja. Tik dėl atsakovės kaltės sutartis buvo sudaryta su kita tiekėja, o ieškovė prarado galimybę gauti pajamas, kurias būtų gavusi tuo atveju, jei su ja, kaip su vienintele tiekėja, kuri atitiko Pirkimo sąlygas, būtų buvusi sudaryta sutartis. Atsakovė VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodomos kasacinio teismo bylos Nr. e3K-3-437-690/2015 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, yra teisėta ir pagrįsta nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1027-163/2017, atsakovė, atsižvelgdama į minėtame teismo sprendime nurodytą įpareigojimą, pradėjo naujos pasiūlymų eilės sudarymo procedūras. Iš naujo vertinant pasiūlymus, visiems Konkurso dalyviams buvo sudarytos vienodos galimybės teikti savo paaiškinimus. Vykdydama teismo sprendimą, perkančioji organizacija, siekdama išsiaiškinti tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ kartu su pasiūlymu pateiktų duomenų atitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, papildomai kreipėsi į UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ su prašymu paaiškinti visose plano eilutėse pateiktus skaičius, įskaitant ir nuliniu skaičiumi įvardintas sumas. Įvertinus UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ paaiškinimus dėl plane nurodytų skaičių ir tiekėjos pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, atsakovės viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimą, kad tiekėjos UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus. Nors ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-1027-163/2017 ir buvo suformulavusi savarankišką reikalavimą įpareigoti perkančiąją organizaciją pašalinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ iš Konkurso, tačiau šis reikalavimas tenkintas nebuvo. Ieškovė tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir dalyvavo iš naujo sudarant pasiūlymų eilę, o tai papildomai patvirtina, kad pati ieškovė pripažino tokių veiksmų teisėtumą.Ieškovė neįrodė ne tik atsakovės neteisėtų veiksmų, bet ir žalos bei priežastinio ryšio tarp jų. Ieškovė neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo kviesti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pasirašyti viešojo pirkimo sutartį, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovė būtų laimėjusi Konkursą. Ieškovė yra veikianti įmonė, kuri už savo teikiamas paslaugas gauna pajamas. Ieškinio tenkinimas iš esmės reikštų nepagrįsta ieškovės praturtėjimą. Ieškovės nurodomos negautos pajamos yra grindžiamos tik hipotetiniais jos pačios skaičiavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1027-163/2017 panaikino atsakovės VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. sausio 9 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir Konkurso laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, įpareigojo atsakovę VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš naujo sudaryti pasiūlymą eilę; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. sausio 25 d. sprendimus Nr. S5-52 ir S5-53, kuriais atmesta ieškovės 2017 m. sausio 23 d. pretenzija, nutraukė. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimui įsiteisėjus, VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, atsižvelgdamas į teismo įpareigojimą, pakartotinai vertino tiekėjų pateiktus pasiūlymus tam, kad būtų galimybė sudaryti pasiūlymų eilę. Pasiūlymų eilės sudarymo procedūrų metu tiekėjų UAB „Vlasava“, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir UAB „Sodų autobusai“ buvo prašoma pateikti savo pasiūlymų paaiškinimus. Tiekėjai perkančiajai organizacijai teikė paaiškinimus ir papildomus paaiškinimus. Toliau vykdant Pirkimo procedūras, atsakovės VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ viešųjų pirkimų komisija, įvertinusi tiekėjų, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti, pateiktus pasiūlymų kainų sudėtinių dalių paaiškinimus, papildomus pasiūlymų paaiškinimus, neįprastai mažos kainos pagrindimus bei atitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, sudarė pasiūlymų eilę, kurioje pirma vieta paskirta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, antra vieta - UAB „Vlasava“. 2017 m. birželio 8 d. UAB „Vlasava“ pateikė pretenziją, kuri 2017 m. birželio 15 d. perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos sprendimu buvo atmesta.2017 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškinys, kuriame ieškovė UAB „Vlasava“ prašė iš atsakovės priteisti 107 100 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nenustatęs, kad atsakovė, iš naujo vertindama pasiūlymus, būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė tvirtina, kad neteisėti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu, todėl ji, sudarant naują pasiūlymų eilę, turėjo būti pašalinta iš Pirkimo procedūrų. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ nepašalinimas iš Konkurso yra esminis pažeidimas, sąlygojęs ieškovei, kuri tuo atveju, jei UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ būtų pašalinta iš Konkurso, būtų Konkurso laimėtoja, nuostolius.

Dėl ginčo esmės

Kadangi tarp šalių ginčas yra kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, tai, visų pirma, atsižvelgiant į nuo 2017 m. liepos 1 d. įvykusius teisinio reglamentavimo pokyčius viešųjų pirkimų srityje ir į tai, kad ginčo Pirkimas buvo vykdomas vadovaujantis senąją VPĮ redakcija, pažymėtina, jog nagrinėjamam ginčui taikytina būtent VPĮ redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d. (Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 ir 7 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar neteisėtai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl žalos atlyginimo.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos atlyginant žalą, atsižvelgdamas į perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūras reglamentuojančias nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją, yra pažymėjęs, kad tiekėjų teisės į žalos atlyginimą reguliavimas, jo taikymas ir aiškinimas neturi iš esmės skirtis nuo kitų panašaus pobūdžio reikalavimų dėl civilinės atsakomybės, be to, šios teisės įgyvendinimas turi būti realus bei veiksmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).Atsižvelgdama į Teisingumo Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu, kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, formuodamas teismų praktiką dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės sąlygų ir tam tikrais aspektais ją keisdamas, konstatavo, kad VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme ieškovui (tiekėjui), siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik pastarosios neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, įrodinėti nereikia, nes ji yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413-378/2015).Taigi nagrinėjamu ieškovė turėjo įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu panaikino atsakovės VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. sausio 9 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų pirkimo eilę ir Pirkimo laimėtoja pripažinti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“; įpareigojo atsakovę VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ iš naujo sudaryti pasiūlymų eilę; bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2017 m. sausio 25 d. sprendimus Nr. S5-52 ir Nr. S5-53, kuriais atmesta ieškovės 2017 m. sausio 23 d. pretenzija, nutraukė. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo. Akivaizdu, kad šiuo Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo apgintos pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovė galėjo toliau dalyvauti pirkimų procese ir dalyvavo.Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimui įsiteisėjus, buvo pradėta naujos pasiūlymų eilės sudarymo procedūra. 2017 m. birželio 6 d. sprendimu buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė, kurioje pirma vieta buvo skirta trečiajam asmeniui UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, o antroji vieta – ieškovei UAB „Vlasava“. 2017 m. birželio 7 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl minėto perkančiosios organizacijos sprendimo, kuri 2017 m. birželio 15 d. sprendimu buvo atmesta, be to, minėtu 2017 m. birželio 15 d. sprendimu buvo nuspręsta kviesti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ atvykti pasirašyti viešojo pirkimo sutartį. Apeliantės teigimu, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ nepašalinimas iš Konkurso yra esminis atsakovės padarytas pažeidimas, dėl kurio ji įgijo teisę į žalos atlyginimą.Perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinimas neteisėtais glaudžiai susijęs su VPĮ 93–95 straipsniuose įtvirtintu institutu – ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų nagrinėjimu, ir jo specifika. VPĮ aiškiai įtvirtinta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, VPĮ nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl tų perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo (VPĮ 93 str. 1 d. 1 p.). Pagal VPĮ viešojo pirkimo tikslas - vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.), todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, dalyvaudami viešojo pirkimo procedūrose, tiekėjai, visų pirma, privalo siekti jiems įstatymo suteikiamomis priemonėmis pagrindinio viešojo pirkimo tikslo – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nes to reikalautų racionalaus valstybės lėšų panaudojimo bei ekonomiškumo principai. Priešingu atveju, atsirastų prielaidos susidaryti situacijai, kai neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis ar viešojo pirkimo procedūros teismo būtų pripažintos negaliojančiomis (nebūtų pasiektas viešojo pirkimo tikslas sudaryti viešojo pirkimo sutartį), o perkančioji organizacija papildomai būtų įpareigota atlyginti tiekėjo dėl neteisėtų veiksmų ar neteisėtai priimtų sprendimų patirtą žalą.Be to, tuo atveju, jeigu viešojo pirkimo sutartis būtų sudaroma, pažeidžiant VPĮ nuostatas, ir būtų apsiribojama tik žalos atlyginimu dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam tiekėjui, būtų pažeidžiama ne tik turėjusio viešąjį pirkimą laimėti tiekėjo subjektinė teisė, bet ir visos visuomenės interesai, nes nebūtų užkertamas kelias neteisėtiems perkančiosios organizacijos veiksmams, galimai švaistomos valstybės lėšos, neužtikrinamas viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas, visų tiekėjų lygiateisiškumas, nediskriminavimas bei efektyvus tiekėjų teisių gynimas.Taigi tais atvejais, kai viešojo pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo sutartį – vis dar gali būti pasiektas ir tiekėjas vis dar turi galimybę gauti pelno iš sudarytos viešojo pirkimo sutarties, nepiktnaudžiavimo ir sąžiningumo principai reikalauja, jog šis tiekėjais jam prieinamomis priemonėmis ginčytų neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus VPĮ 93–95 straipsniuose numatyta tvarka.Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai ir tiekėjo teisių pažeidimas, kaip sąlyga reikalauti žalos atlyginimo, turėtų būti nustatyti VPĮ nustatyta tvarka.Kaip patvirtina bylos duomenys, nagrinėjamu atveju, nors ieškovė ir tvirtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, tai, jog Konkurso nugalėtoja neteisėtai pripažinta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, atima pagrindą tokį dalyvį grąžinti į pirminę, prieš pažeidimą buvusią padėtį, tačiau ji, nors ir pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, bet, atsakovei atmetus jos pretenziją, nesikreipė į teismą ir neginčijo 2017 m. birželio 6 d. sprendimo, kuriuo buvo sudaryta nauja pasiūlymų eilė ir Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi atsakovės neteisėti veiksmai, sudarant naują pasiūlymų eilę po Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo priėmimo, konstatuoti nebuvo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad, nesant neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės civilinė atsakomybė negalima.Esant nurodytoms aplinkybėms, kitos civilinės atsakomybės sąlygos tampa nereikšmingos, todėl dėl jų egzistavimo ir dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentų nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, apeliantei šios išvados pagrįstumo nepaneigus, jos apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 302 str.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantės šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodytą dydį (1,3 koeficientas dauginamas iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (atsiliepimas į apeliacinį skundą rengtas 2017 m. gruodžio mėnesį, o užpradėjusio ketvirčio, t. y. 2017 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 838,7 Eur), jos, įvertinus nesudėtingą bylos pobūdį, mažintinos iki 800 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ (j. a. k. 142133780) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ (j. .a. k. 152633168) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.